2 Coríntios 1
VEKAPAWAI VALIGUNA (KHZ) vs AAI
1 Au Paulo, Palagu gena ririwa vetainai Keriso Iesu gena apostolo ai evega-agokuto, e ita walakavara kamonagi aonai Timoteo goti gemana epepa ewatina.
1 Ayu Paul God ana kokomaim Keriso Jesu ana turabarayan amatar naatu it turat Timothy airi kwa ekalesia sabuw tafaram Corinth kwama’am naatu God ana sabuw etei tafaram Akaiya wanawanan kwama’am isa fef akirum abiyafar.
2 Palagu, ita Tamara e Velekou Iesu Keriso geriana vega-nama iwavagina e maino gemi ai pene mia.
2 Ayoyoban God it Tamat naatu Regah Jesu Keriso’one manaw kabeber naatu tufuw kwa etei isa nama.
3 Palagu ita vega-namaa, ia ita gera Velekou Iesu Keriso Tamana. Ia venugagiviti Tamana e veveakava Palaguna taunatauna.
3 God it Tamat naatu ata Regah Jesu Keriso Tamah, ana merar tanay anayaabin kabeber ana’an ine enan naatu ata baibais etei ana God.
4 Palagu na ai gema vitiviti e veraulea aorai eveakavamaina. Vovetaina gaurai ai na maki talima reketa geria metau ai paia veakavara ripa, Palagu na ai eveakavamaina gelegelenai.
4 Ata yare moumurih na’in wanawanah tarur i koufair koubainunub ebitit, imih nati koufair koubainunub ta’imon God it bitit, karam sabuw iyab yare koun hiyen tere’er koufair koubainunub tanitih.
5 Taunatauna, Keriso na egapiato vitina ai gemai kamu iwavagi; e ai gema veveakava Keriso genana maki kamu iwavagi.
5 Anayabin Keriso ana bai’akir bairi tafafaram na’atube God ana koufair Keriso wanawananamaim ata koufair boro gagamin na’in nakarsuwei nare tanab.
6 Ai paga vitiviti gomi veveakava e vevega-maguli pio vaia ulanana. Ai Palagu na eveakavamaina gomi veveakava pio vaia ulanana. E veveakava pio rawalia gauna na gomi aomi pene vega-tiligara, ne ai gavitivitina vetaina vitivitina pio rawalira genai, pio kwalimu.
6 Aki abi’akir i kwa a koufair naatu a yawas bain isan. Aki koufair abaib kwa auman boro koufair kwanab yate nanub nawainabi a yawas kwanab. Nati bai’akir ta’imon aki na’atube wanawanan arun asora’ub.
7 Ai gema veraramani gomi gemi ai kamu gataoana, kwalana garipana, gomi ai ria tavitiviti-kouna, e veveakava maki ai ria tagapi-kouana.
7 Imih kwa isa aki nuhifot ama’am, anayabin Keriso ana bai’akir turin kwabaib isan boro God ana koufair nit Keriso wanawananamaim.
8 Walakava maparami, ai Asia tanonai raka metau vetaina garawaliato gauna garirirwana paia vega-ripami. Ai Asiai metau kamu iwavagi garawaliato, gema tiliga e ripa maparara maki geaikito, pe gema tugamagi nea, ati paia maguli, na paia kwarega.
8 Taitu tuwai’inah aki akokok kwanaso’ob tafaram Asia wanawanan aki hai fokarih kakafih wanawanan arun bai’akir gagamin maiyow abai anot i boro ata morob.
9 Taunatauna, ai gema vemamilagi, ai pia vagi-kwaregamai rauparana warau gevega-taunataunaato. Na aikina. Ai gemai vokala gewalato ganina, ai matotaumai gema tiligai ragai paia veraramani, na kwarega na maki evega-kuliiti-wairana Palaguna genaimo paia veraramani.
9 Turobe, aki naniyi atatam i morob isan hirubin. Baise iti namamatar i ebi’obaiyit it men taiyuwit tanitutumit, baise God tanitumitum i akisinamo murumurubih ebimisuruwih.
10 Ia na kwarega aora na evega-magulimaito, e roe wapene vega-magulimai. Ai gema veraramani Palagu genai gataoana, wailai maki ia na mapene vega-magulimai ulanana.
10 Morob kakafin wan ayenabo botaiti atit, naatu boro nabotaiti anatit maiye. I tafanamaim aki ai nuhifot i boro na’atuka nabotaititi anatit.
11 Gomi na maki rapali ai roe wapio veakavamai gaurai. Ne Palagu na taunilimalima vogo gemi rapali pakurai, ai pene veakavamai. Voveveakava taunilimalima vogo na pia gitaa, ne ai na vonama garawaliana pakunai, maparara na Palagu pia tanikiua.
11 Na’atube kwa a yoyobanamaim aki kwanibaisi. Saise God boro a yoyoban niya’afuten naatu aki nigegewasini, naatu sabuw moumurin maiyow God boro ana merar hinay aki bigegewasini isan.
12 Ai gema veveagoloka ganina ea: Ai aomai gamamilagirana ai gema maguli e kala etanoparai, pa ita kila, gema vetaukava gomi ria raupara veaganai e taunataunanai. Ekala veagara e taunataunara Palagu gena vega-nama aona na gevogomaina, na ati tanopara talimara geria aonekai gekalarawai.
12 Aki aora’ara’at anayabin iti tafaramaim ama’am ai not iu’uwi aiyawas naatu ai baita’ay kwa bairit i kakafiyin naatu mutuforomaim asisinaf. Aki ai sinaf etei i Godane men tafaram ana ukwar rerekab, baise God ana manaw ana kabeberamaim.
