Atos 13
Kaingang NT (KGP_WBT) vs NTLH
1 Antioquia tá ũ ag tóg nỹtĩ, Topẽ vĩ tó tĩ ũ ag, Jesus jykre tỹ vẽnh kanhrãn nỹtĩ ag ke gé. Jesus ki ge kỹ nỹtĩ ag mré ag tóg nỹtĩ, ũ tỹ vẽnh mãn tĩ ag mré, ag tỹ Topẽ vĩ mẽ jé. Kỹ ũ jijin hã vỹ: Barnabé, he mũ, kar ũ jyjyn hã vỹ: Simão Negro, he mũ. Ũ tóg tỹ Lúcio nĩ, Cirene tá ke tag ti. Kỹ ũ tóg tỹ Manaém nĩ, pã'i tỹ Herodes mré mog mũ tag ti. Kỹ ũ tóg tỹ Saulo nĩ gé.
1 Na igreja de Antioquia havia os seguintes profetas e mestres: Barnabé; Simeão, chamado “o Negro”; Lúcio, de Cirene; Manaém, que havia sido criado junto com o governador Herodes ; e Saulo.
2 Kejẽn ag tóg jagnẽ mỹ Topẽ jykre tó mũ, ag tỹ jẽg tũ nĩn kỹ. Kỹ Topẽ kuprĩg tóg ag mỹ: “Barnabé fẽg ra, Saulo mré,” he mũ, “ag tỹ inh rãnhrãj han jé, isỹ nén to jykrén mũ ẽn ti, ag tỹ inh jykre tó jé, vẽnh kar mỹ,” he tóg, Topẽ kuprĩg ti.
2 Certa vez, quando eles estavam adorando o Senhor e jejuando, o Espírito Santo disse: — Separem para mim Barnabé e Saulo a fim de fazerem o trabalho para o qual eu os tenho chamado.
3 Kỹ ag tóg jẽg tũ nĩn kỹ Topẽ mré vĩ mãn mũ. Ãjag nĩgé tỹ ag tóg ag mẽg mũ, ag kymẽn ag tóg mũ, kỹ ag tóg: “ha mũ jẽg ge,” he mũ. Hã kỹ Topẽ kuprĩg tóg ag jẽgnẽg mũ sir.
3 Então eles jejuaram, e oraram, e puseram as mãos sobre Barnabé e Saulo. E os enviaram na sua missão.
4 Topẽ kuprĩg tỹ ag jẽgnẽn kỹ ag tóg cidade tỹ Selêucia ra mũ mũ. Tá junjun kỹ ag tóg goj vãso tỹ Chipre ra mũ mũ, canoa mág kãmĩ.
4 Barnabé e Saulo, tendo sido enviados pelo Espírito Santo, foram até a cidade de Selêucia e dali embarcaram para a ilha de Chipre.
5 Kỹ ag tóg cidade tỹ Salamina tá junjun mũ. Tá ag tóg Topẽ vĩ kãmén mũ, Israel ag tỹ vẽnh kanhrãn jafã kãtá. João Marcos vỹ ag mré tĩ mũ gé. Ag camarada vẽ, João Marcos ti.
5 Quando chegaram à cidade de Salamina, começaram a anunciar a palavra de Deus nas sinagogas . E eles tinham João Marcos para ajudá-los no trabalho missionário.
6 Goj vãso mĩ ag tóg pa mũ. Kỹ ag tóg cidade tỹ Pafos tá junjun mũ, Topẽ vĩ kãmén kỹ. Tá ũ tóg nĩ nĩ, kujá ũ. Ón kỹ tóg Topẽ vĩ tó sór mũ. Israel ũ vẽ, ti jiji hã vỹ: Bar Jesus, he mũ.
6 Eles atravessaram toda a ilha, chegando até a cidade de Pafos. Ali encontraram um judeu que era mágico e falso
7 Governador mré tóg nĩ nĩ. Governador jyjy hã vỹ: Sérgio Paulo, he mũ. Krĩ há ti nĩ, Sérgio Paulo ti. Kỹ tóg Barnabé jé prẽr mũ, Saulo jé ke gé, ti tỹ Topẽ vĩ jẽmẽ sór kỹ.
