Atos 19
Kadiwéu NT (KBC_WBT) vs AAI
1 Niɡ̶ijo maleeɡ̶idiaaɡ̶i Apolo digoida nigotaɡ̶a Coriinto, ijaa Paulo ja yakagiditeloco liwigotigi nipodigi aninoa wetiadi, odaa jiɡ̶icoticogi nigotaɡ̶a Éfeso. Jiɡ̶idiaaɡ̶i niɡ̶ijo ane dakapetege onateciɡ̶ijo anodi modiotece Ǥoniotagodi.
1 Apollos Corinth ma’am ana veya Paul tafaram ta ta oyaw wanane run tit remor na Ephesus tit. Nati’imaim bai’ufununayah sabuw afa titaurih.
2 Odaa Paulo ja nigetiniwace, meetiogi, “Aneotedoɡ̶oji naɡ̶a nikatedaɡ̶alocotiwaji Liwigo me diɡ̶eladetiwaɡ̶aji ica naɡ̶a anakatoni Ǥoniotagodi?” Odaa joɡ̶oigidi, modita, “Niɡ̶ida moko aɡ̶ica daɡ̶a jajipaaɡ̶ata moyalaɡ̶ata ica Liwigo Aneotedoɡ̶oji.”
2 Naatu bai’ufununayah ibatiyih, “Kwabitumatum ana maramaim Anun kakafiyin re iwani?” Hiya’afut hio, “Aki nati Anun Kakafiyin ana tur men kafa’imo hio anowar.” |alt="map" src="Pauljr3.tif" size="col" ref="Acts 19.2"
3 Odaa Paulo ja nigetaciniwace, meetiogi, “Pida ica naɡ̶a adinilegenitiwaji, ame liboonaɡ̶adi anoibake?” Odaa modita, “Niɡ̶ijo naɡ̶a idinilegenaɡ̶a, jiwaɡ̶atece niɡ̶ijo ane liiɡ̶enatakaneɡ̶egi João Batista.”
3 Basit Paul ibatiyih, “Bo kwa bapataito i menatan kwabai?” Hiya’afut hio, “John Baptist nowan.”
4 Odaa Paulo jeɡ̶eetiogi, “João iiɡ̶e niɡ̶ijo oko me dinilegetibigiwaji niɡ̶ijo naɡ̶a odinilaatece libeyaceɡ̶eco. Pida meetiogi loiigi Israel me leeditibige moyiwaɡ̶adi Niɡ̶ijoa anicota menagi nigidiaaɡ̶idi, Niɡ̶ijoa Aneotedoɡ̶oji ane niiɡ̶e. Odaa niɡ̶ini oko aneeta jiɡ̶ijaaɡ̶ijoa Jesus.”
4 Paul iuwih eo, “John ana bapataito i dogor baikitabiren kakafih hibihamiyen isan. Naatu orot ta wabin Jesu i ufunamaim nan baitutumin isan iuwih.
5 Niɡ̶idiaaɡ̶idi noɡ̶owajipatalo niɡ̶ijoa lotaɡ̶a Paulo, odaa jaɡ̶aɡ̶a nilegetiniwace datika Liboonaɡ̶adi Jesus Cristo.
5 Tur iti na’atube eo hinonowar ufunamaim etei Regah Jesu wabinamaim bapataito hibai.
6 Niɡ̶idiaaɡ̶idi Paulo ja ipeketeloco libaaɡ̶atedi, odaa Liwigo Aneotedoɡ̶oji ja dinikatiogi me diɡ̶eladetigi laaleɡ̶enali. Odaa joɡ̶odotaɡ̶atigilo eletidi iolatedi ane diɡ̶icoateda moyowooɡ̶odi, oyatematitedibece lowooko Aneotedoɡ̶oji.
6 Naatu Paul uman tafah yara’aten yoyoban ana veya Anun Kakafiyin re iwanih menah botabir tur ta ta hio naatu tur Godane nan hi’orerereb.
