Mateus 12
Sepik Iwam NT (IWS_TBL) vs NVI
1 Mhoɨiya Judami ɨi komii kwɨra Sabat pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya Jisɨs siya wit numɨra saiir bopwo hɨriir naprɨokɨinamkɨn. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma mhɨigɨ naokɨm mɨ witnid nhɨrɨm sɨmiir haii mɨ sɨma ɨna yɨinɨbrombrop aeyɨm.
1 Naquela ocasião Jesus passou pelas lavouras de cereal no sábado. Seus discípulos estavam com fome e começaram a colher espigas para comê-las.
2 Mɨ Farisi kam nhɨrɨm sɨma tɨ hɨriinan kɨgɨm mɨ sɨma Jisɨs siirɨn hɨnɨɨna boɨn. Kɨgi, tɨ siyɨu hɨriinanɨn kamɨm kɨriir mɨi kɨgna mɨriiyɨm sɨma tɨrɨn ya Judami ɨi komiiya Sabat dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya igbid kamiyaugak nwowiya saiir taouugakɨm.
2 Os fariseus, vendo aquilo, lhe disseram: "Olha, os teus discípulos estão fazendo o que não é permitido no sábado".
3 Jisɨs siya sɨmiir boɨn, kɨma niwiiyɨm bɨiya Devid siya tɨrɨm sɨmiir bɨ mwaɨngɨm siir isidɨn sɨma mhɨigɨ naowɨm, aniya?
3 Ele respondeu: "Vocês não leram o que fez Davi quando ele e seus companheiros estavam com fome?
4 Devid siya Adi Komii siir omaka aiir yapnɨnopkainam mɨ naeyɨm Adi Komii siir nɨnkɨn ɨmiiyaeyɨm siya siir kam nhɨrɨm sɨmiir warar yɨnkɨn hauu ae. Moses siir yaiya bɨiya Yokwo Komiini wɨna saiir hɨriinan, prismi bɨiyan kamɨm sɨma sɨma naeikɨm mɨ sɨma yaigak bɨ nwokɨm tɨ naeyɨm sɨma naeyɨm sɨmiirsiyɨn. Nɨɨngaka.
4 Ele entrou na casa de Deus, e juntamente com os seus companheiros comeu os pães da Presença, o que não lhes era permitido fazer, mas apenas aos sacerdotes.
5 Mɨ kɨma tɨ yaiyɨm yokwowa Moses siya wɨna saiir nwowɨm sɨmiir siyɨu ɨmiir bɨ mwaɨngɨm mɨ pris sɨmiir mɨiyɨm mɨ maeyauwa hɨuyokiyokaiya nae nɨnkɨn ɨmiiyaeiya Judami ɨi komiiya Sabat pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya saiir, aniya? Judami ɨi komiiya Sabat pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya pris kamɨm sɨma wara bɨ siisikɨm mɨ sɨma dimɨn biyɨe bɨ tɨrkɨm. Nɨɨngaka. Pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya pris sɨma pɨu bɨ siiskɨm mɨ sɨma dimɨn biyɨe bɨ tɨrbugɨm. Nɨɨngaka. Adi Komii siir digworaekwowɨm yɨm ɨni ta Judami ɨi komiiya Sabat pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya ɨni saiir haibura.
5 Ou vocês não leram na Lei que, no sábado, os sacerdotes no templo profanam esse dia e, contudo, ficam sem culpa?
6 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨni. Tɨ dimɨnɨn nwowɨn ɨni omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya ɨni saiir haiburɨn.
6 Eu lhes digo que aqui está o que é maior do que o templo.
7 Mɨ kɨra tɨ yaiyɨm Adi Komii siir Yokwo Komii saeya boɨnɨm sɨmiir sɨbgu nɨnoknɨnkɨni mɨ kɨma wɨ ɨkɨ iikamɨm dimɨn biyɨe tɨrbu karamaeyɨm ɨo sɨmiir kɨpi nwo. Adi Komii siir yaiya hɨnɨɨna boɨnka, kara hɨnɨɨna naɨngwowi kɨma iikamɨm sɨmiirsi daɨngwobumbu. Tɨ hɨriinan siyɨuɨn ɨni wraisuɨm kɨma nɨnkɨn ɨmiiyaeiyɨm kariir ɨni sɨmiir haiburɨn.
