Mateus 19

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Jisɨs siya tɨ siir yaiyɨm sɨmiir ha boɨn dɨgiyɨm mɨ nu Galili siir haiburgik mɨ nu Judia mɨ yabɨe komii Jodan siir yarmiiya hɨriir swokɨ haiyɨug nam.
1 Depois de dizer isso, Jesus saiu da Galileia e foi para a região da Judeia que fica no lado leste do rio Jordão.
2 Mɨ iikam whɨekakɨm ɨni siir mhoɨiya kaikwokwo namɨm. Mɨ ta maeyau aiirɨn iikamɨm makakɨm sɨmiirɨn hɨr haiswonɨmnɨskɨigɨm.
2 Uma grande multidão o seguiu, e ali ele curou os doentes.
3 Mɨ Farisi kam nhɨrɨm ɨna yɨtɨm siirɨm mɨ sɨma siirɨm inɨ boɨnkɨnankɨuni mɨ siirɨn ɨna srɨiyɨm, Moses siir siyɨuɨn tɨ krɨma napɨn siya mɨiyɨkargɨn, siya hɨriinan bɨdi boɨnɨn inkamɨn siya siir wig aiirɨn ha sopki, aniya?
3 Alguns fariseus chegaram perto dele e, querendo conseguir alguma prova contra ele, perguntaram: — Será que pela nossa
4 Jisɨs siya hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn mɨ kɨma tɨ yaiyɨm Yokwo Komiiya saiir nwowɨm, sɨmiir bɨ mwaɨngɨm, ha? Siya hɨnɨɨna boɨn, bɨdi bɨdiniyarɨn Adi Komii siya digworaekwo whɨekakɨm sɨmiirar nonkwokwowɨn mɨ siya wigkam warar yɨnkɨn onkwokwoki.
4 Jesus respondeu:
5 Mɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, tɨ hɨriinan siyɨuɨn, kamɨm siir yopii ad owiir haiburgigi mɨ siir wig anaka namwoɨuwi mɨ sowa ɨni ɨrɨpa pɨu kwɨruwa ywokiywo!
5 E Deus disse: “Por isso o homem deixa o seu pai e a sua mãe para se unir com a sua mulher, e os dois se tornam uma só pessoa.”
6 Mɨ kɨra hɨriinan tɨri. Mɨ sowa ɨni pɨu kwɨruwa ywokiywo. Dimɨnɨn Adi Komii siya nokiyopmasugiyɨn inkamkɨ siir nɨkrɨpɨm dɨg nwo rani.
6 Assim já não são duas pessoas, mas uma só. Portanto, que ninguém separe o que Deus uniu.
7 Mɨ Farisi kamɨm sɨma siirɨn hɨnɨɨna srɨi boɨn Moses siya tɨ hɨriinan yaiya krɨmiir dimusi hauugigɨm, kamɨn siya yokwowa ha wɨnki, ta wig aiirɨm sowiir nonkwona aiir nɨkrɨpam mɨ siya hɨriinan dimusi wɨnkɨn, ha?
7 Os fariseus perguntaram: — Nesse caso, por que é que Moisés permitiu ao homem mandar a sua esposa embora se der a ela um documento de divórcio?
8 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aka yowarkɨi boɨnki. Dimusi rani, kɨma pɨ nantamyɨriyɨrkɨm Adi Komii siir yai aiir. Mɨ Moses siya kɨmiirɨn asi kɨgnɨnkɨnkikɨn. Wigkam sopni siyɨuɨn mɨ bɨdi bɨdiniyarɨn Adi Komii siya wig sopni siyɨuɨn siirɨm bɨ naɨngwokɨn.
8 Jesus respondeu:
9 Kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨnmauugi. Mɨ kam nwɨrɨn siir wiga saeya hɨi kam nwɨr aka bɨ nanae mɨmɨnka mɨ tɨ hɨriinan kamɨn siya saiirɨn whɨsariiyar sopkikɨn mɨ siya yaeya wig ɨr yonkwonaɨu, tɨ hɨriinan inkamɨn siya nonkwonani siyɨuɨn siir tɨrbugɨn.
