Romanos 9

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Kara Krais siir inkamkɨn mɨ kara yaimwo ɨmiirar boɨni, kara kɨmiirɨn nɨksɨsae yai boɨn tani. Adi Komii siir naeyɨuɨn kariirɨn siyar hɨurworwokai haigɨnɨuwi mɨ tɨ yaiyɨm kara boɨnmɨmauuɨm tɨ digworaekwo sɨmiirɨm yɨm yaimwo ɨmaɨrgɨm.
1 O que eu digo é verdade. Sou de Cristo e não minto; pois a minha consciência, que é controlada pelo Espírito Santo, também me afirma que não estou mentindo.
2 Kariir mhɨi kwoɨnɨm ɨinokɨinokɨn Isrel sɨmiir iikamɨm sɨmiirsiyɨn nap ouu prasae bɨ kɨnikɨn.
2 Sinto uma grande tristeza e uma dor sem fim no coração
3 Mɨ kara siyɨu kakɨswo, kara ha naɨngwowi Krais siya kariirɨn wɨ digɨumii pɨ haimriiyɨugigɨn mɨ kariir ɨgsopa wɨ siyar pɨ yokwokairiinaɨn mɨ sɨmiirɨn wɨ ta saiirsiyar pɨ yanmaiwarkainaɨn mɨ kɨma kariir nomiiyauɨm mɨ kariir pɨugɨn aka, kɨma wɨ Krais siir nwokɨ wakaeyokna apɨm.
3 por causa do meu povo, que é minha raça e meu sangue. Para o bem desse povo, eu mesmo poderia desejar receber a maldição de Deus e ficar separado de Cristo.
4 Tɨ Isrelmi iikamɨm, Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya kɨmiir bɨdi yɨmbingiyɨn, siir yɨnisɨsɨm nwowam mɨ dimɨn kɨrɨe kɨrɨeyɨm paenan nɨuyaeiyɨm kɨma bɨdi kɨgɨm. Mɨ siya siir siyɨu komiiyɨn siir siyɨuɨm kɨmiirar mɨ hauugɨn, siir wakaeyokna apamɨn. Mɨ kɨma bɨdiyar yɨnoknɨnkɨnɨm siyɨuɨn siir inɨg ɨiir sɨbgu hainaniyɨn Adi Komii siya bɨdi whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwɨn mɨ wɨ siya mɨ nanmaiwarkainaei.
4 Eles são o povo escolhido por Deus; ele os tornou seus filhos e repartiu a sua glória com eles. Deus fez suas alianças com eles e lhes deu a lei , a verdadeira maneira de adorar e as promessas.
5 Mɨ bɨdi bɨdinan inkam komii komiiyɨm inɨgakɨm, kɨmiir yɨdiwi wanwiyaeiyɨm, wɨm kɨma sɨmiir yɨɨnɨekɨm, ɨiya siya nua tɨrii nɨtɨn mɨ siya ɨni nuan iikamɨm krɨmiir hɨriinanar yauunɨ oniyɨn. Mɨ digworaekwo whɨekakɨm ɨni siyar kɨgɨrkak ɨskiyɨm. Mɨ krɨma ɨinokɨinokɨn Adi Komii siir inɨg ɨiir hainan ɨski.
5 Eles são descendentes dos patriarcas ; e, como ser humano, Cristo pertence à raça deles. Que Cristo, que é o Deus que governa todos, seja louvado para sempre! Amém !
6 Kara ha bɨ boɨnkɨn digworaekwo whɨekakɨm bɨiya Adi Komii siya nɨmbingiyɨm, kɨmiiram wɨ tɨr tani. Nɨɨngaka. Mɨ Isrel kɨmiir iikam whɨekakɨm Adi Komii siya hɨriiyar bɨ nɨmbin swokɨm siir isid kɨna nwowamɨn. Nɨɨngaka.
6 Eu não estou dizendo que a promessa de Deus tenha falhado. De fato, nem todos os israelitas fazem parte do povo de Deus.