7 Se vocês soubessem o que significam estas palavras: ‘Desejo misericórdia, não sacrifícios’, não teriam condenado inocentes.
8 Kɨmiirɨn hɨriinan dimusi boɨn tani, kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouwonɨn Judami ɨi komiiya Sabat pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya saiir Bɨiyan Inkamɨn karargɨn. Ɨriig.
8 Pois o Filho do homem é Senhor do sábado".
9 Mɨ Jisɨs siya ha boɨn dɨgiyɨn mɨ siya ta maeyau aiir haiburgigɨn mɨ ɨna yamɨn sɨmiir omaka Adi Komii siir yai nɨdwo wakaeiya saiiram.
9 Saindo daquele lugar, dirigiu-se à sinagoga deles,
10 Mɨ inkam nwɨrɨn hɨr nwokɨn mɨ siir nɨimwo waeyaowɨm bɨdi yaonɨnsɨmsɨrɨuwɨm. Kam nhɨrɨm sɨma Jisɨs siir boɨnwokiyop natkaigiyam naɨngwowi, Moses siya wɨnɨm dimɨnɨm bɨiya sɨmiirsi. Mɨ sɨma siirɨn hɨnɨɨna srɨi, Moses siir siyɨuɨn igbid kamiyaugak bɨdi ywowɨn makak inkamɨn siirɨn wɨ ɨi komiiya pɨu siisiya Sabat saiirar haiswonɨski, aniya? Iyɨe?
10 e estava ali um homem com uma das mãos atrofiada. Procurando um motivo para acusar Jesus, eles lhe perguntaram: "É permitido curar no sábado? "
11 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki mɨ inkam nwɨrɨn kɨmiir bopwo waraur nwowɨn siya sibsib ɨrkakɨ nɨuwi mɨ tɨ sibsibɨn Judami ɨi komiiya pɨu siisiya Sabat dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya ɨenau saiir ninɨwarkainami mɨ tɨ inkamɨn siir sibsibɨn pɨ koua tɨriirar nonkwokiyɨtkɨnki, iyɨe? Nɨɨngaka.
11 Ele lhes respondeu: "Qual de vocês, se tiver uma ovelha e ela cair num buraco no sábado, não irá pegá-la e tirá-la de lá?
12 Mɨ iikamɨm krɨma ɨni sibsibɨm sɨmiir haiburɨm, sibsibɨm yɨm dimɨn komii rani. Mɨ Judami ɨi komiiya pɨu siisiya Sabat dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya krɨma saiirɨn wɨ hɨriiyar whɨndirɨraerari iikamɨm makakɨm sɨmiirɨn.
12 Quanto mais vale um homem do que uma ovelha! Portanto, é permitido fazer o bem no sábado".
13 Mɨ Jisɨs siya tɨ inkam ɨiir boɨnki, kɨriir ɨɨnib waeyaowɨm kɨnanwomwokaigi mɨ siir ɨɨnib waeyaowɨm ɨna kɨnanwomwokaigiyɨn mɨ siir ɨɨnib waeyaowɨm ɨni wadɨeyar swokɨ sɨbgu okiyɨn ɨɨna kwɨra saiir hɨriinan.
13 Então ele disse ao homem: "Estenda a mão". Ele a estendeu, e ela foi restaurada, e ficou boa como a outra.
14 Mɨ siya hɨriinan tɨrkiyɨn Farisi kamɨm ɨna nhɨɨnamɨm mɨ maeyau kwɨrua yahaɨngiriyɨu ɨmprɨo boɨnaiyɨu Jisɨs siir nɨsomaowam.
14 Então os fariseus saíram e começaram a conspirar sobre como poderiam matar Jesus.
15 Jisɨs siya tɨ dimɨnɨn sɨma tɨram mɨnɨm siir, sɨmiir bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn mɨ tɨ omɨn siirɨn hɨriinansi haiburgigɨn mɨ siya ɨna yamɨn. Mɨ iikam whɨekakɨm makakɨm sɨma ɨni siir mhoɨiyar yamɨm, sɨmiir haiswonɨmnɨskɨiyamɨn.
