Mateus 8

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Mɨ Jisɨs siya mhɨu hɨrankɨ nɨunaiiniyɨn mɨ iikam whɨe komiiya ɨni siir mhoɨiyar sɨdkaenamɨm.
1 Quando Jesus desceu a encosta do monte, grandes multidões o seguiram.
2 Mɨ inkam nwɨrɨn paowai mɨnkɨ pɨsɨkomkopouwɨn ha nɨtɨn siiram mɨ siya ogmwo ɨni siir whwonkam ɨdaɨr inɨ akaihɨuniyɨn. Mɨ siya ɨna boɨnɨn, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra kariirsi naɨngwobumbuwi mɨ kɨra kariirɨn pa haiswonɨskiigi.
2 Um leproso aproximou-se de Jesus, ajoelhou-se diante dele e disse: “Senhor, se quiser, pode me curar e me deixar limpo”.
3 Jisɨs siir ɨɨna siir ha nonkwokiyɨn mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, kara ha naɨngwowi, kɨra wadɨeyar dwoki! Mɨ paowai mɨnɨm siir pɨsɨkomkopouwɨm ha dɨgiyɨm mɨ bɨri kɨmɨmɨnkikɨn siya ɨni wadɨeyar ywokiyɨn.
3 Jesus estendeu a mão e tocou nele. “Eu quero”, respondeu. “Seja curado e fique limpo!” No mesmo instante, o homem foi curado da lepra.
4 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, kɨra sɨbgu wakae! Kɨra wɨ inkam nwɨrni kɨpi swokɨ boɨnmauumɨmɨn. Nɨɨngakɨ, nɨɨngaka. Mɨ kɨra kɨriir pɨua pris inkamɨm sɨmiir tinɨ ɨisiimauuɨu. Mɨ kɨra wɨ naemɨn dɨnkɨn ɨmiiyaeki, bɨiya Moses siya boɨna saiir hɨriinan. Mɨ iikamɨm sɨma wa nwokɨ ɨnoknɨnkɨnɨm kɨriir ma Adi Komii siya bɨdi dɨgiya. Ɨriig.
4 Então Jesus disse ao homem: “Não conte isso a ninguém. Vá e apresente-se ao sacerdote para que ele o examine. Leve a oferta que a lei de Moisés exige. Isso servirá como testemunho”.
5 Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya om Kapaneam hɨriir napnɨnopkainamɨn mɨ om komii Rom hɨran kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨmiir bɨiyan inkamɨn ha nɨtɨn mɨ siya siirɨn hɨnɨɨna yasrɨini,
5 Quando Jesus chegou a Cafarnaum, um oficial romano se aproximou dele e suplicou:
6 Bɨiyan Inkam Komii, kariir mɨiyan inkamɨn siya makakɨn, ɨni omaka hɨrar whwonkaiyɨn. Mɨ siir ɨga ɨɨn mɨnɨm bɨdi yaowɨguskiyɨm mɨ siir pɨua kɨmpɨpɨsu prasae kɨn tani.
6 “Senhor, meu jovem servo está de cama, paralisado e com dores terríveis”.
7 Mɨ Jisɨs siya siirɨn hɨnɨɨna boɨnki, siirɨn pɨ kara ninɨ haiswo nɨskiiyɨuwi mɨ siya pɨ wadɨeyar nwokii.
7 Jesus disse: “Vou até lá para curá-lo”.
8 Mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨmiir bɨiyan inkam ɨeya boɨn, Bɨiyan Inkam Komii, kara inkam paii rani mɨ kɨra kariir omaka pa nɨt rani. Kɨra hinda yaiyarar boɨnki mɨ kariir mɨiyan inkamɨn pɨ wadɨeyar nwokɨ okiyɨm.
8 O oficial, porém, respondeu: “Senhor, não mereço que entre em minha casa. Basta uma ordem sua, e meu servo será curado.
9 Mɨ an kara ɨriipɨ hɨriinan ɨni ɨkɨ kam nhɨrɨm inɨgakɨm kariir kɨgrɨraowiyɨm, ɨni sɨmiir aowa mɨ owɨn. Mɨ karakɨ karar kɨgrɨraowiyɨm, kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨmakɨsɨmaɨrgɨm. Mɨ kara nwɨrni boɨnkii, kɨra dam! Mɨ siya pa mɨ ami. Mɨ kara nwɨrni, hɨnɨɨna mɨ boɨnkii, kɨra wɨt! Mɨ siya pa mɨ ɨti. Mɨ ɨkɨ kariir mɨiyan inkam ɨiir boɨnkiyɨm, kɨra ta mɨi aiir tɨ mɨrii mɨ siya pa dirɨraerarii. Kara bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn kɨra pɨ yaiyara boɨnki, kariir mɨiyan inkamɨn pɨ wadɨeyar nwoki.
