João 6
VEKAPAWAI VALIGUNA (KHZ) vs AAI
1 Voia mulinai Iesu Galileia kovuna na evanagito kavatai. Vokovu arana ta Tiberia.
1 Nati ufunamaim ana veya ta, Jesu Galilee harew isobon rabon rewan rounane (wabin ta Taibirias kukuf.)
2 Ne taunilimalima vogo vagi ia mulina na geagoto, kwalana vegailia irau vagira ekalato viti talimara geriai gegitarato gaurai.
2 Naatu sabuw rou’ay gagamin maiyow hi’ufunun hin anayabin sabuw sawusawuwih biyahimaim ina’inan sinaf biyawasih hi’itan isan.
3 Voia mulinai Iesu golo ai everageto, ne vonai gena melo ria getanu-talito.
3 Naatu Jesu yen in oyaw sisibinamaim tit naatu ana bai’ufununayah hina biyanamaim himarir hima.
4 Iuda talimara geria Pasova velekwana ekavinagiwai wailai.
4 Jew sabuw hai Tar Nowaten hiyuw ana veya i na biyubin.
5 Iesu epoe-itito, taunilimalima galagala vagi ia genai gevogomaiwai, gaurai ia na Filipo evaikilaato, netiwato, “Ita ganigani ariginai toma tavoina etaunilimalima maparara gupu-agira?”
5 Jesu nuw ra’at sabuw rou’ay gagamin maiyow isan hinan itih, naatu Philip ibatiy, “Rafiy menamaim boro tanatobon iti sabuw tanituwih?”
6 Iesu vovetaina ekilato, kwalana Filipo aona pene ripaa ulanana. A ia ripana rakagau pene kala.
6 Iti i Philip fufunin isan ibibatiy, anayabin i ana notamaim so’obaka i boro abistan nasinaf.
7 Filipo na evega-geleato, netiwato, “Siliva monira tinavu ruala (200) na ganigani gaura pita voira, na ati pia gelegele, e kiarakiara maki maparara ati vagi pene gavura.” (Siliva moni tinavu ruala (200) talima ta voina uve taula vativati (8) aonai pene gapi vetaina.)
7 Philip iya’afut eo, “Orot ana baiyan sumar eight ana fofonin tatab rafiy tatutubun sabuw ta’ita’imon tatabituwih i kikimin kwanekwan.”
8 Gena melo ta arana Anduru, Simona Petero tarina, ia na evega-geleato, netiwato,
8 Imaibo ana bai’ufununayah orot ta, Andrew, Simon Peter tain awan tara’ah eo,
9 “Melo girigiri ta ea, ia gana pereti imaima, e magani ruala. Na ati pia gelegele etaunilimalima maparara geriai.”
9 “Kek ta iti’imaim rafiy afu’afusar umat roun naatu siy rou’ab umanamaim hima’am aitin. Baise anotanot boro men nakaram, sabuw i ra’at kwanekwan.”
10 Iesu na evaikilarato, netiwato, “Taunilimalima ia vaikilara, ia tanutanu-tali.” Vokapu magawana. Ne taunilimalima maparara getanutanu-talito. Marumaru geregariamo ragana imaima (5,000) vetaina.
10 Nati’imaim samar gewasin tuw inu’in, imih Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih samar yan timarir. naatu sabuw samar yan himarir hima, naatu oro’orotowat hibiyab etei 5,000.
11 Ne Iesu na vopereti egapirato, Palagu evega-namaato, ne getanu-talito talimara maparara geveni-veagavurato. Magani maki vovetaina ekalarato, maparara gegapito geria ririwa gelegelerai.
11 Jesu faraw bai, God ana merar yi, naatu sabuw himarir hima’am faramih, siy bai ef ta’imon sinaf, etei hi’aa yah gadid hai fofonin bai.
12 Ira maparara gegani-mateto, ne Iesu na gena melo evaikilarato, netiwato, “Pereti kovara maparara iokoko-koukoura geriana, kiata vagi maki ragai pene lekwalekwa.”
