Mateus 7
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NAA
1 Kɨma inkam nwɨrni kɨpi hɨd wɨm wɨ Adi Komii siya mɨ hɨdisi.
1 — Não julguem, para que vocês não sejam julgados.
2 Mɨ ta hɨriinan yaiya kɨma boɨn hɨuriyɨuwa iikam nhɨrɨmi mɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya kɨmiirɨn wɨ hɨriinanar mɨ boɨn hɨuriyɨuwi. Mɨ kɨma iikam ɨmiirɨn hɨriga mɨ hauuwi mɨ Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ hɨriinan ɨiirar swokɨ iyopkɨiyɨuwi.
2 Pois com o critério com que vocês julgarem vocês serão julgados; e com a medida com que vocês tiverem medido vocês também serão medidos.
3 Mɨ kɨra paeka sɨma kɨriir nomiiyauwɨn siir nhwo ɨiir nwokaiya saiir dimusi kɨgi mɨ kɨra wara paemɨr komiiya kɨriir nhwo ɨiirar nwowa saiir bɨ naɨngwowarkainakɨn, aniya?
3 — Por que você vê o cisco no olho do seu irmão, mas não repara na trave que está no seu próprio?
4 Mɨ kɨra kɨriir nomiiyauwɨn siirɨn hɨnɨɨn dimusi mɨ prɨiboɨni, nomiiyau, kara wara paeka kɨriir nhwo ɨiir nwowa saiir haiyam tɨri mɨ wara paemɨr komiiya kɨriir nhwo ɨiir kiikirɨnɨua ya dimuga, ha?
4 Ou como você dirá a seu irmão: “Deixe que eu tire o cisco do seu olho”, quando você tem uma trave no seu próprio?
5 Kɨra nɨksɨsaeyakɨ waiwigɨn! Kɨra bɨiyɨn wara paemɨr komiiya kɨriir nhwo ɨiir nɨrɨpua saiir tikɨ ɨinɨkiibwaeki. Mɨ mhoɨiya kɨra wa nwokɨ kɨgomok ɨinɨkrae haiyɨm kɨriir nomiiyauwɨn siir nhwo hɨr nwokaiya paeka sɨma saiirɨn.
5 Hipócrita! Tire primeiro a trave do seu olho e então você verá claramente para tirar o cisco do olho do seu irmão.
6 Kɨma dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm Adi Komii siirɨm dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karamaeyɨm inkam biyɨeyɨm wrananɨm sɨmiir kɨpi hauugi. Dimusi rani, mhoɨiya kɨmiirɨn wɨ sɨmar swokɨ kwaenɨniyokna pii. Kɨmiir dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm iikamɨm hunanɨm sɨmiir kɨpi hauu. Dimusi rani, sɨma tɨ dimɨn ɨmiirɨm bɨ naɨngwokɨm mɨ tɨ dimɨnɨm wɨ ɨgani sɨma nɨnkɨn okwonami. Ɨriig.
6 — Não deem aos cães o que é santo, nem joguem as suas pérolas diante dos porcos, para que estes não as pisem com os pés e aqueles, voltando-se, não estraçalhem vocês.
7 Mɨ kɨma Adi Komii krɨmiir Wanɨn siiram kwɨsboɨni dimɨnam mɨ siya wa hauuwi kɨmiirɨn. Mɨ kɨma dimɨnam hansɨri mɨ kɨma siirɨn wa kɨgi. Mɨ kɨma ano ɨiir kaigakani mɨ Adi Komii siya wa haiwaokii.
7 — Peçam e lhes será dado; busquem e acharão; batam, e a porta será aberta para vocês.
8 Mɨ kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨni, inkamɨn Adi Komii siiram kwɨsboɨniyɨn sɨma pɨ dimɨna mɨ haii. Mɨ inkamɨn ɨkɨ dimɨnam mɨ hansɨriyɨn yɨo siya siirɨn wa hauuwi mɨ inkamɨn ano kaigakanii mɨ Adi Komii siya siiramɨn wa haiwaokii.
8 Pois todo o que pede recebe; o que busca encontra; e, a quem bate, a porta será aberta.
9 Mɨ kɨmiir inkam nwɨrɨn siir yɨnisɨmɨn siya siir ad ɨiiramɨn nipuam boɨni mɨ adɨn siirɨn wɨ siiya hauugi, aniya? Nɨɨngaka.
9 Ou quem de vocês, se o filho pedir pão, lhe dará uma pedra?
10 Mɨ yɨnisɨmɨn ad ɨiiramɨn anasuam boɨni siir hauuam mɨ adɨn siirɨn wɨ mɨpug biyɨe siir hauugi, aniya? Nɨɨngaka. Siya wɨ hɨriinan tɨr tani.