9 Sei disso porque estou sob a autoridade de meus superiores e tenho autoridade sobre meus soldados. Só preciso dizer ‘Vão’, e eles vão, ou ‘Venham’, e eles vêm. E, se digo a meus escravos: ‘Façam isto’, eles o fazem”.
10 Mɨ Jisɨs siya ta yai aiir wakaeyɨn mɨ siya ɨni hindarar yanaakiyɨn. Mɨ siya kɨmɨdina iikamɨm siir mhoɨiyar namɨm sɨmiir boɨnki, kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨnkii, kara iikamɨm Isrel mɨ iikam nhɨrɨm sɨmiir hɨrɨn inkam nwɨrɨn tɨ inkamɨn siir naɨngwo tɨbmiiya saiir hɨriinan naɨngwo tɨbmii inkam nwɨr bɨ kɨgɨn. Nɨɨngakɨ, nɨɨngaka.
10 Quando Jesus ouviu isso, ficou admirado e disse aos que o seguiam: “Eu lhes digo a verdade: jamais vi fé como esta em Israel!
11 Kara kɨmiirɨn yamwowar boɨnkii, iikam ombud komiiyɨn bɨekɨ nɨtiyɨn mɨ bɨekɨ nɨkiiyami ɨkɨn, wɨ hɨrankɨ nɨti mɨ sɨma wɨ krɨmiir brougaeyɨm Ebraham Aisak mɨ Jekop, wɨ sɨmakar ninɨ ɨdwo aeyɨuwi, maeyauwa Adi Komii siya iikamɨm mɨ digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiir.
11 E também lhes digo: muitos virão de toda parte, do leste e do oeste, e se sentarão com Abraão, Isaque e Jacó no banquete do reino dos céus.
12 Mɨ yɨnɨe whɨekakɨm nu Isrel hɨr niyɨonɨnkɨnɨm sɨmiirɨn wɨ Adi Komii siya nhɨnɨkrɨropkii, maeyau ɨɨmɨrɨɨma saiirɨm. Mɨ ta maeyauwa sɨma kauu prasae kɨn tani. Mɨ wɨ sɨmiir big ɨmiirar naegiyɨmkiyɨkaeyami.
12 Mas muitos para os quais o reino foi preparado serão lançados fora, na escuridão, onde haverá choro e ranger de dentes”.
13 Siya ha boɨn dɨgiyɨn mɨ Jisɨs siya yaii nɨnii kamɨm sɨmiir bɨiyan inkamɨn siir boɨnki, kɨra omaka dam! Kara ha naɨngwowi, tɨ digworaekwowɨm, wɨ ta kɨriir naɨngwo tɨbmiiya wadɨe saeyar swokɨ ɨmbiyami. Mɨ ta yaiya saiir mhoɨiya bɨri kɨmɨmɨnkikɨn, ta ɨi aiirarɨn, siir mɨi mɨrii inkamɨn ɨni wadɨeyar ywokiyɨn. Ɨriig.
13 Então Jesus disse ao oficial romano: “Volte para casa. Tal como você creu, assim acontecerá”. E o jovem servo foi curado na mesma hora.
14 Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya ha namɨn Pita siir omaka hɨriir mɨ siyar kɨg, Pita siir nɨua hɨi hɨrar whwonkaii. Ya ma pɨu huuwa kɨniya saeya niiga.
14 Quando Jesus chegou à casa de Pedro, viu que a sogra dele estava de cama, com febre.
15 Mɨ siya saiir ɨɨna aiirarar ninɨ onkwokiyɨn mɨ ta ma pɨu huuwa kɨniya saiir nwowa ɨna dɨgiya. Mɨ saeya ha nɨnsiin ɨdwowa, ɨni siir nae ɨmiirar swokɨ kwɨnsiin dirɨraerara. Ɨriig.
15 Jesus tocou em sua mão e a febre a deixou. Então ela se levantou e passou a servi-lo.
16 Mɨ mhoɨiya naɨowaka sɨma, sɨmiir iikamɨm uridyɨu biyɨekɨ nɨtkiiyɨm, ɨna yɨtɨm Jisɨs siiram. Mɨ siya iikamɨm uridyɨugɨ nɨtkiiyɨm sɨmiirɨn hinda yaiyarar boɨnkiyɨn mɨ tɨ iikamɨm ɨni wadɨeyar ywokiyɨm. Mɨ siya iikamɨm makɨ niiyɨm sɨmiirɨn warar yɨnkɨn haiswonɨmnɨskɨigi.
16 Ao entardecer, trouxeram a Jesus muita gente possuída por demônios. Ele expulsou esses espíritos impuros com uma simples ordem e curou todos os enfermos.