7 Whɨekakɨm Ebraham siir yɨɨnɨekɨna rani. Dimusi rani, sɨma Adi Komii siir yai aiir bɨ wakaeyoknakɨm Adi Komii siya Ebraham siirɨn hɨnɨɨna boɨnkikɨn, isidɨn Aisakni isidɨn siir hɨrankɨ nɨtɨm yɨm sɨma kɨmiir isidɨn, yɨpɨkɨn wɨ kara hauuwi, kariir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir mɨ ɨkɨ nhɨrɨm yɨm wɨ nɨɨnga nwowi.
7 Nem todos os descendentes de Abraão são filhos de Deus. Pois Deus disse a Abraão: “Por meio de Isaque é que você terá os descendentes que eu lhe prometi.”
8 Ta yaiya saiir yaimwokɨyaimwowa ya hɨnɨɨnga, Ebraham siir isidɨn siir yɨnɨeyɨm, yɨm Adi Komii siir isid rani. Nɨɨngaka. Mɨ yɨnisɨmɨn Adi Komii siya nɨmbinɨn Ebraham siirgɨsiir nhɨekar nwowam siir isidɨn sɨma sɨmaɨrgɨm Ebraham siirgɨsiir yɨnisɨsɨmɨm.
8 Isso quer dizer que os que são considerados como os verdadeiros descendentes de Abraão são aqueles que nasceram como resultado da promessa de Deus, e não os que nasceram de modo natural .
9 Mɨ Adi Komii siya Ebraham siirɨn hɨnɨɨna yɨmbingi, mhoɨiya kɨriir wiga Sera saeya wɨ yɨnpɨugak sapi nwowi mɨ saeya wɨ yɨnisɨm yɨnkamiyɨn naokainaei.
9 Pois, quando fez a promessa, Deus disse a Abraão o seguinte: “No tempo certo eu voltarei, e Sara, sua mulher, terá um filho.”
10 Mɨ ta sasa rani. Nɨɨngaka. Rebeka saiir yɨnisɨm yɨnkamiyɨn nwɨso yo ɨriipɨ hɨriinan ad nwɨruwaniyar yɨnisɨmko. Krɨmiir brougae waibiyɨeyɨn Aisak siirgo.
10 E mais ainda: os dois filhos de Rebeca tinham o mesmo pai, o nosso antepassado Isaque. Mas, para que a escolha de um deles fosse completamente de acordo com o plano de Deus, o próprio Deus disse a Rebeca: “O mais velho será dominado pelo mais moço.” Disse isso antes de eles nascerem e antes de fazerem qualquer coisa, boa ou má. Assim ficou confirmado que é de acordo com o seu plano que Deus escolhe aqueles que ele quer chamar , sem levar em conta o que eles tenham feito.
11 Mɨ yɨnisɨm ɨtmwoyɨno nikɨ aokaina karamaeyar nikɨ owo, Rebeka saiir mhɨinau hɨrar nikɨ okaiyo mɨ sowa dimɨn biyɨe mɨ dimɨn wadɨe ha bɨ tɨrko.
11 — ausente —
12 Mɨ Adi Komii siya Rebeka saiir boɨn, kɨriir yɨnisɨm yaowaeyɨn yɨo wɨ nomousɨmɨn siir aowa nwowi mɨ siya wɨ siiram mɨrii. Tɨriigɨnɨn yɨo krɨmiir nɨisiimauugɨn, Adi Komii siya siir kwoɨnkar nokmwɨn okwowikɨn inkamɨn siir yɨnisɨm nwowamɨn. Mɨ siyɨuɨn inkamkɨ tɨriyɨn yɨo siir kwoɨn ɨiir bɨ nɨkpɨtmaiigɨn. Nɨɨngaka.
12 — ausente —
13 Yokwo Komii saeya hɨnɨɨna boɨnka, kariir kwoɨn komiiyɨn Jekop siiram nwokɨn mɨ siirɨn kara yɨmbin siya kariir yɨnisɨm nwowɨm. Mɨ kara Iso siiram bɨ naɨngwokɨn mɨ siirɨn kara yɨkropki niimaua.
