Marcos 10
Tol NT (JIC_WBT) vs AAI
1 Jesús tjemey quinam. Tjemey Judea nt'a. Tjemey 'üsǘ püné na'aj po'ó, 'üsǘ niná Jordán lotsja. Gente pülücj tjiquil niswá jupj nt'a. Sin tji'yüsa lis tjiji, jupj lovin nin la tjiji jinwá.
1 Jesu nati efan ihamiy harew Jordan rabon rewan rounane Judea wanawananamaim tit. Ibanak maiye sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay naatu Jesu ana yawas mar etei esisinaf na’atube ma i’obaibiyih.
2 Fariseopan nepénowa tjiquil wa Jesús nt'a, la 'üytsja jupj lal. Ma jisastsja Jesús. Yólatsja costa way nsem jis wala la veles. Jisastsja jupj mveles malala ca nsem judiopan jis lal. La tjü'üy: —¿Ncu 'ücj Dios lal yom se jamá jupj jats'om, jats'om ma ncuwim niswá?
2 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit naatu hisinaftobon hitikubibiruw isan hibatiy hi’o, “Ku’o anowar ai ofafar eo i karam orot aawan boro nakwahir?”
3 Jesús jis wala tjevele: —¿Ncu solejé tsjan tjijyü'ta Moisés püná?
3 Jesu ibatiyih eo, “Moses ana ofafaramaim mi’itube eobaiyuni?”
4 Tjowelepj: —Jupj tjevele yom ma jos na jupj jats'om, 'ücj papel mpaques, ma'ayas jupj. Papel ca mveles quepj niná jupj jats'om tulucj quinam.
4 Hiya’afut hi’o, “Aki Moses ibasit orot aawan kwahirin isan boro kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.”
5 Jesús tjevele: —Nun ma quelel lojitsja Dios jos jin. Nin mpes Moisés tjevele yom ca nin la mijis jats'om se jamá na.
5 Baise Jesu iya’afutih eo, “Moses iti ofafar kirum, anayabin kwa obai’obaiyen tur nowar isan dogor i fokar kwanekwan.
6 ”Dios nosis la tjiji na, jupj ma jostsja yom nin liji. ‘La tjiji wa niyom, nequem, 'ücj ca mwayin̈ yupj.’
6 Baise aneika mar tafaram mamatar ana veya God ‘Orot babin hairi sinafen himatar.’
7 Dios tjevele: ‘Yom ca mim popay mpe, jamay mpe, jats'om lal lo püt'üs.
7 ‘Ana an nati isan orot boro hinah tamah nihamiyih naatu i boro aawan hairi hinita’imon.
8 Ca quelel la mijis jupj. Manas ca jüp'üy pjaní jinwá nsem yupj.’ Nin mpes yupj mat'e tulucj, tjewyayin̈ na. Yupj jüp'üy pjaní p'in nsem Dios lal.
8 Naatu rou’ab boro nan biyah ta’imon namatar.’ Imih i boro men biyah rou’ab baise biyah ta’imon.
9 Dios yugo sey pjucj po'o tipyünta jinwá la tjiji. Dios p'iyá nin la tjiji na, gente ma polel sin tjan sin majamacj —Jesús nin tjevele.
9 Isan imih orot babin hairi God bita’imonih men yait ta natarbounih.”
10 Yacjaya Jesús discipulopan yusapj játjatsja wa mo'ó Jesús lal. Yupj jisastsja jupj ca 'üsüs mveles niná, tsjan mpes yom ma polel se jamá jats'om.
10 Imaibo himatabir hin bar hititit ana veya Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “Iti tur anayabin i abisa?”
11 Jesús tjevele: —Yom se jamá jats'om, p'a lal woya ca nacj. P'a lal woya na, Dios ca mveles yom niná ca ma jats'om ne'aj mya'na jupj. P'a lal woya, malala liji jats'om mwalá way lal.
