Mateus 18
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH
1 Mɨ ta Ɨiya kamɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma siir hɨriir yɨmbiyam mɨ ɨna srɨiyɨm, yɨpɨkɨn Adi Komii siir iikamɨm sɨmiir kɨgrɨraowiyɨm sɨmiir kou nwowɨn?
1 Naquele momento os discípulos chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Quem é o mais importante no
2 Mɨ Jisɨs siya yɨnisɨm nwɨrɨn siir yɨkɨuna okwo sɨmiir bopwoniya hɨrɨn.
2 Jesus chamou uma criança, colocou-a na frente deles
3 Mɨ siya ɨna boɨnɨn, kara kɨmiirɨn yaimwowa boɨni, kɨma tɨ yɨnisɨm sapɨsapɨn siir hɨriinan nwowi, digworaekwosi naɨngwoyɨmiyok karamae nwowi mɨ kɨma Adi Komii siya siir iikam whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiirɨn wɨ wara nwo rani.
3 e disse:
4 Inkamɨn siyamar naɨngwona karamae nwowi mɨ inɨg karamae tɨ yɨnisɨm sapɨsapɨn siir hɨriinan mɨ tɨ inkam hɨriinanɨn bɨi wɨ siya nwowi, Adi Komii siya siir iikam whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana.
4 A pessoa mais importante no Reino do Céu é aquela que se humilha e fica igual a esta criança.
5 Yɨpɨkɨ kariir yai aiir wakaeyoknaei mɨ siya iikam nhɨrɨm sɨmiirɨn siyɨu mɨiyɨk tɨri, tɨ yɨnisɨm sapɨsapɨn siir tɨrɨn saiir hɨriinan. Mɨ tɨ hɨriinanɨn yɨo siyɨu mɨiyɨk kariirar tɨrhaigɨnɨuwi. Ɨriig.
5 E aquele que, por ser meu seguidor, receber uma criança como esta estará recebendo a mim.
6 Mɨ inkamɨn, inkam nwɨrɨn inɨg karamaeyɨn siir naɨngwo tɨbmiiya saiir tɨrbumbuwi, yɨo ɨni tɨ yɨnisɨmɨn siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ siya siyɨu biyɨe tɨrnami. Mɨ kɨma yɨɨbsiiya komii saɨka kogi tɨ hɨriinan inkamɨn mɨ whɨi solwara saiir bopwoniya hɨr kimai whɨridgi mɨ siya pɨ hɨr kwiyae haɨngrɨkɨu aonamɨm. Ta hɨriinan hɨka ɨni wadɨe ywowa mɨ Adi Komii siya hauukɨswo wɨ biyɨekɨ biyɨe pɨ ywowɨn.
6 — Quanto a estes pequeninos que creem em mim , se alguém for culpado de um deles me abandonar, seria melhor para essa pessoa que ela fosse jogada no lugar mais fundo do mar, com uma pedra grande amarrada no pescoço.
7 Mɨntarao tɨ nu ɨiirɨn digworaekwo biyɨe biyɨe whɨekakɨm ɨni tɨrar nwowɨm mɨ sɨma tɨrbumbuwi kɨmiirɨn mɨ tɨ dimɨn biyɨe whɨekakɨm sɨma wɨ hɨriiyar nwoyokiyowɨi. Mɨ mhoɨiya wɨ Adi Komii siya tɨrbu ɨguski inkamɨn, inkam nwɨrni naɨngwo tɨbmii tɨrbuwɨn.
7 Ai do mundo por causa das coisas que fazem com que as pessoas me abandonem! Essas coisas têm de acontecer, mas ai do culpado!
8 Mɨ ɨga ɨɨna sowa siyɨu biyɨe tɨram mɨni mɨ kɨra sowiir kaigrɨp ɨtkiki mɨ kɨriir ɨga ɨɨna kwokwɨra nwowi mɨ ɨni mɨ owɨn kɨra ɨga kwɨr mɨ ɨɨna kwɨra namɨm omwai waiyae yokiyokɨiyɨm. Yɨo wɨ mɨiyɨk mɨiyɨk nwo rani, kɨra paeya nɨuyokiyokwɨiya saiir hɨriir nami ɨga ɨɨn kwiiyarar.