7 Ele era amigo de Sérgio Paulo, o governador da ilha, que era um homem muito inteligente. O Governador mandou chamar Barnabé e Saulo, pois queria ouvir a palavra de Deus.
8 Kỹ kujá ẽn tóg ag vĩ kato tẽ mũ, governador tỹ Topẽ vĩ kri fig tũ nĩ jé. Kujá ẽn jiji ũ hã vỹ: Elimas, he mũ, hã vỹ: kujá, he mũ, ti jyjy ti.
8 Mas o mágico Elimas (este é o nome dele em grego ) era contra os apóstolos . Ele não queria que o Governador aceitasse a fé cristã.
9 Kỹ vãhã Topẽ kuprĩg tóg Saulo krĩn mũ. Saulo jiji ũ hã vỹ: Paulo, he mũ. Kỹ Topẽ kuprĩg tỹ ti krĩn kỹ Paulo tóg kujá ẽn ki kanẽ jũ han kỹ ti ki ẽvãnh mũ,
9 Então Saulo, também conhecido como Paulo , cheio do Espírito Santo, olhou firmemente para Elimas
10 kỹ tóg: “tỹ ã tóg ũn ón mé nĩ,” he mũ. “Jykre pãno ã nĩ (mỹr),” he tóg. “Japo kósin vỹ tỹ ã nĩ (mỹr), vẽnh jykre kuryj kato tẽ ã nĩ (mỹr),” he tóg. “Topẽ japry vỹ kugryj nỹtĩ, ti jamĩn ti, hã ra ã tóg tỹ pãno ke sór tĩ (mỹr), kỹ ã tóg vẽnh jykre pãno to krónh ke tũ nĩgtĩ (mỹr),” he tóg.
10 e disse: — Filho do Diabo! Inimigo de tudo o que é bom! Homem mau e mentiroso! Por que é que você não para de torcer o verdadeiro ensinamento do Senhor?
11 “Ha vé, Topẽ vỹ ã vóg mũ, kỹ ã tóg kyvãn ha,” he tóg. “Rã venh ke tũ ã nĩnh mũ, kurã tỹ hẽn ri ke ki,” he tóg, Paulo ti. Kỹ tóg vẽsỹmér ti mỹ kuty' he mũ. Kyvó tóg nĩ sir. Kỹ tóg jẽmĩg mũ. Ũ jé tóg prẽr mũ, ti tỹ ti pére tĩg jé.
11 Agora escute! O Senhor vai castigá-lo. Você ficará cego e não verá a luz do sol por algum tempo. No mesmo instante Elimas sentiu uma nuvem escura cobrir os seus olhos e ele começou a se virar para todos os lados, procurando alguém que o guiasse pela mão.
12 Governador tỹ tag ve kỹ tóg ti mỹ e tĩ. Kỹ tóg Jesus ki rã mũ. Topẽ jykre tóg ti mỹ tar ja nĩ.
12 Quando o Governador viu isso, creu e ficou muito admirado com os ensinamentos a respeito do Senhor Jesus.
13 Kỹ vãhã Paulo ag tóg Pafos tá pa mũ. Canoa mág kãmĩ ag mũ mũ. Kỹ ag tóg ga tỹ Panfília tá junjun mũ, cidade tỹ Perge tá. Hã ra João Marcos tóg kyrã mũ. Ag ré kỹ tóg Jerusalém ra vỹn ke mũ, João Marcos ti.
13 Paulo e os seus companheiros navegaram da cidade de Pafos até Perge, uma cidade da província da Panfília. Porém João Marcos os deixou e voltou para Jerusalém.
14 Jó ag tóg Perge tá pa mũ, ga tỹ Pisídia ra mũ jé, cidade tỹ Antioquia ra. Tá junjun kỹ ag tóg vẽnhkán ke kurã ki ag tóg Israel tỹ vẽnh kanhrãn jafã kãra ge mũ, tá ag nĩgnĩ mũ gé.