7 Ejime ijoa dooze ɡ̶oneleegiwadi ane dinilegetibigiwaji.
7 Orot nah etei i 12 iti kou’ay wanawanan.
8 Paulo dakatiobece manitaɡ̶a liiakanaɡ̶axi judeutedi codaa abo laaleɡ̶ena me notaɡ̶aneɡ̶etiniwace niɡ̶ijo noiigi. Odaa jiɡ̶ida libakedi niɡ̶ijoatigilo iniwatadiɡ̶ini epenaitedi. Dinotigimadetege codaa doletibige me dinigaanyetece moyowooɡ̶odi anodaaɡ̶ee Aneotedoɡ̶oji me iiɡ̶e laaleɡ̶enali oko.
8 Paul Kou’ay Bar run itafofor sumar tounu wanawanan sabuw bairi hio, God ana aiwob isan sabuw iuwih dogoroh rouw tafofofor.
9 Pida niɡ̶idi oko onateciɡ̶ijo dakake laaleɡ̶enali, aɡ̶eniwaɡ̶atakanaɡ̶a, codaa beyagi modotaɡ̶atibige niɡ̶ijo niiɡ̶axinaɡ̶aneɡ̶egi aneetece Ǥoniotagodi lodoe eledi oko. Odaa Paulo ja yototicoace, odaa ja iomaɡ̶aditicoace niɡ̶ijo anonakato Ǥoniotagodi. Odaa inoatawece nokododi ini mawatege niɡ̶ijo noiigi me yatecoɡ̶o, codaa dinotigimadetege niɡ̶ijo oko manitaɡ̶a lidikonaɡ̶axi ica ɡ̶oneleegiwa ane liboonaɡ̶adi Tirano.
9 Baise sabuw afa dogoroh fokar, men kafa’imo hikok boro hititumatum naatu bebeyanamaim Regah ana ef gewasin isan tur kakafih maiyow hi’o. Basit Paul ihamiyih naatu bai’ufununayah buwih bairi hin. Veya matan yimo Tyrannus ana bai’obaiyen efanamaim ma bi’obaibiyih.
10 Odaa yadeegi itoataale nicaaɡ̶ape Paulo meo niɡ̶ida libakedi neɡ̶epaaɡ̶icota miditawece niɡ̶ijo judeutedi ijaaɡ̶ijo ane daɡ̶a judeutedi ane liɡ̶eladi nipodigi Ásia mowajipatalo lotaɡ̶a Ǥoniotagodi.
10 Iti na’atube ma sinaf kwamur rou’ab sawar, naatu sabuw etei nati Asia wanawanan Jew naatu Ufun Sabuw etei Regah ana tur hinowar.
11 Aneotedoɡ̶oji ibake Paulo meote loenataka ane joxicaɡ̶atema aneo niɡ̶ijo noiigi moyopo.
11 Paul wanawananamaim God ina’inan fokarih maiyow sisinaf.
12 Oyadeegita Paulo leenxotedi inaaɡ̶inoa nowoodi elipogo ane ibake noolaɡ̶anaɡ̶alo, odaa Paulo ja dibatelogo. Niɡ̶idiaaɡ̶idi oyadeegitiogi niɡ̶ijoa eelotaginadi maɡ̶aɡ̶a odibatelogo. Niɡ̶ijo noɡ̶odibatelogo niɡ̶ijoa leenxotedi ijaaɡ̶ijoa eletidi nowoodi, odaa ja nicilaɡ̶a, codaa me niwicidi abeyacaɡ̶aɡ̶a aaɡ̶aɡ̶a noditicogi oko anodakatiogi.
12 Paul ana agesaf naatu ana faifuw i biyan gubamin hibai hin sawusawuwih biyah hiyayanowahih i hiyayawas naatu afiy kakafih auman i hibibihir.