8 — Se uma das suas mãos ou um dos seus pés faz com que você peque, corte-o e jogue fora! Pois é melhor você entrar na vida eterna sem uma das mãos ou sem um dos pés do que ter as duas mãos e os dois pés e ser jogado no fogo eterno.
9 Mɨ kɨriir nhwoɨn siya dimɨn biyɨe tɨram mɨni mɨ kɨra siir habɨtkɨigi mɨ ɨni mɨ owɨn kɨra nhwona nhɨruwa mɨ ami omɨn omwai waiya yokiyokɨiyɨn. Yɨo wɨ mɨiyɨkɨ mɨiyɨk nwo rani, kɨra paeya nɨuyokiyokwɨiiya saiir hɨriir nami nhwona nhɨsar.
9 Se um dos seus olhos faz com que você peque, arranque-o e jogue fora! Pois é melhor você entrar na vida eterna com um olho só do que ter os dois e ser jogado no fogo do inferno.
10 Kɨma mɨntarao! Kɨma ha kɨpi naɨngwo tɨ iikam sɨma kariir siyɨu ɨiir napɨn sɨma iikam nɨɨngakɨ nɨuwi. Nɨɨngaka. Kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨni, Adi Komii siir paekwosɨmɨm sɨma kɨgrɨraowi sɨmiirɨn. Mɨ sɨma ɨni siir om hɨrar nwowɨm. Mɨ sɨmiirɨn wɨ siya boɨni.
10 — Cuidado, não desprezem nenhum destes pequeninos! Eu afirmo a vocês que os anjos deles estão sempre na presença do meu Pai, que está no céu.
11 Kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn siya iikam biyɨeyɨm nu tɨranɨm sɨmiir nanmaiwarkainam nɨtkɨn. Ɨriig
11 [Porque o
12 Kɨma panɨɨna naɨngwowi, ha? Inkam nwɨrɨn siir sibsibɨm kamararɨm ɨriiyarkɨm (100) mɨ sɨmiir ɨrɨn ɨni niimau whaowaekiyɨn mɨ siya wɨ siirɨm hansɨram tani, aniya? Iyɨe? Nɨɨngaka. Mɨ siya tɨ kamnwii ɨuur ɨriiyar ɨdiyɨm (99) wɨ mhɨuisɨmɨn siir hɨr haiburgigi mɨ siya sibsib ɨrɨn whaowaekiyɨn wɨ siirɨm ninɨ hansɨrɨuwi.
12 — O que é que vocês acham que faz um homem que tem cem ovelhas, e uma delas se perde? Será que não deixa as noventa e nove pastando no monte e vai procurar a ovelha perdida?
13 Kara kɨmiirɨn yaimwowa boɨni, ɨiya siya pɨ siir hansɨr haii mɨ maɨrgɨmaɨrga tɨ ɨrua siirɨm nwowa mɨ ɨni tɨ kam nwii ɨuur ɨriiyar ɨdiyɨm (99) sɨmiir haibura.
13 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quando ele a encontrar, ficará muito mais contente por causa dessa ovelha do que pelas noventa e nove que não se perderam.
14 Mɨ ɨriipa hɨriinan nɨnomor kouanɨn siya hɨnɨɨnɨm naɨngwo rani, siir yɨnisɨm nwɨrkɨ wɨ kɨpi swokɨ whaowae ɨuguski paeya hɨriir. Ɨriig.
14 Assim também o Pai de vocês, que está no céu, não quer que nenhum destes pequeninos se perca.
15 Mɨ kɨriir nomiiyauɨn siya siyɨu biyɨe kɨnaka tɨrbugɨn mɨ kɨra siirɨm dam mɨ kowa maeyauu kwɨruwa dɨdwo mɨ siyɨu biyɨe siya kɨriir tɨrbuɨn mɨ kɨra siir boɨnmauu. Mɨ siya kɨriir yai aiir wakae tɨ hɨriinan siyɨu biyɨe siya tɨrɨn wɨ digɨumii siir haimriiyɨugigi mɨ siirɨn kɨrar whɨndirɨraerar haigɨnɨu mɨ siya wɨ wadɨeya sɨbgu owɨm.