14 Eles continuaram a viagem, indo de Perge até a cidade de Antioquia, no distrito da Pisídia. No sábado entraram na sinagoga e sentaram-se.
15 Ũ tóg tá Topẽ tỹ ẽg mỹ vẽnh jykre nĩm ja ẽn to ke mũ, rán kỹ nĩ ẽn to. Ti tỹ ẽg jyvẽn tó tóg mũ gé, vãsỹ Topẽ vĩ tó tĩ ag tỹ rán ja ẽn ti. Kar kỹ pã'i ag tóg Paulo ag jé prẽr mũ. Kỹ ag tóg: “kanhkã',” he mũ. “Ãjag tỹ ẽg jyvẽn sór nỹtĩn kỹ tóg há tĩ,” he ag tóg.
15 Depois da leitura da Lei de Moisés e dos livros dos Profetas , os chefes da sinagoga mandaram dizer a eles: — Irmãos, se vocês têm alguma palavra para animar o povo, podem falar agora.
16 Kỹ Paulo tóg jẽg nẽ mũ. Ã nĩgé tỹ tóg ag mỹ ge mũ, ag tỹ katy' he jé. Kỹ tóg ag mỹ: “ha mẽ, Israel kar',” he mũ. “Jẽmẽ ra ha, ũ tỹ Topẽ kamẽg mũ kar, ãjag tỹ tỹ fóg nỹtĩ ra,” he tóg.
16 Então Paulo se levantou, fez um sinal com a mão, pedindo silêncio, e começou a dizer: — Homens de Israel e todos vocês não judeus que
17 “Israel ag vỹ Topẽ kamẽg tĩ. Topẽ tag tóg ẽg jóg'jóg ag kuprẽg ja nĩ. Ag tỹ tóg povo mág han, ag tỹ ver Egito tá ke ag mré nỹtĩn kỹ. Tá tóg ag kãpan mũ, ã jykre tar ẽn tỹ, Topẽ ti,” he tóg.
17 O Deus do povo de Israel escolheu os nossos antepassados quando moravam na terra do Egito e fez deles um grande povo. Ele os tirou de lá com grande poder
18 “Ag to tóg fen mág mũ, Topẽ tag ti, ag tỹ ẽmã tũg ja mĩ mũn kỹ, prỹg tỹ 40 ẽn ki.
18 e, no deserto, aguentou aquela gente durante quarenta anos.
19 Povo tỹ 7 tỹ tóg tũ' he mũ, ga tỹ Canaã tá. Kỹ tóg ẽg jóg'jóg ag mỹ ag ga fig mũ, tỹ ag tũ nĩ jé.
19 Ele destruiu sete povos na terra de Canaã, e o povo de Israel se tornou dono das terras deles.
20 Kỹ tóg ag mỹ pã'i ag vin mũ gé, ag jyvẽn jafã ag, 100 tỹ 4 kri 50 anos ki. Kar kỹ Samuel vỹ tỹ Topẽ vĩ tó tĩ nĩ gé.
20 Tudo isso levou uns quatrocentos e cinquenta anos. — Depois disso Deus lhes deu juízes, até o tempo de Samuel.
21 Kỹ ag tóg pã'i mág tỹ rei ve sór mũ. Kỹ ag tóg Topẽ mỹ to vĩ mũ. Hã kỹ Topẽ tóg Saulo fẽg mũ, Quis kósin ẽn. Benjamim krẽ'krẽ ũ vẽ, Saulo ti. 40 anos ki tóg tỹ pã'i mág tỹ rei nĩ.
21 Quando o povo pediu um rei, ele lhes deu Saul, filho de Quis, da tribo de Benjamim, para ser rei deles durante quarenta anos.
22 Ti tỹ ẽn kutẽm kar tóg Davi fẽg mũ, Topẽ ti. Davi to tóg vĩ há han mũ, Topẽ ti, kỹ tóg: “Davi ve sóg, Jessé kósin,” he mũ. “Nén há han tóg tĩgtĩ. Kỹ sóg ti to há nĩ. Ẽn hã vỹ inh jykre kar han mũ,” he tóg, Topẽ ti, Davi to,” he tóg, Paulo ti.