15 Sabendo disso, Jesus retirou-se daquele lugar. Muitos o seguiram, e ele curou a todos os doentes que havia entre eles,
16 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yɨkɨduki siir inɨgɨn ɨkɨ iikam nhɨrɨm sɨmiir kɨpi boɨnmɨmauu, dimɨnɨm siya tɨrkiyɨm sɨmiirɨn.
16 advertindo-os que não dissessem quem ele era.
17 Mɨ siya tɨ dimɨnɨm ta Adi Komii siir yaiya bɨiya profet Aisaia siya wɨna saiir nɨnkɨn boɨnourwokaigikɨn. Ta yaiya saeya hɨnɨɨna boɨnka,
17 Isso aconteceu para se cumprir o que fora dito pelo do profeta Isaías:
18 — ausente —
18 "Eis o meu servo, a quem escolhi, o meu amado, em quem tenho prazer. Porei sobre ele o meu Espírito, e ele anunciará justiça às nações.
19 — ausente —
19 Não discutirá nem gritará; ninguém ouvirá sua voz nas ruas.
20 — ausente —
20 Não quebrará o caniço rachado, não apagará o pavio fumegante, até que leve à vitória a justiça.
21 — ausente —
21 Em seu nome as nações porão sua esperança".
22 Mɨ ta ɨi aiirɨn sɨma inkamɨn nwɨra yɨkɨunani siirɨm mɨ tɨ inkamɨn uridyɨu biyɨeyɨn siir hɨrar nwokɨn. Mɨ siya nhwokwɨsaekɨn mɨ siya ɨni waeyaiya mɨ owɨn. Mɨ siirɨn Jisɨs siya haiswonɨski haigɨnɨugɨn mɨ siya yai ɨna boɨnaigiyɨn mɨ siir nhwoɨn ɨna swokɨ kaowɨrɨrkiyɨn.
22 Então levaram-lhe um endemoninhado que era cego e mudo, e Jesus o curou, de modo que ele pôde falar e ver.
23 Mɨ iikam isid komii whɨekakɨm sɨma ɨni hindara yanaakiyɨm mɨ sɨma boɨn, tɨ inkamɨn Divid siir isidankɨn. Bɨiya, Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya nɨmbinɨn nɨtam tari siya, aniya?
23 Todo o povo ficou atônito e disse: "Não será este o Filho de Davi? "
24 Mɨ Farisi kam nhɨrɨm sɨma tɨ hɨriinan yai wakaeyɨm mɨ sɨma tɨ iikam isid komiiyɨn ɨo sɨmiir ywoki, tɨ inkamɨn siya uridyɨu biyɨe ɨmiirɨn Bielsebul siir kɨrɨe aiirar haiswonɨmnɨskɨii, siya uridyɨu biyɨeyɨm sɨmiir bɨiyan inkamkɨn.
24 Mas quando os fariseus ouviram isso, disseram: "É somente por Belzebu, o príncipe dos demônios, que ele expulsa demônios".
25 Mɨ sɨmiir kwoɨnɨm Jisɨs siya ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm mɨ siya sɨmiir boɨnki mɨ om whɨruwan iikamɨm sɨma isido whɨsa nɨnkibɨrnaki mɨ yaii sowa sowa nɨnii mɨ tɨ omɨn wɨ mɨiyɨka nwoki, aniya? Nɨɨngaka. Mɨ iikamɨm pɨugan kwɨruwanɨm sɨma isido whɨsa nwowi mɨ yaii sowa sowa nɨnii mɨ ta pɨugana wɨ mɨiyɨka nwowi, aniya? Nɨɨngaka.
25 Jesus, conhecendo os seus pensamentos, disse-lhes: "Todo reino dividido contra si mesmo será arruinado, e toda cidade ou casa dividida contra si mesma não subsistirá.
