Atos 27
VEKAPAWAI VALIGUNA (KHZ) vs AAI
1 Itali ai paia ago kilana etaunataunato aonai, Paulo e geligorato talimara reketa pe vetali kuneagina talimana arana Iulias gimanai getaorato. Ia Kaisara gena vetali goleana aonai.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Ai Adramitio potina taai garagekauto ne garavuto. Vopoti Asia tanona konera na pene ago potina. Makedonia talimana ta arana Aristakas maki ai ria garageto. Ia Tesalonika na evogomaito.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Elaganiato vou Sidona ai gakwarato. Iulias na Paulo vetuganana ekalaato, gaurai rorirori eveniato, taukavana geriai pene ago, pe gena ririwa gaura pia venia.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Vokapu garaokwaniato aonai Saipras mouna rawarawa na kavana na garavuto, kwalana agi wailamai na evogomaiwai.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Silisia e Pamfilia atara na garavu-vanagito, gaagoto, Mirai garaikauto. Mira Lisia tanonai.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Vonai vetali gitatagona talimana na Alesandria potina, Itali ai pene ago, erawaliato, ne vonai evega-rage-vanagimaito.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Toma vogo kiarakiara garavuto pene ago Senidas laganai gakwarato. Vonai agi na eraka-gavumaito gaurai, Krete mouna rawarawa na kavana na garavu-agoto. VoSalmone iruiruna kavata konena.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Veiriwamagi ai kone lagana na garavu-agoto pene ago kapu ta arana Raikau Kapura Namarai gakwarato. Vokapu e Lasea vanugana vepakara ati rau.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Toma vogo vonai warau geaikito, e poti na voana ravu-ago gaoka e makalina, kwalana voka tomana maki warau eaikito. Gaura pakurai Paulo na egavu-tinarato, netiwato,
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 “Marumaru maparami, au aripana ita gera lakalaka pene rakava. Gera rinaga maparara pia lekwalekwa e poti maki pene rakava-vagi. Ati egauramo, na ita gera maguli maki pita piatogara.”
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Na vetali gitatagona talimana na poti etaliawai talimana kamuna e poti gatanana karora ekamonagirato, a Paulo gena kila ati egapi-rageato.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Voraikau kapuna gaulago uverai ati nama. Gaura pakurai gutuma na geririwaato paia ravu-tovo, pe Foenikis ai vou gaulago uvera paia gapira. Foenikis Krete ai raikau kapuna ta. Kavata rigo avala ewailaana (pa south-west) na kavata walaka (pa north-west) ewailaana.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Gavurigo egavu-mirulumiruluawai aonai, ira getugamagito geria toma namana pege rawalia. Gaurana ipou geroloato, ne Krete kone taitari namo garavu-agoto.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Atirau agi kamuna arana Ragepogi, mou atana na emarigoto.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Poti ai ema lavu-kauato, ne ai ati gema ravu rauparana. Ravu waila veririwamagina, ati gakalaato na agi vetainai garavu-raloto.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Mou keina arana Kauda waiatina kavanana garavu-togato vou, rawarawana na garavu-agoto. Vonai voupe poti keina paia vega-magulia nagatiwato, vega-magulina ulanana gavekwalavi-rakavato.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Ira na poti keina gerolo-rageato poti atanai, ne poti ai gekora-kauato pene gapi-gaugaua ulanana. E gekalito, pe poti palaina maki gerolo-rigoato, tipo elavumaito. Ira geria kali ganina agi na irauna poti neelavu-agoana Sirtis ai Afrika kavanai rawapara aonai nugunugu taai neeve rina-rageana kalinana.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Vogalugaluna, poti roli kiana evega-magutuawai. Gaura pakurai elaganiato, poti ai geurarato rinagara maparara rawaparai gepia-rairato, poti pene malaga ulanana.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Toma vega-toitoinai poti rinagana magepia-rairato.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Toma vogo warau geaikito, garo e mitiu ati gematagaito, e agi maki ekamu-vagito. Gaurai gema veraramani maparara geaikito, kwalana gatugamagito, ai ati gema maguli rauparana.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Toma vogo ati geganiganito mulinai, Paulo wailarai erugato, netiwato, “Marumaru, gomi au karoku pogoro kamonagia, pe Krete na ragai patara ravu-ati; pe erinaga evetaina ati patara pia raira.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Na ewagumona au na avega-nagimina, pio kwalimu! Kwalana ta ati pono kwarega. Na taunatauna poti gavanamo pene rakava-vagi.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Au Palagu gena talima ta e au ia vetugunagina aago-veniana. Walagani pogi, ia gena aneru ta lagaku ai pema ruga-tali,
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 ne pekila, ‘Paulo, ragai pono kali. Goi Kaisara wailanai ponove ruga, e Palagu gena nama goi gemu ai gaunana, goi ria pogo vogomai talimara maparara maguli pia rawalia.’