10 Ou, se pedir um peixe, lhe dará uma cobra?
11 Mɨ kɨma tɨ iikam bibiyɨeyɨm, hɨi mɨn tauaeiyɨm sɨma sɨmiir yɨnisɨsɨmɨm sɨmiirɨn dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨk ɨmiirar mɨ hauuwikɨm. Kɨmiir Adi Komiiyɨn nɨnomor kou hɨr nwowɨn siya ɨni nuan ad ɨmiir haiburɨn, siya dimɨn biyɨekak rani, yɨo siya wɨ hɨriinan digworaekwo mɨiyɨk mɨiyɨk ɨmiirar mɨ sɨbgu hauuwi iikamɨm siiram srɨi.
11 Ora, se vocês, que são maus, sabem dar coisas boas aos seus filhos, quanto mais o Pai de vocês, que está nos céus, dará coisas boas aos que lhe pedirem?
12 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨni, tɨ yaiyɨm sɨmiir yaimwokɨyaimwowa bɨiya Moses mɨ profet kamɨm sɨma wɨnkiyɨm yokwoni sɨma. Siyɨu mɨiyɨk dirɨraerar iikam nhɨrɨm sɨmiirɨn kɨra naɨngwowiyɨm sɨma dirɨraeraram kɨriir saiir hɨriinan. Ɨriig.
12 — Portanto, tudo o que vocês querem que os outros façam a vocês, façam também vocês a eles; porque esta é a Lei e os Profetas.
13 Kɨma ano sapɨsapɨn siirgɨ siirar dapnɨnopkainam. Dimusi rani, anowɨn maeyauwa paekaka saiir hɨriir namiyɨn, yɨo prasae rani, bwaeya komiigɨn. Mɨ siyɨuɨn siir namiyɨn bɨmbɨuwi rani mɨ iikam whɨekakɨm wɨ siirar nami.
13 — Entrem pela porta estreita! Porque larga é a porta e espaçoso é o caminho que conduz para a perdição, e são muitos os que entram por ela.
14 Mɨ anowɨn kwoɨnbudɨn omwai waiya yokiyokɨiyɨn siir hɨriir namiyɨn yɨo kabigɨkabi rani. Mɨ iikamɨm tɨ siyɨuɨn siiram namiyɨm mɨinan mɨriinamikɨm. Mɨ siirɨn nwɨnwɨra ɨrɨrakɨ hansɨryɨskaii. Ɨriig.
14 Estreita é a porta e apertado é o caminho que conduz para a vida, e são poucos os que o encontram.
15 Kɨma profet nɨksɨsaeyɨm sɨmiirsi mɨntarao yɨm sɨma kɨmaka wɨ yai iyop ninɨ onii. Mɨ wɨm kɨma wa naɨngwowi sɨma inkam mɨiyɨkɨm yaimwowar boɨnikɨm. Nɨɨngaka. Mɨ sɨmiir kwoɨnɨm yɨm mɨiyɨkɨ mɨiyɨkɨ mɨ ɨuwi, ɨni wranan ywowɨn, kɨmiir nɨksɨsaeyam mɨ sɨma kɨmiir naɨngwo tɨbmii aiir warar mɨ tɨrbuwi.
15 — Cuidado com os falsos profetas, que se apresentam a vocês disfarçados de ovelhas, mas por dentro são lobos vorazes.
16 Kɨma bɨdiya yɨnoknɨnkɨnɨm sɨmiir siyɨuɨn sɨma tɨriyɨn. Mɨ tɨ pae sɨnɨn siya wɨ tab bud rani mɨ nɨowɨn ɨriipɨ hɨriinan siya wɨ am mɨ bud rani. Nɨɨngaka.
16 Pelos seus frutos vocês os conhecerão. Por acaso se colhem uvas de espinheiros ou figos de ervas daninhas?
17 Mɨ hɨrii hɨriinankɨna pae mɨiyɨk mɨiyɨkɨm yɨmbi paenid mɨiyɨk mɨiyɨk ɨmiirar mɨ budi mɨ pae bibiyɨeyɨm yɨmbi paenid biyɨe biyɨe ɨmiirar mɨ budi.
17 Assim, toda árvore boa produz frutos bons, porém a árvore má produz frutos maus.
18 Pae mɨiyɨkɨn siya paenid biyɨe bɨ budigɨn. Nɨɨngaka. Mɨ pae biyɨeyɨn yɨo paenid mɨiyɨk bɨ swokɨ budigɨn. Nɨɨngaka.
18 A árvore boa não pode produzir frutos maus, e a árvore má não pode produzir frutos bons.
19 Mɨ paeyɨm nae mɨiyɨk bud karamae nwowiyɨm yɨm wɨ paeya sɨma nɨiyɨtkaigaigii.
19 Toda árvore que não produz bom fruto é cortada e jogada no fogo.
20 Mɨ kɨma wa nɨnoknɨnkɨni profet nɨksɨsae sɨmiir siyɨuɨn sɨma tɨriyɨn.
20 Assim, pois, pelos seus frutos vocês os conhecerão.
21 Mɨ kɨma hɨnɨɨna daɨngwo iikam whɨekakɨm sɨma kariirɨn hɨnɨɨna dapɨkɨuwi, kariir Bɨiyan Inkam Komii, sɨma Adi Komii siir yɨnisɨm tani. Nɨɨngaka. Sɨma wɨ nhɨrkɨmaka nami ɨiya digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana nɨnomor koua hɨriirɨn. Mɨ inkamɨn kariir Adi Komiiyɨn nɨnomor kou hɨr nwowɨn siir kwoɨn ɨiirar sɨbgu api mɨ siya wɨ siir kɨgrɨraowi.
