Atos 9
Gela Liwai Lotaɡ̶anaɡ̶axi Aneotedoɡ̶oji (KBCNT) vs AAI
1 Niɡ̶ijoa nokododi, Saulo ja dibikotiogi me nigodi niɡ̶ijo anodiotibece Ǥoniotagodi Jesus, odaa jiɡ̶igo minitaɡ̶a niɡ̶ijo lacilo-sacerdotitedi digoida nigotaɡ̶a Jerusalém.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Odaa Saulo ja dipokota notaɡ̶anaɡ̶axiidi lidietigi niɡ̶ijoa lacilodi liiakanaɡ̶axiidi judeutedi digoida nigotaɡ̶a Damasco. Saulo yemaa naɡ̶adi notaɡ̶anaɡ̶axi me ikee mida naɡ̶atetigi eotibige diɡ̶icatibece oko ane diotece Naigi Ǥoniotagodi manitaɡ̶a naɡ̶ani nigotaɡ̶a, odaa yakadi me niwilo ɡ̶oneleegiwadi codaa miwaalepodi, odaa ja yadeegi me niwilotibigiwaji digoida nigotaɡ̶a Jerusalém.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Naɡ̶a yakadi notaɡ̶anaɡ̶axiidi, odaa ja diniwiaje. Igaaniɡ̶ipegita nigotaɡ̶a Damasco, codaanoɡ̶onida naɡ̶a nadi ica natalaɡ̶a ane yoniciwadi ane icoɡ̶otibigimece ditibigimedi, odaa niɡ̶ica natalaɡ̶a ja naloteloco anei.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Odaa Saulo jeɡ̶enitinigiiɡ̶o, codaa wajipata ica ane dotaɡ̶a, anee, “Saulo, Saulo! Igame leeɡ̶odi ina madiatenitibece?”
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Odaa Saulo ja ige, meeta, “Iniotagodi, amakaami?” Odaa niɡ̶ijo ane dotaɡ̶a jeɡ̶ee, “Ee Jesus, jeɡ̶emeɡ̶ee ane iatenitibece!
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Natigide adabititini, odaaɡ̶emii, akaatiwece nigotaɡ̶a Damasco. Odaa jiɡ̶idiaaɡ̶i nigoyeloɡ̶oditaɡ̶awa ane leeditibige mawii.”
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Odaa niɡ̶ijoa ɡ̶oneleegiwadi lixigaɡ̶awepodi Saulo me diniwiaje ja dabiditiniwace, aɡ̶ica gaantokaaɡ̶ida ligegi. Owajipata niɡ̶ijo ane dotaɡ̶a, pida aɡ̶ica gaantokaaɡ̶ini anonadi.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Odaa Saulo naɡ̶a dabiditini, odaa ja domaɡ̶a noletice, pida aɡ̶alee yatetibece. Odaa niɡ̶ijoa lokaaɡ̶etedipi joɡ̶odibatigi libaaɡ̶adi, odaa joɡ̶oyadeegiticogi catiwedi nigotaɡ̶a Damasco.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Odaa eote itoatadiɡ̶ida nokododi me daɡ̶a yatetibece, codaa aɡ̶ica ane yeligo, oteɡ̶exaaɡ̶aɡ̶a gaantokaaɡ̶ini ane wacipeta.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Onini ica ɡ̶oneleegiwa manitaɡ̶a nigotaɡ̶a Damasco ane liboonaɡ̶adi Ananias, inaaɡ̶ina ane-diotibece Jesus. Onica ica lakatigi micataɡ̶a daɡ̶a ligeedi, one nadi Ǥoniotagodi. Odaa Ǥoniotagodi oneeteta, “Ananias!” Noɡ̶one niniɡ̶odi, oneetalo, “Ite ee inane, Iniotagodi.”
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Odaa jeɡ̶eeteta Ǥoniotagodi, “Adinoeni, odaaɡ̶emii liɡ̶eladi Judas mijotaɡ̶a ladigodi ane liboonaɡ̶adi ‘Ladigodi ane dixoke’. Odaaɡ̶oleetibige ɡ̶oneleegiwa ane liboonaɡ̶adi Saulo, anelatibige nigotaɡ̶a Tarso. Jiɡ̶iniaaɡ̶ini digoida yotaɡ̶aneɡ̶e Aneotedoɡ̶oji.
