Mateus 6
Kharam NT (KFW_TWF) vs NTLH
1 “Mipui maikuungnga inmani namu nasik ah nangni chuon katha ngaikha thomak nasik inringtheiru, khawakha ningtho inchu Marwaanna kaom ning Pa diangnga nangnisik thoman iteii um ommak.” Matt 23:5
1 — Tenham o cuidado de não praticarem os seus deveres religiosos em público a fim de serem vistos pelos outros. Se vocês agirem assim, não receberão nenhuma recompensa do Pai de vocês, que está no céu.
2 “Khawa jarra mi ngai naminpaak nasik akatha inleem ngai'n synagogues ah khat-um lampuiya intho angnga, nangni'n kutchoi ningpe pha malar maru. Kei'n inthiangnga nangni diang kati, inmani'n inthoman kha kahuuiya inralaang suojei.”
2 — Quando você der alguma coisa a uma pessoa necessitada, não fique contando o que fez, como os hipócritas fazem nas
3 Nangni'n kaneimak ngaidiang kutchoi ningpe pha ningkut changtiang ningtho kha ningwei tiangnga ningkut in jetmarase,
3 Mas você, quando ajudar alguma pessoa necessitada, faça isso de tal modo que nem mesmo o seu amigo mais íntimo fique sabendo do que você fez.
4 Ajarchu ruuk ah kanamu ning Pa in nangni diang anape kirna sik ah; ningpe kha ruuk ah inpe erase.
4 Isso deve ficar em segredo; e o seu Pai, que vê o que você faz em segredo, lhe dará a recompensa.
5 “Nangni'n ningni pha, akatha omchan kathongai angmaru! ajarchu mi rakip in inmani inmu nasik ah, chubei thona inna khat-um lamraki ngaikhan inngirra kani inmanuom. Kei'n nangni diang inthiangnga kati, inmani'n inthoman kha kahuuiya inmujei. Matt 23:5
5 — Quando vocês orarem, não sejam como os hipócritas. Eles gostam de orar de pé nas
6 Takkha nangnichu ningni pha, ning innsuung luutru, ning innkhar kha khar inlang, mit ah inmumak, ning Pa ama diang niru. Halli ruuk ah kanamu, ning Pa in nangni diang najuope kirte.”
6 Mas você, quando orar, vá para o seu quarto, feche a porta e ore ao seu Pai, que não pode ser visto. E o seu Pai, que vê o que você faz em segredo, lhe dará a recompensa.
7 “Halli nangni ningni pha, zaatlop ngai itho angnga anemna kaboiya inlet-inlet ah nikirmaru, ajarchu inmani'n kasoot ah inni kha inpathian ngai'n najetpite tia inngaidon.
7 — Nas suas orações, não fiquem repetindo o que vocês já disseram, como fazem os pagãos. Eles pensam que Deus os ouvirá porque fazem orações compridas.
8 Khawa jarra inmani angmaru, ajarchu nangni'n ama diang ningni maklai nangni sik ah angme insam kaom kha ning Pa in anajetpi.
8 Não sejam como eles, pois, antes de vocês pedirem, o Pai de vocês já sabe o que vocês precisam.
9 Khawa jarra hintho inlang nangni'n niru:
9 Portanto, orem assim:
10 — ausente —
10 Venha o teu
11 — ausente —
11 Dá-nos hoje o alimento que precisamos.
12 — ausente —
12 Perdoa as nossas ofensas
13 — ausente —
13 E não deixes que sejamos tentados,
14 Ajarchu “Nangni'n mi ngai intho masialna ngaikha ningngaidampi inchu, marwaanna kaom ningpa Pathian in nangni kha um anarangaidam sik eii.” Mk 11:25
14 — Porque, se vocês perdoarem as pessoas que ofenderem vocês, o Pai de vocês, que está no céu, também perdoará vocês.
15 Takkha nangni'n mi ngai ningngaidam mak inchu, ningpa Pathian innum nangni itho masial ngaikhan narangaidampi nuni.
15 Mas, se não perdoarem essas pessoas, o Pai de vocês também não perdoará as ofensas de vocês.
16 “Halli nangni'n bu ningngei phakhan, akatha omchan katho ngai angnga maisuo kapoong malarmaru. Ajarchu inmani'n bu kinngei ti mi rakip in namurasu tia kapoong meelsuo inmalar. Kei'n inthiangnga kati, inmani inthoman kha kahuuiya inmusuojei.”
16 — Quando vocês jejuarem, não façam uma cara triste como fazem os hipócritas, pois eles fazem isso para todos saberem que eles estão jejuando. Eu afirmo a vocês que isto é verdade: eles já receberam a sua recompensa.
17 Takkha nangnichu bu ningei pha, ninglu ah sariak kanoot ru halli ningmai phiaru,
17 Mas você, quando jejuar, lave o rosto e penteie o cabelo
18 halli ningbu ngei kha mi ngai'n jetmarasu, takkha mit ah inmumak ning Pa bit khan ajetsik eii. Halli ruuk ah kanamu, ning Pa in nangni diang najuope sik eii.
18 para os outros não saberem que você está jejuando. E somente o seu Pai, que não pode ser visto, saberá que você está jejuando. E o seu Pai, que vê o que você faz em segredo, lhe dará a recompensa.
19 “Inngeii li thir-ek ibakmator halli inruup ngai'n inmakoiya inmaruup mator neipilchung hin nangni sik ah neinaak bukmaru.” Jam 5:2,3
19 — Não ajuntem riquezas aqui na terra, onde as traças e a ferrugem destroem, e onde os ladrões arrombam e roubam.
