1 Coríntios 15

Dios Tjevele Jupj 'Üsüs La Qjuisiji Jesucristo Mpes (JICNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Natjampan, nun jis walap'a'a tjevelé Jesucristo 'üsüs la tjiji gente mpes. Napj tjevelé niná nun jis lal. Najas niná nujola nsem niswá quinam. Nun nujisastsja napj tjevelé. Niná newa poné nun.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Niná poné, mpes ca mpatjaqué Dios lal. Najas po ca mponé lovin napj tjevelé nun jilal. 'Ots'ots' way p'in toponé, ma ca mpatjaqué Dios lal.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 T'üc' way nun jilal tjevelé napj nin tji'yüsa mpes. Niná más 'üsüs way pjü nusin tji'yüsa lal. Nun jilal tjevelé Cristo tepe'e malala nyuca la tjijicj mpes. Dios Popel tjevele nin ca la mijis.
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 Yupj toc Jesucristo. Ts'ac' cont'e na, Dios jas tjijyünsa, ne nyucunú tepyala niswá. Dios Popel tjevele nin ca mpalas.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Jas tjijyünsa na, lay tepyala Pedro lal. Niyom Jesús cus tocon̈tsja, doce waytsja yupj; yupj tjatja nt'a, nepé lay tepyala wa.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Locopyaya Dios ts'uyupj quinientos 'a jis tjimyula. Más pülüctsja yupj quinientos lal. Cristo lay tepyala wa ne'aj. Yupj pülücj janucun patja custjay. Nepénowa p'in tecya'lin̈.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Locopyaya lay tepyala Jacobo lal. Locopyaya lay tepyala apostolpan pjü way jilal.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 Pjü way yupj jus tjunuc na, lay tepyala wa napj lal. Tsjicj costa way tjemya'na na, malala nin. Niná tsjicj way jinwatsja napj. Malálatsja napj.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Napj nola la p'a apostolpan más 'üsüs napj lal. Napj apóstol wa, yupj jinwá; mop'in tsjay malala la tjejay napj Dios ts'uyupj jilal püna p'in, mpes tsjicj jin nola napj p'iyá.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Newa nin, Dios pasal 'üsüs way la tjiji napj lal. Apóstol la ntjiji napj. Pasal 'üsüs way polel la tjejaytsja jupj mpes, jupj 'üsüs la ntjiji mpes. Napj más yümücj tsji' la tjejay pjü apostolpan la p'a wa jilal. Mop'in napj p'iyá ma nin la tjejay. Dios nin tje'yaya ne 'ücj nin polel lejay. Mpes jupj nin la tjiji.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 T'üc' way apostolpan la p'a nun jis walap'a'a tjowelepj Dios tjevelá. Napj nun jis walap'a'a tjevelé wa Dios tjevelá. Ma selé ncu mwalá way toponé yupj jilal. Ma selé ncu mwalá way toponé napj lal. Ma nola. 'Ücj najas p'in toponé nun.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 T'üc' way nun jis walap'a'a tjevelecj Cristo po'ó. Nun jilal tjevelecj jupj jas tjijyünsa, tüpü'ü niswá tepe'e na. ¿Tsjan mpes nun nepénowa welé gente ma sin müjünsücj, ma mpatjam niswá?