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Codaa aaɡ̶aɡ̶a ijo lakatigi ane micataɡ̶a daɡ̶a ligeedi, nadi ini ɡ̶oneleegiwa ane liboonaɡ̶adi Ananias micota digoida aneitice, odaa naɡ̶a ipeketeloco libaaɡ̶atedi jeɡ̶eotace me yatetacibece.”
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Odaa Ananias ja niniɡ̶odi, meetalo, “Iniotagodi, eliodi oko onatematitiwa anini niɡ̶ini ɡ̶oneleegiwa. Oditece icoatawece niɡ̶icoa loenataka ane beyagi me dakapetege niɡ̶idi anodiotaɡ̶adici digoida nigotaɡ̶a Jerusalém.
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Odaa natigide etini jeɡ̶enotoɡ̶owa, codaa idiwa anoyajigota notaɡ̶anaɡ̶axiidi lidiko niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi. Niɡ̶idiwa notaɡ̶anaɡ̶axiidi oikee mida naɡ̶atetigi me niwilotiniwace inatawece oko anoibake Ǥaboonaɡ̶adi niɡ̶ina moyotaɡ̶aneɡ̶e Aneotedoɡ̶oji.”
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Pida Ǥoniotagodi jeɡ̶eeteta Ananias, “Emii minitaɡ̶a igaataɡ̶a jeɡ̶emeɡ̶ee ane jiomaɡ̶aditice, codaa jao me dibatomi. Igo eetici miditaɡ̶a noiigi ane daɡ̶a judeutedi, minoataɡ̶a inoa inionaɡ̶a-eloodoli, codaa me minataɡ̶a noiigi israelitatedi.
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Odaa emeɡ̶ee jikeeta me leeditibige me dawikode leeɡ̶odi me dibatomi.”
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Odaa Ananias jiɡ̶igo, odaa ja dakatiwece Judas liɡ̶eladi. Naɡ̶a ipeketeloco libaaɡ̶atedi Saulo, odaa jeɡ̶eeta, “Inioxoa Saulo, Ǥoniotagodi idiiɡ̶e me janagi. Jiɡ̶ijaaɡ̶ijoa Ǥoniotagodi Jesus ane dinikeetedaɡ̶awa digoida naigi naɡ̶a anipecitio. Odaa ja idimonya eotedibige matenitacibece, codaa eote me ɡ̶adajacaɡ̶ati Aneotedoɡ̶oji Liwigo.”
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Odaa aɡ̶ica daɡ̶a leegi jeɡ̶enitedini icoa ane icoɡ̶otediwece Saulo ligecooɡ̶e micoataɡ̶a niɡ̶inoa noɡ̶ojegi lexoli. Odaa Saulo ja yatetacibece. Niɡ̶idiaaɡ̶idi ja dabiditini, odaa ja dinilege.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Igaanaɡ̶a aniodi, odaa ja yoniciwaditace.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Aɡ̶ica daɡ̶a leegi odaa jiɡ̶igo midiwataɡ̶a liiakanaɡ̶axiidi judeutedi me yatematitibece Jesus me Lionigi Aneotedoɡ̶oji.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Ijotawece niɡ̶ijo anowajipata Saulo me dotaɡ̶a eliodi moyopo, odaa modi, “Niɡ̶ida ɡ̶oneleegiwa jiɡ̶idaaɡ̶ida niɡ̶ijo aneote inoatawece me domaɡ̶a yaaɡ̶adi oko anoibake Liboonaɡ̶adi Jesus digoida nigotaɡ̶a Jerusalém. Odaa natigide jeɡ̶enagi digoina idoka libakedi me niwilotiniwace niɡ̶ina anodiotibece niɡ̶ijoa ɡ̶oneleegiwa, odaa yadeegiticogi midiwataɡ̶a niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi digoida nigotaɡ̶a Jerusalém.”