11 Hai tur eowen eo, “Orot yait ta a wan nakwahir nare babin ta nabaib ana moser i takweb.
12 Nenéyawa quepj jama voyum mpe. Niná quepan p'a yom lal woya. Jupj p'a voyum lal mpü'üm, mop'in Dios ca mveles quepj niná ma voyum lal wine. Malala lajay p'in Dios lal —nin tjevele Jesús.
12 Na’atube babin yait aawan nakwahir, nare orot ta nabaib ana moser i takweb.”
13 Nepénowa tucuman yupj jis tsjictjacj Jesús nt'a. Jisastsja Jesús tsjictjacj sey pjucj po la mo'ot'es, mveles ca 'üsüs jis mpalas tsjictjacj Dios mpes. Jesús discipulopan jis capj tjowelel yupj, tsjictjacj jis lal tjiquil mpes.
13 Sabuw afa kek gidigidih hibow Jesu butubunih isan hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Jesús tjapjaca yupj tjowelepj. Po ma jostsja tjowelepj. Tjevele: “Jis ma'ayá ca ncul tsjictjacj napj nt'a. Po ma jis müjü'tǘ ma ncul. Gente japon tsjictjacj japon jinwá, Dios 'ücj si jütüta yupj.
14 Baise Jesu iti i’itin ana veya men iyasisir, naatu ana bai’ufununayah isah eo, “Kek gidigidih kwaihamiyih tena isou men kwanarufutih, anayabin God ana aiwob i kek gidigidih iti na’atube i nowah.
15 'Ücj tsjictjacj jilal Dios si jütüta. Gente ma jisas Dios si jütüta yupj, tsjictjacj jinwá, ma ca Dios popa jis mpalas yupj. T'üc' niná”, Jesús nin tjevele.
15 Anababatun a tur ao’owen, o yait God ana aiwobomaim runamih, inayare ana itinin kek gidigidih inamamatar boro inarun.”
16 Tsjictjacj pwena tje'yonsa jupj quinam. Sey pjucj po la tje'yot'a, tjevele 'üsüs jis mpalas Dios mpes.
16 Imaibo Jesu kek gidigidih buwih uman tafah yara’aten naatu igegewasinih.
17 Jesús tjemey quinam. Jámatsja na yom ts'üequené, tjac', tüic' jin tjüjünsü Jesús wolap'a'á. Tjevele: —'Üsüs way jipj. 'Üsüs sin 'yüsa lejay. Najas mvelen napj lal tsjan más 'ücj la mejay napj ne ca Dios la mijis 'ücj mpü'üs lovin jupj lal.
17 Jesu misir busuruf inan auman, orot ta nunuw na Jesu nanamaim tit sun yowen, ibatiy, “Bai’obaiyenayan gewas, abisa ana sinaf boro yawas wanatowan nowau’umih namatar?”
18 Jesús jupj wola tjevele: —¿Tsjan mpes tjevelen napj 'üsüs way? Dios p'in 'üsüs way jupj.
18 Jesu iya’afut eo, “Aisimamih ayu gewasu irouw ku’o? God akisinamo i gewasin men yait ta.
19 Jipj selen Dios tjijyü'ta jupj Popel mo'ó. Tjijyü'ta ma mü'ü'nan la p'a. Tjijyü'ta niyom ma ca ne'aj jis manucj sejats'om tulucj. Tjijyü'ta nequem ma ca mal yupj jis vayum tulucj jilal. Ma mpequem. Ma la ntsawilin. Ma la ntsawilin la t'anques la p'a juts'a'á. 'Üsüs la mijin pyapay, jemay jilal. Jele nsem noypan way yupj jipj lal.
19 Ofafar o iso’ob. ‘Men asabunuwen isa nama, men turanah a’aawah ufuh inan, men inabain, men inakutabitabir, men inifufuwen, hinat tamat inabosiyasiyarih.’”
