Atos 7
Dios Tjevele Jupj 'Üsüs La Qjuisiji Jesucristo Mpes (JICNT) vs AAI
1 Sacerdote más püné tjevele Esteban lal. Tjevele:
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Esteban tjevele:
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 Dios tjevele jupj lal: ‘Wya mpe mim. La p'a wa qui'á patja mpe mim. 'Amá p'a wa nt'a napj ca mya man. Ne'aj mpü'üm ca’, Dios nin tjevele Abraham lal.
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 Mpes tjemey Caldea mpe. Harán nt'a tjemey, tüpü'ü. Jupj popay tepe'e na, Dios jas tjejyama jupj qui'á, nun potjaqué nt'a.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 Dios 'amá ma tje'yaya Abraham lal. Jas tüpwes 'aya secj jupj. Dios tjevele p'a jawasa 'amá ca ma'ayas. Abraham popa p'iyá püs naya patja mpes ca jis ma'ayas wa, tjevele. Abraham ts'uyupj tuluctsja custjay, Dios niná tjevele na.
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 ”Dios tjevele: ‘Abraham popa p'iyá püs naya patja ca mpatjam 'amá p'a wa nt'a. Año cien yulupjana ca mpatjam ne'aj —tjevele—. Pasal yümücj tsji' la mijicj ne'aj, esclavopan nsem yupj. Ne'aj patja ma ca jis ma'ayacj tsji' la tjajay mpes. Lovin ca malala lis mijicj.’
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 Dios tjevele wa: ‘T'üc' way ca malala nyuca la mijicj yupj jilal. Mpes napj ca jis capj ntül. Abraham popa p'iyá püs naya patja ca ncul qui'á niswá. Yupj ca mvelecj napj lal. Pasal ca quelel la ma jicj’, Dios nin tjevele.
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 Abraham po jostsja Dios tjevelá. Yuwal yola pyálatsja yupj. Mpes Dios jis tjijyü'ta yupj t'ü yupj jis cocoy tsjicj. Jostsja jat'ǘ yupj jis pjoloc' tsjicj way t'asiyú. Jat'ǘ mpes ca jus nlayecj Abraham yuwal jólatsja Dios lal. Mpes Abraham t'yüjü Isaac, Isaac ts'ac' ocho tyá'atsja na. Nin p'iyá Isaac t'yüjü wa Jacob. Nin p'iyá Jacob t'yüjü wa jupj jatjampan dóceya. Noypan waytsja yupj püná.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 ”Nun solejé Jacob jatjam pjaní José lotsja. Jupj jatjampan la tjejyamanan̈ jupj mpes. Mpes vender la tjajay jupj la p'a jilal. Jaylacj la tjajay tjaman jupj Egipto nt'a. Mop'in Dios cus tecyon̈ca jupj.
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 Pajal malala tepyala José Egipto po'ó. Malala tepyala na, pajal cus tjep'ya'sa Dios. Dios la tjiji José pajal 'üsüstsja jepa lal ne'aj, (Egipto jis jepa Faraón jupj tjowelepj yupj.) Dios la tjiji José lovin seletsja tsjan 'üsüs la mijis. Faraón jus nleya José lovin po seletsja tsjan 'üsüs la mijis. Mpes José jepa püné tepyala Egipto po'ó, Faraón wo nt'a 'ots'ipj, Faraón nin tje'yaya jupj lal.
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 ”P'a jawasa cjuwá jis la las tepyala Egipto po'ó, Canaán po'ó 'ots'ipj. Malala jis tepyala pjü gente jilal, israelpan jilal 'ots'ipj, cjuwatsja jis la las.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Jacob jus nléyatsja vender lajaytsja jis la las Egipto po'ó. Mpes sin tjejyama jupj jatjampan Egipto nt'a jaylacj la mijicj jis la las. Nin mpes mwalá way tjil yupj.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 P'a jawasa sin tjejyama niswá jaylacj la mijicj jis la las. José tjevele yupj jis lal jupj p'iyá yupj sejatjam. Nin tepyala na, Faraón jas tji'yüsa José jatjampan po'ó.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 — ausente —
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 — ausente —
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 P'a año yupj jis cjüele tjat' Siquem nt'a, püna tapatja nt'a. Jomwen jul tüpüntüpj. Püna Abraham jaylacj la tjiji jomwen jul niná, Hamor jatjampan vender la tjajay.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 ”Locopyaya, año pülücj tepyala na, israelpan pajal pülücj yupj sin popé tjamanun Egipto po'ó. Dios nasa quelel 'yáyatsja 'amá p'a way, püna tjevele Abraham lal ca ma'ayas 'amá niná.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Quina jepa p'a way já'asatsja Egipto po'ó. Mop'in ma seletsja pjactsja José.