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Pida Saulo jiɡ̶idapaɡ̶a diiticogi mepaaniɡ̶ida loniciwaɡ̶a me dotaɡ̶a. Codaa yenikamaɡ̶a me yeloɡ̶odi me niɡ̶ijaaɡ̶ijoa Jesus ane niiɡ̶e Aneotedoɡ̶oji meote me ɡ̶odewiɡ̶atace. Odaa niɡ̶ijoa judeutedi ane liɡ̶eladi naɡ̶ani nigotaɡ̶a aɡ̶oyakadi modiitege, aɡ̶ica anoyatigi ligegi doɡ̶oigidi.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Igaanaɡ̶a owidi nokododi ixomaɡ̶atedijo, odaa niɡ̶ijoa judeutedi ja dinatecoɡ̶otee modoletibige nimaweneɡ̶egi moyeloadi Saulo.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Pida Saulo ja dibodice modoletibige moyeloadi. Codaa ja yowooɡ̶odi me domaɡ̶a onibeotibigege midoataɡ̶a lapoaco-nelecoli naɡ̶ani nigotaɡ̶a, inoatawece nokododi, codaa minoatawece enoaleli.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Pida ica enoale niɡ̶ijo anodiotibece Ǥoniotagodi joɡ̶oyexaɡ̶atinigi Saulo aca etacani eloodo, odaa joɡ̶onikatinece ijo lawimaɡ̶ajegi nibaloote naɡ̶ani nigotaɡ̶a, onikatinicogi we, odaa joɡ̶oiwoko judeutedi.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Saulo niɡ̶igo nigotaɡ̶a Jerusalém, odaa ja doletibige me dinawanaɡ̶aditege niɡ̶ijo anodiotibece Ǥoniotagodi. Pida iditawece odoita leeɡ̶odi aɡ̶oyiwaɡ̶adi naɡ̶aɡ̶a diotece Ǥoniotagodi.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Pida Barnabé baɡ̶a yaxawa, odaa ja yadeegiticogi midiwataɡ̶a liiɡ̶exedi Ǥoniotagodi. Odaa Barnabé ja yatematitiogi anodaaɡ̶ee Saulo me nadi Ǥoniotagodi digoida naigi codaa Ǥoniotagodi me yotaɡ̶aneɡ̶e Saulo. Barnabé eledi yatemati anodaaɡ̶ee Saulo mabo laaleɡ̶ena me yatematitibece Liboonaɡ̶adi Jesus digoida nigotaɡ̶a Damasco.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Odaa Saulo jiɡ̶idiaaɡ̶itice miditaɡ̶a, ja dinadeegitibigege midiaanaɡ̶a dii manitaɡ̶a nigotaɡ̶a Jerusalém, codaa abo laaleɡ̶ena me yatematitibece loniciwaɡ̶a Liboonaɡ̶adi Ǥoniotagodi.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Eleditace notaɡ̶aneɡ̶etiniwace codaa me dinotigimadetege niɡ̶ijoa judeutedi anodotaɡ̶atigi nioladi greego, pida idokee modoletibige nimaweneɡ̶egi moyeloadi Saulo.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Pida niɡ̶ijo ɡ̶onioxoadipi noɡ̶oyowooɡ̶odi, odaa joɡ̶oyeloteɡ̶eticogi Saulo digoida nigotaɡ̶a Cesaréia, codaa niɡ̶idiaaɡ̶idi joɡ̶oimonyaticogi nigotaɡ̶a Tarso.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Odaa jiɡ̶idaaɡ̶ee naɡ̶a wakamaɡ̶a iditawece niɡ̶ijoa lapoli oko anonakato Ǥoniotagodi digoida nipodigi Judéia, nipodigi Galiléia, codaa me Samaria. Codaa eliwaɡ̶atakaneɡ̶egi jeɡ̶epaanaɡ̶a ili, codaa odeemitetigilo Ǥoniotagodi niɡ̶ina mowote inoatawece ane loenataka. Odaa Liwigo Aneotedoɡ̶oji ja yeloodaɡ̶atee laaleɡ̶ena, codaa niɡ̶idiwa lapoli ɡ̶onioxoadipi idiokaanaɡ̶a limedi mepaanaɡ̶a eliodi.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Odaa Pedro midiaanaɡ̶adii, jiɡ̶icota aca nigotaɡ̶a ane liboonaɡ̶adi Lida igo me dalitiogi loiigi Ǥoniotagodi anidiaa liɡ̶eladi.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Jiɡ̶idiaaɡ̶i Pedro niɡ̶icota ica ɡ̶oneleegiwa ane liboonaɡ̶adi Enéias, joneɡ̶eote oito nicaaɡ̶ape midi miwooteloco nipe, one alejaado ane daɡ̶adiaa ditineɡ̶e.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Odaa Pedro jeɡ̶eeta, “Enéias, Jesus Cristo ɡ̶adicilatiti niɡ̶ina natigide! Adabititini, odaa anibaatine ɡ̶adipe!” Odaa aɡ̶ica daɡ̶a leegi Enéias ja dabiditini.
