Mateus 17
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH
1 Mɨ ɨi ɨriiyar kwɨra yamki mɨ Jisɨs siya ɨna yɨkɨunamɨn Pita mɨ Jems mɨ Pita siir nomousɨmɨn Jon siir warar. Mɨ siya sɨmiir yɨkɨunam mɨ sɨma sɨmar iinaiinam mhɨu whɨrɨn siir. Tɨ mhɨuwɨn haruwa rani, ɨni kougɨkou hɨrar nwowɨn mɨ sɨma siir inɨ owɨu tɨ mhɨu ɨiirɨn sɨma sɨmar.
1 Seis dias depois, Jesus foi para um monte alto, levando consigo somente Pedro e os irmãos Tiago e João.
2 Sɨma hɨrar nwowa mɨ Jisɨs siir pɨua ɨna kisɨnakiya sɨmiir whwonkamɨdar mɨ siya ɨni yaeya pɨu ywokiyɨn. Mɨ siir whwonkamɨn ɨni bɨenanar whwoyakiyɨn mɨ siir yɨuɨsa ɨni paenanar yɨuyakiya mɨ ɨni whɨsinanar ywokiyɨn.
2 Ali, eles viram a aparência de Jesus mudar: o seu rosto ficou brilhante como o sol, e as suas roupas ficaram brancas como a luz.
3 Moses, Ilaija sowa Adi Komii siir om ɨiir haiburgiko mɨ sowa Jisɨs saɨka nokwo boɨnaiko. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨna kɨgɨm sɨma boɨnaiyɨm.
3 E os três discípulos viram Moisés e Elias conversando com Jesus.
4 Mɨ Pita siya hɨriinan kɨgiyɨn mɨ Jisɨs siir boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii krɨma tɨr nwowɨm ɨni wadɨeyar mɨ owɨm mɨ kɨra naɨngwowi mɨ kara amɨrɨm pɨ kwoɨma mɨrii, ɨra kɨriirga mɨ ɨra Moses siiram mɨ ɨra Ilaija siiram?
4 Então Pedro disse a Jesus: — Como é bom estarmos aqui, Senhor! Se o senhor quiser, eu armarei três barracas neste lugar: uma para o senhor, outra para Moisés e outra para Elias.
5 Mɨ siya hɨrar nikɨ boɨnaiyɨn mɨ wau kwɨra ɨni paenana yɨuyakiya ɨni sɨmiirar yakikirɨnuniya. Mɨ yai kwɨra ɨni ta waua saiir hɨrankar yɨmbiniya, saeya boɨnki. Tɨkɨnɨn kariir yɨnisɨmkɨn, kara siirɨmar naɨngwo nanaeikɨn mɨ kariir mhɨi kwoɨnɨm siirɨmɨn wadɨeya nwowi mɨ kɨma siir yai aiir wakae!
5 Enquanto Pedro estava falando, uma nuvem brilhante os cobriu, e dela veio uma voz, que disse: — Este é o meu Filho querido, que me dá muita alegria. Escutem o que ele diz!
6 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ta yai aiir wakaekiyɨm mɨ ogmwo nua hɨriir waisi kaiyɨrou hɨunainam mɨ sɨma nɨdid prasae bɨ kɨnkɨm.
6 Quando os discípulos ouviram a voz, ficaram com tanto medo, que se ajoelharam e encostaram o rosto no chão.
7 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir kingiin ha nɨtɨn mɨ sɨmiir yonkwoni mɨ siya sɨmiir boɨni, kɨma dɨnsiingi, kɨma kɨpi nɨdid!
7 Jesus veio, tocou neles e disse:
8 Mɨ sɨma ha nɨnsiingiyɨm mɨ koua ha ninansiin kaokiyɨm mɨ sɨma yaeya inkam nwɨr bɨri kɨgɨm. Nɨɨngaka. Sɨma Jisɨs siirarar kɨgi.
8 Então eles olharam em volta e não viram ninguém, a não ser Jesus.
9 Mɨ sