Atos 22

Gela Liwai Lotaɡ̶anaɡ̶axi Aneotedoɡ̶oji (KBCNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Odaa Paulo jeɡ̶eetiogi niɡ̶ijo noiigi-nelegi, “Akaami iniotagodepodi me inioxoadipi, ajipaatatiwaji ane igegitiogi niɡ̶ijo anodakapetigi me notaɡ̶anaɡ̶ateloco.”
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Niɡ̶ijo noiigi noɡ̶owajipata Paulo me dotaɡ̶atigi ioladi hebraico, odaa jeɡ̶epaanaɡ̶a notokotiniwace.
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 “Ee judeu. Yanikadi nigotaɡ̶a Tarso aneiteloco nipodigi Cilícia. Pida iliidaɡ̶adi digoina nigotaɡ̶a Jerusalém, codaa iniiɡ̶axinoɡ̶odi Gamaliel. Gamaliel eliodi me idiiɡ̶axitece lajoinaɡ̶aneɡ̶eco codaa ane lakataɡ̶a jotigide ɡ̶odaamipi. Eliodi me joletibige me jao ane yemaa Aneotedoɡ̶oji, digo makaamitaɡ̶atiwaji, akaamitawece anoleetibige mawii niɡ̶ina noko.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Ee ijo me jiatetibece niɡ̶ijo anodiotece liiɡ̶axinaɡ̶aneɡ̶eco Jesus. Iniwilotiniwace ɡ̶oneleegiwadi codaa me iwaalepodi, odaa ja jokoletiwece niwiloɡ̶onaɡ̶axi.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Niɡ̶ijo lacilo-sacerdotitedi ijaaɡ̶ijoa laxokodi ɡ̶odacilodi yakadi moditaɡ̶awatiwaji mejitece anewi. Onajigotediwa notaɡ̶anaɡ̶axiidi me yodoeje anoiwakateetigi ɡ̶onioxoadipi judeutedi metidikeetiogi digoida nigotaɡ̶a Damasco. Odaa jeɡ̶ejigo nigotaɡ̶a Damasco me domaɡ̶a iniwilotiniwace niɡ̶ijo anodiotece liiɡ̶axinaɡ̶aneɡ̶eco Jesus codaa me domaɡ̶a inigoetiniwace jatitiogi galeenatedi, odaa domaɡ̶a jinadeegiticogi nigotaɡ̶a Jerusalém moiloikatiditibigiwaji.”
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 Odaa Paulo eɡ̶idaaɡ̶ee me dotaɡ̶a, meetiogi, “Niɡ̶ijo naɡ̶a nipegi me yaxoɡ̶o-noko, ja jipegita nigotaɡ̶a Damasco. Codaaɡ̶idata naɡ̶a jinadi ijo natalaɡ̶a ane daɡ̶axa me yoniciwadi me datale icoɡ̶otibigimece ditibigimedi. Odaa niɡ̶ijo natalaɡ̶a ja naloteloco niɡ̶ijo anejotice.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Odaa ja janitinigi iiɡ̶o, codaa jajipata ijo ane dotaɡ̶a, meetiwa, ‘Saulo, Saulo, igaamee ina madiatenitibece?’
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Naɡ̶a ininiɡ̶odi, mejita, ‘Amakaami, Iniotagodi?’ Odaa jeɡ̶eetiwa, ‘Ee Jesus, anelatibige nigotaɡ̶a Nazaré, Niɡ̶ijoa ane iatenitedibece.’
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Odaa niɡ̶ijoa ɡ̶oneleegiwadi ixigaɡ̶awepodi me iniwiaje onadi niɡ̶ijo natalaɡ̶a, odaa eliodi me doitibigiwaji, pida aɡ̶owajipatalo niɡ̶ijoa lotaɡ̶a Niɡ̶ijoa ane idotaɡ̶aneɡ̶e.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Odaa ja jige, mejita, ‘Iniotagodi, amiini ica ane leeditibige me jao?’ Odaa Ǥoniotagodi jeɡ̶eetediwa, ‘Adabititini, odaaɡ̶akaatiwece nigotaɡ̶a Damasco. Odaa jiɡ̶idiaaɡ̶i nigoditaɡ̶awa inoatawece Aneotedoɡ̶oji ane yemaa mawiite.’