12 Naatu hai fofonin baib ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Hi’aa tuturih etei kwaita’ay, men ta kwanihamiy.”
13 Ne vopereti geganirato kovara maparara gekoko-koukourato, papalu maparara gagalana ruala gevega-vonurato.
13 Basit hi’aa tuturih hi’o’on naatu kaifet hibiwanen etei 12, iti i rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamaim sabuw bituwih.
14 Taunilimalima na Iesu na evegailia irau vagina ekalaato gegitaato aonai, gekilato, “Taunatauna, e peroveta talimana tanoparai pene vogomai negetiwato talimana.”
14 Iti ina’inan Jesu sinaf sabuw hi’i’itin ufunamaim hibusuruf hi’o, “Turobe iti orot i dinabamon, i namih hi’o’oban na tafaramamaim tit.”
15 Iesu eripato, taunillimalima pia vogomai, ia piama gapia geria king ai pia vega-agoa gaurai. Vovetaina gaurai golo ai maewaikuleto.
15 Jesu itih so’ob boro kafa’imo hinan hinab naatu hinau’kikin ni’aiwob, imih i hamenamo nati efan ihamiy naatu akisinamo yen in oyaw wan.
16 Elaviawai aonai, Iesu gena melo kovu ai geverigoto.
16 Veya re birabirab ana bai’ufununayah hire hin harew kukuf hitit,
17 Vonai gati gautai gerageto, ne kovuna gevanagito, Kaperanaumai geagoto. Voo warauna epogiato, na Iesu rogoti ere kwara ira geriai.
17 Jesu isan hima hikakaif mar bu’u’um, men na biyah tit, imih wa hibai hiboy hirabon au Capernaum.
18 Aonai agi kamu vagi egavuwai, gaurai vokovu akuna maki gekamuto.
18 Nati ana veya kotar bitufuwan wanawanan hin naatu yabat busuruf ra’at.
19 Iesu gena melo kilomita imaima pa taula toitoi vetaina gati gepako-agiato aonai, ira na Iesu gegitaato, nanu atana na elaka-maiwai, gati evogomai-veniawai, gaurana ira gekalito.
19 Hiboy hitit hire hikuyowen five o six kilometres na’atube hinuwanuw Jesu nahine riy yan bat remor wa isan nan hi’itin yah birubir fafar.
20 Iesu na evaikilarato, netiwato, “Ragai iokali, e au.”
20 Baise isah eaf eo, “Ayu o! men kwanabirumih!”
21 Ne ia gegapi-rageato, gati ai, atilovana geago-veniawai kapunai gekwarato.
21 Imaibo ereyasisir hiu na wa afe’en yen, naatu men yok efan hinot hinanamaim awar hiyut.
22 Elaganiato, taunilimalima vogo Iesu gena melo gati ai geragekauto kapunai geruga-tagowai. Ira geripato, tovotovonai vonai gati kwapunamo vokovu taitarinai. E maki riparia, Iesu gena melo ria vogati ai ati gerageto, gena melo geregariamo gerageto ne gevanagito.
22 Marto, sabuw rou’ay nati harew kukuf rounane hima hinunuwabon wa ta’imon nati’imaim batabat hi’inan, naatu hiso’ob Jesu i men nati wa’amaim isra’at bairi hinamih, baise ana bai’ufununayah akisihimo hinan hi’itih.
23 Gati reketa Tiberia na gevogomaito, kovu taitarinai gema toga-rageto. Ira getoga-rageto kapuna, Velekou na pereti Palagu evega-namaato mulinai, taunilimalima evenirato, geganirato kapuna laganai.
23 Imaibo wa afa Taibiriasine hina efan nati Regah faraw bai igegewasin sabuw bituwih sisibinamaim hirun.
24 Votaunilimalima geripa-rorirorito, Iesu gena melo ria vonai aikina, gaurai vogati ai geragekauto, Kaperanaumai gevanagito, Iesu geve tavuato.