15 — Se o seu irmão pecar contra você, vá e mostre-lhe o seu erro. Mas faça isso em particular, só entre vocês dois. Se essa pessoa ouvir o seu conselho, então você ganhou de volta o seu irmão.
16 Mɨ siya kɨriir yai aiir sɨbgu wakaeyokna karam nwowi mɨ kɨma Moses siir yaiya saiir hɨriinan dirɨraerar mɨ kɨra inkamo naɨngwo tɨbmiiyo nwɨsa dɨnkɨn ɨkɨuna mɨ sowa kɨnaka dam, yai kɨriir whɨnboɨnaiyɨm.
16 Mas, se não ouvir, leve com você uma ou duas pessoas, para fazer o que mandam as
17 Mɨ siya kam nwoɨmɨm kɨmiir yai wakae karam nwowi mɨ kɨra iikam nhɨrɨm Adi Komii siirɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir dɨkɨuna mɨ kɨma ɨrɨpa hangiriyɨu boɨnai mɨ siya sɨmiir yai wakae karam nwowi mɨ kɨra siirɨn hɨnɨɨna daɨngwo siya naɨngwo tɨbmiiyan inkam tani siya siyɨu biyɨeyɨm sɨmiir tɨriikɨm mɨ kɨma siirɨn hindara hɨuriyɨumi ɨuguski.
17 Mas, se a pessoa que pecou não ouvir essas pessoas, então conte tudo à igreja. E, se ela não ouvir a igreja, trate-a como um pagão ou como um cobrador de impostos.
18 Kara kɨmiirɨn yaimwo aiirar boɨni, dimɨnɨn kɨra nu tɨr kɨgnɨnkɨnkikɨn, mɨ Adi Komii siya nɨnomor kou hɨrɨn wɨ hɨriinanar mɨ kɨgnɨnkɨnki siirɨn. Dimɨnɨn kɨra naɨngwowɨn nu tɨr kɨgnɨnkɨn owam mɨ Adi Komii siya nɨnomor kou hɨrɨn wɨ hɨriinana mɨ kɨgnɨnkɨn owi siirɨn.
18 — Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o que vocês proibirem na terra será proibido no céu, e o que permitirem na terra será permitido no céu.
19 Mɨ kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna swokɨ boɨni inkam nwɨswo nu tɨrano sowiir kwoɨnɨn whɨruwa nwowi mɨ ha kwɨsboɨni dimɨnam mɨ kariir Adɨn nɨnomor kou hɨr nwowɨn siya sowiirɨn wa wakaei.
19 — E afirmo a vocês que isto também é verdade: todas as vezes que dois de vocês que estão na terra pedirem a mesma coisa em oração, isso será feito pelo meu Pai, que está no céu.
20 Ɨhɨ. Dimusi rani, inkam nwɨs o nwoɨm sɨma sɨma nwowi maeyau kwɨr mɨ hangiriyɨu owi kariir inɨg ɨiirɨm mɨ kara wɨ sɨmaka hɨrar mɨ ɨnkɨn owi mɨ sɨmiirɨn wɨ karar whɨndirɨraerar haigɨnɨuwi. Ɨriig.
20 Porque, onde dois ou três estão juntos em meu nome, eu estou ali com eles.
21 Pita siya Jisɨs siir hɨriir yɨmbiyam mɨ ɨna srɨiyɨn, Bɨiyan Inkam Komii, kariir nomiiyauɨn siya kariirɨn siyɨu biyɨe tɨrbuwi mɨ siir dimɨn biyɨeyɨm wɨ pariig ɨiya haiyoprimdiyɨumiigi tɨ dimɨn ɨmiirɨn mɨ ɨi ɨriiyar kwɨswo ɨni dɨgar mɨ owɨm, aniya?
21 Então Pedro chegou perto de Jesus e perguntou: — Senhor, quantas vezes devo perdoar o meu irmão que peca contra mim? Sete vezes?