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Odaa aɡ̶alee jakadi me joletibece leeɡ̶odi niɡ̶ijo natalaɡ̶a meo me daɡ̶adiaa jatetibece. Odaa niɡ̶ijoa yokaaɡ̶etedi nenaɡ̶a onibatigi, odaa jeɡ̶etidadeegiticogi catiwedi nigotaɡ̶a Damasco.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 Digoida nigotaɡ̶a Damasco ini ijo ɡ̶oneleegiwa ane liboonaɡ̶adi Ananias, anidioka limedi meyiwaɡ̶adi ijoatawece lajoinaɡ̶aneɡ̶eco Moisés, codaa me iweniɡ̶ide Aneotedoɡ̶oji. Iditawece judeutedi digoida nigotaɡ̶a Damasco ele modotaɡ̶atibige niɡ̶ijo ɡ̶oneleegiwa.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Odaa Ananias jeɡ̶enagi dabiditi meetaɡ̶a, meetiwa, ‘Inioxoa Saulo, atenitacibece!’ Odaa aɡ̶ica daɡ̶a leegi ajaaɡ̶ajo lakata, ja jatetacibece, odaa ja jiwita Ananias.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Odaa jeɡ̶eetiwa, ‘Aneotedoɡ̶oji, Noenoɡ̶odi ɡ̶odaamipi ɡ̶adiomaɡ̶atitedice eotedibige mowooɡ̶oti ane yemaa, eledi eotedibige manati niɡ̶ijoa Liotagi ane iɡ̶enaɡ̶a, codaa majipaatalo niɡ̶ijoa Liotagi me ɡ̶adotaɡ̶aneɡ̶eni.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Odaa jaɡ̶akaami nakataɡ̶anaɡ̶a menitiogi inatawece oko niɡ̶ijoa ananati codaa majipaatalo.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Odaa natigide, jinaɡ̶aleeɡ̶adinopaɡ̶ati. Onitibige, odaa adinilegeni! Codaa ipokitalo Ǥoniotagodi me ɡ̶adaxawani me ɡ̶adiwilecitetema ɡ̶abeyaceɡ̶eco.’
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 Odaa ja idopitijo manitaɡ̶a nigotaɡ̶a Jerusalém. Odaa ijo noko idiaaɡ̶ejo Aneotedoɡ̶oji liɡ̶eladi me jotaɡ̶aneɡ̶e, odaa jiɡ̶ijo ijo yakatigi me micataɡ̶a daɡ̶a igeedi.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Jinadi Ǥoniotagodi, odaa meetediwa, ‘Adinageni manotitice naɡ̶ani nigotaɡ̶a, igaataɡ̶a niɡ̶ina niɡ̶eladimigipitigi aɡ̶odibatege ɡ̶adotaɡ̶a niɡ̶ina me enitici.’
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Odaa ja ininiɡ̶odi, mejitalo, ‘Iniotagodi, idiaaɡ̶idi oyowooɡ̶odi me jakatiwece niɡ̶inoa liiakanaɡ̶axiidi judeutedi, eliodi me inaxacoɡ̶otiniwace codaa me jokoletiwece niwiloɡ̶onaɡ̶axi niɡ̶ijo anetiɡ̶adinakatoni.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Niɡ̶ijo noɡ̶onadooɡ̶odi lawodi Estêvão, niɡ̶ijo ane ɡ̶adadiwaɡ̶ati codaa me eetaɡ̶adici, odaa noɡ̶oyeloadi, ee eledi idiaaɡ̶ejo codaa me jemaatibige niɡ̶ijo anodigota Estêvão. Niɡ̶ijo noko idiaaɡ̶ejo jowie nicaapatedi niɡ̶ijoa aijekaɡ̶a idiaaɡ̶idi maleeɡ̶onigidatice Estêvão moyeloadi.’
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Odaa jeɡ̶eetediwa Ǥoniotagodi, ‘Pida emii, ɡ̶adimonyaaticogi ditigedi. Ǥadieniticogi memii miditaɡ̶a noiigi ane daɡ̶a judeutedi.’”
