Atos 26

VEKAPAWAI VALIGUNA (KHZ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Agripa na Paulo evaikilaato, netiwato, “Rororori avenimuna, ono varavara.” Paulo gimana egapi-itiato, ne gena velauga kilara etinaato, netiwato:
1 Agripa iu, “O i baibasit abit taiyuw isa inao.” Paul uman bora’ah naatu taiyuwin wasfafar eo,
2 “King Agripa! Au avererena, kwalana Iuda talimara na gerolikuna gaura maparara toma goi wailamu ai avega-gelerana.
2 “Aiwob Agripa, ayu i abiyasisir anayabin boun o namaim Jew sabuw abisa isan ayu ubar hibitu i boro ana wasfafaru anao inanowar. Paul aiwob Agripa isah ibibinan|alt="Paul speaking to crowd" src="cn01993b.tif" size="col" loc="Act 26.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.1-2"
3 Kwalana Iuda tenera na vegata geria kala e veitu maparara goi ripamu vealeva. Gaura pakurai anogimuna, pono vaigaoka, pe geku kila pono kamonagira.
3 Iti ao i turobe, anayabin o i Jew sabuw hai binanakwar naatu hai ofafar iso’ob kwanekwan, imih o abifefeyani yatenanub inama ana’o inanowar.
4 Au raka atalu-tiwato, keiku na vegata pene vogomai etoma, geku tanoparai e Ierusalemai, Iuda talimara maparara ripara.
4 Jew sabuw etei ayu kek ana veya mi’itube ama’am i hiso’ob, ayu au yawas no aneika au tafaramamaim mi’itube ama’am ana Jerusalem atit ama’ama etei i hiso’ob.
5 Au tovotovona na vegata geripakuto, ia kila matagai pene geririwana genai. Geku maguli evetinato vegata au Parisea goleana talimaku. Aliruputali gekwalanaana gevega-tiligaana goleana.
5 Ayu i manin maiyow bairi ama, imih ayu i hisu’ubu kwanekwan. Hinakokok na’at hina’orereb. Anaika ayu i Pharisee orot, kwafiren ana ofafar fokarin wanawanan i ayu ama, naatu men kafa’imo ofafar ta astu’ub.
6 Ewagumona au Kota kapunai pama ruga, kwalana au Palagu na ai tenemai ekila-gavurato kilana araramaniana gaurai.
6 Naatu boun ayu iti ubar tibitu anayabin God ana’omatanen ai a’agir bitih imaim ayu nuhufot ama’am isan, ubar hitu bairi tao.
7 Ai gema kwalu gagalana ruala na vokilagavu gevega-taunataunaana, e gealo-tagoana pene taunatauna gaurai, ira na Palagu gealiruputaliana pogi-lagani makwalimura na. Vele o, au voveraramani galamanai Iuda talimara na gerolikuna.
7 Iti omatanen i aki ai big etei 12 hibitumitum mi’itube hita’itin titurobe, imih fai mar dogoroh tutufin etei God hikwakwafir, naatu anayabin iti baitumatum isan. Aiwobomon, Jew sabuw ayu ubar hitu iti tao.
8 Rakagau gaurai gomi Iuda talimami reketa gokilana, Palagu na kwarega talimana ati gelegele mapene vega-kuliitia?
8 Kwa Jew sabuw iyab iti kwabatabat aisim God sabuw murumurubih ibiyawasih baitutumin isan kwa isa efofokar?
9 Au maki atugamagito, gau vogo vavagi pana kalara, Iesu Nasareta talimana arana pana vega-waia ulanana.
9 Ayu auman mat i na’atube anot, sawar moumurih na’in ata sinaf Jesu Nazareth mowan wabin ati’ib isan.
10 Ierusalemai au vovetaina akalawai. Rupu Veaga velera kamura na tiavu gevenikuto, gaurai Palagu gena taunilimalima veagara vogo tipura numanai ataorawai, e pia vagi-kwaregara negetiiwai aonai, au maki pia kwarega kilara avega-taunataunarawai.
10 Naatu nati na’atube Jerusalemamaim asinaf. Firis ukwarih biyahine fair abai God ana sabuw moumurih maiyow abow dibur aya. Naatu rouw morobomih teo ana veya ayu auman aibasit terouw temomorob.
11 Toma vogovagi Iuda talimara geria rupu kwapurakwapurai alaka-togawai, ne akwari-korukorurawai, e Iesu pia kilagi-rakavaa ulanana avega-ririwarawai. Au na aparuveni-rakavarakavarawai, gaurai vanuga kamura polurai maki aagowai, pana vega-vitivitira e pana gui-lovolovora ulanana.”