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Welé gente ma sin müjünsücj tecya'lin̈ na, ma mpatjam niswá. Mpes welé wa ca nacj Cristo ma jas tjijyünsa niswá, ma tüpü'ü niswá.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Nin welé ca nacj. Mpes nujola ma t'üc' way tjevelecj ca nacj. Ma poné Cristo pü'ü, mpes malala nin toponé jupj mpes. Nin tulucj. T'üc' way tecya'lin̈ ca sin müjünsücj, mpatjam niswá.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 Nun welé tecya'lin̈ ma ca sin müjünsücj, ma mpatjam niswá. Mpes nujola ca nacj cupj la tsyawilicj nun jilal Dios po'ó; cupj tjevelecj Dios jas tjijyünsa Cristá, tüpü'ü niswá. Nun welé tecya'lin̈ ma ca sin müjünsücj la püt'üs niswá, mpes welé wa ca nacj Dios ma wa jas tjijyünsa Cristá.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Niswa velé napj, nun welé tecya'lin̈ ma ca sin müjünsücj, ma mpatjam niswá, mpes welé wa Cristo ma jas tjijyünsa, ma tüpü'ü niswá.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Nun welé Cristo ma jas tjijyünsa niswá, mpes nun toponé mpes 'üsüs nu tepyala tulucj. Mpes Dios jola custjay malala nyuca la tjüjí. Ma nin liji jupj. T'üc' way Cristo jas tjijyünsa, tüpü'ü niswá.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Pülücj nasa sa con̈tsja jupj. Pülücj tecya'lin̈ yupj sin popé. Nun welé Cristo ma jas tjijyünsa, ma tüpü'ü niswá, mpes nin welé yupj ma Dios lal patja quinam. T'üc' way patja. T'üc' way Cristo jas tjijyünsa, tüpü'ü niswá.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Cupj Jesucristo se con̈cocj quinam, mpes pyonecj 'üsüs qjuis mpalas tecya'lequecj na. Nun welé Cristo ma jas tjijyünsa, ma tüpü'ü niswá. Cristo ma cüpüt', ma 'üsüs qjuis cüpalas tecya'lequecj na. Mpes más 'ücj gente pasal yola cupj mpes. Más malala qjuis tepyala pjü jis lal.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Malala qjuis tepyala tulucj. T'üc' way Dios jas tjijyünsa Cristá, tüpü'ü niswá. Dios mwalá way jas tjijyünsa jupj pjü way jis lal. Mpes t'üc' way tecya'lin̈ ca sin müjünsücj wa, mpatjam niswá.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Pjü gente cya'lin̈ yom pjaní la tjiji mpes. Nin p'iyá, gente ca sin müjünsücj, mpatjam niswá, yom p'a mpes, pjaní jupj.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Adán mwalá way tüpü'ü pjü jilal. Pjü nca'lin̈ ca jupj mpes. Nin p'iyá, Cristo sa con̈ pjü way ca sin müjünsücj jupj mpes, mpatjam niswá.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Dios sin jyünsa pjü way. Sin müjünsüs jupj tjevele na. Mwalá way jupj Cristo jas tjijyünsa. P'a jawas Cristo ncuwim niswá nosis nt'a. Nin jawas Cristo juts'a'á ca sin müjünsüs, mpatjam niswá.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Nin tepyala na nosis ncawajas ca. Nin jawas, Cristo ca Dios pjü ma'ayas, Dios jupj Popay. Pjü way jupj jyü'ta, jupj ca jupj Popay ma'ayas, mpes Dios ca pjü jis müjü'tüs nsem. Püna tjüjütütj, yupj ma müjü'tücj nsem, Cristo la mijis mpes. Jepapan, ma jepapan nsem quinam, Cristo la mijis mpes. Noypan ma ca 'ücj la mijicj yupj jisas jinwá.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Quina Cristo newa jyü'ta pjü way; nin jos Dios. Jupj ca la mpa'nas jupj enemigopan jis lal. Jupj ca la mijis jupj enemigopan pjü way jupj tsjom 'alá jatja jinwá. Nin la tjiji na, jupj Popay Dios ca müjü'tüs niswá.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Nin tepyala na, p'a casá mpalas Cristo mpes. Gente ma nca'lin̈ ca niswá jupj mpes. Gente cya'lin̈ pasal malala Cristo lal, ne ma nin mpalas quinam.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Dios Popel vele: “Dios pjü tsjom 'alá tepya'ta. Cristo jyü'ta pjü jilal.” Popel vele pjü way tsjom 'alá tepya'ta. Selecj Dios ma tepya'ta jupj p'iyá Cristo tsjom 'alá. Jupj tepya'ta la p'a pjü way Cristo tsjom 'alá.
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Dios tecyawaja tepya'ta na, jupj Jatjam ca mveles jupj lal, ca mveles jupj jos jupj Popay müjü'tüs jupj lal. Dios nin liji pjü way jupj Jatjam tsjom 'alá majatjum. T'üc' way Dios jusapj ca müjü'tüs pjü jilal.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Napj selé nepénowa japon tecya'lin̈ ma sin müjünsücj jis la püt'üs niswá. ¿Ncu solejé tsjan mpes nepénowa bautizar se palá tecya'lin̈ mpes? T'üc' way tecya'lin̈ ca sin müjünsücj niswá, mpatjam niswá; nin mpes nin lajay yupj mpes.
