Lucas 23

Gela Liwai Lotaɡ̶anaɡ̶axi Aneotedoɡ̶oji (KBCNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Odaa ijotawece niɡ̶ijo lapo-nelegi dabiditiniwace, odaa joɡ̶oyadeegi Jesus minitaɡ̶a Pilatos.
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 Odaa ja notaɡ̶anaɡ̶ateloco modakapetege Jesus, modi, “Ja jibaɡ̶atalo niɡ̶idoa ɡ̶oneleegiwa ane niiɡ̶axitediniwace ɡ̶odoiigi modakapetege romaanotedi, codaa me doɡ̶oyedia ane leeditibige me jedianaɡ̶a César, ninionigi-eliodi romaanotedi. Codaa Idaaɡ̶idoa mee ica minionigi-eliodi, Aneotedoɡ̶oji ane niiɡ̶e.”
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 Odaa Pilatos ja ige Jesus, meetalo, “Ewi naɡ̶akamaɡ̶akaami ninionigi-eliodi judeutedi?” Jesus ja igidi, meeteta, “Iniotagodi, ewi niɡ̶ida ɡ̶agegi.”
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Odaa Pilatos jeɡ̶eetiogi niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi, ijaaɡ̶ijo noiigi-nelegi, “Aɡ̶ica ane beyagi ane jinaditece idoa ɡ̶oneleegiwa daɡ̶a jiiɡ̶enatakatalo moyeloadi.”
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Pida joɡ̶oyopilaɡ̶aditacelogo niɡ̶ijoa lotaɡ̶a, notigimadaɡ̶a, modi, “Pida niiɡ̶axitediniwace ɡ̶odoiigi anitawece Judéia modakapetege romaanotedi, anetiɡ̶odiiɡ̶e. Yajela nipodigi Galiléia, natigide jeɡ̶enotedicogi digoina Jerusalém.”
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 Niɡ̶ijo Pilatos naɡ̶a wajipatibece Jesus mida aneetetege noiigi galileu, odaa ja ige migewi me galileu.
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 Igaanaɡ̶a yowooɡ̶odi Pilatos Jesus me icoɡ̶otedicogi nipodigi anei me diiɡ̶enataka Herodes, odaa ja iiɡ̶etedicogi minitaɡ̶a, leeɡ̶odi Herodes aaɡ̶aɡ̶a ini manitaɡ̶a nigotaɡ̶a Jerusalém niɡ̶ijoa nokododi.
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 Niɡ̶ijo Herodes naɡ̶a nadi Jesus, odaa eliodi me ninitibece, leeɡ̶odi ijo me wajipatibece icoa anee, codaa akaa domaɡ̶a yemaa me nadi. Odaa ja walitibigege Jesus deɡ̶eote okanicodaaɡ̶ica ɡ̶odoxiceɡ̶edi.
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 Codaa eliodi me nigetedice Jesus, pida aigidi.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 Niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi ijaaɡ̶ijo niɡ̶ijo anodiiɡ̶axinaɡ̶atece lajoinaɡ̶aneɡ̶eco Moisés, idiaaɡ̶i dabiditiniwace. Odaa dinoniciwaɡ̶aditibigiwaji me notaɡ̶anaɡ̶a modakapetege Jesus.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Herodes ijaaɡ̶ijoa niodaɡ̶awadi oniweenigitedice Jesus, codaa moyametibigo. Onixomeɡ̶etedinigi nijayogo inionigi-eliodi, odaa Herodes ja iiɡ̶etacedicogi minitaɡ̶a Pilatos.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 Odaa Herodes ijaa Pilatos ja dinokaaɡ̶etewamigi ijaaɡ̶ijo niɡ̶ijo noko, leeɡ̶odi niɡ̶icoa nokododi dinelatiwage.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Odaa Pilatos ja yatecoɡ̶otee niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi ijaaɡ̶ijoa niɡ̶ijoa lacilodi judeutedi, codaa mijotawece niɡ̶ijo noiigi.
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 Odaa jeɡ̶eetiogi, “Jaɡ̶anadeegitediwatiwaji niɡ̶idoa ɡ̶oneleegiwa menitiwa ica meote lacilo ɡ̶adoiigi me nakapetegipi romaanotedi. Pida digawinitiwaji, ja inigetedice ɡ̶adodoe, odaa jakadi ina me diɡ̶ica loenatagi ane beyagi, niɡ̶ijoa anenitalo meote.
