Lucas 5
YISU KILISI ANE BINGE VIE GIENGK IWAL AVOS (KBM) vs NTLH
1 Givin sawa ti Yisu gile givarkei gibloblo bui kapul ti are Genesaret ebe giengk Galilaia as taku ok, be amolmol anongge ivarkei meidbul ei ve inaute mateu ebe ei ginei-ginei ok.
1 Certo dia Jesus estava na praia do lago da Galileia, e a multidão se apertava em volta dele para ouvir a mensagem de Deus.
2 Yisu na gile gili amolmol wenk ane as ei-vovo ebe ande ikuk gipil alus be giengk ok, be ei-vovo nok ane tivias gen ande ikwai ei-vovo be ile ivuk as wasang.
2 Ele viu dois barcos no lago, perto da praia. Os pescadores tinham saído deles e estavam lavando as redes.
3 Yisu gipil gile gibweg giwei amol ti ane ei-vovo be ginei gitangi amol nok ve nisu ei tis ei-vovo nile nivwev aikawe kasopge nikwai alus kob ninei mateu nitangi amolmol. Amol nok are Saimon.
3 Jesus entrou num dos barcos, o de Simão, e pediu que ele o afastasse um pouco da praia. Então sentou-se e começou a ensinar a multidão.
4 Yisu ginei mateu gitangi amolmol givang love ma gikwai kob ginei gitangi Saimon tis ane nunus gen be ginei, “Unvwes aim wasang unde ete kaumb ok be baingg-aim vier ve wasang isov gielk ile, be atob un-gas wenk anongge nangge etok.”
4 Quando acabou de falar, Jesus disse a Simão:
5 Be Saimon giwel Yisu avo be ginei, “Amol Bamo, Amei algum kulkul ve atak wasang etek tis tambok undib galkik love as bamo sin-ge bemem anggas wenk ti ite molge, bemem ande mie gunei beti atob amei andumul ande be baingg-amei vier ve wasang nisov gielk nile vukuri.”
5 Simão respondeu: — Mestre, nós trabalhamos a noite toda e não pescamos nada. Mas, já que o senhor está mandando jogar as redes, eu vou obedecer.
6 Beti Saimon tis ane nune-nggen inumul ile be bais vier ve as wasang gisov gielk gile vukuri love wenk anongge gile gisov wasang be gilgum love kasopge be wasang ni-tititip.
6 Quando eles jogaram as redes na água, pescaram tanto peixe, que as redes estavam se rebentando.
7 Beti ital gile ve amolmol ei-vovo ti ane ve inme be inemb eisir ru. Gaptol es wenk gisov ei-vovo isgabu ivang love kasop ge be ei-vovo isgabu bududu-pwe.
7 Então fizeram um sinal para os companheiros que estavam no outro barco a fim de que viessem ajudá-los. Eles foram e encheram os dois barcos com tanto peixe, que os barcos quase afundaram.
8 Be Saimon, ital ei are ti inei Pita, gili gen bambamo etok be gile giro va dubi supwe gisov nalk gitangi Yisu be ginei, “Amol Bamo, Ule aikawe ukwai ayeu ve ayeu amol tiate ane.”
8 Quando Simão Pedro viu o que havia acontecido, ajoelhou-se diante de Jesus e disse: — Senhor, afaste-se de mim, pois eu sou um pecador!
9 Saimon ginei yaun dangetok gitangi Yisu, ve gisov ei tis ane nunus gen ili wenk bambamo ebe inggas gisov wasang ok love yaun ok ma, ve eisir inggas wenk gitlek molge.
9 Simão e os outros que estavam com ele ficaram admirados com a quantidade de peixes que haviam apanhado.
10 Be Sebedi natu-nggen Jakobos gabu Jon ebe emb kulkul wenk ane ivin Saimon ok, sulu ok ili wenk bambamo etok love avos poke-ngge weik etok ge. Be Yisu ginei gitangi Saimon, “Avom poke bwaya, ve atob ayeu nambul mie ve nuro awangg amolmol gen sut dangete ande guro wenk etenik sut gisov wasang nik.”