26 Mɨ Setan siya kariir whɨndirɨraerar haigɨnɨuwi uridyɨu biyɨeyɨm sɨmiir haiswonɨskiyam. Mɨ siir isidɨn wɨ whɨsa nɨnkibɨrnaki. Mɨ siya wɨ pakɨ hɨnɨɨn kɨrɨeya sae haiswonɨski, ha? Nɨɨngaka.
26 Se Satanás expulsa Satanás, está dividido contra si mesmo. Como, então, subsistirá seu reino?
27 Mɨ Bielsebul siya kariir whɨndirɨraerari mɨ kara uridiyɨu biyɨeyɨm siir kɨrɨe aiir haiswonɨski mɨ kɨmiir isidɨn sɨmiirɨn wɨ nhɨnga whɨndirɨraerar haigɨnɨuwi, uridyɨu biyɨeyɨm sɨm, aniya? Mɨ Bielsebul? Nɨɨngaka. Mɨ kɨmiirɨn Bielsebul siya whɨndirɨraerar tani uridyɨu biyɨeyɨm sɨmiir haiswonɨskiyɨm. Nɨɨngaka. Tɨ dimɨnɨn Bielsebul siir nɨisiimauugɨn siya kariir bɨ whɨndirɨraerarkɨn.
27 E se eu expulso demônios por Belzebu, por quem os expulsam os filhos de vocês? Por isso, eles mesmos serão juízes sobre vocês.
28 Mɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir naeyɨuɨn siyar whɨndiraerari mɨ kara uridyɨu biyɨeyɨm sɨmiir asi haiswonɨmnɨskɨi, tɨ digworaekwowɨm kɨmiir nɨisiimauuwi mɨ kɨma wa dɨnoknɨnkɨn ɨiya Adi Komii siya siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saeya bɨdi yamwoniya.
28 Mas se é pelo Espírito de Deus que eu expulso demônios, então chegou a vocês o Reino de Deus.
29 Mɨ yai kwɨra kara kɨmiir boɨnmauuwi inkam nwɨrɨn siya inkam Setan kɨrɨekakɨn siir omaka hɨriir nami mɨ wɨ siir digworaekwo ɨmiir tauae haii, aniya. Siya tɨ inkam kɨrɨe ɨiirɨn wɨeyɨnsopni tikɨ ɨnɨrkaikikɨngik, siir ɨɨga ɨɨnɨm hɨriinan tɨri mɨ siir digworaekwowɨm omakanau hɨr nwokaiyɨm wɨ siya hainaki.
29 "Ou como alguém pode entrar na casa do homem forte e levar dali seus bens, sem antes amarrá-lo? Só então poderá roubar a casa dele.
30 Inkamɨn nomiiyau kanaka nwo karam nwowi mɨ siya ɨo kariir nwowikɨn. Mɨ yɨpɨkɨn kariir whɨndirɨraerar karam nwowi iikam sɨmiir kwoɨnɨm Adi Komii siirɨm nɨnkpɨt haigiyɨm, sɨma ɨni iikamɨm dimɨn biyɨekakɨm sɨma nhɨnɨkrɨropkiyɨm hɨnda tɨnda ɨni sɨmiir hɨriinan ywowɨn.
30 "Aquele que não está comigo, está contra mim; e aquele que comigo não ajunta, espalha.
31 Kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨni, Adi Komii siya wɨ dɨgar nwowi kɨmiir digworaekwo biyɨe whɨekakɨm sɨmiirar haiyoprimdiyɨumiigi mɨ iikam whɨekakɨm sɨma nɨgbumbu boɨnɨm sɨmiir warar mɨ inkamɨn Adi komii siir naeyɨu ɨiir nɨgbumbu boɨni mɨ Adi Komii siya ta yaiya siya nɨgbumbu boɨna wɨ saiir wara haiyoprimdiyɨumiigi rani. Nɨɨngaka.
31 Por esse motivo eu lhes digo: todo pecado e blasfêmia serão perdoados aos homens, mas a blasfêmia contra o Espírito não será perdoada.