22 Depois que tirou Saul, Deus pôs Davi como rei e disse isto a respeito dele: “Encontrei em Davi, filho de Jessé, o tipo de pessoa que eu quero e que vai fazer tudo o que eu desejo.”
23 “Davi kósin ũ vẽ, hã vỹ: Jesus, he mũ. Topẽ vỹ vãsỹ ti kãtĩg ke tó ja nĩgtĩ. Kỹ tóg vãhã Jesus jẽnẽ ja nĩ, ẽg povo tỹ Israel to, ti tỹ ẽg kren han jé.
23 Um dos descendentes de Davi foi Jesus, a quem Deus pôs como Salvador de Israel, como havia prometido.
24 João vỹ ti kãtĩg ke jo vẽnh kar mỹ: “ãjag jykre tovãnh ra,” he ja nĩgtĩ, “isỹ ãjag kygpe jé,” he ja tóg nĩgtĩ, ẽg povo tỹ Israel kar mỹ.
24 Antes da vinda de Jesus, João Batista anunciou a sua mensagem a todo o povo de Israel, dizendo que eles deviam se arrepender e ser batizados.
25 João rãnhrãj tỹ tũ' henh ken kỹ tóg ag mỹ: “iso ãjag tóg Cristo he sór mũ,” he ja nĩgtĩ, João ti. “Hã tũ vẽ,” he ja tóg nĩgtĩ. “Inh pi(jé) tỹ Cristo nĩ',” he ja tóg nĩgtĩ. “Ha vé, inh nón tóg kãtĩg, inh Senhor ti, hã vỹ: Jesus, he mũ. Sỹ tỹ ti camarada nĩnh ke vẽ vẽ, sỹ ti pẽn né kunũ jé, ti pẽn to ró ti, hã ra sóg tỹ ti krẽm ke pẽ jẽ,” he ja tóg nĩ, João ti,” he tóg, Paulo ti.
25 Mas, quando João estava terminando a sua missão, disse ao povo: “Quem é que vocês pensam que eu sou? Eu não sou aquele que vocês estão esperando. Mas escutem! Ele vem depois de mim, porém eu não mereço a honra de tirar as sandálias dos pés dele.”
26 “Inh kanhkã',” he tóg. “Abraão krẽ',” he tóg. “Ũ tỹ Topẽ kamẽg mũ', fóg kãmĩ',” he tóg. “Topẽ vỹ ẽg hã mỹ vẽnh vĩ tag jẽnẽ, ẽg krenkren jé,” he tóg.
26 Paulo continuou: — Meus irmãos, descendentes de Abraão, e também vocês não judeus que temem a Deus, escutem! Essa mensagem de salvação foi mandada para todos nós.
27 “Jerusalém tá ke ag vỹ Jesus ki kagtĩg ja nỹtĩgtĩ. Ti tỹ tỹ Topẽ kósin nĩn ki kagtĩg ja ag tóg nỹtĩgtĩ, ag pã'i ag ke gé. Hã kỹ ag tóg vãsỹ rán kỹ nĩ ẽn han. Vẽnhkán ke kurã ki ag tóg vég tĩ, Topẽ vĩ tó tĩ ag tỹ nén rán ja ti. Hã ra ag tóg sir ag tỹ nén tó mũ ẽn ki króm, ãjag tỹ Jesus to: ter jé tóg ke mũ, hen kỹ.
27 De fato, os moradores de Jerusalém e os seus líderes não entenderam que Jesus é o Salvador. E também não compreenderam as palavras dos livros dos Profetas, que são lidos todos os sábados. Mesmo assim, ao condenarem Jesus, eles estavam cumprindo essas profecias .
28 Nén ũ kórég han ja tũ ti nĩ, kỹ ti ter ke tũ vẽ vẽ, hã ra ag tóg Pilatos mỹ: “ẽg tỹ ti tén há tóg tĩ vẽ,” he ja nĩgtĩ.