10 Tiago e João, filhos de Zebedeu, que eram companheiros de Simão, também ficaram muito admirados. Então Jesus disse a Simão:
11 Saimon tis ane nunus gen ikuk as ei-vovo gipil gile giengk ebe aplo ok be as gen walang ok giengk-em giengk tis as ei-vovo be ile ivang mul ve Yisu be ile.
11 Eles arrastaram os barcos para a praia, deixaram tudo e seguiram Jesus.
12 Yisu gibweg nangge nam dabe ti, be amol taku etok ane ti bid gen utle ulis tepwengge avwut, be givin ebe ei gili Yisu ok be ei givswen va dubi supwe gisov nalk gitangi Yisu be ginei, “Amol Bamo, Ginei mie tam givin okob nulgum ayeu utlangg be vie vukuri.”
12 Certa vez Jesus estava numa cidade onde havia um homem que tinha o corpo todo coberto de lepra. Quando viu Jesus, o leproso se ajoelhou diante dele, encostou o rosto no chão e pediu: — Senhor, eu sei que o senhor pode me curar se quiser!
13 Yisu utle gipelk ve amol nok ane bid ite be gile gitak bage giwei amol nok utle ulis be ginei, “Ayeu tang givin ve nalgum mie utlem be vie vukuri.” Be seukie-ngge bid tiate bambamo nok ges ulur gikwai amol nok utle ulis be ande utle vie vukuri.
13 Jesus estendeu a mão, tocou nele e disse: No mesmo instante a lepra desapareceu.
14 Be Yisu ges bing gitangi amol nok be ginei, “Mie nunei gen etenik binge nitangi amol ti be ti ite, mie nuvang roro-ngge nutangi amol bamo ebe geb kulkul da ane ok nule be nos imate ru nitangi ei, bekob nulgum gen ebe Mose ane yaun ginei ok be nomb am da, veik amolmol inatpweng are inei mie ande utlem vie gikwai.”
14 Então Jesus lhe deu esta ordem:
15 Bemem amol nok giute Yisu avo ite be gile be ginei gen ebe Yisu gilgum gitangi ei ok binge gitangi amolmol love geb taku avwut. Beti amolmol anongge iute Yisu binge be itangi ei ile ve inaute mateu ebe ei ginei-ginei ok, be nilgum amolmol ebe tis gimat walang ano ok be utlas vie vukuri nivin weik etok ge.
15 Mas as notícias a respeito de Jesus se espalhavam ainda mais, e muita gente vinha para ouvi-lo e para ser curada das suas doenças.
16 Bemem Yisu ande gikwai taku etok be gile ve givang taku sawa ti ebe amolmol ma ok ve nes miengk.
16 Porém Jesus ia para lugares desertos e orava.
17 As mate ti Yisu ginei mateu gitangi amolmol givang be Parisai tis gidung subu ebe emb Mose ane yaun dabin ok, eisir ok imbweg ve iute Yisu ane yaun ebe ginei-ginei ok. Be eisir nok inme nangge nam dabe walang ok, nangge Galilaia as taku be nangge Judaia be tis Jerusalem. Be givin etok Pomate ane gwangne ande gile givang givin Yisu ve nilgum amolmol ebe tis gimat walang ano ok be utlas vie vukuri.
17 Um dia Jesus estava ensinando, e alguns fariseus e alguns mestres da Lei estavam sentados perto dele. Eles tinham vindo de todas as cidades da Galileia e da Judeia e também de Jerusalém. O poder do Senhor estava com Jesus para que ele curasse os doentes.
18 Be sawa etok ge amolmol subu inggas amol gimat ti itangi Yisu ile, amol nok bage be tis va dubi giru bingbleng be gitangi ebe ve ei ate nivang ok ite. Beti amolmol ebe inggas ei ok lolos ve in-gas ei insov nam aplo inde intak ei niengk Yisu na ane,
18 Alguns homens trouxeram um paralítico deitado numa cama e estavam querendo entrar na casa e colocá-lo diante de Jesus.
19 bemem ilgum be gitangi ite ve amolmol iro is ate sut isov nam aplo ile love ande sawa ma molge. Beti eisir nok ireu nam dobo ile bekob irwel amol gimat nok gireu gile nam dobo bekob irun gen ti weik ebe sanggalai ok ponge gitangi ete Yisu givarkei ok be itu amol gimat nok gisov gile gitak nam aplo gitangi Yisu na ngge.