32 Inkamɨn Yaowae Adɨn nɨnomor kouan kariir nɨgbumbu boɨni mɨ Adi Komii siya siir dimɨn biyɨe ɨmiirɨn wa haiyoprimdiyɨumiigi. Mɨ inkamɨn Adi Komii siir naeyɨu ɨiir nɨgbumbu boɨni mɨ Adi Komii siya siir nɨgbumbu boɨna wɨ saiir haiyoprimdiyɨumiigi rani. Mɨ tariinanɨn, ɨriipa hɨriinan mɨ mhoɨiya ɨriipa hɨriinan. Ɨriig.
32 Todo aquele que disser uma palavra contra o Filho do homem será perdoado, mas quem falar contra o Espírito Santo não será perdoado, nem nesta era nem na era que há de vir.
33 Paeyɨn mɨiyɨk nwowiyɨn mɨ siir naeyɨm pɨ wadɨeya mɨ owi, pae biyɨe mɨ owiyɨn mɨ siir naeyɨm pɨ biyɨeya mɨ owi. Inkamɨm sɨma bɨi nae ɨmiirar nikɨ kɨgi mɨ sɨma pa nɨnoknɨnkɨni, pae mɨiyɨkɨn, iyɨe? Pae mɨiyɨk rani.
33 "Considerem: uma árvore boa dá bom fruto; uma árvore ruim, dá fruto ruim, pois uma árvore é conhecida por seu fruto.
34 Kɨma tɨ iikam biyɨeyɨm, kɨma ɨni mɨpug biyɨeyɨm sɨmiir hɨriinan ywowɨm. Mɨ kɨma wɨ pɨkɨ hɨnɨɨn yai mɨiyɨkɨm sɨmiir nɨmboboɨni, ha? Yai panɨɨn panɨɨn kwoɨnkɨm iikam krɨmiir mhɨi kwoɨnau nwokaiiyɨm pɨ sɨmiirar prɨi boɨnɨnɨsami.
34 Raça de víboras, como podem vocês, que são maus, dizer coisas boas? Pois a boca fala do que está cheio o coração.
35 Inkam mɨiyɨkɨn mɨ kwoɨn mɨiyɨkɨm ɨni siir mhɨi kwoɨnau hɨrar nwokaiyɨm. Mɨ siya siyɨu mɨiyɨk mɨiyɨk asi tɨri. Inkam biyɨeyɨn siir kwoɨnauɨn yɨo yai bibiyɨe kasakɨ nwokai rani. Mɨ mhoɨiya siya wɨ yai biyɨe ɨmiirar boɨni.
35 O homem bom, do seu bom tesouro, tira coisas boas, e o homem mau, do seu mau tesouro, tira coisas más.
36 Kara kɨmiirɨn pɨ tɨ dimɨn taemɨn hɨnɨɨnɨm sɨm boɨnki, boɨnwokiyopnatkaini ɨiya Adi Komii siya wɨ iikamɨm sɨmiir hɨdi yai bibiyɨeyɨm sɨma prɨiboɨn prɨiboɨnɨm sɨmiirsi.
36 Mas eu lhes digo que, no dia do juízo, os homens haverão de dar conta de toda palavra inútil que tiverem falado.
37 Mhoɨiya Adi Komii siya wɨ krɨmiir srɨi yai whɨekakɨm bɨiya krɨmiir yai aeya boɨnɨm. Mɨ tɨ kɨmiir yai whɨekakɨm wɨ sɨmar nɨisiimauuwi. Kɨra mɨiyɨkɨ pɨ yamisi owɨn, iyɨe? Kɨra inkam mɨiyɨk rani. Mɨ siya kɨmiirɨn wa hɨdi dimɨn taemɨn whɨekakɨm kɨma boɨnɨm. Ɨriig.
37 Pois por suas palavras você será absolvido, e por suas palavras será condenado".
38 Ta ɨi aiirɨn kam nhɨrɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨkɨm mɨ Farisi kam nhɨrɨm sɨma boɨn, inkamɨn iikam nowomwarkaiyɨuwiyɨn, krɨma ha naɨngwowi kɨra dimɨn kɨrɨe komiiyɨn whɨra dɨisiimauu haigɨnɨu mɨ krɨma wa nwokɨ ɨnoknɨnkɨnɨm kɨra Adi Komii siir yɨnisɨmkɨn.