28 E, embora não encontrassem nenhuma razão para condená-lo à morte, pediram a Pilatos que mandasse matá-lo.
29 Ag tỹ ti to rán ja ẽn ki króm kãn kỹ ag tóg cruz ẽn to ti térem ja nĩgtĩ, vẽnh kej kãtá ag tóg ti fón ja nĩgtĩ.
29 Depois de fazerem tudo o que as Escrituras Sagradas falam a respeito dele, eles o tiraram da cruz e o puseram num túmulo.
30 Hã ra Topẽ tóg ti rĩn mãn ja nĩgtĩ, ti ter mũ ra.
30 Mas Deus o ressuscitou,
31 Kỹ tóg ã mré ke ag mỹ vẽnh ven ja nĩgtĩ sir, Jesus ti, ũ tỹ ti mré Jerusalém ra mũ ja ag mỹ, Galiléia tá kãmũ kỹ. Ẽn ag tóg ti kãmén mũ sir, vẽnh kar mỹ.
31 e durante muitos dias ele apareceu às pessoas que o tinham acompanhado da Galileia até Jerusalém. Agora essas pessoas são testemunhas que falam a respeito de Jesus ao povo de Israel.
32 Vẽnh vĩ tag tó ẽg tóg mũ,” he tóg, Paulo ti.
32 — E nós estamos aqui para trazer o evangelho a vocês.
33 “Ẽg jóg'jóg ag vỹ Topẽ vĩ ẽn mẽ ja nĩgtĩ. Hã ra tóg ũri han mũ, Topẽ ti, ã tỹ vãsỹ nén tó ja ẽn ti. Ẽg jóg'jóg ag krẽ'krẽ ag mỹ tóg han mũ, ti tỹ vãsỹ nén tó ja ẽn ti, Topẽ ti. Hã kỹ tóg Jesus rĩn mãn, ti ter kỹ. Kỹ tóg ti mỹ: “tỹ ã tóg inh kósin jẽ. Ũri sóg ã han,” he ja nĩgtĩ, Topẽ ti, Jesus mỹ. Topẽ mỹ jãn jafã ki tóg rán kỹ nĩ, jãn tỹ 2 ki,” he tóg, Paulo ti.
33 Deus fez agora para nós o que havia prometido aos nossos antepassados: ele ressuscitou Jesus, como está escrito no Salmo número dois: “Você é o meu Filho; hoje eu me tornei o seu Pai.”
34 “Hã ra tóg ti tỹ ti rĩn mãn ke tó ja nĩgtĩ gé, ti mur ke to hã. Ti vag ke tũ ẽn tó ja tóg nĩgtĩ gé, kỹ tóg: “sỹ Davi mỹ nén tó ja ẽn ki króm jé sóg ke mũ,” he ja nĩgtĩ. “Ãjag mỹ sóg han mũ, sỹ ti mỹ nén tó ja ẽn ti,” he ja tóg nĩgtĩ, Topẽ ti,” he tóg, Paulo ti.
34 — E foi isto o que Deus disse a respeito da ressurreição de Jesus, afirmando que ele nunca seria destruído pela morte: “Eu vou dar a vocês as bênçãos sagradas e certas que prometi a Davi.”
35 “Kỹ tóg tag tó ja nĩgtĩ gé: “ã tũ vỹ vag ke tũ nĩ,” he ja tóg nĩgtĩ gé, Topẽ ti,” he tóg, Paulo ti.
35 E em outra parte das Escrituras lemos também: “Tu não deixarás que o teu dedicado servo apodreça na sepultura.”
36 “Hã ra Davi vỹ ter ja nĩgtĩ, ã jóg'jóg ag nón. Kỹ tóg vag ja nĩ inhhã. Topẽ tỹ ti mỹ nén tó jan ki króm ja tóg nĩgtĩ, Davi ti. Ã mré ke ag mỹ tóg han, Topẽ tỹ ti mỹ nén tó ja ti. Hã ra tóg ter kỹ vag ja nĩgtĩ inhhã, Davi ti.
36 E Paulo disse ainda: — Na verdade, Davi, no seu tempo, cumpriu os planos de Deus. Depois morreu, foi sepultado ao lado dos seus antepassados e apodreceu na sepultura.