24 Naatu sabuw wa afe’en hinunuwatet Jesu ana bai’ufununayah bairi men hi’it fa’arih, matah kabiy wa hibow au Capernaum na’at Jesu hinuwih hin.
25 Taunilimalima na Iesu kovu kavata taitarinai gerawaliato, ne gevaikilaato, negetiwato, “Vevega-ripa talimamu, goi arigi toma enai poma kwara?”
25 Jesu harew kukuf rewan rounane ma’am hitita’ur, naatu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, biyika ina itit kuma’am?”
26 Iesu na evega-gelerato, netiwato, “Au na avaikila-taunataunamina, gomi na au gotavukuna kwalana vopereti goganirato, ne gogani-mateto, e ati vovegailia irau vagira gogitarato gaurai, gotavukuna.
26 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu kwanunuwuhu i men ina’inan asisinaf kwa’i’itin isan, baise kwa rafiy kwa’aan ya gagadid isan ayu kwanuwuhu kwanan.
27 Mapia rakava ganiganira inagulura ragai pio kala, na ganigani roe wapia mia-vanagivanagi pene ago, maguli vanagivanagi, inaguluna pio kalaa. Voganigani Taunilimalima Natuna na pene venimi, kwalana Tamana Palagu na ia genai vegailia ta ekalaato, ia evega-taunataunaato vegailiana.”
27 Bay nati eafe’af isan men kwanabowamih, baise ma’ama wanatowan ana bay isan i raro nanababan, nati bay i Orot Natun boro kwa nit. Anayabin God ayu Tamai ana baibasit nati bay roufaramin isan ana fair ayu itu.”
28 Ne gerenagiato, negetiwato, “Ai Palagu gena ririwa inagulura aia kala napaiatiwa genai rakagau paia kala?”
28 Imaibo Jesu hibatiy, “Bo aki boro mi’itube anasinaf saise God abistan eo imaim anasinaf?”
29 Iesu na evega-gelerato, netiwato, “Palagu gena inagulu gomi na pio kalaa netina inaguluna eiamo: Etuguato talimana pio vega-taunataunaa.”
29 Jesu iyafutih eo, “God ana bowabow bow isan i iti. Orot yait God biyafar i kwanitumitum.
30 Ira na gerenagiato, negetiwato, “Goi na ai gema raka vegailia irau vagina pono kalaa paia gitaa, ne goi paia vega-taunataunamu? Goi na rakagau pono kalaa?
30 Imih i hibatiy, “Ina’inan fairin menatan boro inasinaf aki ana’itin naatu o anitutumi? O boro abistan inasinaf?
31 Ai tenemai na mana geganiato tanoleanai, Puka Veaga aonai ekilagiana vetaina, evetaina ekilana, ‘Ia na pereti kupa na eveni-rigorato geganito.’”
31 It ata a’agir arar yanamaim i rafiy wabin manna hi’aa; Buk Atamaninamaim hikirum hi’o’o na’atube, I mar ana rafiy itih hi’aa.”
32 Iesu na evega-gelerato, netiwato, “Taunatauna vagi avaikilamina, ati Mose na vopereti kupa na evenimito. Aikina. Au Tamaku na pereti taunatauna kupa na evenimina.
32 Naatu Jesu hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, “Iti mar ana rafiy kwa kwa’ani’aan i men Moses kwa itimih, baise ayu Tamai rafiy anababatun marane kwa it.
33 Kwalana Palagu gena pereti kupana emarigoto talimana. Ia na tanoparai getaluna talimara maguli evenirana.”
33 Anayabin God ana rafiy i orot yait marane rara’iy sabuw etei tafaram wanawanan yawas ebitih.”
34 Ne ira na gevaikilaato, negetiwato, “Velekou, nepereti toma mapararai pono venimai.”
34 Sabuw hi’o, “Regah iti rafiy i mar etei initi ana’aan.”
35 Iesu na evaikilarato, netiwato, “Maguli peretina au ea. Au geku ai pene vogomai talimana ati pene vitoa, e au pene vega-taunataunaku talimana, nanuna ati pene kalaa.