38 Então alguns dos fariseus e mestres da lei lhe disseram: "Mestre, queremos ver um sinal miraculoso feito por ti".
39 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka hɨnɨɨna ywowarkɨi boɨn, kɨma iikamɨm kariiram kauwokɨm dimɨn komii kɨrɨe kɨmiir nɨisiimauuɨm, kɨma iikam mɨiyɨk rani. Kɨma Adi Komii siirɨm bɨ swokɨ aɨngwo tɨbmiigɨm. Kara dimɨn kɨrɨe komii pɨ kɨmiir swokɨ ɨisiimauu rani. Dimɨnɨn whɨrɨn kara kɨmiirɨn pɨ siirarar nɨisiimauuwi ɨiya bɨiya profet Jona siya tɨra tɨ nu ɨiir.
39 Ele respondeu: "Uma geração perversa e adúltera pede um sinal miraculoso! Mas nenhum sinal lhe será dado, exceto o sinal do profeta Jonas.
40 Bɨiya Jona siir hɨriinan, siya nwokaiyɨn anasu komiiya saiir mhɨinau, nabɨeyɨm kwoɨm mɨ nɨiyɨm kwoɨm. Mɨ Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn wɨ ɨriipa hɨriinan, nabɨeyɨm kwoɨm mɨ nɨiyɨm kwoɨm ɨenau hɨr nwokaii.
40 Pois assim como Jonas esteve três dias e três noites no ventre de um grande peixe, assim o Filho do homem ficará três dias e três noites no coração da terra.
41 Mhoɨiya ɨiya Adi Komii siya iikamɨm sɨmiir hɨdi. Mɨ iikamɨm bɨiya om Niniva hɨr nwowɨm mɨ wɨ tɨ iikamɨm sɨmaka nɨnkɨn okwowi. Mɨ sɨma wɨ hɨnɨɨna boɨni. Kɨma iikam biyɨekɨɨngɨm. Mɨ sɨma wɨ hɨnɨɨna boɨni. Dimusi rani, bɨiya Jona siya Adi Komii siir yai aiir boɨnmɨmauuɨn mɨ iikam whɨekakɨm sɨma Adi Komii siiram bɨdiya yaɨngwo tɨbmiiyɨm. Inkamɨn nwɨra nwowi tɨrɨn, yɨo ɨni Jona siir haiburɨn mɨ kɨma siirɨm bɨ naɨngwo tɨbmiikɨm. Nɨɨngaka.
41 Os homens de Nínive se levantarão no juízo com esta geração e a condenarão; pois eles se arrependeram com a pregação de Jonas, e agora está aqui o que é maior do que Jonas.
42 Mhoɨiya Adi Komii siya iikamɨm sɨmiir hɨdi, bɨiyan wig komii ɨra nu nhɨrɨm sɨmiir kɨgrɨraowiya saeya bɨiya iikamɨm nu Sivanɨm sɨmiir kɨgrɨraoka. Mɨ saeya wɨ tɨ iikamɨm tariinan nwowɨm wɨ sɨmaka nokwowi. Mɨ saeya wɨ hɨnɨɨna boɨni, kɨma iikam biyɨekɨ biyɨe kɨɨngɨm. Mɨ saeya wɨ hɨnɨɨna boɨni. Dimusi rani, bɨiya saeya saiir nu ɨiirar mɨ haiburgigi mɨpi aru maeyauwar mɨ rɨmtɨoki inkam komii Solomon siir yai wakaeyam. Tɨ inkamɨn tɨr nwowɨn siya ɨni Solomon siir haiburɨn mɨ kɨma iikamɨm siir yai bɨ wakaeyoknakɨm. Nɨɨngaka. Ɨriig.
42 A rainha do Sul se levantará no juízo com esta geração e a condenará, pois ela veio dos confins da terra para ouvir a sabedoria de Salomão, e agora está aqui o que é maior do que Salomão.
43 Mɨ ɨiya uridyɨu biyɨeyɨn siya inkam nwɨrni haiburgigiyɨn mɨ maeyau nɨɨnga nɨɨngaɨm op karamaeyɨm pɨ sɨmiir prɨiyam prɨiyamki siya saiir ninɨ owouwɨm. Mɨ siya maeyaukwɨr bɨ kɨgɨn.