21 — Nem todo o que me diz: “Senhor, Senhor!” entrará no Reino dos Céus, mas aquele que faz a vontade de meu Pai, que está nos céus.
22 Mɨ taka ɨi komiiya Adi Komii siya iikam whɨekakɨm sɨmiir hɨdi, wɨ kariirar dapboɨn wɨni, Bɨiyan Inkam Komii, Bɨiyan Inkam Komii, nɨm krɨma kɨriir inɨg ɨiir mɨriigɨm! Adi Komii siir yaiya iikam sɨmiir. Mɨ ɨkɨ uridyɨu biyɨe biyɨeyɨm sɨmiirɨn krɨma kɨriir inɨg ɨiirar haiswonɨmnɨskɨigɨm! Mɨ krɨma dimɨn kɨrɨe komii komiiyɨm kɨriir inɨg ɨiirɨn kasakasa bɨ tɨrkɨm!
22 Muitos, naquele dia, vão me dizer: “Senhor, Senhor, nós não profetizamos em seu nome? E em seu nome não expulsamos demônios? E em seu nome não fizemos muitos milagres?”
23 Mɨ taka ɨi aiirɨn kara sɨmiirɨn wɨ hɨnɨɨna boɨnmauu wakaei, kara kɨmiir bɨ swokɨ ɨnoknɨnkɨn mɨmɨnkɨn. Nɨɨngaka. Kɨma siyɨu bibiyɨe tɨrakɨ waiwigɨm, kɨma damki! Ɨriig.
23 Então lhes direi claramente: “Eu nunca conheci vocês. Afastem-se de mim, vocês que praticam o mal.”
24 Mɨ inkamɨn kariir yai aiir wakaeyokna dirɨraerari, yɨo tɨkɨ hɨriinan inkamɨn kwoɨn mɨiyɨkakɨn, yɨo ɨni inkamɨn omaka siiya ɨdwo mɨriiyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn.
24 — Todo aquele, pois, que ouve estas minhas palavras e as pratica será comparado a um homem prudente que construiu a sua casa sobre a rocha.
25 Mɨ ta ɨiya opud nao owɨe komiiyɨn ha nɨtɨn ta omaka aiir namɨtɨunii mɨ saeya bɨ nakainamka. Nɨɨngaka. Dimusi rani, ta omaka ɨni siiya kɨrɨe kɨrɨeyɨm nu aowa nwokaiyɨm sɨmakar yaunɨ owɨuwɨm.
25 Caiu a chuva, transbordaram os rios, sopraram os ventos e bateram com força contra aquela casa, e ela não desabou, porque tinha sido construída sobre a rocha.
26 Mɨ inkamɨn ta kariir yai aiir wakaeyokna karamae nwowiyɨn, yɨo ɨni tɨ inkamɨn omaka aowi maeyau mɨriiyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn.
26 E todo aquele que ouve estas minhas palavras e não as pratica será comparado a um homem insensato que construiu a sua casa sobre a areia.
27 Mɨ ɨiya opud nao komiigɨ nɨtiyɨm mɨ owɨe komiiyɨn ha mɨ ɨtɨn mɨ digworaekwo hɨriinanɨm ta omaka aiir namɨtɨuniyɨm mɨ saeya ɨna yakainama. Ɨhɨ, saeya ɨna yakai ɨɨmɨk ɨuguskiya.
27 Caiu a chuva, transbordaram os rios, sopraram os ventos e bateram com força contra aquela casa, e ela desabou, sendo grande a sua ruína.
28 Jisɨs siya tɨ dimɨnɨn siirɨn ha boɨn dɨgiyɨn mɨ iikam whɨe komiiya ɨni hindara yanaakiyɨm tɨ yai hɨriinanɨm siya boɨnmɨmauuwɨm sɨmiirsiyɨn.
28 Quando Jesus acabou de proferir estas palavras, as multidões estavam maravilhadas com a sua doutrina,
29 Dimusi rani, siya sɨmiirɨn kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨmiir hɨriinan bɨ boɨnmɨmauugɨn. Nɨɨngaka. Siya sɨmiirɨn inkamɨn inɨgakɨn siir hɨriinan boɨnmɨmauugɨn. Ɨriig.
29 porque ele as ensinava como quem tem autoridade, e não como os escribas.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.