13 Onidiwa icoa judeutedi anidioka limedi me wiajeeɡ̶ateloco inoatawece nipodaɡ̶a codaa moiticoiticoace niwicidi abeyacaɡ̶aɡ̶a minataɡ̶a niɡ̶ina oko. Niɡ̶idiwa ɡ̶oneleegiwadi domoɡ̶onaketace moibake Liboonaɡ̶adi Jesus moiiɡ̶e me noditicoaci niwicidi abeyacaɡ̶aɡ̶a, moditiogi, “Ǥadiiɡ̶eneɡ̶egi manotitice minataɡ̶a niɡ̶ina oko leeɡ̶odi loniciwaɡ̶a Jesus, Niɡ̶ijoa ane yatematitedibece Paulo!”
13 Jew sabuw afa bar merar ta ta hirun hitit sabuw iyab biyahimaim afiy kakafih hitar sumih hima’am Regah Jesu wabinamaim hinununih. Naatu hai tur i iti na’atube hio, “Demon kakafih hinununih seven Paul ana orot wabin Jesu isan ebibinan i wabinamaim kwa abi’a’ari kwatit!”
14 Niɡ̶idiwa ɡ̶oneleegiwadi anowo niɡ̶ida anee one seete lionigipi Ceva, ica judeu anijo me sacerdoti ɡ̶oneɡ̶egi.
14 Naatu Jew hai Firis Gagamin wabin Skeva natunatun etei seven i iti na’atube auman hisisinaf.
15 Pida ica noko moibake Liboonaɡ̶adi Jesus me domoɡ̶oiticoitice niwigo abeyaceɡ̶egi ane dakatiogi ica ɡ̶oneleegiwa, odaa niɡ̶ica niwigo abeyaceɡ̶egi ja niniɡ̶odi, meetiogi, “Niɡ̶ijoa Jesus jowooɡ̶odi, codaa me Paulo jowooɡ̶odi. Baɡ̶akaami, amakaamitiwaji?”
15 Baise afiy kakafin iuwih eo, “Jesu i ayu aso’ob naatu Paul auman i ayu aso’ob, bo kwa iyab?”
16 Odaa niɡ̶ijo ɡ̶oneleegiwa ane dakatiogi niwigo abeyaceɡ̶egi ja waxoditiogi miditaɡ̶a, odaa ja iɡ̶eke, eliodi me naxacoɡ̶otiniwace, codaa me naaɡ̶aditedini lowoodi. Odaa niɡ̶ijoa seete ɡ̶oneleegiwadi joɡ̶oyototice liɡ̶eladi niɡ̶ijo ɡ̶oneleegiwa aɡ̶aleeɡ̶icoa lowoodi me daleditibigimoace, codaa menacilotiniwace.
16 Naatu orot nati afiy kakafih hiwan ma’am misir bow yow tar, hai faifuw seb nunih ufun hitit segar biyah ererara ana bar hihamiy hibihir.
17 Odaa iditawece niɡ̶eladimigipitigi nigotaɡ̶a Éfeso joɡ̶odibodiceta niɡ̶ida niciagi, ijoa judeutedi ijaaɡ̶ijo ane daɡ̶a judeutedi. Iditawece doitibigiwaji leeɡ̶odi loniciwaɡ̶a Liboonaɡ̶adi Jesus, codaa moiweniɡ̶ide Liboonaɡ̶adi Ǥoniotagodi Jesus.
17 Jew sabuw etei naatu Ufun Sabuw etei iyab nati Ephesus wanawanan hima’am iti tur hinonowar ana veya, etei yah birubir fafar, naatu Regah Jesu Keriso wabin bora’ara’aten gagamin maiyow hitin.