20 Ninana yomen wola tjevele: —Lovin la tjejay niná jupj tjijyü'tá. Napj tsjictsja na p'in lovin nin la tjejay.
20 Orot eo, “Bai’obaiyenayan, ayu kek kikimu ana veya iti ofafar etei’imak abosiyasiyar.”
21 Jesús jus tjinyuca jupj. Quelel la tjiji jupj, mpes tjevele: —Pjaní way ma la tjejay jipj custjay. Pjü way vender la mijin jipj jits'a'á. T'emel niná jis ma'ayan t'emel cjuwá mpes. Nin la tjejay na tsjay pülücj ca nta'an Dios pü'ü nt'a. Nin la tjejay na ncuwim. Nin ca la mijin napj lejay jinwá. Napj cruz po'ó ca ma pats'. Malala ca mya palas wa, ncapj cyon̈ mpes. Ca jin mü'üsüs napj mpes.
21 Jesu mutufor nuw orot itin naatu isan yabow auman iu, “Sawar ta’imonamo men isinaf. Inan a sawar etei sabuw hinatobon, kabay inab gagaganiy sabuw initih naatu o inan ayu i ni’ufnunu, saise maramaim o boro guguw wairafi inama.”
22 Yom niná tjapjaca na, pasal 'aplijila tepyala jupj. Tjemey. Pajal pülücj tyá'atsja, ne ma quelel líjitsja jupj Jesús tjevelá.
22 Orot iti tur nonowar anamaramaim gubamin hurir naatu ereyababan auman in anayabin orot i guguw wairafin.
23 Mpes Jesús yus tjinyuca jupj discipulopan. Tjevele yupj jilal: —Pajal costa way pülücj jatatj Dios si jütüta popa se palá yupj.
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah eo, “Guguw wairafih God ana aiwob efanamaim run isan i fokar kwanekwan.”
24 Jupj discipulopan pasal yólatsja niná tjevele mpes. Jupj niswa tjevele: —Gente nepénowa japon 'üsüs mpatjam yupj jatatj mpes; pülücj jatatj yupj. Costa way Dios si jütüta popa se palá yupj.
24 Bai’ufununayah iti tur hinonowar hifofofor men kafaita, baise Jesu ibanak eo maiye, “Ayu natunatu, God ana aiwob run isan ana ef i fokar anababatun.
25 Pasal costa way camello jav jul casá jama. Camello ma polel nin liji niná. Más 'in costa way pülücj jatatj Dios si jütüta popa se palá yupj.
25 Sinak ana sou’umaim camel sorabon isan i hamehamen maiyow boro nasorabon, baise orot guguw wairafih God ana aiwobomaim run isan i fokar kwanekwan.”
26 Jupj discipulopan pajal nin yólatsja quinam niná tjevele mpes. Tjowelepj yuwá: “Pajal costa way Dios si jütüta popa se palá yupj. Pjü way ma 'üsüs se palá Dios lal ca nacj, ma mpatjam Dios lal.”
26 Iti tur hinonowar bai’ufununayah hikasiy men kafaita naatu taiyuwih hima hibabatiyih, “Yait boro yawas nab?”
27 Jesús yus tjinyuca, tjevele: —Gente yusapj p'in ma polel 'üsüs se palá Dios lal. Dios 'ücj nin liji yupj mpes. Pjü way 'ücj liji Dios.
27 Jesu mutuforomo nuw itih naatu iya’afutih eo, “Sabuw isah iti i fokar, baise God isan i hamehamen maiyow, anayabin sawar etei God boro nasinaf hinamatar.”
28 Pedro Jesús lal tjevele: —Cupj cuts'a'á jatja tjeleque jipj lal. Tjeleque cyapj la con̈.
28 Peter Jesu isan eo, “Kwi’itin aki sawar etei aihamiyen naatu o abi’ufnuni.”
29 Jesús tjevele: —Nun nuts'a'á jatja tjalawú napj lal, 'üsüs pajal napj lal. Po 'üsüs ca nsem nun mpes, nin la tjüjí mpes. Nepénowa quelel pjü lajay napj najas jinwá, quelel javelepj p'a jilal napj 'üsüs la tjejay gente mpes. Nin mpes jil nepenowá yupj jis wa mpe. Jil jis pülücpan mpe ca nacj. Nepénowa jil yupj jis papay mpe, sejamay mpe 'ots'ipj. Nepénowa jil yupj sin popa mpe. Nepénowa jil yupj jis mama mpe.