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Niɡ̶ijo noiigi-nelegi owajipata Paulo neɡ̶epaaɡ̶icota me yalaɡ̶ata me Ǥoniotagodi imonyatediogi niɡ̶ijo ane daɡ̶a judeutedi. Odaa ja napaawaɡ̶ateloco, modi, “Ageniti niɡ̶ida ɡ̶oneleegiwa! Eloati! Aɡ̶alee yakadi daɡ̶a yewiɡ̶a!”
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Napaawaɡ̶ateloco oiticoɡ̶o inoa nicaapatedi, codaa olojietibigimece ditibigimedi.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Odaa niɡ̶ijo goloneegi ja iiɡ̶e iodaɡ̶awadi monoɡ̶atice Paulo, odaaɡ̶oixotiwece catiwedi niɡ̶ijo diimigi ane dotete, odaa ja diiɡ̶enatakata monalaketibige domeɡ̶eotibige Paulo me yeloɡ̶odi ane leeɡ̶odi niɡ̶ijoa judeutedi me napaawaɡ̶ateloco modakapetege. |src="CN02027B.TIF" size="span" copy="© 1978 David C. Cook Publishing Co." ref="Atos 22.24"
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Odaa eɡ̶idaa diiticogi niɡ̶ijoa iodaɡ̶awadi moigoetini Paulo monalaketibige, odaa Paulo jeɡ̶eeta niɡ̶ijo jajeentegi anida me ipegitege, “Lakapetegi lajoinaɡ̶aneɡ̶eco romaanotedi monalaketibige niɡ̶ina oko anida aneetege noiigi romaanotedi, maleediɡ̶ica me dinige minitaɡ̶a ɡ̶oniwinoɡ̶odi me iwi anigota.”
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Odaa niɡ̶ijo jajeentegi naɡ̶a wajipata niɡ̶ijo Paulo ligegi, jiɡ̶igo minitaɡ̶a niɡ̶ijo goloneegi, odaa jeɡ̶eeta, “Amina daɡ̶anidakita niɡ̶ida ɡ̶adoenatagi, igaataɡ̶a niɡ̶ida ɡ̶oneleegiwa ida aneetege noiigi romaanotedi.”
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Odaa niɡ̶ijo goloneegi jiɡ̶igo midataɡ̶a Paulo, odaa ja ige, meeta, “Jemaa maneloɡ̶otitiwa! Ida makaami ida anenitege ɡ̶odoiigi romaanotedi?” Odaa Paulo ja niniɡ̶odi, meeta, “Ee ida anejitege noiigi romaanotedi.”
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Odaa niɡ̶ijo goloneegi jeɡ̶eeta Paulo, “Ee ida anejitege noiigi romaanotedi igaataɡ̶a owidi dinyeelo ane jediatece niɡ̶ijoa lacilodi romaanotedi.” Odaa Paulo jeɡ̶eeta, “Ee ida anejitege noiigi romaanotedi leeɡ̶odi yanikadi nigotaɡ̶a romaanexe.”
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Odaa aɡ̶ica anoyopaɡ̶adi niɡ̶ijoa iodaɡ̶awadi ane domoɡ̶onalaketibige Paulo ja dinoɡ̶aticoace. Odaa niɡ̶ijo goloneegi ja doi leeɡ̶odi me diiɡ̶enatakata moigoetini codaa me domoɡ̶onalaketibige niɡ̶ijo anida aneetege noiigi romaanotedi.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Odaa niɡ̶ijo goloneegi ja doletibige me yowooɡ̶odi niɡ̶ica anewi me leeɡ̶odi niɡ̶ijoa judeutedi modoletibige me nilaagedi Paulo. Igaaneɡ̶eledi noko ja iiɡ̶e me yatecoɡ̶o niɡ̶ijo anoiiɡ̶e sacerdotitedi ijaaɡ̶ijoa seteenta laxokodi ɡ̶oneleegiwadi lacilodi judeutedi. Odaa ja diiɡ̶enatakata monoɡ̶a niɡ̶ijoa Paulo liwixetedi galeenatedi, odaa ja diiɡ̶enatakata moyadeegi me dinige lodoe niɡ̶ijoa lacilodi.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.