22 Mɨ Jisɨs siya siirɨn hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki, kara kɨriirɨn ha boɨn tani ɨiyɨm ɨriiyar kwɨs. Nɨɨngaka. Kara ha boɨnki kɨra haiyoprimdiyɨumiigi ɨiyɨm kam nwoɨm ɨuur ɨriiyar kwɨs (77).
22 — Não! — respondeu Jesus. — Você não deve perdoar sete vezes, mas setenta e sete vezes.
23 Kara kɨmiir boɨni tɨ siyɨuɨn dimɨn biyɨe haiyoprimdiyɨumiiyɨm. Dimusi rani, Adi Komii siya siir iikamɨm sɨmiir kɨgɨrkakana ɨni inkam komii nu kɨgrɨraowiyɨn siya umɨrɨm siir mɨiyan kamɨm whɨsarii sɨma prɨihaiyɨm sɨmiir swokɨ hauu kɨiyɨuwam tɨri, ɨni saiir hɨriinan ywowɨm.
23 Porque o
24 Siya kamɨm umɨrɨm whɨsarii prɨihaiyɨm sɨmiirar kwamɨrii bwakainamɨn sɨmiir hauukɨiyɨuwam mɨ sɨma inkam nwɨrɨn siirɨm yɨkɨuna mɨ umɨrɨm siya haiyɨm 10 milionkɨm mɨ siya yamdi siir swokɨ hauuwɨm.
24 Logo no começo trouxeram um que lhe devia milhões de moedas de prata.
25 Mɨ siya tɨ umɨrɨm siya prɨihaiyɨm sɨmiir umɨr ɨmiir swokɨ hauukɨiyɨuwɨm dɨg rani. Mɨ inkam komii ɨna boɨnɨn kɨma wara inkamɨn mɨ siir wig yɨnɨm mɨ siir digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir wɨkropki iikam nhɨrɨm sɨma saɨnɨm mɨ tɨ umɨrɨm wɨ ɨkɨ dimɨnɨm siya prɨi haiyɨm sɨmiir nwokɨ hauukɨiyɨuwɨm.
25 Mas o empregado não tinha dinheiro para pagar. Então, para pagar a dívida, o seu patrão, o rei, ordenou que fossem vendidos como escravos o empregado, a sua esposa e os seus filhos e que fosse vendido também tudo o que ele possuía.
26 Mɨ tɨ mɨiyan inkamɨn siya inkam komii ogmwo saɨka kingiina inɨ hɨuni mɨ ɨna boɨnɨn, kɨra kariirsi daɨngwoyɨmyok mɨ ha tikɨ o! Umɨr whɨekakɨm kara prɨihai prɨihaiyɨm wɨ kɨriir swokɨ hauukɨiyɨu dɨgi.
26 Mas o empregado se ajoelhou diante do patrão e pediu: “Tenha paciência comigo, e eu pagarei tudo ao senhor.”
27 Mɨ inkam komiiyɨn tɨ siir mɨiyan inkam ɨiirsi yaɨngwoyɨmyok mɨ siirɨn ɨna swokɨ ɨkropkiyɨn mɨ umɨrɨm siya prɨihaiyɨm sɨmiir warar yɨnkɨn ɨuguski.
27 — O patrão teve pena dele, perdoou a dívida e deixou que ele fosse embora.
28 Mɨ tɨ mɨiyan inkamɨn yaba hɨriir napniyamɨn mɨ siir nomiiyau nwɨrɨn ɨrɨpa mɨi sowa mɨriiyɨn siir yani kɨgɨu mɨ umɨrɨm siya siir hɨrankɨn prɨihaiyɨm paeyarɨn haɨrkɨn mɨ siya siir nɨi ɨiir yonkwo nhɨowomwan mɨ siirɨn ɨna boɨnɨn, umɨrɨm whɨsarii kɨra haiyɨm kariir tɨrɨnkɨn, kɨra kariir swokɨ hauugi.