29 Jesu eo, “Anababatun a tur ao’owen, yait ta ana bar, taintuwan, ruburubun, hinah, tamah, natunatun, naatu ana tafaram ihamiyen, na’atube ayu isou naatu tur gewasin isan iti sawar bihamiyen.
30 T'üc' way pasal pülücj ca jis ma'ayas Dios yupj nin la tjajay mpes. Nin ca jis ma'ayas nosis casá patja na. Ca jis ma'ayas jis wa pülücj. Ca jis ma'ayas jis pülücpan pülücj, sejamay pülücj 'ots'ipj, sin popa pülücj 'ots'ipj. Ca jis ma'ayas wa momas pülücj. Newa nin, gente la p'a malala nyuca lis mijicj, yupj ncapj jacon̈ mpes. Tsjicj way p'in malala se palá yupj. Niswa tjacuwis na, lovin ca mpatjam Dios lal, nin ca jis ma'ayas.
30 Iti boun ana veya i boro ana bar, taintuwan, ruburubun, hinahinah, natunatun naatu ana me etei i boro hundred ta’ita’imon tafan anayababar anitin, bai’akir kakafin auman, yomaninamaim boro yawas wanatowan nab.
31 Nepénowa püna p'in topon napj lal, tsjictjacj ca nsem napj jepa 'os na. Nepénowa p'a jawasa ca mponecj, noypan ca nsem yupj. Nin ca nsem pülücj jis lal —nin tjevele Jesús.
31 Baise sabuw moumurih maiyow boun wan tibi’iyon boro hini’uf naatu sabuw iyab tibi’uf boro hini’iyon.”
32 Jiltsja quinam Jerusalén nt'a. Jesús mwalá way jámatsja. Discipulopan ma sin 'yǘsatsja tsjan mpes jupj ne'aj jámatsja. La p'a wa yupj jis lal jiltsja, lacj jeyaptsja ca malala mpalas Jesús. Jupj discipulopan dóceya jis lal sin tjan tjemey niswá. Jilal tjevele tsjan ca mpalas jupj lal.
32 Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit Jerusalem ana ef hibai naatu Jesu ana bai’ufununayah aunah i’iyon, ana bai’ufununayah ufun hinan hinuw hi’i’itin ana veya hai kasiy ra’at, naatu sabuw iyab hibi’ufunun hai bir ra’at. Jesu ana bai’ufununayah 12 buwih nabinamaim hin naatu busuruf hai tur eowen sawar boro mi’itube hinamamatar isan.
33 Tjevele: “Jerusalén nt'a leque quinam. Napj p'iyá niná Yomen Dios jas tjejyamá. Dios ca jis ma'ayas niyom nepénowa malala la mijicj napj lal; sacerdote noypan ca nin la mijicj, Moisés popel sin 'yüsa lajay ca nin la mijicj wa. Yupj ca mvelecj napj malala la tjejay. Ca mvelecj ca ncapj ntülücj, ma pats'. Mpes ca ma manucj judiopan tulucj nt'a.
33 Hai tur eowen eo, “Kwananowar, it i au Jerusalem tayey nati’imaim Orot Natun boro hinabonawiy nan firis hai ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah biyah natit. Imaim boro morobomih hinao naatu hinabonawiy nan Eteni Sabuw biyah.
34 Yupj ca la mpjüts'ünücj napj lal. Napj nin po'ó ca mputs'acj, ca ma süpücj wa. Ca ma 'ü'nacj. Ts'ac' cont'e tepyala na ca nin müjünsǘ, mpü'üs niswá”, tjevele jupj.
34 Imaim hini’i’iyab, hinakwaitututur, hinarab, naatu hina’asabun namorob, baise veya tounu ufunamaim i boro nayawas na misir maiye.”