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Gaura pakurai, gomi marumaru, au na avaikilamina, pio kwalimu. Kwalana au na Palagu avega-taunataunaana, aneru na rakagau pevaikilaku pekilagira gelegelenai pia wala.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Na ita agi na mou taai peneve pia-kaura.”
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Pogi gagala na vativatinai (14) ai Adria Rawaparanai agi na ekwaravomaiwai. Pogi nugana poti ravuagina taura geripato, ai tanopara warau gakavinagiato.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Gaura pakurai ropu tovoagina walona rikinai gau metauna ta gekwatu-kauato, ne rawaparai gepia-raiato. Vogauna geripato, rawapara ropuna 37 mita vetaina. Ati lovana magegitaato, 27 mitamo.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Poti vatu ai neeverara-kauana kalinana, poti mulina kavanai ipou vativati gepia-rairato. Ne gerapalito pene lagani-rakarakaa ulanana.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Poti ravuagina taura geria ririwa pia kali-lema. Vovetaina gaurana ira na poti keina nanu ai getao-raiato, gekala-opakauto poti wailanai ipou reketa, piave pia-rigora negetiwato.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Na Paulo na vetali gitatagona talimana e vetali taura evaikilarato, netiwato, “Pene poti ravuagina taura poti ai ati pia tanu-tago genai, gomi maki ati pio maguli.”
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Gaura pakurai vetali taura na poti keina walora gevoro-rukirato, nea gevega-guleato.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Roli elaganiawai aonai, Paulo na ira maparara enogirato, ganigani kiatana pia gani. Ia ekilato, “Gomi toma gagalana vativati (14) pogo vealo-agia, gau kwauta rogoti goro gania.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Gaura pakurai pio kwalimu e maguli vealoleanai anogimina, ganigani kiatana iogani. Kwalana gomi repami guira nivana ta ati pene lekwalekwa gaurai.”
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Vovetaina ekilato mulinai, ia na pereti ta egapiato, ne ira maparara wailarai Palagu evega-namaato, e ekala koruato, ne eganito.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Ira maparara maki aora geveakwalimurato, gaurai geganiganito.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Poti aonai ai maparamai tinavu ruala gagala taulatoi kwapuna taulatoitoi (276).
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Ira maparara gegani-mateto, gaurai poti pene malaga ulanana, vuiti rawaparai gepia-rairato.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Elaganiato poti ravuagina taura na tanopara kolemana ati gegita-namanamaato. Na galu kala tanopara na rawaparai egalu-atiana, e kone koulanamo gegita-agoato. Gaurai getugamagito, pere marauparana, vonai poti pegere vega-toma-ragea negetiwato.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Ne ipou walora gevoro-rukirato, rawaparai geraokwanirato. Vooramo kianai pako walora maki etapurukirato. Ne waila na kavanai palai gekoreato, agi na waila konenai pene lavu-agora ulanana.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Na poti nugunugu ai etomarageto. Nea Poti etomarageto wailana evekwanu-gunugunuato, mulina kavana aku na epere-kinikiniato, e elogi-lovolovoato.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Vetali taura genavugato, tipura talimara pia vagi-kwaregara, kwalana irauna nege navu kalina, ne nege kalina gaurai.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Na vetali gitatagona talimana gena ririwa Paulo pene vega-magulia, gaura pakurai ia na ekila-wairato, vokala ragaina pia kalagia. Gaurai navu riparia talimara evaikilarato, rawaparai pia pavurai, ne pia navu-kuneago kone ai.
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 A talima maparara mara tupira pa poti marara korura pia gapira voupe, ira mulira na piave navu-rigo. Vorauparai maparara tanopara geve rawaliato, ta ati elekwalekwato.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.