18 Codaa eliodi niɡ̶ijo baanoɡ̶onakato Ǥoniotagodi igotibeci dinatemati lodoe eledi oko mowo ane beyagi.
18 Sabuw moumurih na’in iyab hina bai’ufununayah himamatar bebeyanamaim hitit abisa kakafin hisisinaf isan etei hi’e’en.
19 Odaa eliodi oxikonaɡ̶aɡ̶a oyadeegi icoa notaɡ̶anaɡ̶axiidi anoibake modiniiɡ̶axitece mowote noxikoneɡ̶eco. Odaa joɡ̶oiladie ijoatawece notaɡ̶anaɡ̶axiidi codaa niɡ̶inoa eletidi najoli anoibake mowote noxikoneɡ̶eco, odaa joɡ̶oyalegi lodoe eliodi oko. Niɡ̶ica noɡ̶onilaɡ̶adi ica ane loojedi ijoatawece niɡ̶ijoa anoyalegi, odaa dibatalo loojedi me jibaaɡ̶a meya-taalia miili nokododi moyedia ane loojedi noko.
19 Sabuw moumurih na’in iyab hikwerakwer hai buk hibow hina hibutuw naatu sabuw etei matahimaim hi’afusar. Naatu buk ta’ita’imon hai baiyan hibiyab i 50,000 drachma ana fofonin. Paul Efasis hai kwerakwer buk hi’afusar bat i’itah|alt="Paul watching Ephesians burn books" src="cn02003B.tif" size="col" loc="Act 19.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.19"
20 Odaa jiɡ̶idaaɡ̶ee niɡ̶ijoa natematiko jeɡ̶epaanaɡ̶a ilaagitibece, codaa loniciwaɡ̶a lotaɡ̶a Ǥoniotagodi idapaɡ̶a diiticogi me iigi anee lewiɡ̶a niɡ̶ina oko.
20 Sinaf fairih iti himamataramaim Regah ana tur tasasar tit naatu busuruf ra’at ana fair bai yen.
21 Igaanaɡ̶a oigodi niɡ̶ijo noiigi moyalegi ijoa loxikonaɡ̶atedi, odaa Liwigo Aneotedoɡ̶oji jeɡ̶eo Paulo me lowoogo me diɡ̶etita nipodigi Macedônia aniaa Acaia, odaa jiɡ̶igo nigotaɡ̶a Jerusalém. Odaa Paulo jeɡ̶ee, “Ejigo nigotaɡ̶a Jerusalém, odaa nigidiaaɡ̶idi ja leeditibige mejigotace idalita nigotaɡ̶a Roma.”
21 Sawar iti himamatar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Akaiya naatu Masedonia tafaram hairi wanawanahiwat remor na. Naatu na Jerusalem titamih ana not bogaigiwas eo, “Iti tafaram anabinanawan ufunamaim ayu boro anan Rome ana’itin.”
22 Odaa ja iiɡ̶eticogi nipodigi Macedônia itoataale niɡ̶ijoa laxawepodi, Timóteo ijaa Erasto. Pida Paulo baɡ̶aleeɡ̶idiaaɡ̶inawaanigi nipodigi Ásia.
22 Basit ana baibais orot rou’ab Timothy, Erastus hairi iyafarih hin Masedonia wanawanan hima, i baise veya au gagaminaka Asia wanawanan imaim ma.
23 Niɡ̶ijoa nokododi eliodi me dibatotiogi niɡ̶eladimigipitigi nigotaɡ̶a Éfeso leeɡ̶odi niiɡ̶axinaɡ̶aneɡ̶egi aneetece Ǥoniotagodi.
23 Nati ana veya’amaim yare kakafin anababatun Ephesus wanawanan matar, anayabin Regah ana Ef isan.
24 Ini ica ɡ̶oneleegiwa ane liboonaɡ̶adi Demétrio, libakedi me naxacoɡ̶odi beexo codaa meote liwicidi liɡ̶eladi aca niwigo niɡ̶idi noiigi ane liboonaɡ̶adi Diana. Odaa niɡ̶inoa niwicidi noɡ̶oyaa, odaa owidi dinyeelo odinigaanyetece.
24 Orot wabin Demetrius silver imaim sawar ebu’ur temamatar i nati’imaim ma’am. Iti orot i god babin wabin Artemis ana kwafiren gagamin ana yumatabe, silver amaim bu’ur sabuw hitotobon. Naatu nati bowabowamaim kabay gagamin maiyow bai ana sabuw isah rur.