20 Takkha inngeii li thir-ek inbak matormakjei halli inruup ngai innum inmakoiya inmaruup theimak marwaanna nangni sik ah neinaak kha inbuk ru.
20 Pelo contrário, ajuntem riquezas no céu, onde as traças e a ferrugem não podem destruí-las, e os ladrões não podem arrombar e roubá-las.
21 Ajarchu naneinaak omna khan namalung um aomsik eii.
21 Pois onde estiverem as suas riquezas, aí estará o coração de vocês.
22 “Taksa sik ah meiserchu mit eii, khawa jarra namit atha inchu, napumpui kha war in asipsik eii,
22 — Os olhos são como uma luz para o corpo: quando os olhos de vocês são bons, todo o seu corpo fica cheio de luz.
23 takkha namit athamak inchu, napum kha kaziing in asipsik eii. Khawa jarra nasuungnga kaom war kha aziing inchu, angtuk chikaom tak ah kaziing mejei!”
23 Porém, se os seus olhos forem maus, o seu corpo ficará cheio de escuridão. Assim, se a luz que está em você virar escuridão, como será terrível essa escuridão!
24 “Tu inkhat innum karu inni suok ematornutun; ajarchu inkhat amatir li inkhatpa kha aminriang sik eii, emakli ama'n inkhat sik nangir li inkhatpa kha donnuni. Khawa jarra nangni'n Pathian li sialsum inni suok emator nutun.”
24 — Um escravo não pode servir a dois donos ao mesmo tempo, pois vai rejeitar um e preferir o outro; ou será fiel a um e desprezará o outro. Vocês não podem servir a Deus e também servir ao dinheiro.
25 “Hiwa sik ah kei'n nangni diang kiril eii, nangni'n ringna sikbit ah angme baksik, angme insik halli puondiar sik jarra angme kinthosik ti-inlang ningmalung mindongmaru.” Ringkhuo khan bak li in neek ah halli nipum in puondiar neek ah kakheel emak abe?
25 — Por isso eu digo a vocês: não se preocupem com a comida e com a bebida que precisam para viver nem com a roupa que precisam para se vestir. Afinal, será que a vida não é mais importante do que a comida? E será que o corpo não é mais importante do que as roupas?
26 Chungnga wa ngaikhi enru, inmani'n wor um wormu, aat um aatmu, halli sapangnga um bukmu, takkha marwaanna kaom ning Pa in inmani kha aminbak! nangnichu wa ngai neek ah aman katam emakchube?
26 Vejam os passarinhos que voam pelo céu: eles não semeiam, não colhem, nem guardam comida em depósitos. No entanto, o Pai de vocês, que está no céu, dá de comer a eles. Será que vocês não valem muito mais do que os passarinhos?
27 Halli nangni tu inkhat in amalung minpoongli aringkhuo lekkhat kaminsei mator ningommabe?
27 E nenhum de vocês pode encompridar a sua vida, por mais que se preocupe com isso.
28 “Halli puondiar jarra ang sikme malung poongna ningnei? Leiya rei ngaiso angtho-thoa inmoongme enru: inmani chuonnum thomu, pat um khermu,
28 — E por que vocês se preocupam com roupas? Vejam como crescem as flores do campo: elas não trabalham, nem fazem roupas para si mesmas.
29 takkha kei'n nangni diang kati, khachu Reng Solomon in inei neilenung rakip ah inliang innum hiwa reipar ngai thadan leiphamak.” 1 Reng 10:4-7; 2 Khang 9:3-6
29 Mas eu afirmo a vocês que nem mesmo Salomão, sendo tão rico, usava roupas tão bonitas como essas flores.
30 Takkha awini moongnga kaom leihar ziingngachu meiya haalsik ramma kaom leihar kha Pathian in hituk katha ah aminliang inchu, E, ngamna kasiin ngai, ama'n nangnile kheella naminliang makniabe?
30 É Deus quem veste a erva do campo, que hoje dá flor e amanhã desaparece, queimada no forno. Então é claro que ele vestirá também vocês, que têm uma fé tão pequena!
31 “Khawa jarra angme baksik, angme insik, emakli, angme kasilsik tia malung minpoong maru.”
31 Portanto, não fiquem preocupados, perguntando: “Onde é que vamos arranjar comida?” ou “Onde é que vamos arranjar bebida?” ou “Onde é que vamos arranjar roupas?”
32 (Ajarchu zaatlop ngai'n hiwa phur rakip hi in-entok.) Halli marwaanna kaom ning Pa in phur rakip hi nangni diang arei om ti anajetpi.
32 Pois os pagãos é que estão sempre procurando essas coisas. O Pai de vocês, que está no céu, sabe que vocês precisam de tudo isso.
33 Takkha nangni'n Pathian Rengram khat-um ama dikna kha ma-insa ah entokru, halli phur rakip hi nangni diang kheella anapedel sik eii.
33 Portanto, ponham em primeiro lugar na sua vida o
34 Khawa jarra ziingnga sik malung minpoong maru; ajarchu ziingnga sikchu ziingnga atheinuo ah malung inpoongte. Nisuo khat ah poongna khan nisuo khat sik ah kahunthek kha ejei.
34 Por isso, não fiquem preocupados com o dia de amanhã, pois o dia de amanhã trará as suas próprias preocupações. Para cada dia bastam as suas próprias dificuldades.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.