19 Porém, por causa da multidão, não conseguiram entrar com o paralítico. Então o carregaram para cima do telhado. Fizeram uma abertura nas telhas e o desceram na sua cama em frente de Jesus, no meio das pessoas que estavam ali.
20 Yisu gili eisir ebe itu amol etok gisov nangge nam dobo gitangi ei gile ok be gitpweng eisir are ginei eisir ili inei atob ei nilgum amol gimat etok be vie vukuri. Beti Yisu ginei gitangi amol gimat nok be ginei; “Angg nune, Ande ayeu gasin miam gen tiate ebe gulgum ok gikwai.”
20 Jesus viu que eles tinham fé e disse ao paralítico:
21 Parisai tis gidung ebe emb Mose ane yaun dabin ok iute yaun ete Yisu ginei gitangi amol gimat etok ok, be inei gitangi is ate be inei, “Amol etenik ei amol ret? Beti ginei yaun ungglus-ungglus dang dang-etenik gipil Pomate.” Bekob inei ve is ate, “Amol sin-ge ti gitangi ebe ve nisin amolmol as gen tiate ebe ilgum ok nikwai ok ite Pomate ei dongke-ngge gitangi.”
21 Os mestres da Lei e os fariseus começaram a pensar: — Quem é este homem que
22 Bemem Yisu ande gitpweng eisir as yaun ete inei ve is ate ok are gikwai beti ginei, “Yem unei yaun etenok gitlek molge.”
22 Porém Jesus sabia o que eles estavam pensando e disse:
23 Be Yisu ginei, “Ginei ayeu nanei yaun sin-gege nitangi amol gimat etenik be nanei, ‘Ande ayeu gasin miam gen tiate ebe gulgum ok gikwai,’ bemem ginei awangg yaun ete ganei ok ano nile ite atob ayeu mai mayangg ite, ve amolmol gitangi ebe atob indi gen etok ano nisov matanos ok ite. Bemem ginei ayeu nanei, ‘Umdil be umual amb yemb be uvwat be uvang am nam ane,’ bemem ginei awangg yaun etok ano ma, okob atob ayeu mai mayangg anongge.”
23 O que é mais fácil dizer ao paralítico: “Os seus pecados estão perdoados” ou “Levante-se e ande”?
24 Be Yisu ginei, “Dangetok be ayeu nanei yaun lavo nitangi yem okob. Pomate geb ane gwangne gitangi Natu Ayeu ebe meng-gahlang weik amolmol ok givin weik etok ge ve nasin amolmol as gen tiate ebe ilgum nangge nalk ok nikwai.” Bekob ete ginei gitangi amol bage be va dubi muai muai ebok be ginei, “Ayeu nanei nitangi mie, Umdil be umual amb yemb ebe galkik guyengk guwei ok be uvwat am gen be uvang am nam ane.”
24 Pois vou mostrar a vocês que eu, o Então disse ao paralítico:
25 Be seukie-ngge amol nok pumue gimdil be gimual ane yemb nangge amolmol tepwengge nas be givwat ane gen be givang ane nam ane, gile be avo givwat Pomate are.
25 No mesmo instante o homem se levantou diante de todos, pegou a cama e foi para casa, louvando a Deus.
26 Amolmol tepwengge ili love avos poke ge be avos givwat Pomate are tis ates gikurkuri ge be inei, “Galkik as mate etenik amei ali gen nangglus ge ti.”
26 Todos ficaram muito admirados; e, cheios de medo, louvaram a Deus, dizendo: — Que coisa maravilhosa nós vimos hoje!
27 Yisu gilgum gen bamo etok gikwai bekob gigas ane singamolomb gen be ile ihlang ikwai nam dabe etok be ile ve ivang. Ivang ve ile be Yisu na gile gili amol ti ebe geb kulkul takes ane ok gibweg ane nam aplo kulkul ane be Yisu ginei gitangi amol nok be ginei, “Utau ile Ayeu.”