35 Imaibo Jesu iuwih eo, “Ayu i yawas ana rafiy. Orot Yait ayu isou enan i boro men kafa’imo bayumih namorob, naatu orot yait ayu isou ebitumatum boro men kafa’imo sikan namamahimih.”
36 Na au na gomi warau avaikilamito, gogitakuna, na ati govega-taunataunakuna.
36 Naatu iti tur i ao kwanowaraka naatu mata yan kwa’i’itin baise men kafa’imo kwabitutumu.
37 Tamaku na au evenikuto talimara maparara, au geku ai pia vogomai, e raira au geku ai pia vogomai talimara, au na ati pana gui-waira.
37 Sabuw iyabowat ayu Tamai bitu boro ayu isou hinan, naatu orot babin yait ayu isou enan boro men ananun ufun natitamih.
38 Kwalana au kupa na amarigoto, ati au geku ririwa pana kalaa ulanana, na au etugukuto Palaguna gena ririwa pana kalaa ulanana.
38 Anayabin ayu marane arara’iy, i men ayu au kok sinaf isanamih, baise orot yait ayu iyunu anan i ana kok anasinaf.
39 E au etugukuto Palaguna gena ririwa, au evenikuto talimara maparara ta ati pana kala-lekwalekwaa, a maparara kwaregana pana vega-kuliiti-waira toma ikanai.
39 Naatu orot yait ayu iyunu anan ana kok i iti, sabuw iyabowat ayu bitu etei men ta anikasiy, baise mar yomaninamaim etei’imak anabuwih hinamisir.
40 Kwalana au Tamaku gena ririwa, Natuna pia gitaa e pia vega-taunataunaa talimara maparara na maguli vanagivanagi pia vaia, e toma ikanai pana vega-kuliiti-waira.”
40 Anayabin ayu Tamai ana kok i sabuw iyab matah etei Natun akisin ti’i’itin naatu tibitumitum boro ma’ama wanatowan ana yawas hinab; naatu mar yomaninamaim ayu boro anabuwih hinamisir.
41 Na Iuda talimara gemunemuneto, kwalana ia ekilato, “Au kupa na amarigoto peretina.”
41 Imaibo Jew sabuw hibusuruf Jesu isan higam, anayabin i eo, “Ayu i mar ana rafiy.
42 Gaurai gekilato, “Etalima e Iesu, Iosepa natuna, ei? Ia tamana e tinana ita ripara. Raka rauparai ia ekilana, ‘Au kupa na amarigoto’?”
42 Basit sabuw hi’o, “Iti orot i Jesu, Joseph natun, hinah tamah i taso’ob. Naatu baise boun i eo’o, Ayu i marane ara’iy.”
43 Iesu na evega-gelerato, netiwato, “Gomi matotaumi aomi ai munemune iovega-aikia.
43 Jesu iyafutih eo, “Taiyuw men kwanagam.
44 Au geku ai ta ati pene vogomai kawa, na Tamaku, au etugukuto Palaguna, ia na rai au geku ai pene vaimaia talimanamo. E au geku ai pene vogomai talimana, au na toma ikanai kwaregana pana vega-kuliiti-waia.
44 Sabuw boro men ayu isou hinan kwaneyan, baise Tamai ayu iyunu anan boro nabonawiyih hinan ayu biyau hinatit; naatu mar yomaninamaim ayu boro ana bora’ahih hinamisir.
45 Peroveta talimara na evetaina getaloato, ‘Ira maparara Palagu na pene vega-ripara.’ Tamaku gekamonagi-veniana e genana ripa gegapina talimara maparara, au geku ai pia vogomai.
45 Dinab oro’orot hikirum hi’o na’atube, ‘Sabuw etei boro God ni’obaiyih. Orot yait Tamai fanan nowar naatu biyanane so’ob ebaib boro ayu isou nan.