17 Mɨ siya ha boɨn dɨgiyɨn mɨ yai kwɨra bɨiya Adi Komii siya boɨnkiya profet Aisaiani, saiir swokɨ boɨnourwokaigikɨn. Siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, siya bɨdi haiyoprimdiyɨumiigiyɨm krɨmiir ma biyɨe biyɨeyɨm mɨ krɨma mɨiyɨk asi nwowi. Ɨriig.
17 Cumpriu-se, desse modo, o que foi dito pelo profeta Isaías: “Levou sobre si nossas enfermidades e removeu nossas doenças”.
18 Jisɨs siya iikam whɨe komiiya sɨmiir kɨgɨn, siir nakaeyokainiyɨm mɨ siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki, nɨmbi hɨnda whɨigbid mɨrmiiya nɨnɨdnaidami.
18 Quando Jesus viu a grande multidão ao seu redor, ordenou que atravessassem para o outro lado do mar.
19 Mɨ inkam nwɨrɨn siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨn ha nɨtɨn mɨ kɨmɨdina siya yaboɨni siirɨn, hae! Tɨ nowomwarkaiyɨuan inkamɨn kara ɨkɨ omom omomɨm kɨra namɨm tɨriiyɨm kara kɨnaka warar kainanaowamar tɨri.
19 Então um dos mestres da lei lhe disse: “Mestre, eu o seguirei aonde quer que vá”.
20 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, ɨni wakaeyɨn, niimauan wra biyɨeyɨm, yɨm nu tɨrɨn nokakargɨm. Mɨ ɨpiyɨnɨm ɨriipɨ hɨriinan, omakakak. Mɨ Yaowae Adɨn nɨmomor kouankɨ nɨtɨn, yɨo pɨu kikɨnsiisan maeyau karamaeyaɨrgɨn. Nɨɨngakɨ, nɨɨngaka.
20 Jesus respondeu: “As raposas têm tocas onde morar e as aves têm ninhos, mas o Filho do Homem não tem sequer um lugar para recostar a cabeça”.
21 Mɨ siir kɨgna mɨrii inkam nwɨrɨn siya boɨn, Bɨiyan Inkam Komii, kara bɨiyɨn kariir ad ɨiir ninɨ haɨngikaigiki. Mɨ kara pɨ kɨriir mhoɨiya nɨti.
21 Outro discípulo disse: “Senhor, deixe-me primeiro sepultar meu pai”.
22 Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn. Nɨɨngaka. Kɨra kanaka tariinanar kwɨt! Warɨ inkam wɨɨrɨn, yɨo inkamɨm naɨngwo tɨbmii karamaeyɨm inkam wɨɨrnanɨm yɨm sɨma, sɨmar tɨ swokɨ haɨngikai. Ɨriig.
22 Jesus respondeu: “Siga-me agora. Deixe que os mortos sepultem seus próprios mortos”.
23 Jisɨs siya ha boɨn dɨgiyɨn mɨ siya i aiir nani kwɨriiyɨn mɨ siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm, yɨm ɨni warar mani kwɨriiyɨm.
23 Em seguida, Jesus entrou no barco, e seus discípulos o acompanharam.
24 Mɨ sɨma ɨna yɨnɨdnaidamɨm yarmiiya mɨ opud whoɨmwɨɨni rani, whɨi hɨr hugnatmairɨba. Mɨ hɨnɨna pariiparii i aiir niswɨtnatkaiyɨm. Mɨ siya ɨni inau hɨrar whwonkai taowɨn.
24 De repente, veio sobre o mar uma tempestade violenta, com ondas que cobriam o barco. Jesus, no entanto, dormia.
25 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm, ha namɨm, ɨna yamɨ ɨnɨdguwɨm siir. Mɨ sɨma boɨn, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra krɨmiirsi daɨngwoyɨmyok mɨ krɨmiir whɨndirɨraerarki, krɨma pa nokwomwainaiinami.
25 Os discípulos foram acordá-lo, clamando: “Senhor, salve-nos! Vamos morrer!”.
26 Mɨ siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki, kɨma dimusi nɨdidi, ha? Warɨ kɨmiir naɨngwo tɨbmiiya saeya komiigɨ mɨ ɨuwi! Mɨ siya ha boɨndɨgiyɨn ɨna yɨnsiin ɨdwokaigiyɨn mɨ kɨmɨdina ɨo opud hɨnɨn sowiir ywoki. Mɨ bɨri kɨmɨmɨnkika opuda ɨna yɨnkisanakiya mɨ opa ɨni mokmokwaiya ywomaimiigiya.
26 “Por que vocês estão com medo?”, perguntou ele. “Como é pequena a sua fé!” Então levantou-se, repreendeu o vento e o mar, e houve grande calmaria.
