Lucas 22

VEKAPAWAI VALIGUNA (KHZ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ati egoro-agiana paraoana velekwana arana Pasova warau evekavito.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Rupu Veaga velera kamura e rova gevevega-ripagiawai talimara na Iesu pia gapia, ne pia vagi-garia rauparana getavuato, kwalana taunilimalima kalira na gekalito.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Volaganinai Satani na Iudas Isakariota, gagalana ruala aorai, talimana ta, eporogiato.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Ne Iudas Isakariota eagoto Rupu Veaga velera kamura e Rupu Veaga gegita-tagoawai talimara geria vele geriai, Iesu ira gimarai raka pene taokau-tiwaa navugana genavuga-kouato.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Ira geverere-rakavato, gekilagavu-veniato, moni pia venia negetiwato.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Iudas Isakariota na egapi-rageato, ne Iesu ira gimarai veavugai pene tao-kaua rauparana etavuawai.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Ati egorona paraoana velekwana e vekapawai mamoena pia vagia tomana warau ekwarato.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Ne Iesu na Petero e Ioane etugurato, evaikilarato, “Ioago, Pasova velekwana pio kala-maavua, pita gania.”
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 Gevega-geleto, negetiwato, “Ai na ravai paia kala-maavua?”
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Ne Iesu na evaikilarato, netiwato, “Vanuga kamunai pio laka-toga aonai, talima ta nanu kwagutuna pene vuaa pio rawalia. Mulina na pio ago, ia pene rage numanai pio rage.
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 Ne numa gatana pio vaikilaa, nopiotiwa, ‘Vevega-ripa talimana ekilana: Wariwari kovogana arigia, au mageku melo ria vonai vekapawai mamoena paia gania?’
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Ne ia na kovoga kamuna ta numa kukunai pene vega-gitami, gealeva-maavuato. Vonai pio kala-maavua.”
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Ne gelakato, Iesu na ekilagirato gelegelerai gerawalirato. Vonai Pasova velekwana gekalaato.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Vekapawai mamoena pia gania orana ekwarato. Iesu magena apostolo talimara ria ganigani kapunai getanu-talito.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Ne Iesu na evaikilarato, netiwato, “Au geku ririwa kamuna evekapawai mamoena gomi ria na pita gani-koukou kunena vou, pana vitiviti.
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Kwalana avaikilamina, vekapawai mamoena ati mapana gani-waia, pene ago, vekapawai ganina taunataunana peneve matagai Palagu gena Basileia aonai.”
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Ne Iesu na kaperi ta egapiato, evega-namaato, netiwato, “Eia iogapia, maparami na pio niua.
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Kwalana avaikilamina, vine nanuna ati mapana niu-waia, pene ago, Palagu gena Basileia pene vogomai vou.”
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Ne Iesu na pereti egapiato, evega-namaato, ekala-kava-lugaato, evenirato, netiwato, “E au tauniparaku, gomi avenimina; eia pio kalaa, au tugamagi tagoagiku ulanana.”
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Gegani-gatuto mulinai, kaperi maegapiato, ekilato, “Ekaperi e Vekapawai Valiguna, au ralaku na pene vega-taunataunaa, pene vepopo gomi vega-magulimi ulanana.
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 Na au pene lewaku talimana enai au goti taganigani-kouna!
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Taunatauna, Taunilimalima Natuna pene kwarega, Palagu na ekilagi-kuneato gelegelenai, na pene lewaa talimana rakavana kekei!”
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Ne matotaura geverenagi-verenagito, ia rai na vovetaina pene kalaa.
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Ne Iesu gena melo matotaura geveituto, ira aorai rai kamu iwavagi.
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Iesu na evaikilarato, netiwato, “Ati Iuda talimara geria vele na taunilimalima getugu-naginagirana, e vekuneagi talimara kamura na geria rorirori tiavura na geririwamagirana, pe taunilimalima na pia vevato-agira negetina.