35 Discipulopan mát'eya tjiquil Jesús nt'a; Jacobo pjaní, Juan pjaní wa, yupj Zebedeo jatjampan. Tjowelepj: —Jesús, qjuisas jipj ca nin la mijin cupj qjuisas.
35 Zebedee natunatun rou’ab, James naatu John hairi hina Jesu biyan hitit naatu hifefeyan, “Bai’obaiyenayan aki akokok abisa isan anabifefeyani inasinaf.”
36 Jesús jis la tji'yüya: —¿'Oyn jisas la mejay napj nun mpes?
36 Jesu ibatiyih, “Bo abistan kwakokok boro isa anasinaf?”
37 Tjowelepj: —Jipj ca Jepa Püné nsem p'a jawasiyá. Cupj quelel jyatjaquecj jipj lal, pjaní jipj li'inyampe, pjaní wa jipj nancupwepe.
37 Hiya’afut hi’o, “O a aiwob ana bonamanamarinamaim inabi’ukwarin ana veya, aki akokok ina’uwi ta uma a’asukwafune namare ta uma a beyawane namare.”
38 Jesús tjevele: —Nun ma solejé tsjan niná nun lo moná. Malala ca ma palas. ¿Ncu 'ücj wa nun jilal ca malala nu mpalas, malala ne palá jinwá? Malala ca nsem pajal.
38 Jesu iyafutih eo, “Kwa men kwaso’ob abistan isan kwabifefeyan? Karam biyababan ana kerowas ana tomatom boro kwanatom? Naatu morob wanawanan anarun ana momorob boro kwanarun?”
39 Tjowelepj: —'Ücj wa niná cupj qjuilal. Jesús tjevele yupj jis lal: —Nin ca nsem nun lal. Ca malala nu mpalas, malala ne palá jinwá. Malala ca nsem pajal.
39 Hiya’afut hi’o, “Aki karam.” Jesu uwih eo, “Biyababan ana harew i karam boro kwanatom naatu morob wanawanan boro kwanarun.
40 Newa nin, napj ma polel velé nun ca majatjaqué napj lal, pjaní li'inyampe, pjaní wa nancupwepe. Dios la t'ya pjacj majatjum ca ne'aj. 'Ücj la tjiji nasa yupj mpes —nin tjevele Jesús.
40 Baise o ta au asukwafune mare naatu ta au beyawane mare i men karam boro ayu kwa anit. Nati i sabuw iyabowat God isah yayabuna boro nitih.”
41 La p'a discipulopan diéziya tjepjyacan̈ yupj nin la tjomon Jesús lal. Mpes ts'a tji'in Jacobo lal, Juan lal wa.
41 Bai’ufununayah nah ten iti tur hinonowar yah so’ar, James, John hairi isah.
42 Mpes Jesús tjevele ca pjü 'a jis mulus jupj nt'a. Tjevele: —Judiopan tulucj jis jepapan jajütütj la p'a wa, yupj noypan mpes. Yupj nin yola 'ücj nin lajay jepapan. Nin p'iyá yupj jis auxiliarpan yümücj se jütütj wa ne'aj patjá.
42 Basit Jesu etei’imak eafayuwih hina biyan hitit naatu uwih eo, “Eteni Sabuw wanawanahimaim orot hirurubin akisinamo ana fair ema’am boro sabuw nakaifih, naatu i akisinamo ana fairamaim boro nabonawiyih.
43 Nin tulucj ca nsem nun jis lal. Nun p'in nujos noypan nsem nun, ca pajal 'üsüs la müjí la p'a mpes. Yupj jis mozo jinwá nsem nun. Nin lojí na, noypan nsem nun.
43 Baise kwa wanawananamaim iti na’atube i men ema’ama, o yait kukokok iti kou’ay wanawanan orot gagam mataramih, o i boro turanah isah ini’akir inabow.