27 Mɨ siya hɨriinan tɨrkiyɨn sɨma ɨni hindara yanaakiyɨm. Mɨ ɨni sɨma sɨmar yomboɨn amboɨnkiyɨm, siya tɨ inkamɨn dimu naeikɨsae. Opud hɨnɨno ɨni siir yaiyar mɨ wakaeyoknakiyo, ha? Ɨriig.
27 Os discípulos ficaram admirados. “Quem é este homem?”, diziam eles. “Até os ventos e o mar lhe obedecem!”
28 Mɨ Jisɨs siya whɨigbid mɨrmii kwɨra saiir hɨriir ha nɨmbiyamɨn, Gadarani nu siir mɨ inkam nwɨso uridyɨu biyɨekɨ nɨtkiiyo ɨna yɨtwo siiram. Mɨ tɨ inkam nwɨso sowa maeyauwa inkam haɨngikaiiya saiir hɨrankɨ nɨtko. Mɨ inkam nwɨso, sowa uridyɨu biyɨenan bɨdi ywokiyo. Mɨ iikamɨm tɨ siyɨu ɨiir panɨɨnsi yapsi, sowa tɨowisi sɨma hɨriinansi nɨdidgɨm.
28 Quando Jesus chegou ao outro lado do mar, à região dos gadarenos, dois homens possuídos por demônios saíram do cemitério e foram ao seu encontro. Eram tão violentos que ninguém podia passar por ali.
29 Mɨ sowa ɨna kauwok boɨnamnankiyo, tɨ Yaowae Adɨn nɨnomor kouankɨ nɨtɨn, kɨra krɨmiirɨn dimu dimɨn tɨram nɨtkɨn, ha? Mɨ ɨiya dɨgana ɨna nikɨ owa kɨra maeyau biyɨeya saiir nɨkropkiyana krɨmiir tɨrbumbuamɨn.
29 Eles começaram a gritar: “Por que vem nos importunar, Filho de Deus? Veio aqui para nos atormentar antes do tempo determinado?”.
30 Mɨ tɨ hu isid komii whɨrɨn arurɨg hɨrar nokwo aekɨn.
30 A certa distância deles, havia uma grande manada de porcos pastando.
31 Mɨ tɨ uridyɨu isid komiiyɨn ha nhɨnkii kaugiyɨm mɨ ɨna boɨnkiyɨm Jisɨs siirɨn mɨ kɨra krɨmiir nhɨnɨkrɨropkii mɨ kɨra krɨmiirɨn warɨ hu isid komiiyɨn siirɨm dɨkropki.
31 Então os demônios suplicaram: “Se vai nos expulsar, mande-nos entrar naquela manada de porcos”.
32 Mɨ Jisɨs siya sɨmiirɨn ɨna boɨnkiyɨn, kɨma damki! Mɨ tɨ uridyɨu biyɨeyɨm sowiir ha haiburgiko mɨ sɨma ɨna yamkiyɨm tɨ hu isid komii ɨiiram. Mɨ tɨ hu isid komiiyɨn ha niwɨtamɨm, ɨni siiyɨeno whɨrɨn siirarar iwɨt ɨugugusamɨm. Mɨ sɨma ɨni mhɨuno whɨi kwɨra saiir kwiyae haɨngrɨmkrɨkɨu aokaonamɨm.
32 “Vão!”, ordenou Jesus. Os demônios saíram dos homens e entraram nos porcos, e toda a manada se atirou pela encosta íngreme do monte para dentro do mar e se afogou.
33 Mɨ kamɨm hu ɨmiir waikaowiyɨm, sɨma ɨna yɨdamkiyɨm. Mɨ sɨma om komiiya hɨriir ha niwɨt nɨmbimbɨiyamɨm mɨ ɨna inɨ boɨnmɨmauuɨuwɨm dimɨn sɨma kɨgnaniyɨm sɨmiirɨn. Sɨma dimɨnɨn inkam nwɨso, uridyɨu biyɨekɨ nɨtkiiyo, sowiir nɨmbiyamɨn, siir warar inɨ boɨnmɨmauuwɨu.
33 Os que cuidavam dos porcos fugiram para uma cidade próxima e contaram a todos o que havia ocorrido com os homens possuídos por demônios.
34 Mɨ saiir mhoɨiya iikam whɨekakɨm tɨ om komiiyɨn siir hɨranɨm ɨna yɨtɨm Jisɨs siir kɨgam mɨ sɨma ɨna yɨdidɨm. Mɨ ɨna nhɨnɨkrɨropkiyɨm siirɨn, nu maeyau kwɨra namɨm. Ɨriig.
34 Os habitantes da cidade saíram ao encontro de Jesus e suplicaram que ele fosse embora da região.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.