27 Depois disso Jesus saiu e viu um cobrador de impostos, chamado Levi , sentado no lugar onde os impostos eram pagos. Jesus lhe disse:
28 Liwi gimdil gikwai ane gen walang ok be giengk em giengk be gile givang mul ve Yisu.
28 Levi se levantou, deixou tudo e seguiu Jesus.
29 As mate subu gile gikwai kob Liwi nok gilgum ben ve Yisu tis ane singamolomb-gen, beti amolmol subu ebe emb kulkul takes ane ok be tis eisir ebe amolmol ili eisir inei amolmol tiate ane ok, ile be imbweg ivin Yisu tis ane singamolomb-gen be tepwe en ben gisov dongke imbweg.
29 Então Levi fez para Jesus uma grande festa na sua casa. Havia ali muitos cobradores de impostos, e outras pessoas estavam sentadas com eles.
30 Bekob eisir Parisai be tis as gidung subu ebe emb Mose ane yaun dabin ok itangi Yisu ane singamolomb-gen ile be inei, “Gimdom be yem tis aim gidung umbweg uvin amolmol tiate ane be tis eisir ebe emb kulkul takes ane be iyo-iyo amolmol be inggas amolmol as mone subu givin sinsin-ge ok be on ben uvin eisir?”
30 Os fariseus e os mestres da Lei, que eram do partido dos fariseus, ficaram zangados com os discípulos de Jesus e perguntaram: — Por que vocês comem e bebem com os cobradores de impostos e com outras pessoas de má fama?
31 Beti Yisu giwel eisir Parisai avos be ginei bing-ai ti dang eteik, “Amolmol ebe utlas vie ok eisir ivang itangi amol ebe geb-geb marasin ve amolmol gimat ane ok ite ma, bemem eisir ebe tis gimat ok ge ete itangi amol marasin ane ile ve in-gas marasin.”
31 Jesus respondeu:
32 Be Yisu ginei, “Ayeu ganme ve namb amolmol ebe ili is ate inei eisir amolmol vie ane ok ru ite, bemem ayeu ganme ve namb amolmol ebe ivang isov aiweng tumi aplo ok ge ru.”
32 Eu não vim para
33 Amolmol subu ile be iutani Yisu be inei: “Nam nambed be Jon ane singamolomb-gen tis eisir Parisai iyamar ben tis as mate subu ve miengk ane be miam singamolomb-gen ilgum dangetok ite?”
33 Algumas pessoas disseram a Jesus: — Os discípulos de João Batista jejuam muitas vezes e fazem orações, e os discípulos dos
34 Be Yisu giwel eisir avos be ginei, “Ginei ayeu nambweg navin angg amolmol-gen, okob sawa ete ayeu gabweg gavin eisir ok atob eisir aplos bunam ite ma.
34 Jesus respondeu:
35 Bemem ginei ayeu navang nakwai eisir okob atob eisir aplos bunam be inen ben ite.”
35 Mas chegará o tempo em que o noivo será tirado do meio deles; então sim eles vão jejuar!
36 Bekob Yisu ginei bing-ai ti gipil Pomate ane luev be tis eisir Juda as luev, ve ginei intak gen ailu etok nipil dongke bwaya, be ginei, “Amol ti giker wain ebe vaku ok gisov bwelk ulis ebe muanggane ok ite, ve ginei ei nilgum dangetok okob atob wain vaku etok nitun bwelk ulis muanggane etok be nitip kob atob wain nimsuli.
36 Jesus fez também esta comparação:
37 Be amol ti gitav ane nam vaku ti bekob geb ark ebe nolge muanggane be giti-titip ok gipil ane nam vaku etok ite, ve atob wavin tis ur nilgum be ark etok atob niti-titip seukie-ngge nikwai.”
37 Ninguém põe vinho novo em
38 Be Yisu ginei, “Dangetok be eitit tanemb gen vaku isgabu ge nipil dongke okob atob gen etok isgabu ge niengk vie.”
38 Não. Vinho novo deve ser posto em odres novos.
39 Be Yisu ginei, “Amolmol ebe ivang mul ve luev muanggane etok ge nangge ok, eisir bwais ve luev vaku etenik be inei, luev muanggane ebe warik ok okob vie molge gitlek.”
39 E ninguém quer vinho novo depois de beber vinho velho, pois diz: “O vinho velho é melhor.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.