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 Gente nepénowa lovin ma jisas ncupj, quelel qjuesé 'ünan. Newa nin, lovin velecj Dios tjevelá. T'üc' way tecya'lin̈ ca sin müjünsücj, mpatjam niswá; mpes nin lijicj.
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Natjampan, napj pasal 'ücj najas nun Jesucristo so con̈có mpes. Jupj cupj qjuis Jepa Püné. Newa nin, pjü ts'ac' jawas nepénowa quelel na 'ünan.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Napj tjevelé Efeso po'ó Dios tjevelá. Gente pasal pülücj ts'a 'intsja ne'aj, malala quelel la najaytsja. Yupj pü'á ts'i 'inyá jinwatsja. Newa nin, napj lovin tjevelé Dios tjevelá. T'emel ma quelel t'e'etsja tjevelé na. T'üc' way tecya'lin̈ ca sin müjünsücj, mpatjam niswá; nin mpes tjevelé napj. Nepénowa javelepj ma ca nin mpalas. Ma nin mpalas, “más 'ücj lyajacj, myüsiquecj p'in. Yaya nca'lequecj, ncawajas ca cupj la p'in, mpes más 'ücj 'ücj qjuisas quinam.”
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Nenéyawa gente javelepj tecya'lin̈ ma sin müjünsücj. Ma mponé nun yupj jilal. Ma jis capj ncon̈có yupj. Yom 'üsüs se con̈ca na yom malala, p'a jawas malala nsem wa jupj.
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Nujola t'as Dios jos jinwá. Malala la tjüjí. Ma nin la müjí niswá. T'üc' way nepénowa ne'aj ma sin tji'yüsa Dios po'ó custjay. Mpes najas ca nu maycas nun.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Ca nacj nepénowa ca la mü'üyacj: “¿'Onin ne nin sin müjünsücj tecya'lin̈ na la püt'üs mpes niswá? Yupj jis p'üy, ¿tsjan jin yustapj?” ca la mü'üyacj ca nacj.
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 Ma yola jinwá yupj, ne la 'üy yupj. Napj ca mvelé tsjan mpes ca jus nlayé tecya'lin̈ ca sin müjünsücj jis la püt'üs. Gente jis p'üy setel jinwá. Setel to'á, mwalá way siná niná. Setel tepe'e jinwá, 'amá toqué nun. Nin la tjüjí na, nt'ünüs ca, jun 'yüna jupj.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Setel siná setel p'in jupj, trigo ca nacj, p'a ca nacj. T'yüna na, p'a wa jupj. Setel tulucj, p'a casá justa jupj. 'Üsüs justa quinam. Nin p'iyá yom jüp'üy lal. Mwalá way pe'e jupj. Tepe'e na, jas müjünsüs, mpü'üm niswá. Ninana p'iyá tulucj, p'a wa jüp'üy jinwá justa nsem jupj.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Setel p'a casá justa nsem, Dios nin liji. Jupj jos jin ca nsem. Pülücj jay setel. Pjü p'a casá yustapj nsem yupj, Dios liji. Pjü nin yustapj Dios jos jin.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Nin p'iyá, pülücj jis p'üy. Nin p'iyá tulucj yupj. Gente jis p'üy animal jis p'üy jin tulucj. Animal jis p'üy tsipyaya jis p'üy jin tulucj. Tsipyaya jis p'üy cjul jis p'üy jin tulucj.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Pülücj jis p'üy qui casá. Pasal pülücj p'a casá jatja tsjun po'ó. Ne'aj jatja pasal 'üsüs way jin yustapj. Qui casá nin p'iyá 'üsüs jin yustapj. Qui casá jatja, tsjun po'o jatja jin tulucj.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Lots'ac' 'üsüs jin justa, mümüy 'ots'ipj, pjulacj 'ots'ipj. Nin p'iyá tulucj yupj. Pasal pülücj jatja pjulacj. 'Üsüs jin yustapj, pjü way. Mop'in nin p'iyá tulucj yupj.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Nin p'iyá nsem Dios tecya'lin̈ sin müjünsüs na. Yom jüp'üy 'amá toc na, jupj jüp'üy cyawaja. Dios si jünsa na, p'a wa nsem jupj. Niná ma ncawajas ca, lovin mpü'üm ca jupj.