46 Au ati akilana, talima taa na Tamaku egitaato natina, na Palagu genana evogomaito talimana geregana namo Tamaku egitaato.
46 Men yait ta Tamai itin; baise orot yait Godane nan i akisinamo Tamai itin.
47 Avaikila-taunataunamina, au evega-taunataunakuna talimana na maguli vanagivanagi pene vaia.
47 Turobe a tur ao’owen, orot yait ebitumatum, yawas wanatowan i baika.
48 Maguli peretina au ea.
48 Ayu i yawas ana rafiy.
49 Gomi tenemi na tanoleanai mana geganiawai, na gekwaregato.
49 Kwa a’a’agir hai veya, rafiy wabin manna arar yanamaim hibow hi’aa, baise etei himorob.
50 Na kupa na emarigona peretina ea, ia pene gania talimana ati pene kwarega.
50 Baise rafiy iti i marane ra’iy, sabuw iyab hinab hina’ani’aan boro men hina morob.
51 Au maguli peretina kupa na emarigoto. Talima taa na epereti pene gania, ia pene maguli-vanagivanagi. E pereti au na pana venia au virigoku. Au virigoku pana veni-piatogaa kwalana, tanoparai getaluna talimara na maguli pia vaia ulanana.”
51 Ayu i yawas ana rafiy, marane hiyafaru are. Orot babin yait iti rafiy na’ani’aan na’at boro nama wanatowan. Iti rafiy i ayu finimu boro anit, saise sabuw boro tafaramamaim yawas hinab hinama.”
52 Eiana Iuda talimara matotaura aorai veitu kamu iwavagina ewalato, ira gekilato, “Etalima na arigi rauparai ia virigona pene venira pita gania?”
52 Naatu Jew sabuw iti tur hinonowar isan yah so’ar hibusuruf taiyuwih wanawanahimaim higam hikwaris hio, “Iti orot biyan finimin boro mi’itube nitit tana’animih eo?”
53 Iesu na evaikilarato, netiwato, “Avaikila-taunataunamina, pene gomi na Taunilimalima Natuna virigona ati pio gania e ralana ati pio niua genai, gomi aomi ai maguli ati pene mia.
53 Jesu iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun biyan finimin men kwana’aan naatu ana rara men kwanatomatom, kwa wanawanamaim yawas men ema’am.
54 Rai na au virigoku pene gania e ralaku pene niua talimana, maguli vanagivanagi pene vaia, e au na toma ikanai kwaregana pana vega-kuliiti-waia.
54 Orot yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom yawas wanatowan i bai, naatu yomaninamaim ayu boro ana bora’ah namisir.
55 Kwalana au virigoku ganigani taunataunana, e au ralaku maki niuniu gauna taunataunana.
55 Anayabin ayu biyou finimin i bay anababatun naatu au rara i harew anababatun,
56 Rai au virigoku pene gania e ralaku pene niua talimana, au aoku ai pene talu, e au maki ia aonai pana talu.
56 orot babin yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom boro wanawana’umaim nama naatu ayu i wanawananamaim anama.
57 Tamaku ia maguli kwalana ia na etugukuto e au ia pakunai amagulina. Voia gelegelenai au virigoku pene gania talimana maki pene maguli, kwalana au amagulina.
57 Tamat yawas ana’an i ayu iyunu ana, anayabin i ema’am isan imih, ayu auman ama’am, ef ta’imonaban orot yait ayu biyau’umaim bai eani’aan boro yawasin nama anayabin ayu ama’am isan imih.
58 Au kupa na emarigoto peretina au ea. Gomi tenemi mana geganito na gekwaregato. Na epereti pene gania talimana pene maguli vanagivanagi.”
58 Iti rafiy marane rara’iy i men kwa a a’agir manna hi’aa hibimumurub na’atube’emih, baise o yait iti rafiy boun marane rara’iy inab ina’ani’aan boro inama wanatowan.”