11 Mar moumurih maiyow Kou’ay Bar efan tata’amaim abow biyababan aitih, naatu hai baitumatum baihamiyin isan a’okikimih. Na’atube hai baitumatum baigigimin isan a’okimih, naatu atit an menah tatabirih hai bar hai meraramaim bai akir kakafin maiyow aitih.
12 “Vokala ulanana Rupu Veaga velera kamura na rorirori gevenikuto e getugukuto, Damaseko ai aagoto.
12 Ana’an iti isan ayu firis ukwarih biyahine fair hitu hiyunu an Damaskas atit.
13 Gaurai, geku vele, au raupara na aagowai, aonai, garogota kilipaaluna ne garo maekana maki evanagiato maekana, kupa na emarigoto, agitaato, au ria gaagoto talimara e au ewae-talimaito.
13 Baise efamaim anan bi’auyit auman, Aiwobomon, marakaw no marane, mamarakaw men veya na’atube, marakaw kwanekwan re ayu au sabuw bairi anan tarbebera’uhi.
14 Ai maparamai kwano ai gaketo-talito. Ne au na karo ta akamonagiato, Heberu karonai au evaikilakuto, netiwato, ‘Saulo, Saulo! Rakagau gaurai au ovega-rakavakuna. Goi nema gau korilova mata-gogela okwakuana, gaurai gemu ai gaoka e matotaumu ovevega-rakavana.’
14 Aki etei’imak me yan are, naatu ayu orot fanan anowar Hebrew turamaim iuwu eo, ‘Saul! Saul! aisim ayu irabu kubia’akiru? Ayu kubi’a’akiru i o taiyuw biya irab kubi’a’afiy.’
15 Ne au akilato, ‘Velekou, goi rai?’ Velekou evega-geleto, netiwato, ‘Au Iesu, goi na ovega-rakavakuna talimaku.
15 Ayu aibatiy ao, ‘O yait Regah?’ Naatu Regah eo, ‘Ayu i Jesu, o irabu kubia’akiru.
16 Ono kuliiti, e ono ruga-tali. Au goi gemu ai pamatagai kwalana ana vega-rugamu, pe au geku vetugunagi talimamu ai pono ago ulanana. Ewagumona rakagau pogitaa gaura e wailai rakagau pana vega-gitamu gaura maki talima reketa geria ponove kilagi-matagaira gaurana.
16 Baise kumisir kubat, ayu o isa abirerereb ana rubini isou inabow naatu boun abisa isa mamatar sabuw afa hai tur ina’owen. Naatu abisa isa namamatar boro ani’obaiyi.
17 Au na Isaraela talimara e ati Iuda talimara geriana pana vega-magulimu. Goi au na atugumuna,
17 Ayu o a sabuw Jew umahine naatu Ufun Sabuw umahine boro anatafafari. Ayu abiyafari nati sabuw wanawanahimaim inan,
18 matara pono vega-alira, e mukuna na pono vaiwaikulera, pe maekai pia ruga, e Satani gena tiavu na pono gapi-vagira, pe Palagu kavanai pia ruga. Ne Palagu na geria rakava pene tugamagi-piatogara e Palagu na evirigirato e evega-veagarato talimara ria kapu pia vaia, kwalana au geku ai gekamonagina gaurai.’
18 matah inabotawiy naatu guguminane inanawiyih hinatit marakawamaim hinarun. Naatu Satan umane inabow God initin, saise bowabow kakafihine notawiyen hinab, naatu God ana rourubin sabuw wanawanahimaim hai efan hinab hinamare.’
19 Gaura pakurai, King Agripa, au vovegailia kupa na ematagaito gauna genai ati akaroveraveto.
19 Nati isan Aiwobomon Agripa, ayu abisa marane re ai’itin men ai fanasair.
20 Kune Damaseko ai e Ierusalemai avopatato, voia mulinai Iudea tanona maparanai e ati Iuda talimara nuganugarai maki. Au avopatawai aonai, avaikilarawai, geria rakava geriana pia vetugamagi-kule, Palagu genai pia ago. Ne geria vetugamagi-kule geria kala na pia vega-taunataunaa.
20 Bowabow wantoro’ot i Damaskas imaim abusuruf naatu ana sabuw iyab Jerusalem hima’am isah atit, Judea wanawanan etei abinan naatu Eteni Sabuw wanawanahimaim auman a binan. Abibinan anayabin sabuw bowabow kakafihine God isan hitatatabir naatu hai bowabowamaim titurobe i dogor baikitabir hibai.