28 O empregado saiu e encontrou um dos seus companheiros de trabalho que lhe devia cem moedas de prata. Ele pegou esse companheiro pelo pescoço e começou a sacudi-lo, dizendo: “Pague o que me deve!”
29 Mɨ siir nomiiyauɨn ogmwo ha hɨuɨn mɨ hɨnɨɨna kauwok boɨnanae, kɨra kariirsi daɨngwoyɨmyok mɨ ha tikɨ o, umɨrɨm whɨsarii kara haiyɨm sɨmiirɨn wɨ yamdiya swokɨ hauuwi.
29 — Então o seu companheiro se ajoelhou e pediu: “Tenha paciência comigo, e eu lhe pagarei tudo.”
30 Mɨ siya ɨni boriisop waeyaoɨn mɨ siirɨn maeyaua hɨuyokiyokaiya mɨi biyɨe mɨriiya saiir hɨr inɨ whɨnap kinɨsugik mɨ siya siir umɨr yamdi swokɨ hauu dɨgi mɨ siya yaba wa nɨti.
30 — Mas ele não concordou. Pelo contrário, mandou pôr o outro na cadeia até que pagasse a dívida.
31 Mɨ siir nomiiyauɨm tɨ hɨriinan siyɨu ɨiir kɨgɨm mɨ sɨmiir kwoɨnɨm mɨiyɨk bɨ naɨngwokikɨm mɨ sɨma ɨni inkam komii ɨiirɨma yamɨm, tɨ siyɨu hɨriinan siya sɨmiir nomiiyau ɨiir tɨrgigɨn siir inɨ boɨnmɨmauɨu.
31 Quando os outros empregados viram o que havia acontecido, ficaram revoltados e foram contar tudo ao patrão.
32 Mɨ inkam komiiyɨn siya asi nɨkɨunakikɨn tɨ siir mɨiyan inkam ɨiirɨm mɨ siirɨn hɨnɨɨna boɨnki, kɨra inkam mɨiyɨk rani, bɨiya kɨra kariirɨma nikɨ kauwok boɨnanaekɨn. Kɨra kariirsi daɨngwobumbugi mɨ kara kɨriirsiyɨn ɨna yaɨngwobumbugiyɨn mɨ kara kɨriirɨmɨn ha bɨ nɨkɨunanaekɨn kɨra kariirɨn tɨ umɨr komiiyɨn siirɨn yamdiya whauukɨiyɨu sasau.
32 Aí o patrão chamou aquele empregado e disse: “Empregado miserável! Você me pediu, e por isso eu perdoei tudo o que você me devia.
33 Dimusi rani, kɨra kɨriir nomiiyauɨn ɨrɨpa mɨi kowa mɨriiyɨn siirsi bɨ naɨngwoyɨmiyokɨn kara kɨriirsi naɨngwoyɨmiyoka saiir hɨriinan, ha?
33 Portanto, você deveria ter pena do seu companheiro, como eu tive pena de você.”
34 Mɨ inkam komiiyɨn siir kwoɨnɨn haugɨhauga whwiyɨeyɨn mɨ kam nhɨrɨm sɨmiir yɨkropki mɨ sɨma siir yɨnɨmnan ɨtkɨn mɨ sɨma siirɨn maeyaua hɨuyokiyokaiya mɨi biyɨe mɨriiya saiir hɨr inɨ whɨnap kinɨsugik ɨiya siya umɨr hauukɨiyɨuwi wɨ saiir dɨgi.
34 — O patrão ficou com muita raiva e mandou o empregado para a cadeia a fim de ser castigado até que pagasse toda a dívida.
35 Mɨ kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨnki. Mɨ kɨmiir kwoɨnɨm dimɨn biyɨe whɨekakɨm kɨmiir nomiiyauɨm sɨma tɨrbumbuɨm mɨ sɨmiir haiyoprimdiyɨumiigi karamae nwowi mɨ kariir Adɨn nɨnomor kou hɨr mɨ owɨn siya ɨriipa hɨriinan, kɨmiir dimɨn biyɨeyɨm wɨ sɨmiir mɨ haiyoprimdiyɨumiigi rani. Ɨriig.
35 E Jesus terminou, dizendo:
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.