59 Iesu na ekila Iuda talimara rupu ai evaikilagirato, Kaperanaumai evevega-ripawai aonai.
59 Tur iti etei i Capernaum Kou’ay Bar wanawananamaim ma sabuw hai tur eowen i’obaibiyih.
60 Iesu gena melo gutuma na ekila gekamonagiato, negetiwato, “E vevega-ripa kilana gaoka vagi, rai na pene gapi-ragea.”
60 Jesu ana bai’ufununayah moumurin na’in tur iti hinonowar hi’o, “Iti bai’obaiyen i fokarin. Yait boro iti tur nanowar nab?”
61 Iesu ripana gena melona vokila gemunemune-agiawai, gaurai evaikilarato, netiwato, “Ekila na pevega-vekwakunagimi?
61 Baise Jesu ana bai’ufununayah abisa isan hio higamigam so’ob naatu iuwih eo, “Tur iti kwanonowar imaim kwa a naniyan ebi’afiy?
62 Pene gomi Taunilimalima Natuna pio gitaa, pene veragewai, etalu-agiato kapunai rakavetaina?
62 Bo Orot Natun nayen ana efan marasika ma’am imaim nama kwana’itin boro mi’itube kwanao!
63 Palagu Palaguna na maguli evenirana; tauniparana ati pene veakavara. Au na avaikilamina kilara Palagu, e ira aorai maguli emiana.
63 Anun Kakafiyin i yawas ebit biyat i aurin fair en. Iti tur kwa isa a’o i ayub ana tur naatu wanawananamaim i yawas ema’am.
64 Na gomi reketa na ati govega-taunataunakuna.” Iesu ripana tovotovona na vegata, rai taa na ati evega-taunataunaawai e maki rai na ia pene lewaa.
64 Baise kwa afa iti kwama’am i men kwabitumatum. Anayabin iyab men hinabitumatum naatu orot yait baban na’o Jesu so’obaka.”
65 Maekilato, “Vovetaina gaurai au na avaikilamito, ta au geku ai ati pene vogomai-kawa, na Tamaku na pene vega-taunataunaa talimana vou pene vogomai.”
65 Ibanak eo maiye, “Anayabin iti isan kwa au’uwi, orot babin boro men asir ayu isou nan kwaneyanamih, baise Tamai ana baibasitamaim boro niwa’an isah naham hinan ayu isou.”
66 Vokila gekamonagiato, voanana Iesu gena melo vogo ia genana gelaka-gerevagito, e ia ria ati magelaka-kouwai.
66 Nati ana veya’amaim ana bai’ufununayah moumurih na’in hihamiy naatu himatabitabir hina’ufut hin.
67 Ne Iesu na gena melo gagalana ruala erenagirato, netiwato, “Gomi maki goririwana pio laka-gerevagi pa?”
67 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 ibatiyih. “Kwa auman kwakokok kwanan?”
68 Simona Petero na evega-geleato, netiwato, “Velekou, ai rai genai mapaia ago? Maguli vanagivanagi kilara goi gemu ai.
68 Simon Peter iya’afut eo, “Regah yait isan boro anan? Yawas wanatowan ana tur o akisimo biya ema’am.
69 Ai na gavega-taunataunamuna e garipa-rorirorina, goi Palagu gena Veaga Talimana.”
69 Aki abitumatum naatu aso’ob o i Kakafiyin Ta’imon Godane ina.”
70 Iesu evega-geleto, netiwato, “Au na gomi gagalana ruala avirigimito ei? Na gomi ta ne tiapolo.”
70 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12, i ayu arubini, baise kwa wanawanamaim orot ta i demon mowan.”
71 Ia na Iudas, Simona Isakariota natuna, ekilagiato. Iuda maki vomelo gagalana ruala aorai melona taa, na ia na Iesu roe nea vou pene lewaa.
71 (Jesu iti tur eo’o i Judas Simon Iscariot natun isan, Judas i bai’ufununayan nah 12 wanawanahimaim orot ta, yomaninamaim i boro Jesu nayanuw namorob.)
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.