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Jupj malala la tjiji israelpan jilal. Cupj yupj sin popa p'iyá püs naya pyatjaquecj. Pajal malala jis tepyala jepa niná mpes. Jis tjijyü'ta pje'á mo'onsocj yupj jis tsjictjacj. Tjijyü'ta ne'aj jatja ca mal yupj mpe, mpes jis tsjictjacj tecya'lin̈, yusapj pátjatsja mpes.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 ”Niná tjijyü'ta na, Moisés tjemya'na. Pajal 'üsüs waytsja jupj Dios lal. Mes cont'e mpes tüpü'ü jamay lal, popay lal.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 Mes cont'e t'üc' tepyala na, tjaman, tüpüntüpj p'a nt'a, ne tjil. Tüpüntüpj nt'a Faraón jucucus jus tjinyuca. Jupj t'yüna la tjiji jupj, quepj t'yüna liji jinwá jupj popa p'iyá lal.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Ne'aj Moisés pjü way jas tji'yüsa 'oyn nyuca la tjajay egiptopan. Po 'üsüs way tjevele, pajal 'üsüs la tjiji wa, jupj pünetsja mpes.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 ”Año cuarenta tyá'atsja na, quelel jámatsja la nuc jupj gente, israelpan waytsja yupj.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Tjemey na, jupj tjinyuca Egipto mpe 'esepj syǘpatsja israelpan popa pjaní. Israelpan popa ma malala la tjiji, jupj sin nin syǘpatsja jupj. Mpes Moisés cus tjep'ya'sa israelpan popa. Jupj tji'yü'na Egipto mpe 'esepj.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 Moisés jólatsja israelpan sin tji'yǘsatsja jupj jis capj p'yá'satsja, Dios la tjiji mpes. Ma sin tji'yüsa yupj.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 ”Yaya Moisés tjemey niswá israelpan nt'a. Yus tjinyuca niyom mát'eya; pjaní malala líjitsja p'a lal. Moisés jostsja ma la palantsja yupj. Tjevele: ‘Jatjampan nun. ¿Tsjan mpes lo palaná?’ nin la tji'yüya.
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 Malala líjitsja pja'as la tjiji Moisés lal, la tji'yüya: ‘¿Pjacj jin tjejyama qjuis la jütütj? ¿Pjacj jin tjejyama la veles ncu malala la tjijicj?
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 Napj selé t'an̈ jipj tji'yünan Egipto mpe 'esepj. ¿Ncu nin p'iyá quelel lejay napj lal?’ nin la tji'yüya.
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 Jupj tjevele mpes, Moisés lecj tjeyá. Len̈ way campa ts'üequené jupj. Madián nt'a patja nt'a tjemey. Pjü ma ne'as tjunuc. Ne'aj tjowaya, popa mat'e tepyala jupj.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 ”Locopyaya, año cuarenta tepyala na, ángel lay tepyala Moisés nt'a. Moisés tón̈catsja pje'á, wa cjuwá nt'a, p'a len̈tsja nt'a. Ángel lay tepyala jupj nt'a ne'aj. Ne'aj waytsja p'in joc' mpe, joc' niná Sinaí ló. Jül 'awa tüpwé. 'Awa culupwen nt'a lay tepyala ángel.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 Moisés jus tjinyuca na, pasal jólatsja tjinyuca mpes. Ne'as tjemey la nuc. Qjuis Jepa Dios vele tjapjaca.
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 Tjevele: ‘T'üc' way Abraham tepyona napj lal. T'üc' way Isaac tepyona wa napj lal, Jacob tepyona wa. Yupj püna tapatja, jipj yupj popa p'iyá püs naya püt'’, nin tjevele. Moisés lecj tjeyatsja, ma quelel nyúcatsja niswá 'owus.
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 ”Qjuis Jepa Dios niswa tjevele: ‘Tsjyam 'yüts'opta. Jipj ton̈ nt'a 'amá 'üsüs way, napj qui'á jüs mpes.
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Napj selé malala se palá napj ts'uyupan Egipto po'o patjá. Tjapjacas yupj la puyupj. La palá tjacuwis jis la man la p'a nt'a. Mas. Jin majam Egipto nt'a’, qjuis Jepa Dios nin tjevele.
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 ”Israelpan ma jisastsja Moisés yas nam. Nujola tepyala yupj tjowelepj Moisés lal. La tjü'üy: ‘¿Pjacj jin tjejyama qjuis la jütütj? ¿Pjacj jin tjejyama la veles ncu malala la tjijicj?’ nin la tjü'üy. Dios püné ne jas tjejyama jupj yupj nt'a, yupj jis jepa tepyala. Jupj jas tjejyama pje'á jis la man. Ángel lay tepyala jül lejen̈ mo'ó, jupj p'iyá cus tjep'ya'sa jupj.
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 Mpes Moisés pje'á jis tjemyana Egipto mpe. Pajal 'üsüs la tjiji Egipto nt'a, yom p'in ma polel liji jinwá. Nin p'iyá la tjiji Mar Rojo nt'a 'ots'ipj. Yupj pajal yólatsja jupj 'üsüs la tjiji mpes. Año cuarenta mpes jis tjemyana jis wa cjuwá nt'a. Pajal 'üsüs la tjiji ne'aj 'ots'ipj.