25 Odaa Demétrio jeɡ̶eniditiogi niɡ̶idiwa anoyoe niwicidi ijaaɡ̶ijo eledi oko anowote eletidi loenataka anaaɡ̶ana beexo, elaanaɡ̶a. Odaa jeɡ̶eetiogi Demétrio, “Akaami yokaaɡ̶etedipi, owooɡ̶otitiwaji moko liicotedi leeɡ̶odi me joenaɡ̶a niɡ̶inoa niwicidi mejaanaɡ̶a.
25 Basit ana bowayah etei e’af ayuwih naatu sabuw afa i bairi hai bowabow ta’imon auman e’af hiru’ay iuwih eo “Au sabuw kwanaso’ob, ata bowabow iti’imaim kabay gagamin tatain erur.
26 Jaɡ̶anatitiwaji codaa majipaata Paulo me dotaɡ̶atibece me lakapetegi niɡ̶inoa niwicidi. Eote niɡ̶inoa lotaɡ̶a aɡ̶inokina digoina nigotaɡ̶a Éfeso. Pida eledi dotaɡ̶atibece ja domaɡ̶a inatawece nipodigi Ásia. Paulo mee niɡ̶inoa niwicidi ane ɡ̶odoenataka me daɡ̶a ɡ̶onoenoɡ̶ododi leeɡ̶odi aoniɡ̶ica loniciwaɡ̶a. Odaa eliodi oko joɡ̶oyiwaɡ̶adi lotaɡ̶a, odaa aɡ̶aleeɡ̶odinoojetetalo niɡ̶inoa ane ɡ̶odoenataka.
26 Naatu boun iti orot Paul abisa esisinaf i kwa taiyuw matamaim kwa’itin naatu tainimaim kwanonowar, god orot umahimaim tibiwa’an i men kafa’imo godamih.” Tur iti na’atube eo i orot babin moumurih maiyow yah ikitabir. Iti sawar i men Ephesus wanawanan akisin emamatar, baise Asia wanawanan etei kafa’imo nisawar.
27 Codaa diganagawini, doidetibige niɡ̶ina oko me beyagi modotaɡ̶atibige niɡ̶ida ɡ̶obakedi, codaa eledi doidetibige modiletibige me diɡ̶icata niwaló niɡ̶ini diimigi-nelegi, liɡ̶eladi ɡ̶onoenoɡ̶odo Diana. Odaa jiɡ̶idaaɡ̶ee niɡ̶ina oko nigodiletibige Diana me daɡ̶a ɡ̶oneɡ̶e, idaaɡ̶idata me domeɡ̶eliodi oko anodoɡ̶eteta, inatawece niɡ̶eladimigipitigi nipodigi Ásia, codaa minoatawece ane liwailidi niɡ̶ina iiɡ̶o!”
27 Iti ata bowabow i kakafin wanawanan run naatu ata bowabow wabin boro na’af, men wabit akisin na’af, baise god babin Artemis ana kwafiren bar gagamin auman boro yabin en namatar. Naatu sabuw nati Asia wanawanan, naatu tafaram wanawanan sabuw etei iti god babin hikakafiy hikwakwafir boro nuhih nabur.”
28 Niɡ̶ijo noiigi noɡ̶owajipatalo niɡ̶ijoa Demétrio lotaɡ̶a, odaa eliodi me neliɡ̶ideeɡ̶a, odaa ja napaawaɡ̶ateloco, modi, “Jiweniɡ̶idenaɡ̶a Diana, noenoɡ̶odo ɡ̶odoiigi efeesiotedi!”
28 Sabuw hiru’ay hima iti tur hinonowar higagamat himisir hiwow hio, “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe gagamin.”