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 Codaa Herodes idaaɡ̶ee yakadi me diɡ̶ica loenatagi ane beyagi, joaniɡ̶idaa leeɡ̶odi me niiɡ̶etacedicogi mokotaɡ̶a. Pida digawinitiwaji! Aɡ̶ica loenatagi ane beyagi daɡ̶a leeditibige me jiiɡ̶enatakatalo moyeloadi.
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 Pida jiiɡ̶enatakatalo moyametibigo, odaa nigidiaaɡ̶idi ja jikatedice.”
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 Inoatawece nicaaɡ̶ape me nakatio nalokegi Páscoa, leeditibige Pilatos me ikatice onidateci ɡ̶oneleegiwa niwilogojegi, leeɡ̶odi mina ligileɡ̶egitibece.
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 Odaa iditawece niɡ̶idi noiigi notaɡ̶anaɡ̶ateloco, codaa napaawaɡ̶ateloco, modi, “Adeegi niɡ̶idoa ɡ̶oneleegiwa meloati, odaa anikanitoɡ̶odomi Barrabás!”
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 Niɡ̶ica Barrabás one niwilogojegi leeɡ̶odi eyatege niɡ̶idi noiigi me lakapetegipi ninionigi-eliodi romaanotedi, codaa onica laigo.
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 Odaa Pilatos joɡ̶opitacege me notaɡ̶aneɡ̶etiniwace, leeɡ̶odi domaɡ̶a lipegeɡ̶edi me ikatedice Jesus.
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 Pida jeɡ̶epaanaɡ̶a napaawaɡ̶ateloco niɡ̶ijo noiigi, modi, “Otonitedeloco nicenaɡ̶anaɡ̶ate! Otonitedeloco nicenaɡ̶anaɡ̶ate!”
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Odaa jiɡ̶icota me itoatadiɡ̶ida Pilatos me nigetiniwace, meetiogi, “Pida amiini ica loenatagi ane beyagi me leeditibige me jiiɡ̶enatakatalo moyeloadi? Emeɡ̶ee aɡ̶ica jakadi ane leeɡ̶odi daɡ̶a jiiɡ̶enatakatalo moyeloadi. Pida jiiɡ̶enatakatalo monalaketedibige. Nigidiaaɡ̶idi odaa ja jikatedice.”
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 Pida idokee modoletibige niɡ̶ica mowo anodigotalo Jesus, codaa jeɡ̶epaanaɡ̶a dinigetaɡ̶ateetibigiwaji me napaawaɡ̶ateloco, modipokotibige moyototedeloco Jesus nicenaɡ̶anaɡ̶ate. Niɡ̶ijo noiigi ijaaɡ̶ijo niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi napaawaɡ̶a neɡ̶epaa oyakadi anodoletibige.
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 Odaa Pilatos ja yajigo Jesus midiwa iodaɡ̶awadi mowo niɡ̶ica anoyemaa modigotalo niɡ̶ijo noiigi.
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 Odaa ja ikatice niɡ̶ijo anodipoko me ikatice, ane diniwilo leeɡ̶odi meyatege loiigi modakapetege ninionigi-eliodi romaanotedi codaa me daije. Pida Jesus baanaɡ̶a yajigo midiwa iodaɡ̶awadi moyeloadi, anoyemaa niɡ̶ijo noiigi-nelegi modigotalo.
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Odaa niɡ̶ijoa iodaɡ̶awadi joɡ̶oyadeegi Jesus. Eɡ̶idaa diiticogi migotibeci, joɡ̶odakapetege ica ɡ̶oneleegiwa ane liboonaɡ̶adi Simão ane liɡ̶eladi nigotaɡ̶a Cirene. Simão icoɡ̶oticogi nipodigi. Odaa joɡ̶odibata Simão, oyexaɡ̶ateloco naɡ̶ajo nicenaɡ̶anaɡ̶ate digoina lewagi, odaa joɡ̶owo me yadeegi dilokotelogo Jesus.