37 Ti jãvo tóg vag ja tũ nĩ inhhã, Jesus ti, Topẽ tỹ ti rĩn mãn kỹ,” he tóg, Paulo ti.
37 Mas isso não aconteceu com aquele que Deus ressuscitou. Meus irmãos, todos vocês precisam saber com certeza que é por meio de Jesus que a mensagem do perdão de pecados é anunciada a vocês. Precisam saber também que quem crê é libertado de todos os pecados dos quais a Lei de Moisés não pode livrar.
38 “Ha vé, inh kanhkã',” he tóg. “Jesus tag tugrĩn Topẽ vỹ ãjag mỹ vẽnh pãte fón sór mũ, ãjag tỹ ti vĩ mranh ja ti. Hã kỹ sóg ãjag mỹ tó mũ,” he tóg.
38 — ausente —
39 “Ãjag tỹ Moisés vĩ mẽg mũ ra ãjag jykre tóg kuryj ja tũ nĩ ver. Ãjag tỹ hã ra Jesus ki ge kỹ tóg ke mũ sir, Topẽ ti. Ãjag kugrynh tóg mũ sir.
39 — ausente —
40 Hã ra ti to é he tũg nĩ. Ke tũ nĩ mũ ra ãjag tóg venh ke mũ, vãsỹ nén rán kỹ nĩ ẽn ti, Topẽ vĩ tó tĩ tỹ nén tó ẽn ti,
40 Portanto, tenham cuidado para que não aconteça o que os profetas disseram:
41 hã vỹ: “iso ãjag tóg é he mũ (mỹr),” he mũ. “Sỹ nén han ke ve jé ãjag tóg ke mũ, kỹ ãjag kanẽ jur ke mũ, ãjag fe tóg jũrũn kenh ke mũ gé,” he ja tóg nĩgtĩ, Topẽ ti. “Ãjag tỹ kri finh ke tũ vẽ vẽ, ũ tỹ ãjag mỹ tó mũ ra. Hã ra ãjag tóg venh ke mũ,” he ja tóg nĩgtĩ, Topẽ vĩ tó tĩ ti,” he tóg, Paulo ti.
41 “Prestem atenção, vocês que zombam de Deus! Fiquem espantados e morram. Pois o que vou fazer agora é uma coisa em que vocês não acreditariam, mesmo que alguém explicasse.”
42 Ag tỹ Paulo vĩ mẽ kãn kỹ ag tóg ĩn ẽn kãtá pa mũ. Ĩn kãtá pa kỹ ag tóg ti mỹ: “vẽnh kán ke kurã ũ tá ẽg mỹ kãmén mãn nĩ,” he mũ.
42 Quando Paulo e Barnabé estavam saindo da reunião, as pessoas pediram com insistência que eles voltassem no sábado seguinte a fim de falarem sobre o mesmo assunto.
43 Kỹ Israel tỹ hẽn ri ke ag tóg Paulo ag nón mũ mũ. Fóg ag tóg ag nón mũ mũ gé, fóg tỹ Israel jykre han mũ ag, ũ tỹ Topẽ kamẽg mũ ag. Kỹ Paulo ag tóg ag jyvẽn mũ, ag tỹ Topẽ to jykrén kỹ nỹtĩ jé, ag tỹ ti tỹ ẽg jagãgtãn to jykrén kỹ nỹtĩ jé.
43 Depois da reunião, muitos judeus e outras pessoas convertidas ao Judaísmo acompanharam Paulo e Barnabé, que falavam com eles e animavam todos para que continuassem firmes na graça de Deus.
44 Vẽnhkán ke kurã ũ tá cidade ẽn tá ke kar ag vỹ vẽnh mãn mũ, Topẽ vĩ jẽmẽ jé.
44 No sábado seguinte quase todos os moradores da cidade foram ouvir a palavra do Senhor.
45 Kỹ Israel ag tóg ũn e ẽn vég mũ. Kỹ ag tóg jũgjũ mũ, vẽnh kar tỹ Paulo ag to há nỹtĩn kỹ. Hã kỹ ag tóg Paulo vĩ kafãn mũ sir, ti tỹ ag mỹ Topẽ vĩ tón kỹ. Ti to ag tóg vĩ vĩ he mũ gé.