21 Voia galamanai Iuda talimara na Rupu Veaga aonai gegapikuto, ia vagi-kwaregaku negetiwato.
21 Ana’an nati isan Jew sabuw ayu Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hibuwu hifatumu rabu morobomih hiwa’an.
22 Na votoma na pene vogomai ewagumona, au Palagu na eveakavakuna. Gaura pakurai pama ruga-tali, talima maparara keina pene ago kamuna wailarai ama kila-matagaina. Au na rakagau poluna ta ati akilagiana, na peroveta talimara na e Mose na rakagau gekilagirato pene wala gaunamo.
22 Baise God tafafaru yawasu ama ana it boun atit, imih o namaim abat orot babin kikimin yen in orot babin gagamin etei matahimaim abisa isou mamatar i ao’orerereb. Ayu au tur ao i dinab oro’orot naatu Moses sawar abisa mataramih hi’o inu’in mamatar imaim ao.
23 Gauna ea, Keriso pene vitiviti, e talima tovotovona kwarega na pene kuliiti-wai, ne Palagu gena maeka valina Iuda talimara e ati Iuda talimara geriai pene vali-piagia.”
23 Roubininenayan boro biyan nababan ni’akir naatu morobone, moroboyah wanawanahimaim i boro wan namisir marakaw ana yawas Jew sabuw naatu Ufun Sabuw isah nakurereb.”
24 Paulo vovetaina evetao-gavuto aonai Festas na einala-veniato, netiwato, “Paulo, goi kawa! Gemu ripa kamuna na eveakawamuna.”
24 Paul iti na’atube taiyuwin wasfafar eo inan auman Festus Paul isan iwow eo, “O i kubikoko’aw so’obamaim nawiyi in kubikoko’aw!”
25 Paulo evega-geleto, netiwato, “Geku vele Festas, au ati kawa. Au na rakagau akilagirana kilara taunatauna e matagai.
25 Paul iya’afut eo, “Ayu i men abikoko’aw, au Aiwobomon! Tur abisa ao i turobe hai yabih auman.
26 King Agripa! Au makwalimuku e ati kaliku na goi pana vaikilamu, kwalana egaura maparara goi ripamu. Au ripaku, pakilagira gaura maparara goi gemu ai ta ati peveavuga, kwalana egaura veavugai ta ati ewalato.
26 Aiwob Agripa, ayu o namaim men erebir auman ao’omih, anayabin iti sawar etei o iso’ob, naatu sawar iti himamatar boro men karam nuhinaburumih. Anayabin iti sawar men ta umasusunamaim mataramih.
27 King Agripa, goi na eperoveta talimara geria kila ovega-taunataunarana pa? Au ripaku goi na ovega-taunataunarana.”
27 Aiwob Agripa o dinab orot kubitutumih? Ayu aso’ob o kubitumatum!”
28 Agripa na Paulo evaikilaato, netiwato, “E ora kianai, roli kiana vagi aoku povega-moiraa, ne roli kiana Keriso pavega-taunataunaa.”
28 Aiwob Agripa Paul iya’afut eo, “O kunotanot iti veya ta’imon o boro ayu dogorou inikitabir anan Kirisiyan anamatar?”
29 Paulo evega-geleto, netiwato, “Ora gauna kupanai pa moganai, na au na Palagu anogiana, goi e ewagumona au gekamonagikuna talimami maparami au vetaiku pogoro kala, na ege ligoligokuto vetainamo ragaina.”
29 Paul iya’afut eo, “Veya kabumin o veya manin ayu au yoyoban God isan i men o akis baise kwa iyab iti boun ao kwanonowar i mi’itube kwatan ayu ama’am na’atube kwatamatar. Baise men akokok hinafatum dibur hinayariyi kwanama.”
30 Paulo vovetaina ekila-gatuto, ne king, kavana, Benis, e ira ria getanuto talimara maparara gekuliitito.
30 Naatu Aiwob orot, gawan orot Bernis, naatu sabuw afa hima’am etei himisir.
31 Gelaka-piatito muli ai, ne gekilakilato aonai gekilato, “Etalima kala rakavana ta pakunai pere kwarega pa tipura numai pere talu kalana ta ati ekalaato.”
31 Efan hima tur hinonowar hihamiy hitit, naatu taiyuwih turahinah bairi hibidudur hio, “Iti orot i men abisa ta kakafin sinaf boro namorob o dibur narun.”
32 Na Agripa na Festas evaikilaato, netiwato, “Pere ati pere kila, Kaisara na gena kila peneve kamonagia ati neperetiwa genai, etalima patara tugu-lakaa.”
32 Naatu Aiwob Agripa Festus isan eo, “Iti orot Caesar isan baifefeyanina’e tama’am, iti boun boro ata botait.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.