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 Eliodi ica noiigi anodiotece Jesus. Liwigotigi niɡ̶idi oko ijo iwaalepodi ane noenaɡ̶ateloco, codaa eliodi me agecaɡ̶alodipi leeɡ̶odi niɡ̶ida anodigotalo Jesus.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 Pida Jesus naɡ̶a nawiilitetetege, odaa jeɡ̶eetediogi, “Iwaalepodi, anakaami niɡ̶eladimigipitigi Jerusalém, jinaɡ̶anoeni leeɡ̶odi niɡ̶ida aneji, pida anoeni leeɡ̶odi akamaɡ̶akaamitiwaji idiaa ɡ̶adionigipi!
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 Leeɡ̶odi ewi micota nokododi niɡ̶ina oko nigodi, ‘Ninitibigiwaji niɡ̶ina iwaalepodi analee diɡ̶ica linala!’
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 Codaa odipokotalo niɡ̶inoa wetiadi, modi, ‘Ǥodapoɡ̶oteɡ̶egiti!’ Codaa oditiogi niɡ̶inoa lojotakatedi, ‘Ǥodaaɡ̶ateɡ̶egitini!’
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 Igaataɡ̶a nigowo niɡ̶ida anodigotiwa, Ee ane ideɡ̶enaɡ̶a, ane iciagi niɡ̶ina iwoɡ̶o baɡ̶alee dione (ane doɡ̶oibake mowo noledi), pida ɡ̶adaxakawepodi baɡ̶a daɡ̶axa me beyagi anodigotaɡ̶awa, ane ɡ̶adiciagi niɡ̶ina iwoɡ̶o baanaɡ̶a yadilo (ane yabidi, odaa aɡ̶ica ane yeyaɡ̶atice).”
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Niɡ̶ijoa iodaɡ̶awadi eletidi oyadeegi itoataale ɡ̶oneleegiwadi ɡ̶onematagododi me lemaɡ̶awepodi Jesus.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 Niɡ̶ijo noɡ̶otota ica lojotaɡ̶adi ane liboonaɡ̶adi “Libitagi Ǥodacilo”, odaa jiɡ̶idiaaɡ̶i Jesus moyototedeloco nicenaɡ̶anaɡ̶ate. Ijaaɡ̶ijoa itoataale ɡ̶oneleegiwadi ɡ̶onematagododi eletidi nicenaɡ̶anaɡ̶atedi anoyototelogo, onidateci diɡ̶eticogi liwai libaaɡ̶adi Jesus, ijo eledi diɡ̶etege nimagijegi.
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Jesus mee, “Eiodi, jinaɡ̶aloikatiti niɡ̶idi noiigi leeɡ̶odi niɡ̶ida anodigotiwa. Igaataɡ̶a aɡ̶oyowooɡ̶odi niɡ̶ida ane loenatagi.” Odaa joɡ̶oiwi anepaɡ̶a dinetetece noɡ̶odinawalacetibige lowoodi.
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 Ica noiigi-nelegi idiaaɡ̶itice dabiditiniwace oiwitalo Jesus, ijaaɡ̶ijoa lacilodi eletidi idiaaɡ̶iticoaci, odaa modi, “Eote eledi oko me newiɡ̶atace. Daantiɡ̶idaaɡ̶idoa Niɡ̶icoa ane niiɡ̶e Aneotedoɡ̶oji me ɡ̶odewikatidi, ane iomaɡ̶aditedice Aneotedoɡ̶oji, daɡ̶anagawini ida nimaweneɡ̶egi meote lewiɡ̶a.”
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 Niɡ̶ijoa iodaɡ̶awadi oyametibigo Jesus. Igotibeci midoataɡ̶a domoɡ̶oyacipeɡ̶etalo viinyo ane daɡ̶a dakake loojedi.
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 Odaa moditalo, “Nigewi makaami ninionigi-eliodi judeutedi, dicakamaɡ̶a awii ɡ̶adewiɡ̶a!”
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 Madataɡ̶a licenaɡ̶anaɡ̶ate Jesus ditibigimedawaanigi lacilo, oyototeloco taaboa-liwai ane diniditeloco,
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Ganigepidiɡ̶ica niɡ̶ijoa itoataale ɡ̶onematagododi anaɡ̶aɡ̶a oyototeloco nicenaɡ̶anaɡ̶ate, beyagi lotaɡ̶atalo Jesus, meetalo, “Nigewi naɡ̶akamaɡ̶akaami ane niiɡ̶e Aneotedoɡ̶oji, dice awii ɡ̶adewiɡ̶a, codaa moko awii ɡ̶odewiɡ̶a!”