45 Quando os judeus viram aquela multidão, ficaram com muita inveja. Então começaram a dizer o contrário do que Paulo dizia e o insultaram.
46 Hã ra Paulo ag tóg ag kamẽg tũ nĩ. Ag mỹ ag tóg: “ãjag hã mỹ ẽg tóg tó vén, Topẽ vĩ ti,” he mũ, “ti tỹ ẽg mỹ: Israel ag mỹ tó vén, hen kỹ. Hã ra ãjag tóg mẽ jãvãnh nỹtĩ,” he ag tóg. “Ẽg rĩr krỹg ja tũ venh ke tũ ãjag nĩ, ãjag tỹ mẽ jãvãnh nỹtĩn kỹ,” he ag tóg. “Hã kỹ ẽg tóg sir fóg ag hã mỹ tónh ke mũ, Topẽ vĩ ti,” he ag tóg.
46 Porém Paulo e Barnabé falaram com mais coragem ainda. Eles disseram: — Era necessário que a palavra de Deus fosse anunciada primeiro a vocês que são judeus. Mas, como vocês não querem aceitá-la e acham que não merecem receber a vida eterna, então agora nós vamos anunciar a palavra aos não judeus.
47 “Topẽ vỹ ẽg mỹ: “ãjag tỹ sóg néj gru ri ke han mũ,” he mũ, “fóg kar ag tỹ ãjag ki Topẽ ve jé, kanhgág ag ke gé. Ãjag ki ag tóg mẽnh ke mũ, Jesus tỹ ag krenkren han ke ti, ga fyn ja mĩ hã,” he ja tóg nĩ ẽg mỹ, Topẽ ti,” he ag tóg, Paulo ag.
47 Pois esta é a ordem que o Senhor Deus deu a nós, o seu povo: “Eu coloquei você como luz para os outros povos, a fim de que você leve a salvação ao mundo inteiro.”
48 Fóg ag tỹ tag mẽ kỹ tóg ag mỹ sér tĩ sir. Kỹ ag tóg Topẽ vĩ to há nỹtĩ, ti mỹ vĩ há han kỹ. Kỹ ag tóg Jesus ki ge mũ, Topẽ tỹ ũn kuprẽg mũ ag, ag tỹ ẽg rĩr krỹg ja tũ ve jé.
48 Quando os não judeus ouviram isso, ficaram muito alegres e começaram a dizer que a palavra do Senhor era boa. E creram todos os que tinham sido escolhidos para ter a vida eterna.
49 Kỹ ga ẽn tá ke kar ag vỹ Topẽ vĩ jẽmẽg mũ.
49 A palavra do Senhor se espalhou por toda aquela região.
50 Hã ra Israel ag tóg ũn tãtá há ũ fag mré vĩ mũ, fóg tỹ Israel jykre han mũ fag. Pã'i ag mré ag tóg vĩ mũ gé. Paulo ag kato ag tóg vĩ mũ. Kỹ ag tóg ag vóg kónãn mũ. “Ha mũ jẽg, ẽmã ũ ra,” he ag tóg mũ sir, ag vóg kónãn kar kỹ.
50 Mas os judeus atiçaram as mulheres não judias da alta sociedade convertidas ao Judaísmo e também os homens mais importantes da cidade. E começaram a perseguir Paulo e Barnabé e os expulsaram daquela região.
51 Kỹ Paulo ag tóg ãjag pẽn kykũnhkũnh mũ, ag mỹ: “Topẽ tovãnh ãjag huri,” he jé. Kỹ ag tóg cidade tỹ Icônio ra mũ mũ sir.
51 Então os apóstolos sacudiram a poeira das suas sandálias, em sinal de protesto contra eles, e foram para a cidade de Icônio.
52 Jesus mré mũ ag mỹ tóg hã ra sér tĩ. Topẽ kuprĩg vỹ tỹ ag jagrẽ nĩ, kỹ tóg ag mỹ sér tĩ sir.
52 E os cristãos de Antioquia continuaram muito alegres e cheios do Espírito Santo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.