13 Como dizem as Escrituras Sagradas : “Eu escolhi Jacó, mas rejeitei Esaú.”
14 Mɨ krɨma wɨ panɨɨna boɨni? Mɨ tarii Adi Komii siya siyɨu mɨiyɨk bɨ tɨrkɨn krɨma hɨriinanar tɨ boɨn, aniya? Nɨɨngaka, nɨɨngakɨɨnga!
14 O que vamos dizer, então? Que Deus é injusto? De modo nenhum!
15 Adi Komii siya Moses siir boɨnki, yɨo kariirar kwoɨnkɨn, kara inkam nwɨrnisi mɨ aɨngwoyɨmiyoki mɨ siirɨn ha whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi. Yɨo kariirar kwoɨnkɨn, kara iikam ɨmiir mɨ whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwi.
15 Pois ele disse a Moisés: “Terei misericórdia de quem eu quiser; terei pena de quem eu desejar.”
16 Yɨo hɨnɨɨngɨn, tɨ dimɨn hɨriinanɨn, yɨo inkami kwoɨnkɨ bɨ nwowikɨn mɨiya siya mɨriiya mɨ siyɨu mɨiyɨkɨn siya napɨn siirsi. Nɨɨngaka. Yɨo Adi Komii siir naɨngwoyɨmiyoka saiirar dimɨnkɨn, iikam ɨmiir nɨkɨunamɨn.
16 Portanto, tudo isso depende não do que as pessoas querem ou fazem, mas somente da misericórdia de Deus.
17 Yokwo Komii saeya hɨnɨɨna boɨnka Pero siirɨn nu Isip hɨran inkam komiiyɨn nu kɨrgɨraowiyɨn, kara kɨriirɨn nu kɨgrɨraoan inkam komii asi nokmwɨn okwo haigɨnɨugɨn mɨ tɨ hɨriinan siirsi nokmwɨn okwo haigɨnɨugɨn, sɨma kariir kɨrɨe aiir kɨgɨm. Mɨ kariir inɨgɨn omom omomɨn wɨ siir nwokɨ haigɨn ɨdwokiyɨm.
17 Porque, como está escrito nas Escrituras Sagradas, Deus disse a Faraó: “Foi para isto mesmo que eu pus você como rei, para mostrar o meu poder e fazer com que o meu nome seja conhecido no mundo inteiro.”
18 Krɨma dɨnoknɨnkɨn Adi Komii siya inkam nwɨrnisi mɨ aɨngwoyɨmiyoki yɨo siirar kwoɨnkɨn mɨ siya inkam nwɨrni mɨ okmwɨn antamyɨryɨri, yɨo siirar kwoɨnkɨn siya siirɨn wɨ hɨriiyar mɨ okmwɨn antamiyɨryɨri. Ɨriig.
18 Portanto, Deus tem misericórdia de quem ele quer e endurece o coração de quem ele quer.
19 Mɨ kɨmiir nwɨrkɨn kariirɨn hɨnɨɨna boɨni mɨ ta yaiya saeya kaimwokɨnɨuwi mɨ Adi Komii siya hɨnɨɨna dimusi boɨnkɨn inkamɨn dimɨn biyɨe dirɨraerarɨn siirɨn, ha? Mɨ yɨpɨkɨn siir kwoɨn ɨiir nɨriiyɨu boɨnanɨn, ha? Inkam nwɨr karamaeka. Nɨɨngaka.
19 Algum de vocês vai me dizer: “Se é assim, como é que Deus pode encontrar culpa nas pessoas? Quem pode ir contra a vontade de Deus?”
20 Mɨ yɨpɨkɨ inkamkɨn, Adi Komii siir yai aiir nɨriiyɨu boɨnanɨn, ha? Mɨ hau saeya inkamɨn saiir nonkwokwoɨn siirɨn wɨ ha boɨni, kɨra kariirɨn hɨriinan dimusi nonkwokwokɨn, ha?
20 Mas quem é você, meu amigo, para discutir com Deus? Será que um pote de barro pode perguntar a quem o fez: “Por que você me fez assim?”