29 Odaa ja dibatotiogi oko anitawece nigotaɡ̶a. Codaa joɡ̶odibata Gaio ijaa Aristarco, niɡ̶ijo itoataale elatibige Macedônia, lixigaɡ̶awepodi Paulo me diniwiaje. Odaa iditawece odinaxawatigi moixigitijo niɡ̶ijo itoataale miditaɡ̶a boolaɡ̶adi-nelegi naɡ̶ani nigotaɡ̶a.
29 Basit nati bar merar gagamin wanawanan uruw ra’at, na hibuyuw ne hibuyuw hinunuw. Masedonia orot rou’ab Gaius Aristakus hairi Paul bairi hinanawan hinan hibuwih hinunuw hin sabuw hai rou’ay efan gagaminamaim hitit.
30 Paulo domaɡ̶a yemaa migo dotaɡ̶a lodoe niɡ̶ijo noiigi, pida niɡ̶ijo anodiotibece Jesus aɡ̶oika migo.
30 Paul akisin i kok sabuw nahimaim tatit, baise bai’ufununayah hi’otan.
31 Icoa onateciɡ̶ijoa anoiiɡ̶e niɡ̶idi nipodigi nokaaɡ̶edi Paulo. Oiwakateetibige Paulo libodigi, odaa joɡ̶odipokota me diɡ̶igo miditaɡ̶a niɡ̶ijo boolaɡ̶adi-nelegi.
31 Nati tafaram wanawanan hai orot gagamih, iyab Paul ana ofonah auman tur hiyafar hifefeyan men hikok boro tan kou’ay ana efan gagaminamaim yumatan ta’ototait.
32 Iditawece niɡ̶ijo noiigi-nelegi ane yatecoɡ̶o ja dibatotiogi. Idi napaawaɡ̶ateloco jeɡ̶eledi lotaɡ̶a, idiaaɡ̶eledi jeɡ̶eletidi lotaɡ̶a, pida niɡ̶ica eledi liwai niɡ̶idi nagoodi-noiigi baadoɡ̶oyowooɡ̶odi ane leeɡ̶odi me yatecoɡ̶o.
32 Nati ana veya’amaim kou’ay ana efanamaim uruw i na’at, sabuw afa nati’imaim i tur ta hiwow hio, sabuw afa ni’imaim ibo tur ta hiwow hio. Naatu sabuw au moumurihika i men kafai hiso’ob aisim hina iti kou’ayamaim hitit.
33 Odaa niɡ̶ijoa judeutedi anidi liwigotigi niɡ̶ijo noiigi-nelegi joɡ̶oixipetice Alexandre, odaa joɡ̶oyamaɡ̶atijo migo odoe me dotaɡ̶a me licaajepodi. Odaa Alexandre ja yatitiogi libaaɡ̶adi me dipokotiogi niɡ̶ijo noiigi-nelegi me notokotiniwace.
33 Naatu Jew sabuw afa Alexander hibonawiy hitit nahine bat, naatu sabuw afa roube’aten tur hitin, imaibo Alexander umanamaim sabuw rutanih awah fot naatu i taiyuwin wasfafarin isan ana tur eo.
34 Niɡ̶ijo noiigi-nelegi noɡ̶oyowooɡ̶odi Alexandre me judeu, odaa iditawece napaawaɡ̶ateloco, modi, “Jiweniɡ̶idenaɡ̶a Diana, noenoɡ̶odo ɡ̶odoiigi efeesiotedi!” Odaa yadeegi iniwataale lakata midi me napaawaɡ̶ateloco.
34 Baise nati veya’amaim i hi’inan Alexander i Jew orot, imih sabuw etei au ta’imon hiwow sawar ta’imon isan hio inan hours rou’ab sawar. “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe Gagamin!”
35 Odaa niɡ̶ijo ane iiɡ̶e nigotaɡ̶a ja yakadi me yamaketini niɡ̶ijo noiigi-nelegi, odaa jeɡ̶eetiogi, “Akaami niɡ̶eladimigipitigi nigotaɡ̶a Éfeso, inatawece oko oyowooɡ̶odi naɡ̶ana ɡ̶onigotaɡ̶a me yotete liɡ̶eladi ɡ̶onoenoɡ̶odo Diana aneliodi me joɡ̶eeɡ̶ata, codaa meledi yotete liwigo ane icoɡ̶otibigimece ditibigimedi menitini.