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 Pida niɡ̶ijo eledi ɡ̶onematagodi ja yoxoɡ̶o, meeta, “Jinaɡ̶awii niɡ̶ida ɡ̶agegi, agodaɡ̶adoiitalo Aneotedoɡ̶oji? Etiɡ̶odiloikatidi midokida anodigotoɡ̶owa.
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 Codaa niɡ̶ida ɡ̶odawikodigi oko itoataale baɡ̶a iɡ̶enaɡ̶a, leeɡ̶odi me jedianaɡ̶ateloco niɡ̶ijoa ɡ̶odoenataka ane beyagi. Pida niɡ̶idoa ɡ̶oneleegiwa, aɡ̶ica loenatagi ane beyagi.”
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Odaa jeɡ̶eetalo Jesus, “Iniotagodi, analakitibigiji, nigadopilitijo, nige limedi managi iiɡ̶eni inoatawece.”
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 Odaa Jesus jeɡ̶eeteta, “Ejitaɡ̶awa niɡ̶ina anewi, niɡ̶ina noko adeoni meetaɡ̶a digoida ditibigimedi.”
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 — ausente —
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 — ausente —
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Odaa Jesus dinigetaɡ̶atee me dapaawe, mee, “Eiodi, jajigotaɡ̶awa iwigo!” Naɡ̶a nigotedini me dotaɡ̶a, odaa ja yeleo.
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 Niɡ̶ijo nowienoɡ̶odi niodaɡ̶awadi romaanotedi naɡ̶a nadi niɡ̶ijo niciagi, odaa ja iweniɡ̶ide Aneotedoɡ̶oji, mee, “Niɡ̶ica mewi niɡ̶idoa ɡ̶oneleegiwa me diɡ̶icata loenatagi ane beyagi!” |src="cn01844B.tif" size="col" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Lucas 23.47"
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 Ijotawece niɡ̶ijo oko ane dilapode moiwi niɡ̶ida niciagi, joɡ̶oyabaketibigeloco elipije, moikee magecaɡ̶alodipi, odaa niɡ̶idiaaɡ̶idi joɡ̶opiticogi inoa liɡ̶elatedi.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Odaa ijotawece niɡ̶ijo lokaaɡ̶etedipi Jesus, ijaaɡ̶ijo iwaalepodi anoniotece, oicoɡ̶oticogi nipodigi Galiléia, aɡ̶ipegitiobece, pida boɡ̶onadi ijoatawece anee niɡ̶ijo niciagi.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
52 Niɡ̶ijo ɡ̶oneleegiwa igo minitaɡ̶a Pilatos dipokota Jesus lolaadi.
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 Odaa José jiɡ̶igo noɡ̶a Jesus lolaadi madataɡ̶a nicenaɡ̶anaɡ̶ate, odaa ja ilipaditigi aca niɡ̶elate. Niɡ̶idiaaɡ̶idi ja ixotiwece niɡ̶ijo lolaadi Jesus catiwedi ica lawimaɡ̶ajegi-wetiɡ̶a, baanaɡ̶a igo me dinaligi maditaɡ̶a aca wetiɡ̶a. Niɡ̶ijo lawimaɡ̶ajegi aniɡ̶ica doɡ̶oibake diɡ̶ica émeɡ̶egi anoixotiwece.
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 Niɡ̶ijo noko anaɡ̶a nakatio saabado, pida niɡ̶ijo noko niɡ̶idi noiigi joɡ̶odinoetege ica saabado.
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 Niɡ̶ijo iwaalepodi anoniotece Jesus anoicoɡ̶oticogi Galiléia, joɡ̶odioteci José. Odaa boɡ̶onadi niɡ̶ica lawimaɡ̶ajegi-wetiɡ̶a, codaa monadi niɡ̶ica anodigota lolaadi Jesus.
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Niɡ̶idiaaɡ̶idi joɡ̶opiticogi inoa liɡ̶elatedi, odaa joɡ̶oyoe edokojetedi, ina najidi aneletege lanigi, moyatita Jesus lolaadi. Naɡ̶a saabado jaɡ̶anipetiniwace, ane liiɡ̶enatakaneɡ̶egi Aneotedoɡ̶oji.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.