21 Mɨ inkamɨn hau nonkwokwowiyɨn, siya nu haɨmiiyɨn pa haii mɨ siirɨn hauwo pɨ kwɨsa nonkwokwowi, kwɨra pɨ wadɨe sɨbgu nonkwokwowi mɨ ta wadɨe sɨbgu nonkwokwowa ya dimɨn mɨiyɨk tɨranka. Mɨ aka sɨbgu nonkwokwo karam nwowa, ya ɨkɨ dimɨn biyɨe biyɨeyɨm sɨm tɨranka. Yɨo tɨ hɨriinan siya mɨ onkwokwowi, yɨo siirar kwoɨnkɨn.
21 Pois o homem que faz o pote tem o direito de usar o barro como quer. Do mesmo barro ele pode fazer dois potes: um pote para uso especial e outro para uso comum.
22 Mɨ Adi Komii siya wɨ ɨriipa hɨriinanar mɨ tɨri. Yɨo siirar kwoɨnkɨn, siir ɨo aiir kɨnwakɨigii, yɨpɨkɨ siya nɨmbinɨm, iikam biyɨeyɨm sɨmiir nonkwobumbunɨnkɨnam. Mɨ siya hɨriinan mɨnam tɨrkɨn, siir kɨrɨe aiir nɨisiimauugɨn iikam krɨmiirɨn mɨ siya krɨmiirɨn wɨ aisiima nikɨ onkwobumbunɨnkɨn tani. Nɨɨngaka.
22 E foi isso o que Deus fez. Ele quis mostrar a sua ira e tornar bem-conhecido o seu poder. Assim suportou com muita paciência os que mereciam o castigo e que iam ser destruídos.
23 Mɨ yɨo siya ɨriipɨ hɨriinan siir kɨrɨe komiiya mɨ siir dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm sɨmiir mɨ ɨisiimauugɨn iikam ɨmiirɨn. Mɨ siir naɨngwoyɨmyoka krɨmiirsi nwowa, krɨmiirɨn saeyar nɨmbingikɨn mɨ ɨrɨpa saeyar nɨnkiamasu haigɨnɨugɨn, tɨ dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨk siirɨm krɨmar nonkwokwo haiyam. Mɨ siya krɨmiirɨn maɨrgɨmaɨrga asi nwowaigɨnɨugɨn.
23 Ele quis também mostrar como é grande a sua glória , que ele derramou sobre nós, que somos aqueles de quem ele teve pena e a quem ele já havia preparado para receberem a sua glória.
24 Mɨ siya krɨmiir nhɨrmi bɨ nɨmbingɨn, tɨ dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨk ɨmiir haiyamɨn. Nɨɨngaka. Mɨ Juda iikam krɨma mɨ Juda iikam tani ɨkɨm, krɨma whɨekakarɨn tɨ siir dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨk ɨmiirɨn wɨ hɨriiyar haiswowi.
24 Pois nós somos aqueles que Deus chamou , não somente os que são judeus, mas também os não judeus.
25 Mɨ yaiyɨm Adi Komii siya boɨnkiyɨm Hosaia siir siya hɨnɨɨna wɨnboɨnkikɨn,
25 Isso é o que ele diz no Livro de Oseias: “Aqueles que não eram meu povo eu chamarei de ‘meu Povo’. A nação que eu não amava chamarei de ‘minha Amada’.
26 Mɨ yai kwɨra Hosaia siir yokwo aiir nwowa hɨnɨɨna boɨnka, mhoɨiya Juda iikamɨm wɨ sɨma boɨni, nu whɨran iikamɨm sɨmiir, wɨm kɨma Adi Komii siir iikam tani. Mɨ tɨ nu whɨran iikamɨm mhoɨiya tɨ Adi Komiiyɨn kwoɨn budɨn omwai waiyayokiyokɨiyɨn, sɨmiirɨn wɨ kara nɨmbingi kariir iikam nwowam.
26 E no mesmo lugar onde foi dito: ‘Vocês não são o meu povo’, ali eles serão chamados de ‘os filhos do Deus vivo’.”
27 Mɨ profet Aisaia siya Adi Komii siir yaiya Yokwo Komii aiirɨn hɨnɨɨna wɨnboɨnkikɨn Isrel sɨmiir iikamɨm sɨmiir nu hɨranɨm, mhoɨiya Isrel sɨmiir iikamɨm sɨmiir yɨnɨeyɨm sɨma niyɨowi, wɨ yab siiyɨnan nwowi. Mɨ Adi Komii siya tɨ iikam ɨmiir wɨ hoɨmgak nanmaiwarkainanaowid rani.