9 Portanto, eu afirmo a vocês o seguinte: o homem que mandar a sua esposa embora, a não ser em caso de adultério, se tornará adúltero se casar com outra mulher.
10 Kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma hɨnɨɨna boɨnki mɨ siya hɨnɨɨna boɨnkɨswo wig nonkwonani siyɨuɨn yɨo ɨni kɨrɨe ywowɨn mɨ inkamɨn siya ɨɨndɨma mɨ owi ɨni mɨ owɨn.
10 Os discípulos de Jesus disseram: — Se é esta a situação entre o homem e a sua esposa, então é melhor não casar.
11 Mɨ Jisɨs siirɨn hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, iikam whɨekakɨm sɨma ta yaiya saiir wakaeyokna apam pɨ boriisopi. Nɨɨngaka. Mɨ iikamɨm Adi Komii siya nɨmbinɨm sɨma sɨmargɨm tɨ siyɨuɨn siir wakaeyoknaei.
11 Jesus respondeu:
12 Wakae, kam nhɨrɨm sɨma wig nonkwona dɨg nwo rani. Dimusi rani, ɨiya sɨmiir yopiiga naokainɨnkɨnkiyɨn yɨm ɨsi hɨriinanar mɨ owɨn, sɨma wig aka ɨrɨpa pɨu nwowɨm wɨ dɨg nwo rani. Dimusi rani, sɨma wɨ dɨg nwo rani, wiga aka ɨrɨpɨ pɨu nwowɨm mɨ kɨma nhɨrɨm kɨmiir mɨomaiyɨm bɨdi kɨntɨowɨm mɨ kɨma wig aka ɨrɨpa pɨu wa nwowi mɨ kɨma wɨ yɨnɨekak nwo rani. Mɨ nhɨrɨm sɨma Adi Komii siir mɨiya saiir mɨriiyamar naɨngwowi. Dimusi rani, siya digworaekwo whɨekakɨm sɨmiirar kɨgrɨraowikɨn mɨ sɨma wig nonkwonam pɨ boriisopi. Inkamɨn ta yaiya saiirɨm naɨngwowi mɨ maɨrgɨmaɨrga nwowi mɨ siya wɨ saiirar wakaeyoknaei. Ɨriig.
12 Pois há razões diferentes que tornam alguns homens incapazes para o casamento: uns, porque nasceram assim; outros, porque foram castrados; e outros ainda não casam por causa do
13 Ta ɨi aiirɨn iikam nhɨrɨm sɨma yɨnisɨsɨm nhɨrɨm Jisɨs siirɨm hainamkɨm mɨ sɨma hɨnɨɨna naɨngwokɨm, Jisɨs siir ɨɨna sɨmiir nonkwo okboɨnmamaɨrɨm. Mɨ Adi Komii siirɨm kwɨsboɨnɨm. Mɨ tɨ kamɨm siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨo sɨmiir ywoki.
13 Depois disso, algumas pessoas levaram as suas crianças para Jesus pôr as mãos sobre elas e orar, mas os discípulos repreenderam as pessoas que fizeram isso.
14 Mɨ Jisɨs siya boɨn, kɨma yɨnisɨsɨmɨm sɨmiir kɨgnɨnkɨnki sɨma kariiram wit, kɨma sɨmiir kɨpi nɨkɨdu. Nɨɨngaka. Adi Komii siya tɨ iikamɨm sɨmiirar kɨgrɨraowi mɨ ɨni tɨ yɨnisɨsɨmɨm sɨmiir hɨriinan ywowɨm.
14 Aí ele disse:
15 Mɨ siir ɨɨna sɨmiir mwo ɨdwo yonkwo. Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna yokboɨnmamaɨrɨn. Mhoɨiya siya ta maeyau aiir haiburgigɨn mɨ ɨna yamɨn. Ɨriig.
15 Então Jesus pôs as mãos sobre elas e foi embora.
16 Mɨ inkam nwɨrɨn Jisɨs siir hɨriir yɨmbiyam mɨ ɨna srɨi boɨnɨm. Inkamɨn iikam nowamwarkaiyɨuwiyɨn, kara wɨ panɨɨn dimɨn mɨiyɨkɨn siir tɨri mɨ kariir inɨgɨn wɨ kwoɨnbudɨn omwai waiyayokiyokɨiyɨn ɨinokɨinokɨn siir haiyamɨn, ha?