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Odaa ijotawece niɡ̶ijo niɡ̶eladimigipitigi nigotaɡ̶a Lida codaa ane niɡ̶eladimigipitigi nipodigi Sarona onadi Enéias naɡ̶a icí, odaa jaɡ̶aɡ̶onakato Ǥoniotagodi.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Digoida nigotaɡ̶a Jope onani aca iwaalo aneyiwaɡ̶adi Ǥoniotagodi. Naɡ̶ani iwaalo one liboonaɡ̶adi Tabita, eledi liboonaɡ̶adi me Dorcas, nioladi greegotedi amina anejinaɡ̶ata “Oticaɡ̶anigo”. Naɡ̶ajo iwaalo onidioka limedi me yaxawa niɡ̶icoa madewetedipi, codaa meote owidi eletidi loenatakatema anele niɡ̶ica madewetedipi.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Icoa nokododi Dorcas ja deelotika, odaa ja yeleo. Odaa icoa lokaaɡ̶etedipi joɡ̶onileɡ̶e lolaadi, odaa jiɡ̶idiaaɡ̶oyatice minitaɡ̶a ica diimigi-le ane idei ditibigimedi.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Odaa niɡ̶ijo anodiotibece Jesus joɡ̶odibodicetibige Pedro minitigi manitaɡ̶a nigotaɡ̶a Lida, ane daɡ̶a leegita me yototice nigotaɡ̶a Jope. Niɡ̶ijo noɡ̶odibodiceta, odaa joɡ̶oiiɡ̶e itoataale ɡ̶oneleegiwadi migotibeci minitaɡ̶a Pedro odipokota me yediiɡ̶a migo Jope.
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Odaa Pedro ja dinoe, jiɡ̶igo dioteci. Igaaniɡ̶icoticogi digoida Dorcas liɡ̶eladi, odaa joɡ̶oyadeegitibigimece Pedro minitaɡ̶a niɡ̶ijo diimigi-le ane idei ditibigimedi, anoyatice Dorcas lolaadi. Ijotawece niɡ̶ijo wajekalodipi idiaaɡ̶iticoaci oyawiile codaa me nacaagaɡ̶ateloco. Oikee ijoa nijayeli codaa me inoa eletidi lowoodi ane loenataka Dorcas malee yewiɡ̶a.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Odaa Pedro ja dipokotiogi ijotawece niɡ̶ijo oko me noditicoaci, niɡ̶idiaaɡ̶idi ja yamaɡ̶atedini lokotidi, odaa ja yotaɡ̶aneɡ̶e Aneotedoɡ̶oji. Odaa naɡ̶a nawiilitetege lolaadi Dorcas, odaa jeɡ̶eeta, “Tabita, anicootini!” Odaa ja noletice. Igaanaɡ̶a nadi Pedro, odaa ja nicotini.
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Pedro naɡ̶a dibatigi libaaɡ̶adi, odaa ja yaxawa me dabiditini. Niɡ̶idiaaɡ̶idi Pedro jeɡ̶eniditiogi ijotawece niɡ̶ijo lapo anoyiwaɡ̶adi Ǥoniotagodi, codaa me niɡ̶ijo wajekalodipi anoyiwaɡ̶adi Ǥoniotagodi, odaa ja yajigotiogi Dorcas naɡ̶a yewiɡ̶atace.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Niɡ̶ijo nibodigi aneetece niɡ̶ida niciagi jiɡ̶ilaagiteloco anitawece nigotaɡ̶a Jope, odaa eliodi oko anoyiwaɡ̶adi Ǥoniotagodi.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Odaa Pedro jiɡ̶idiaaɡ̶i owidi nokododi liɡ̶eladi Simão niɡ̶ijo nilikenoɡ̶odi ewacogo.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.