27 E Isaías disse a respeito de Israel: “Mesmo que o povo de Israel seja tão numeroso como os grãos de areia da praia do mar, somente alguns deles serão salvos.
28 Mɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya yai wɨ hɨriihɨrii boɨn tani, tɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmii karam nwowiyɨm sɨmiir nonkwobumbunɨnkɨnamɨn. Nɨɨngaka. Siya wɨ sɨmiiram nwo rani.
28 Pois o Senhor julgará logo e de uma vez o mundo inteiro.”
29 Bɨiya Aisaia siya hɨnɨɨna wɨnboɨnkikɨn mɨ Adi Komiiyɨn nɨnomor kouan sauan kamɨm sɨmiir kɨgɨrkakiyɨn siya Isrel krɨmiir iikamɨm sɨmiirɨn nhɨrmi nokmwɨn onaowid karamae nwowi, krɨma wɨ hindara kɨgugu ɨuguskii. Mɨ nɨm wɨ om whɨso Sodom Gomora so hɨnɨɨn tɨri. Ɨriig.
29 Como o próprio Isaías tinha dito antes: “Se o Senhor Todo-Poderoso não nos tivesse deixado alguns descendentes, seríamos agora como a cidade de Sodoma, estaríamos destruídos como Gomorra.”
30 Mɨ krɨma wɨ panɨɨna boɨni, ha? Krɨma wɨ hɨnɨɨna boɨni, iikamɨm Juda iikam tani sɨma kwoɨn karamaekɨm mɨinan mɨriiyɨm Adi Komii siir whwonkam ɨda dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karamae nwowɨm. Nɨɨngaka. Sɨma naɨngwo tɨbmiiya Adi Komii siya sɨmiirɨn saiirsiyar nɨkɨuwi dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karamaeyɨn.
30 O que vamos dizer, então? Vamos dizer isto: os não judeus, que não procuravam ser aceitos por Deus, foram aceitos por meio da fé.
31 Isrel sɨmiir iikamɨm yɨpɨkɨ Adi Komii siya nɨmbinɨm, siir iikam nwowam, yɨm mɨinan siyɨu komii siir siyɨu ɨiir napam mɨrii. Adi Komii siya wɨ sɨmiir nwokɨ ɨkɨuɨm dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karamae iikam mɨ sɨma wɨ dɨg nwo rani. Mɨ Adi Komii siya wɨ digɨumii sɨmiir haimriiyɨugi. Siya sɨmiirɨn wɨ dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karamae iikam nɨkɨu rani. Nɨɨngaka.
31 Porém o povo de Israel, que procurava uma lei para ser aceito por Deus, não encontrou o que estava procurando.
32 Dimusika mɨnsika, sɨma siir yai aiir bɨ naɨngwo tɨbmiigɨm, sɨma mɨinan mɨnam mɨrii mɨinan sɨmar prɨimɨrii haiyɨm. Mɨ Adi Komii siya sɨmiirɨn digɨumii asi haimriiyɨugɨn mɨ siya sɨmiirɨn dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karamae panɨɨnsi yɨkɨusi. Sɨma Krais siiram bɨ naɨngwokɨm mɨ sɨma siir bɨ mɨ wakaeyoknakɨm. Mɨ sɨma ɨni inkamɨn siiyakɨ haɨngiiyɨn mɨ ha nhɨnɨkaigaiyamiyɨn, ɨni siir hɨriinan ywowɨn.
32 E por que não? Porque eles procuravam alcançar isso por meio das suas ações e não por meio da fé. Eles tropeçaram na “pedra de tropeço”,
33 Adi Komii siir yaiya Yokwo Komii hɨr nwowa saeya hɨnɨɨna boɨnkika,
33 como dizem as Escrituras Sagradas : “Vejam! Estou colocando em uma pedra em que eles vão tropeçar, a rocha que vai fazê-los cair. Mas quem crer nela não ficará desiludido.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.