35 Inan yomaninamaim bar merar ana kirumayan sabuw rou’ay gagamin eotatanih inan nuwarob e’afuw basit eo, “Ephesus ana orot ana babin! Sabuw etei hiso’ob Ephesus bar merar i god gagamin Artemis ma’uh ema’am. Iti kabay kakafiyin marane hea’obow re’er boun iti inu’in auman ma’uh ema’am.
36 Aɡ̶ica ane yakadi mee me daɡ̶a icoɡ̶otibigimece ditibigimedi naɡ̶ada niwigo. Enice anotokitiniwacitiwaji, jinaɡ̶a aɡ̶owikomataa, codaa jiniɡ̶ica anawii anigida ɡ̶adoenatagi me daɡ̶a ecoɡ̶otace owookoni.
36 Iti sawar i boro men yait ta nayaubamih, isan imih kwa yate enub kwamare naatu men abisa ta nota’e mata nakabiy kwanasinafumih.
37 Jaɡ̶anadeegitetiwaji niɡ̶idiwa ɡ̶oneleegiwadi, pida aɡ̶ica lolicaɡ̶adi midiwataɡ̶a liɡ̶elatedi niwicidi, oteɡ̶exaaɡ̶aɡ̶a beyagi modotaɡ̶atibige ɡ̶onoenoɡ̶odo Diana.
37 Kwa iti orot kwabow kwana ai’itih i men Tafaror Bar ana sawar ta hi’afiy o ata god babin isan tur kakafih hi’omih.
38 Demétrio ijaaɡ̶ijoa libakawepodi nigica anigida anoileetema oko, niɡ̶inoa nokododi ele monibikota noko me dinatecoɡ̶otee ɡ̶oniwinoɡ̶ododi anonajipatoɡ̶owa, codaa yakadi modineleɡ̶etiogi lacilodi romaanotedi. Odaa jiɡ̶idiaaɡ̶i moyakadi mowo ligegi modakapetege eledi oko me nilaagetedaɡ̶a.
38 Baise Demetrius ana bowayah orot bairi orot babin isan hai gamin tur afa hinama’am na’at, ata orot gagamih tur nowarayah i tema’am. Naatu tur nowar yababan yabaituturin isan ana efan i bobotawiyin inu’in boro hinan imaim hiyabaitutur.
39 Odaa akaamitiwaji nigica eledi ane leeɡ̶odi madinotigimadenitiwage, yakadi mawinitiwaji niɡ̶ina me limedi niɡ̶inoa lacilodi moniditoɡ̶owa metiɡ̶odatecoɡ̶otee.
39 Baise yababan tur gagaminaka omih na’at i kwanan Kou’ay Bar gagaminamaim orot tur nowarayah matahimaim a yababan kwanaorereb tur nowarayah boro hinayabunei.
40 Igaataɡ̶a doidetibige niɡ̶inoa lacilodi romaanotedi doɡ̶odiletibige daantaɡ̶a ɡ̶odakapetedipi leeɡ̶odi niɡ̶ina me jibatooɡ̶a niɡ̶ina noko. Igaataɡ̶a aɡ̶ica ane leeɡ̶odi me jatecoɡ̶ojoɡ̶o niɡ̶ina noko.”
40 Naatu boun hibubuyuw isan hina’af tanarun hinabibatiy boro tanao kwanekwan, anayabin tur ana’an it men taso’ob naatu it men karam boro asir tanao tanifufuwen.”
41 Igaanaɡ̶a nigotini me dotaɡ̶a, odaa ja yakadi meo milaagitibeci niɡ̶ijo noiigi-nelegi.
41 Iti eo ufunamaim, sabuw iuwih hai ubar hin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.