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Yom jüp'üy toc na, malala justa. Jas tjijyünsa na, 'üsüs justa nsem. Yom jüp'üy toc na, liji secj. Jas tjijyünsa na, ca püné 'ücj la mijis.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Yom jüp'üy 'amá toc na, 'amá popa jupj. Jas tjijyünsa na, jupj tsjun popa nsem. T'üc' way jüp'üy 'amá popa nin pü'ü. Mpes t'üc' way jüp'üy p'a wa tsjun popa nsem jupj.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Dios Popel niná vele wa. Vele: “Yom mwalá waytsja Adán, Dios la tjiji jupj. Jupj jüp'üy 'amá pópatsja, nyucunutsja jupj.” Püs naya p'a wa yom pǘ'ütsja jupj. Cristo jupj. Cjües jupj. Adán mpes, pjü malala nyuca lajay, pjü cya'lin̈. Cristo mpes, gente 'ücj mpatjam lovin.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Cupj ca mpatjaquecj lovin.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Yom mwalá way 'amá pópatsja. Dios la tjiji jupj 'üpjǘ mpes. Yom p'a tsjun popa, Cristo jupj.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Yom mwalá way jinwá ncupj, Dios la tjiji jupj 'üpjǘ mpes. Cupj 'üpjǘ popa 'ots'ipj. Cupj popa pülücj ca nlaca Dios pü'ü nt'a. Cristo jüp'üy jinwá nsem cupj qjuis p'üy, jupj tsjun popé.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Quina yom mwalá way jinwá ncupj qui'á, jupj 'üpjǘ pópatsja. P'a jawas tsjun po'o popa jinwá custapj nsem cupj.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Natjampan, nun jilal velé 'amá popa ncupj. Pis p'in cupj, 'as p'in. Pis niná, 'as niná, ma polel patja Dios jyü'ta nt'a. Dios ma la mijis mpatjam ne'aj. Qjuis p'üy 'amá popa, mpes ncawajas ca. Ma lovin polel patja.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 'Üsüs nusin tjü'üsüs napj ca mpac mpes. Ca mpac, gente lovin ma salejeptsja yupj. Pülücj nca'lin̈ ca qui'á mop'in ma ca pjü nca'lin̈ yupj. Dios la p'a jis p'üy jis ma'ayas ca pjü jilal.
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 Nasa trompeta la pjaní la tjipjyusa pjac na, nin ca mpalas. La pjaní jun si tsicyaca na, len̈ way nin pyala. Nin p'iyá, pasal len̈ way Dios ca la p'a jis p'üy jis ma'ayas pjü jilal. Trompeta la tjipjyusa pjac na, Dios ca sin müjünsüs tecya'lin̈, ca mpatjam niswá. Jis p'üy ca nta'acj, lovin ma jis ncawajas ca. Cupj ma tecya'lequecj, nin p'iyá, qjuis p'üy p'a casá mpalas.
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Qjuis p'üy quina pyatjaquecj mpes, jis ncawajas ca. Nca'lin̈ ca. Mpes Dios ca qjuis ma'ayas la p'a qjuis p'üy. Ma jis ncawajas ca yupj. Lovin mpatjam ca yupj.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 Nin tepyala na, cupj ca nucucj nin tepyala Dios Popel vele jin. Vele:
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 Qjuis p'üy ma tecya'lin̈ jin ca nsem.
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Malala jis tepyala tecya'lin̈ na, malala la tjajay mpes. Nun jilal velé 'onin ne malala la tjajay yupj. Sin tji'yüsa Moisés tepyacá, newa ma polel lajaytsja pjü tepyacá.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Quina wi'iquecj Dios lal cupj lovin ca mpatjaquecj jupj lal. Nin ca nsem Jesucristo la tjiji mpes, jupj ne cupj qjuis Jepa Püné.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Mpes lovin nujisas t'as qjuis Jepa Jesucristo. Nun napj mpülücpan, napj quelel la nusejay. Lovin toponé Dios tjevelá. Lovin pajal tsji' la müjí qjuis Jepa Jesucristo mpes. Najas nun ca jus nlayé pasal 'üsüs ca mpalas, nun tsji' lojí na jupj mpes.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.