44 Nujisas nun más 'üsüs way nsem pjü way jilal, ca 'üsüs la müjí lovin pjü way jis lal. Pjü jis esclavo jinwá ca nsem nun. Nin lojí na, más 'üsüs nsem nun la p'a jis lal.
44 naatu o yait kukokok iti kou’ay wanawanan wan bai’iyonamih, o i boro bai’akirayan inamatar.
45 Nin lejay napj. Napj p'iyá niná Yomen Dios jas tjejyamá. Napj tjacuwis jis capj la p'acj la p'a. Yupj ncapj jap'acj mpes tjacuwis tulucj. Malala jis tepyala nosis casá patjá, malala la tjajay mpes. Napj ma pats' ca yupj mpes. Nin mpes yupj popa pülücj ca 'üsüs nsem Dios lal —nin tjevele Jesús.
45 Anayabin Orot Natun i men sabuw isan bowamih na; baise sabuw isah nabow ana yawas isah ni’inuw, saise sabuw moumurih natubunih.”
46 Ne'as tjil Jericó nt'a, pülücj patja nt'a. Yacjaya Jesús tjemey jupj discipulopan jis lal Jericó mpe. Gente la p'a pülücj jis capj tocon̈ jümücj nt'a. Yom ma polel nyúcatsja ne'aj já'asatsja jümücj nt'a. Bartimeo lotsja. Timeo jatjam waytsja jupj. Lovin t'emel la tjemyónatsja.
46 Hina tafaram Jericho hitit, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan baihamiyinamih sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu orot matan fim fefeyanayan wabin Bartimais, Timias natun ef sisibinamaim ma’am.
47 La p'a wa jupj wola tjowelepj Jesús ne'aj jámatsja. Mpes pajal yümücj la tipiya: —Jesús, ncapj tjep'ya'sa. Dios jin tjejyama nosis nt'a. Jipj David püna tüpü'ü popa p'iyá.
47 Jesu Nasaret mowan na inan hi’o nowar. Basit eaf, “Jesu David uwan kwiwanbabanu!”
48 Pülücj cus tjowelel jupj. Tjowelepj: —¡Lyájasa t'as! Más yümücj la tipiya: —Ncapj tjep'ya'sa. Dios jin tjejyama nosis nt'a. Jupj David püna tüpü'ü popa p'iyá.
48 Sabuw moumurin maiyow orot matan fim hi’u awan fotamih. Baise men karam fanan aumetawat iwow eaf, “David uwan kwiwanbabanu!”
49 Jesús tyantaná. Tjevele: —Mvelé ncuwim napj nt'a. Mpes tjowelepj ma nyuca lal: —'Ücj jyas t'as. Jin tjijyünsa. Jupj jos jipj jay jupj nt'a.
49 Jesu an kutan naatu eo, “Kwa’af kwa’u ena.” Basit orot matan fim isan hi’af, “Yate inbainub! Kumisir, isa eafa’af.”
50 Mpes jupj cobija palá la ts'iya. Len̈ way jas tjijyünsa, tjemey Jesús nt'a.
50 Orot duku iwa’an misir ana faifuw tafan bosair yare remor na Jesu biyan tit.
51 Jesús la tji'yüya: —¿Tsjan jyas napj lejay jipj mpes? Ma nyuca tjevele: —Nejepa, po quelel nyuc napj.
51 Jesu ibatiy, “Abistan kukokok o isa ana sinaf?” Matan fim iya’afut eo, “Bai’obaibiyenayan ayu akokok matu nigewasin ananuw maiye.”
52 Jesús tjevele: —Jipj tepyon napj polel 'i 'ü'sa lejay mpes nasa 'i tjü'ü'sa jipj. 'Ücj mim quinam. Len̈ way 'ücj nyuca tepyala. Cus tecyon̈ca Jesús jümücj nt'a.
52 Jesu iu eo, “Kwen o abaitumatumamaim iyawasi.” Mar ta’imon matan igewasin nuw naatu busuruf Jesu efamaim inan i’ufunun hairi hin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.