16 Certa vez um homem chegou perto de Jesus e perguntou: — Mestre, o que devo fazer de bom para conseguir a vida eterna?
17 Mɨ Jisɨs siir yowarkɨi boɨnki, kariiram dimusi srɨi pɨkɨ hɨnɨɨn dimɨn mɨiyɨkɨn siir haiyam srɨigɨn, ha? Adi Komii siyaɨrgɨn inkam mɨiyɨk nwowiyɨn. Mɨ kɨra kwoɨnbudɨn omwai waiyaiyɨn siiram naɨngwowi mɨ kɨra siyɨu komiiyɨn Moses siirɨn siya wɨnɨn bɨiya siirarar dapkrɨpkai.
17 Jesus respondeu:
18 Mɨ tɨ inkamɨn Jisɨs siirɨn ɨna srɨiyɨn, pɨkɨ hɨnɨɨn siyɨu ɨkɨm, Moses siirɨm, ha? Mɨ Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn, tɨ sɨma. Kɨra inkam nwɨr kɨpi nɨtkikai mɨ kɨra hɨi kɨpi nanae, kɨra hɨi kɨpi tauae, kɨra inkam nwɨrni kɨpi nɨksɨsae boɨn hɨuriyɨu.
18 — Que mandamentos? — perguntou ele. Jesus respondeu:
19 Kɨra yopii adɨm sɨmiir yai ɨmiirar wakaeyokna mɨ sowiirwaiyɨn siyɨu mɨiyɨk ɨiirar tɨr. Mɨ kɨra iikam nhɨrɨm sɨmiirɨm naɨngwoyɨmiyokiyɨm mɨ kɨram naɨngwoyɨmiyoknaeiya mɨ saiir hɨriinana daɨngwoyɨmiyok.
19 respeite o seu pai e a sua mãe e ame os outros como você ama a você mesmo.”
20 Mɨ whranisɨmɨn siya siir boɨnki, tɨ siyɨu whɨekakɨm, kara sɨmiirarar mɨ apikɨn. Kara whaowaeyɨn pɨkɨ hɨnɨɨn dimɨn ɨkɨn?
20 — Eu tenho obedecido a todos esses mandamentos! — respondeu o moço. — O que mais me falta fazer?
21 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, kɨra wadɨe nwowi kɨriir digworaekwo whɨekakɨm iikam nhɨrɨm sɨmiir hauu sɨma saɨnɨm mɨ tɨ umɨrɨm kɨra ɨkɨ iikam paeprikabɨm sɨmiir hauugi. Mɨ kɨra hɨriinan tɨri, nɨnomor kou hɨrɨn kɨra wɨ digworaekwo whɨekaka nwowi. Mɨ tɨ kɨra tɨrɨm sɨmiir mhoɨiya kɨra wɨ kariir mhoɨiya wɨt.
21 Jesus respondeu:
22 Mɨ ɨiya tɨ whranisɨmɨn ta hɨriinan yai aiir wakaeyɨn siir kwoɨnɨn ɨni hɨkaka ywonamɨn mɨ siya Jisɨs siir haiburgikɨn mɨ ɨna yamɨn. Dimusi rani, siya digworaekwo whɨekakakɨn.
22 Quando o moço ouviu isso, foi embora triste, pois era muito rico.
23 Mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki, kara kɨmiirɨn yaimwo aiirar boɨnki. Inkamɨn umɨr digworaekwo whɨekakakɨn siya Adi Komii siir mhoɨiya namamɨn wɨ mɨinan mɨrii nami yɨpɨkɨ siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgrɨraowiyɨm siirɨm.
23 Jesus então disse aos discípulos:
24 Kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna swokɨ boɨnki hab saeya tɨdiyɨnɨn digworaekwo paniyɨn siir no ɨiir nɨnopkai namamɨn wɨ dɨg nwo rani, inkamɨn umɨr digworaekwo whɨekakɨn siya ta haba mɨinan saeya mɨriiya saiir hɨriinan mɨi mɨrii rani. Nɨɨngaka. Yɨo wɨ mɨi kamiigɨkomii mɨriinami mɨ siya Adi Komiiyɨn digworaekwo whɨekakɨm sɨm kɨgɨrkakiyɨn wɨ saɨka namasu rani. Nɨɨngaka. Dimusi rani, siya umɨr digworaekwo ɨmiirɨmar naɨngwokwowi mɨ siirɨn wɨ sɨmar nɨkɨduwi.
