Atos 22

VEKAPAWAI VALIGUNA (KHZ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 “Walakavaku e tamaku maparami, wailami ai ana vekilagi-piati, pe pio kamonagi.”
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Ira gekamonagito, ia na Heberu karonai evaikilarato aonai, gevaigarito, maparara gevaivakoloto pene ago ikanai; ne Paulo na netiwato:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 “Au Iuda talimaku, Taso vanuganai Silisia tanona aonai awalato, na eIerusalema vanuga kamunai akamuto. Gamaliel gena vevega-ripa aonai ataluwai, ia na ita tenera geria rova veagara gaokara evega-ripakuwai, e Palagu gena inagulu akalawai makwalimuku na, ewagumona gomi na gokwalimu-agiana vetaina.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Au na eraupara gekwalanaawai talimara avega-vitivitirawai pene ago geve kwaregawai. Maru e gare agapirawai, tipura numarai alapu-togarawai.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Rupu Veaga velena kamuna e kaonsela talimara maparara na maki pia vega-taunataunaku, au akila-taunataunana. Au maki ira na pepa gevenikuto, walakava Iuda talimara Damaseko ai pana venira ulanana. Ne au voanana aagoto, e taunilimalima pana gapira, teini na pana ligora e Ierusalemai pana ago-agira, geria rakava akwara pia gapira ulanana.”
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 “Au raupara na roe waagowai, Damaseko akavinagiato, garogota-kilipaaluna, maeka kamuna ta kupa na emarigoto, atilovana ewae-talikuto.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Au kwano ai aketo-talito, e karo ta akamonagiato, au evaikilakuto, netiwato, ‘Saulo! Saulo! Rakagau gaurai au ovega-rakavakuna?’
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Ne au averenagito, natiwato, ‘Velekou, goi ne rai?’ Ia evega-geleto, netiwato, ‘Au Iesu, Nasareta talimaku, goi na ovega-rakavakuna.’
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Au taukavaku na maki maeka gegitaato, ne gekalito, na au evaikilakuto karona ati gekamonagiato.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Ne averenagito, natiwato, ‘Velekou, au ewagumona rakagau ana kala?’ Velekou evega-geleto, netiwato, ‘Ono kuliiti, Damaseko ai onove laka-toga, vonai vou taa na pene vega-ripamu, goi rakagau pono kala.’
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Vomaeka kamuna na mataku ekala-keleato, ne taukavaku na gimaku ai gegapito, Damaseko ai gevaiagokuto.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 Vonai tau ta arana Anania, ia Palagu kalina na ekaliwai e rova ekwalanaawai talimana, e Iuda talimara maparara Damaseko ai getaluwai talimara na gekuparage-kamuawai.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Ia evogomaito lagaku ai ema ruga-talito, ne ekilato, ‘Saulo walakavaku, matamu ono alira.’ Atilovana mataku aalirato, ia agitaato.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Voia mulinai Anania na evaikilakuto, netiwato, ‘Ita tenera geria Palagu na warau pegapi-itimu, ia gena ririwa rakagau pono kalaa, pono ripaa. Ekala rorirori talimana pono gitaa, e ia matotauna muruna na pene kila karona pono kamonagia.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Kwalana goi ia povega-taunataunaa talimamu, rakagau pogitaa e pokamonagia gaura, talima maparara pono vega-ripara.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Rakagau oalo-tagoana? Ono kuliiti, bapatiso ono gapia. Ia arana ono vega-ragea, ne gemu rakava ene guligi-vagira.’”
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 “Voanana Ierusalemai awaikuleto, ne Rupu Veaga aonai arapaliwai aonai, amata-vanagito.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Vonai au na Velekou agitaato, au evaikilakuto, netiwato, ‘Ono kala, Ierusalema ono raokwani vega-velekea, kwalana enai au valiku pono piaa, na etaunilimalima na ati pia vega-taunataunamu.’
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Au na avega-geleato, natiwato, ‘Velekou, ira ripara nama, au rupu mapararai aagowai, gevega-taunataunamuna talimara agapirawai, tipura numanai akanagavurawai e akwarirawai.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 E goi evega-taunataunamuwai talimana Setepano ralana gevega-rigoato tomanai au vonai, gevagi-kwaregaato avega-taunataunaato, e gevagiawai talimara geria rapuga agita-tagorato.’
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Na Velekou na evaikilakuto, netiwato, ‘Ono ago, kwalana au na pana tugumu, ati Iuda talimara kapu raurai getaluna talimara geriai.’”
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Taunilimalima na Paulo gekamonagiwai, pene ago, ia vovetaina ekilato. Ne geparalato, negetiwato, “Iogapi-pakaa! Iovagi-kwaregaa! Ia ati gena nama ta etanoparai roe magulina.”
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Gelailaiwai, geria rapuga gekwara-lagirawai, e kakavu gekwari-itirawai.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Roma geria vetali velena kamuna na gena melo evaikilarato, Paulo pia ago-agia, vetali talimara geria talu kapunai. E evaikilarato pia kwaria, e pia renagia rakagau galamanai ia vovetaina gelailai-veniana, pene varara.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Na geligoawai pia kwaria ulanana aonai Paulo na vetali gitatagona talimana evaikilaato, netiwato, “E taunatauna rova aonai ekilana, goi na Roma talimana pono kwari-kunea; a ia na rakagau pekala-lea gauna Kota na rogotina ere kilagia, genai?”
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Vovetali gitatagona talimana na vokila ekamonaigiato, ne eraka-agoto vetali velena kamuna genai, evaikilaato, netiwato, “Goi na raka ono kala-tiwaa? Votalima voma Roma talimana!”
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Gaura pakurai vetali velena kamuna eagoto Paulo genai, ne eve renagiato, netiwato, “Ono varaku, goi Roma talimamu pa?” Paulo na evega-geleato, netiwato, “Pa.”
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Ne vetali velena kamuna ekilato, “Au Roma talimaku ai aagoto gauna moni kamunana kaomani genai avoiato.” Paulo evega-geleto, netiwato, “Na au Roma petera geriana awalato Roma talimaku.”
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Ati lovana Paulo pia renagia talimara geruga-waito, e vetali velena kamuna maki ekalito, kwalana eripa-rorirorito, Paulo Roma talimana, ia na eligoato pia kwaria ulanana.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Elaganiato, vetali velena kamuna gena ririwa pene ripa-rorirori, rakagau pakunai Iuda talimara na Paulo gevega-veroliato. Gaura pakurai ia na Paulo geligoato walora elugarato, ne Rupu Veaga velera kamura e kaonsela maparana evaikilarato pia tanu-kou. Ne ia na Paulo evaiagoato, ira wailarai eve vega-rugaato.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.