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Na gomi ati vovetaina. Gomi aomi ai tau kunena ia tau mulitainai pene ago, e vele talimana vetugunagi talimanai pene ago.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Rai kamu, ganigani kapunai etanuna talimana pa vetugunagi talimana? Ganigani kapunai etanuna talimana, ei? Na au gomi aomi ai no vetugunagi talimana.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 Gomi au geveagare-konekuwai aonai, au lagakau ai gotanu-vaigaokato talimami.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Gaura pakurai au Tamaku na rorirori evenikuto, Basileia ta au geku ekilagiato gelegelenai, au na maki Basileia ta gomi gemi akilagiana.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Ne gomi maki au geku Basileiai pita ganikou e pita niu-kou, e gomi terona pa vele tanukaurai pio tanu, Isaraela kwalura gagalana ruala pio agirorira.”
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 “Simona, Simona o, ono kamonagi! Au na avaikilamina, Palagu na Satani rorirori eveniato, gomi pene ripaganimi, nama e rakava pene taoware-agira ulanana, noo araga talimana na vuiti e momo etaoware-agirana vetaira.
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Na au na gemu warauna arapalito, gemu kamonagi ragai pene moira ulanana. Ne au geku ai pono ruga waikule genai, walakavamu pono vega-tiligara.”
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Petero evega-geleto, netiwato, “Velekou, au goi goti vegata tipura numanai pia taora e pita kwarega-kou!”
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Iesu ekilato, “Petero, au na avaikilamuna, etoma kokoloku rogoti ere kogo aonai, goi na au vega-toitoi pono opa-tagoku, pono kila, ‘Au ati ripaku ia,’ noponotiwa.”
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Iesu na gena melo evaikilarato, netiwato, “Au na gomi atugumito aonai, ati gemi molo, palaka, pa tamaka. Gomi gau kwautai goraputo pa?” Ira gevega-geleto, negetiwato, “Aikina!”
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Iesu na maevaikilarato, netiwato, “Na ewagumona gomi rai magena molo e palaka, pene gapira; e rai ati gena vetali kativana, gena kouti pene voi-agia, ta mapene voia.
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Kwalana au na avaikilamina, Puka Veaga aonai ekilana, ‘Karoverave talimara ria pia vega-agi-koumi.’ Vokila au geku ai pene taunatauna.”
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 Iesu gena melo gevega-geleto, negetiwato, “Ono gitaa, Velekou, vetali kativara ruala ea.” Iesu evega-geleto, netiwato, “Nea, ragaina!”
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Ne Iesu vanuga kamuna eraokwaniato, Olive Golonai eagoto ekalawai vetaina. Gena melo ia mulinai gelakakauto.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Vonai gekwarato, ne Iesu na evaikilarato, netiwato, “Pio rapali, pe veripagani ai ragai pio moira.”
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Ne geregana elaka-gerevagito, vatu ta piarana geketo-talina rauna vetainai, evetiu-talito, erapalito.
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 Ekilato, “Tamaku o, pene aomu gelegele genai, eviti kaperina au gekuna ono gapi-gerevagia; na ati au geku ririwa, goimo gemu ririwa.”
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 Ne aneru ta kupa na emarigoto, Iesu evega-tiligaato.
43 — ausente —
44 Vitiviti kamu vagi na ia aona evega-vonuato, ne erapalito maaona maparana, eagoto, garivuna kwano ai eketo-talito no rala kapurona vetaina.]
44 — ausente —
45 Erapali-gatuto vou, erugaitito, gena melo geriai ewaikule-waito, maitu maiturai erawalirato, rauparara geve kana-gavuto gaurai.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Ne ia na evaikilarato, netiwato, “Gomi rakagau gaurai gomaituna? Iokuliiti, iorapali, pe veripagani ai ragai pio moira.”
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Iesu roe waekilakilawai aonai, taunilimalima gutuma gekwarato, Iudas Isakariota, gagalana ruala aorai melona ta, ia na ekune-agirato. Iesu eago-veniato pene velavua ulanana.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Na Iesu na evaikilaato, netiwato, “Iudas o, Taunilimalima Natuna vevelavu ai pono lewaa?”
