Lucas 24
Yemsa NT Latin (JNJ_LTW) vs AAI
1 Guddani wono wonsa waassiise mashka meya hoossisete shittooson ephere ek moogaaski hamete.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Moogaasta uktera kuni shu'aas bukalera kunfeen danete.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Sinuntano moogaassi mogire biyeten Yesusni dugnooson aane danoto.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Han bar aambanso iyaat diinqesefeen akamanon palpalu chaaret yere maya mayo hep asu baasso tesha yere.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Mashka meya digsefaat daassi biyefeen asusakito baassok ekka yi: «Hayew sina barin awuniron kituni meeni ganeyaassin sholedifetirin?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Bar kabi! Hantak aafe. Galiilaki feena kabaasik awu makenamato yaadatoti.
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 ‹Asuni Naa boor'ni meeni kushuussi aattere imtonak, suuttonaknawa keessinari wono kitun kabunakna sholsu› yire makenar faar.»
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Mashka meya dey Yesus makena kaamaason yaadatesete.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Moogaasi estan wolsere biyete baron zuutire asire isse nawobaasiknawa oom meyakna maksete.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Es baron wosini meyak maksees megdelawitki Maarami, Yohannanewa Yaqobna asi into Maarami, dey ooma mashka meya feeseter.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Sinuntano baasso mashka meya maksete bar miitone faar sinna bestena boor'a aane amantosoto.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Sinuntano Phexiros kabi moogaaski eeli. Esta kar'faat sir mogire biin sesa kinoni maamaas bar bar kunfeen biyaat diinqet wolle keer ye.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Es wono nawoni meyaassin hep asu kabire Yerusalemun asire heppe kiilo meetiri wokba faana Hemawos yiste ke'esi hamedifer.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Baasso dey sina chowaason zuuttambaase kabgire wolumsedifer.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Es chowaason safaretnawa wolletna feeseten Yesus tai'sere baassoneen hamdifer.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Sinuntano aafbesiisik biyefet bar oo sinnamato aane arsoto.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Yesus dey: «Ugunne hamfaat nittotna nittotna wollefeti wuzaas aambanso?» yi. Baasso dey suumere shaakkire yessete.
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Baassossin isa Keleyopha yistefe asus ekka yi: «Hangnettaki wonaassi han Yerusalemuk sina chowaason arunoy asu nenenetu irbawa.»
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Bar dey: «Sina chowaas aambanso?» yi. Baasso dey ekka yisete: «Naaziretki Yesusniista zagte barwa. Bar Ha'onewa asu zuuttambaase asi sinana wostoknawa kaamakna chim raajjuwa.
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Barin maagni gaanynyanawa innotin ha'sife baassotna kituni mangsu kar'e aatire imere suutete.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Sinuntano inno Israelnon furonirwa yira abdi zaginiis baringwa. Es bar sinnanneen hawung keez wonawa.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Inno ganeyaassin isa isa mashka meya innotin diinqisisetewa. Baasso wonsa waasi ek moogaaski hamere dugnobaason turuksete. Wolsere bar hayew sinbaason make Ha'oni wosini kaama odesenamato innok maksete.
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 — ausente —
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Inno ganeyaassin isa isa meya ek moogaaski hamme es mashka meya makseteesimato sinin biyete. Sinuntano Yesusnin aane biyoto.»
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Yesus dey baassok: «Nitto yaadatonoornawa raajjuni meya maksete baron amanok nibnitiis taptonor.
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Kiristoos han shanaason ephphetoonaknawa den ulfinbaaski girunak aane sholsifano?» yi.
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Estan Museni tumaassinnawa raajjuni meeni tichaassinna kabgire barik tichche baron korto ticha zuuttambaase asiissin kisaafe assi.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Baasso hamefe ke'eessi tai'sesefe kabaasik Yesus aatte hamninne feer sinne baassok beste.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Sinuntano baasso: «Gerok waali, awaas dey giridifar sinna boor'a innoneen ha'uwa» yit chinire shiiphsete. Bar dey baassoneen ha'uk keer giri.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Baassoneen ane muuk di. Tushaason dey ephphe galattefaat batte imi.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Es kabaasik aaffesiis gachchen Yesus sinbaason arsete. Sinuntano bar baasso sinan tishi.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Baassotna baassotna dey: «Ugnaasta faani innotin wolumsit kayma tichaassin kisaafe maken nibniison geenimato matanoso?» yisesete.
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Es kabaasik kabsere Yerusalem wolle hamete. Estak asire isse nawobaasnawa baassoneen feese baassotna asin isarik zuuttere feeseten danete.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Baasso dey: «Daamiis futok kabiwa! Simoonniknu bestewa» yisete.
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Es hep nawoni meya ugnaasta sina barewa Yesus tushaason batfena kabaasik aakkak arsetematona maksete.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Es baron wolumsefeen Yesus bar ganebesiissi yerefaat: «Naga nittok sinfawung!» yi.
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Sinuntano baasso nayere kita biyetenne faar sinfaan digak tuumete.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Yesus dey ekka yi: «Awuniron nayedifetirinso? Awagan nibnitiissi mamefaso?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Kushunaasewa wochonaase asin biiti. Taptira ta sinnaason aruti. Taan biifetiisimato kitaas ashnewa megane barki aafawa.»
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Es baron makefaat kushubaasewa wochobaase asin baassok besi.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Baasso dey giraknawa diinqokna tuumefaat bar sinbaason aane amanosoto. Yesus dey ekka yi: «Isa maastoni wuza faaroso?» yire mamsi.
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Baasso dey kiichcho kurxummi imete.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Bar dey ephphe baasso sinak me.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Yesus ekka dey yi: «Nittoneen ane faana kabaasik Museni tumaassi raajjuni meeni tichaassinawa gaamni tichaassina taak tichche bar zuuttera ko'unak sholsu yira nittok makenaas haniiswa» yi.
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Es kabaasik korto tichaason yaadatsonek nibbesiison gachi.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Ekka dey yi: «Kiristoos shana ephphetoonamatonawa keezsinari wono dey kitun kabunamatona zeemma tichchera faar.
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Esiisimato dey Yerusalemun kabira dara zuuttambaase asik harminewa boor'ni fakine basa sunaasik awastonir yistera tichche.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Es barik nitto zaalwa.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Ta abataas nittok imna abdiison nittok wosuna. Nitto dey denun hugna imtona kabaneen Yerusalem katamaassi footi.»
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Esseen orfo nawobaasakitonin ephphe Bitaniya hami. Kushubaason kabgire baassotin suusi.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Suusfet baassostan oor kesse den sama hami.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Baasso dey barik kaa'nere akama girak Yerusalem wolle hamete.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Ha'ooson galattet wonna wonna betemeqdesiissi aane tishisefe.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.