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 Nun solejé jupj tjevelá israelpan jilal. Tjevele: ‘Profeta p'a wa napj jinwá ncuwim; Dios ca jas majamas nun nt'a. Nun popa nsem jupj’, nin tjevele jupj.
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Solejé Moisés já'asatsja israelpan jis lal joc' nt'a, joc' niná Sinaí ló, wa cjuwatsja nt'a. Joc' mo'o ángel tjevele Moisés lal. Niná Moisés nin tjevele israelpan jis lal. Qjuis Jepa Dios nin tjevele yupj mpes, nun mpes 'ots'ipj.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 ”Mop'in ma quelel lajaytsja Moisés tjijyü'tá. Quelel jiltsja niswá Egipto nt'a.
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 Tjowelepj Aarón lal, Moisés len̈tsja na. Tjowelepj: ‘La p'a dios witjacj la mijin. Yupj ca qjuis manucj Egipto nt'a. Ma selecj tsjan mpes Moisés ma tjac'. Jupj qjuis ticyuna qui'á. Len̈ quinam jupj. Püs way len̈tsja jupj’, nin tjowelepj.
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Mpes vaca jinwá justa la tjajay oro mpes. Niná yupj jis dios nsem jisastsja. Animal tjü'ünan, vaca oro wolap'a'a tüpüntüpj jupj. Po 'ücj jisastsja la tjajay mpes.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 ”Pjulacj 'ots'ipj yupj jis dios witjacj jin yólatsja yupj. Yólatsja yupj noypan. Mpes Dios tjemey yupj mpe. Ma jis capj tecyón̈catsja quinam. Püna Dios profeta pjaní papel tepyaca Dios tjevelá. Tepyaca:
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 P'a dios witjacj la tjüjí. Moloc jin justa la tjüjí. T'üc' way nun quelel lojitsja jupj.
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 ”T'üc' way cupj yupj sin popa p'iyá püs naya pyatjaquecj. Yupj tjelyawun̈ na wa cjuwá nt'a, wa pülül tatsja. Yupj la tjajay niná wa pülül. Dios jas tji'yüsa la tjiji Moisés 'oyn nyuca la mijis niná wosis. Niná Dios wo ló. Niná wa mpes, salejeptsja Dios jis capj tecyón̈catsja.
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Locopyaya, p'a año na, Josué jépatsja israelpan jis lal quinam. Wa niná tjam custjay. Josué jis tjemyana 'amá p'a wa nt'a. Dios len̈ way pje'á sin tjejyama pjü way ne'aj tapatjá. Israelpan tjamtsja custjay wosis pülül. Locopyaya, año pülücj tepyala na, David israelpan jis jépatsja jupj. Tatsja custjay wosis pülül.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 David pajal 'üsüstsja Dios lal. David tjevele Dios lal: ‘Quelel si jünsǘ wa püné jipj mpes. ¿Ncu 'ücj napj nin lejay?’ la tji'yüya Dios lal.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 Dios jostsja ma nin liji. Mop'in 'üctsja Dios lal David jatjam Salomón nin la mijis. Mpes Salomón jas tjijyünsa wosis pones Dios mpes.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 ”Cupj selecj Dios ma pü'ü wa mo'ó. Profeta pjaní papel tepyaca Dios tjevelá.
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 Jupj tjevele:
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 Pjü way la tjejay napj’,
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 Esteban tjevele niswá. Tjevele:
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Püna profetapan tjowelepj Yom 'Üsüs Dios Lal ncuwim, más 'üsüs way jupj pjü jilal. Israelpan püna tapatja malala la tjajay profeta nepénowa jilal. Tjü'ünan yupj nepenowá. Nin p'iyá la tjüjí wa yom lal, niná Yom 'Üsüs Dios Lal. Nun tja'ayá jupj la p'a jis la 'ünan. Mpes nun tjü'ü'ná jupj.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Püna angelpan tja'ayapj Dios tjijyü'tá. Newa nin, nun ma lojí Dios tjijyü'tá —Esteban nin tjevele yupj jilal.
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Judiopan jis jepapan tjepjyacan̈ na jupj tjevelá, pajal ts'a tji'in Esteban lal. Nin p'iyatsja co'müypan. Mpes jis wis jis tiquilil.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Esteban newa la tjíjitsja Dios Cjües jostsja jin la p'in. Tsjun po'o tjinyuca. Tjinyuca jaw Dios já'asa nt'a. Jus tjinyuca Jesucristo tón̈catsja Dios li'inyampe.
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 Esteban tjevele:
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 Yupj jis pjats' la topj la tjajay jis mas mpes. Ma quelel pjyacan̈tsja. Yümücj tjowelepj, ts'a tji'intsja mpes. Pjü way yümücj ntji'lin̈ Esteban.
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 Ntji'lin̈, tjaman jupj pülücj patja mpe. Pe noypan la ts'i jupj po'ó, jis la 'ünan. Tjamacjas, Saulo lotsja, tjejyama yupj sin quip pje'apa pe la ts'i na.
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Esteban tjevele qjuis Jepa Jesucristo lal:
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 Esteban tüic' jin tjüjünsü, yümücj tjevele:
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.