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Iesu laganai geruga-tagowai melora na gegitaato rakagau pene wala, gaurai gerenagiato, negetiwato, “Vetali kativara na paia patira pa?”
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Ne ira taa na Rupu Veaga velena kamuna gena vetugunagi talimana vetali kativana na ekulu-veniato, tegana ripana kavana epati-vagiato.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Na Iesu na evaikilarato, “Nea, iovega-aikia!” Votalima tegana egapi-kaulagiato, evega-namaato.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Ne Iesu gapigapina gevogomaito talimara, Rupu Veaga velera kamura, Rupu Veaga gitatagona talimara geria kamuna e Iuda velera ia na evaikilarato, netiwato, “Gomi pogo vogomai magemi vetali kativara e magemi gapa, noo karoverave talimana ta gapigapina pogo vogomai vetaina?
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Toma mapararai au gomi lagami ai Rupu Veaga aonai, na ati gogapikuto. Eegomi gemi ora, mukuna (pa Satani) gena tiavu orana.”
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Ne ira na Iesu gegapiato, Rupu Veaga velena kamuna gena numai geago-agiato. Petero maki ia mulinai elakakauto, na mavepakana.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Numa kanana aonai reketa kalova geveagalaato, ne getanu-gegelagiato. Petero maki ira lagarai etanu-talito.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Aonai vetugunagi vavinena taa na kalova maekanai egitaato, egita-kalakalaato, evaikilarato, netiwato, “Etalima maki Iesu ekwaruawai!”
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Na ia eveopa-tagoto, netiwato, “Vogare a, au ati ripaku ia!”
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Ati lovana kiana, talima taa na Petero egitaato, evaikilaato, “Goi maki ia taukavara ta!” Na Petero evega-geleto, netiwato, “Vomaru a, au aikina!”
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Ora ta evanagito mulinai, talima ta maekilato maaona maparana na, netiwato, “Taunatauna, ia maki Iesu ria talimana ta, kwalana ia maki Galileia talimana!”
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Na Petero evega-geleto, netiwato, “A vomaru a, au ati ripaku goi rakagau okilagiana!” Ia roe waekilawai aonai, kokoloku ekogoto.
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Ne Velekou eruga-kuleto, ia na Petero egitaato aonai, Velekou gena kila etugamagi-rawaliato, netiwato, “Etoma kokoloku ati pene kogo, pene ago goi na au vega-toitoi pono opa-tagoku.”
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Petero elaka-piatito, etagi-rakavarakavato.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Iesu gegita-tagoawai talimara na gevegarevegare-agiato e gekwariato.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Matana gekumu-gavurato, gevaikilaato, negetiwato, “Goi peroveta talimana, gaurai ono kilagia, rai na pekwarimu?”
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Kila rakavara vogo ia geveniato.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Elaganiato, Iuda velera, e Rupu Veaga velera kamura, e rova gevevega-ripagiawai talimara getanu-kouto. Iesu gevaiagoato Iuda kaonselara wailarai.
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 Ne gevaikilaato, negetiwato, “Ono varamai, goi Keriso, (Palagu na ekilagi-gavuato vevega-maguli talimana), pa?” Iesu na evega-gelerato, netiwato, “Pene au na pana vaikilami, gomi na au ati pio vega-taunataunaku,
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 e pene verenagi ta pana venimi, ati pio vega-geleku.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Na ewagumona pene ago-vanagivanagi, Taunilimalima Natuna Tiavu Iwavagi Palaguna gimana ripana kavanai pene tanu.”
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Ne maparara gekilato, “Pe, goi Palagu Natuna notina?” Ia evega-geleto, netiwato, “Gomi na gokilagiana nea.”
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Ira gekilato, “Raka vega-taunatauna talimara vetaira roe ata tavurana? Ia matotauna muruna na pekilagia pata kamonagia.”
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.