13 Ai na gomi pepa gatalo-venimina e ati pepa gaokara gatalo-venimina. Aikina. Ai gema pepai rakagau gakilagirana kilara gomi na pio agira e pepa ganira maki pio tugamagi-rawalira peparamo.
13 Anayabin aki fef kwa isa akikirum tur etei i mutufor naatu rereb yah karam kwaniyab boro naniyan kwanab.
14 Taunatauna, kiata warau gotugamagi-rawalimaito. E atugamagina, kapinai vou pio tugamagi-rawali-taunataunamai. Ne Iesu Velekou pene waikule tomanai, gomi na ai pio vega-ragemai, ai na gomi paia vega-ragemi vetaina.
14 Abisa boun akikirum kwanabiyab boro men naniyan kwanab, baise Ata Regah Jesu namatabir nanan ana veya boro kwanaso’ob, aki isai boro kwanaora’ara’at, naatu aki auman boro kwa isa ana’ora’ara’at.
15 Au aripa-rorirorito, ai pio ripa-namanamamai e gemai pio veraramani gaurai, au na navuga atovoato pana wati lakagita-kunemi, pe vega-rualana gomi pana veakavami.
15 Anayabin iti isan ayu aitumatum, ayu ayakitifuw wan kwa aninanawani saise kwa agewasin boro tafan tanaya’abar.
16 Au geku navuga-kunena Makedoniai pana ago aonai, pana wati laka-gitami e Makedonia na pana waikule aonai maki, mapana wati laka-gitami natiwato. Neanana vou Iudeai pana ago gaurai, au geku lakalakai pene veakavaku rinagara reketa pio veniku vou pio tuguku.
16 Ayu akokok ef aumatan au Masedonia ananan anarun ana’iti naatu Masedonia’ane anamamatabir boro anarun ana’iti. Imaibo kwa boro au ef isan kwanibaisu anan Judea.
17 Gomi gotugamagina, au ati aoku maparana na evetaina anavugato ei? Pa gomi gotugamagina, au etanopara magulinai roe gemagulina talimara geria kalai akalana, pe muruku na, “Pa, pa” natiwato, na aoku kapinanai “Aikina, ati pana ago,” natiwato.
17 Kwa boro iti na’atube kwanao, namihibe ma yayakitifuw naatu kwahihir ema’am. Kwanotanot ayu orot babin teo tibibasit naatu sinafu’e tema’am i orot ta?
18 Palagu kila-taunataunaimo emagulina vetaina, ai maki vovetaina; gomi gemi ai vali gavopatagiana aonai ati murumai “Pa” nagatina, na aomai “Aikina” nagatina.
18 God ana tur mar etei turobe eo, imih aki ai tur kwa isa ao i turobe men baifuwen.
19 Kwalana Palagu Natuna, Iesu Keriso, gomi nuganugami ai au, e Sila, e Timoteo, na gavopata-agiawai ati murumai namo gakilawai, “Iesu valina Pa, taunatauna,” na aomai kapinarana “Aikina, opakau,” nagatiiwai. Aikina. Ia gena maguli aonai “Pa, taunataunamo” emia-vanagivanagina.
19 Anayabin God Natun Jesu Keriso isan kwa wanawanamaim ayu Silas naatu Timothy abibinan i turobe, men baifuwen.
20 Palagu gena kilagavu maparara ekalarato “Pa taunataunamo”, Keriso gena maguli aonai getaunataunato. Vovetaina gaurai ai na Keriso aonana Palagu gavega-rage-kamuana, nagatina, “Pa, voo taunatauna” nagatiana.
20 God ana’omatanen etei i Keriso wanawananamaim hina hiturobe. I wabin i “Turobe.” Imih i wanawananamaim aki “Amen” a’o God wabin abobora’ara’ah.
21 Gomi e ai Palagu matotauna na evega-tiligarana e evega-ruga-gaugaurana Keriso gena maguli aonai. Ia na egapirato, evega-veagarato,
21 God akisin sinafit kwa aki bairit yanowahit Keriso wanawananamaim tababatkikin,
22 e evega-taunataunarato, ita ia gena taunilimalima, gena vegailia maki ita gerai etaoato, e ita nugara garakaurai ia Palagu na etao-togaato, Palagu aona na ita evega-ripa-vealevarato, ia gena vega-nama maparana maki roe nea vou pita gapia vegata.
22 I nowanamih ikwahit naatu Anun Kakafiyin dogorotamaim iwan na’atube, i anababahor abistan gewasin boro uf enanan isan.
23 Palagu ripana e rakagau akilagirana maparara taunatauna, e au aoku pa nugaku garakauna maki ia ripana; au Korinto ai ati awatito ganina taunatauna ea: Au ati aririrwato, gomi gemi kala rakava pana wati kilagi-matagaira, ne voanana gomi aomi pana vega-metaura.
23 God i ayu au sifroubonenayan na’atube, ayu dogorou wanawanan i so’ob. Ayu akokok kwa aniyaturi imih boro men anamatabir maiye anan Corinth.
24 Au ati gomi gemi vele, pe gomi gemi nekamonagi aonai ai na rakagau paia kilagira gauramo pio kalara. Aikina. E gomi e ai tamaguli-koukouna, gomi pio verere tugamaginai. Kwalana gomi ne matotaumi gemi kamonagi vetainai goruga-kikitalina.
24 Aki men kwa abaitumatum anunufuruw, baise bairit tanabow a yasisir isan, anayabin baitumatumamaim kwababatkikin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.