43 "Quando um espírito imundo sai de um homem, passa por lugares áridos procurando descanso e não encontra,
44 Mɨ siya hɨnɨɨna yaɨngwo, kara pa swokɨ ami maeyaua bɨiya kara nwonaniya saiiram. Mɨ siya ha swokɨ amɨn mɨ siya kɨg ta maeyaua sɨma bɨdi nhɨskiya mɨ bɨdi pɨuaiya mɨ maeyau nhɨrkɨm nɨɨnga bɨ nwokɨm mɨ uridyɨu biyɨe nwɨrkɨ hɨr nwo rani. Nɨɨngaka.
44 e diz: ‘Voltarei para a casa de onde saí’. Chegando, encontra a casa desocupada, varrida e em ordem.
45 Mɨ siya hɨriinan kɨgnamɨn mɨ ɨna swokɨ amɨn mɨ uridyɨu biyɨe ɨriiyar nwɨso sɨmiir swokɨ ɨkɨuna mɨ siyɨu bibiyɨeyɨm sɨma tɨriyɨm ɨni tɨ siir haiburɨm. Mɨ sɨma saɨka yam mɨ sɨma ɨna yapnɨnopkainamɨm mɨ ta maeyaua saiir inɨ owou. Bɨiya tɨ inkamɨn uridyɨu biyɨe whɨrɨn siya nwowɨn bɨiya siya biyɨe wao bɨ nwokɨn. Mɨ tariinanɨn ɨni tɨ uridyɨu biyɨe ɨriiyar nwɨso sɨmar yonkwobumbunɨnkɨn ɨuguskiyɨn tɨ inkamɨn siirɨn. Mɨ wɨ hɨriinan kɨnar nɨmbiyamswowi iikam biyɨeyɨm tariinan nwowɨm sɨmiirɨn. Ɨriig.
45 Então vai e traz consigo outros sete espíritos piores do que ele, e entrando passam a viver ali. E o estado final daquele homem torna-se pior do que o primeiro. Assim acontecerá a esta geração perversa".
46 Mɨ Jisɨs siya yai, iikam ɨmiirar nikɨ boɨnmɨmauuɨn mɨ siir apu aeya mɨ siir nomousɨsɨm ɨkɨm sɨma yaba yaka okwoni. Sɨma yai saɨka boɨnaiyam nɨtkɨm.
46 Falava ainda Jesus à multidão quando sua mãe e seus irmãos chegaram do lado de fora, querendo falar com ele.
47 Mɨ inkam nwɨrɨn Jisɨs siir boɨnki, wakae, kɨriir apu aka mɨ kɨriir nomousɨsɨm ɨkɨm sɨma ɨsi yaba hɨrar nokwowɨm mɨ sɨma yai kɨnaka boɨnaiyam nɨtkɨm.
47 Alguém lhe disse: "Tua mãe e teus irmãos estão lá fora e querem falar contigo".
48 Mɨ Jisɨs siya tɨ inkamɨn siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki, siya Adi Komii siir isidɨn sɨmiir nowomwarkaiyɨuɨm siya hɨnɨɨna boɨnkɨn. Yɨpɨkɨ kariir apua? Mɨ yɨpɨkɨ kariir nomousɨsɨmɨm, ha?
48 "Quem é minha mãe, e quem são meus irmãos? ", perguntou ele.
49 Mɨ Jisɨs siya siir mɨi kɨgna mɨriiyan kamɨm ɨɨna sɨmiir yɨisiimauugi, kɨgi! Kariir apua mɨ kariir nomousɨsɨmɨm tɨ sɨmargɨm.
49 E, estendendo a mão para os discípulos, disse: "Aqui estão minha mãe e meus irmãos!
50 Inkamɨn kariir Adi Komiiyɨn nɨnomor kou hɨr nwowɨn siir kwoɨn ɨiirara napi, yɨm kariir apu mɨ kariir nomousɨsɨm mɨ kariir yokmankɨm. Ɨriig.
50 Pois quem faz a vontade de meu Pai que está nos céus, este é meu irmão, minha irmã e minha mãe".
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.