24 E digo ainda que é mais difícil um rico entrar no Reino de Deus do que um camelo passar pelo fundo de uma agulha.
25 Kamɨm siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm sɨma ta yai aiir wakaeyɨm mɨ sɨma ɨna yanaakiyɨm. Mɨ sɨma boɨn mɨ siya tɨ hɨriinan inkamɨm siya dɨg nwo karam nwowi mɨ yɨpɨkɨn kwoɨnbudɨn omwai waiyayokiyokɨiyɨn siirɨn dɨg nwowi, ha? Nɨm krɨma ha naɨngwowi inkam nwɨrkɨ namɨm wɨ dɨg nwo rani.
25 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram muito admirados e perguntavam: — Então, quem é que pode se salvar?
26 Mɨ Jisɨs siya sɨmiirar kao hɨrɨrɨukiyɨn mɨ ɨna yowarkɨi boɨnɨn. Iikamɨm sɨma sɨma whɨndirɨraerarna sɨmiir kwoɨnbudɨn omwai waiyayokiyokɨiyɨn wɨ dɨg nwo rani, Adi Komii siya tɨ dikworaekwo whɨekak ɨmiir dirɨraerari wɨ dɨga nwowi.
26 Jesus olhou para eles e respondeu:
27 Pita siya Jisɨs siir boɨnmauugi Kɨgi! Krɨma krɨmiir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir hɨriinansi haiburgigɨm. Mɨ wɨ kɨriir mhoɨiyar nɨti. Mɨ mhoɨiya krɨma wɨ pɨkɨ hɨnɨɨn dimɨnɨn siir haii, ha?
27 Aí Pedro disse: — Veja! Nós deixamos tudo e seguimos o senhor. O que é que nós vamos ganhar?
28 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yowarkɨi boɨnki, kara kɨmiirɨn yaimwo aiirar boɨnki. Tɨ nu wɨnɨn kara Yaowae Adɨn nɨnomor kou hɨrankɨ nɨtɨn mɨ kara wɨ ipiiya Inkam Komii nu kɨgrɨraowiyɨn siira wɨ saiir nɨdwokaii. Mɨ wɨ paenana nɨuyaei mɨ tɨ nu wɨnɨn kɨma kam ɨuur nwɨso kariir mhoɨiya nɨtɨm kɨma wɨ ipiiyɨm sɨmiir nɨdwokaii, kariir hɨriinan. Mɨ Isrel sɨmiir iikam isid ɨuur whɨso wɨ sɨmiir siyɨu ɨmiirar hɨdi.
28 Jesus respondeu:
29 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma sɨmiir omaka mɨ sɨmiir yɨnisɨsɨm mɨ sɨmiir yokman mɨ sɨmiir yopii adɨm mɨ sɨmiir nu digworaekwo whɨekak ɨkɨm, sɨmiir bɨdi haiburgigɨm. Dimusi rani, sɨma kariir mhoɨiya nɨtam bɨdi yaɨngwowɨm. Mɨ mhoɨiya kara sɨmiirɨn wɨ yaeya digworaekwo whɨekakar swokɨ ɨnkɨn hauugi mɨ sɨma kwoɨnbudɨn omwai waiyayokiyokɨiyɨn wɨ siir haii.
29 E todos os que, por minha causa, deixarem casas, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou terras receberão cem vezes mais e também a vida eterna.
30 Mɨ iikamɨm inɨg komiigakɨm tariinan nwowɨm yɨm wɨ mhoɨiya hɨsprɨprɨkɨini mɨ iikamɨm tariinan sɨma inɨg komii karamaeyɨm mhoɨiya sɨma wɨ inɨg komiigak nwowi. Ɨriig.
30 Muitos que agora são os primeiros serão os últimos, e muitos que agora são os últimos serão os primeiros.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.