Atos 2
VEKAPAWAI VALIGUNA (KHZ) vs AAI
1 Pentekoste tomanai, Iesu gevega-taunataunaawai talimara maparara kapu kwapunaimo gekoukouto. Pentekoste ganina gagala imaima (50), Pasova velekwana tomana na pene vogomai etoma.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Ne atilovana noowane agi kamuna ta kuluna kupa na emarigoto, getanu-kouto numana aona maparana evega-vonuato.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Ne noowane kalova maera vetaira gemarigowai gegitarato. Vokalova maera gemarigoto, ira kwapurakwapura repara kukurai gemoleto.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Ne ira maparara Veaga Palaguna na evega-vonurato, ne karo irauirau ai gekilato, Veaga Palaguna na evenirato gelegelenai.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Votomanai Iuda talimara, Palagu kalina na gekaliwai talimara, tanopara kapura maparara na gevogomaito, Ierusalemai getaluwai.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Vokulu gekamonagiato aonai, taunilimalima gutuma gegalu-kavito. Nugara geparato, kwalana ira kwapurakwapura na Iesu gevega-taunataunaawai talimara gekamonagirato geraka-kouto talimara geria karo ai gekilawai.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Ira gevevega-kali-rakavato e geaovoaovoto, negetiwato, “E gekilakilana talimara e Galileia talimara, ei?
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 Arigi rauparai ita kwapurakwapura gera karo ai gekilana takamonagirana?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Ita reketana Patia talimara, reketa Media talimara e Elam talimara. Reketana Mesopotamia, Iudea e Kapadokia na, reketana Pontas na e Asia na,
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Frikia e Pamfilia na, Aikupito e Kureni lagana Libia tanora na, e mareketa Roma na tavogomaito,
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Iuda talimara, e ati Iuda talimara Iuda gera aliruputali gegapi-rageato talimara; e ita reketa Krete e Arabia talimara. Na ita maparara na takamonagirana ita kwapurakwapura gera karo ai Palagu na kala kamura iraura vagira ekalarawai gekilagi-matagairana.”
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Maparara nugara geparato e maaovoaovora matotaura geverenagi-verenagito, negetiwato, “Ekala ganina rakagau?”
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Na talima reketana na gevegarevegare-agirato, negetiwato, “Etalima e pege niu-rakava.”
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Ne Petero apostolo gagalana kwapuna (11) ria geruga-itito, e karona evega-kamuato, ne vokoukou talimara evopata-venirato, netiwato, “Iuda talimami e Ierusalemai gotaluna talimami maparami, pio kamonagi namanama, ekala ganina gemi ana kilagi-matagaia.
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Etalima e ati pege niu rakava, gomi gotugamagina vetaina. E amoamo roea ora gauna 9 koloko.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Na etoma Ioela, peroveta talimana, na ekilagi-kuneato vetainai ematagaina, netiwato,
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 ‘Palagu ekilana:
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Pa, votoma au geku vetugunagi marura
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Ne nugapalevagi kalara kamura
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Garo pene vetao-kule pene mukunaa,
20 Veya matan boro nagugum
21 Ne rai Velekou aranai ekea-ragena talimana
21 Orot yait
22 Isaraela talimami, ekila pio kamonagira: Iesu, Nasareta talimana, Palagu na eveniato inaguluna gomi gemi ai evega-matagai-gitakauato. Ia genana Palagu gena kala irau vagira e nugapalevagi kalara e vegailia irau vagira reketa ekalarato gomi nuganugami ai, pe gomi ne ripami.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Palagu gena ririwai e ripai warau enavuga-kuneato gelegelenai, Iesu gomi gimami ai etugu-kauato, ne rakava talimara na geveakavamito, gaurai Iesu satauro ai gonaero-kauato ne govagi-kwaregaato.
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Na Palagu na ia kwarega na evega-kuliiti-waiato, e kwarega vitina egaivagiato, kwalana kwarega ati gelegele ia pene gapi-gaugaua.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Davida na ia ekilagiato, netiwato,
25 David nati orot isan eo,
26 Gaura pakurai aoku verere na pevonu,
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 kwalana au kwarega talimara
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Maguli rauparara warauna ovega-ripakuto;
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 Walakavaku maparami, etoma au aoku matiligana na pana kila, ita kalakalara kamuna Davida ekwaregato pe getoleato, etoma ia kalana ita ria ea.
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Na ia peroveta talimana, e ripana Palagu na warau ekilagi-gavuato, netiwato: Davida kalakalana ta ia gena teronai pene tanukau vegata.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Davida na eripa-kuneato, Palagu na rakagau wailai pene kalaa egitaato. Gaurana Keriso gena kuliitiwai kilana ekilagiato, netiwato, ‘Ia kwarega talimara geria kapu ai ati eraokwaniato, e tauniparana ati pene poraga.’
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Palagu na Iesu, kwarega na evega-kuliiti-waiato, ai maparamai ripamai.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Palagu na egapi-rageato, gimana ripana kavanai etaoato, ne Palagu na ekilagi-gavuato, Veaga Palaguna Tamana genana egapiato. Ne ia na Veaga Palaguna toma pepopo-rigoa, gomi na gogitaana e gokamonagiana.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Kwalana Davida kupai ati everageto, na ekilato,
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 pene ago gevetali-venimuna talimara pana tao-rigora,
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 Gaura pakurai Isaraela talimara maparara pia ripa-namanama, eIesu, gomi na gosatauroato, Palagu na Velekou e Keriso ai evega-agoato.”
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Ekila gekamonagiato aonai, nugara gerageto, ne Petero e voapostolo reketa gerenagirato, negetiwato, “Walakava, ai rakagau aia kala?”
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Petero na evaikilarato, netiwato, “Gomi kwapurakwapura gemi rakava geriana pio vetugamagiwai pio laka-waikule, e Iesu Keriso aranai bapatiso pio gapia, pe gemi rakava pene tugamagi-piatogara; e gena vega-nama, Veaga Palaguna, pio vaia.
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Kwalana Palagu gena kilagavu ekalaato gomi gemi e gomi natumi geria, e kapu raurai getaluna talimara geria. Pa, Velekou ita gera Palagu na ekilagi-gavuato Veaga Palaguna na pene keara talimara maparara pene venira.”
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Petero na kila vogo ekilagirato, egavu-tinarato evaikila-gaivagirato, netiwato, “Egulu talimara rakavara geriana matotaumi pio kali-maguli.”
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Talima gutuma na gena kila gegapi-rageato, gaurai bapatiso gegapiato. Votomaimo taunilimalima maparara ragana toitoi (3,000) vetaira ira geria golea aonai gelou-togato.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Ne vanagivanagi apostolo talimara geriana ripa gegapiwai, gekoukouwai e geveveakavawai, pereti gekala-koruwai pa ganikou geganiwai e gerapali-koukouwai.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Apostolo geriana Palagu na nugapalevagi kalara kamura e vegailia irau vagira vogo ekalarawai, e taunilimalima maparara gekali-rakavato.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Iesu gevega-taunataunaato talimara maparara getanu-kouwai e geria e garia geveware-veniwai.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Geria rinaga e tano gevoi-agirawai, ne monira ira maparara aorai gewarerawai, kwapurakwapura geria rapu gelegelerai.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Toma mapararai Rupu Veaga aonai getanu-kouwai. Geria numai ganikou geganiwai e gegani-koukouwai mavererera e mamainora ria.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Palagu gevega-rageawai, e taunilimalima maparara geria vetaukava veveni nama geverere-agiawai. Gaurai toma mapararai Velekou na evega-magulirawai talimara ira ria etao-kourawai.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.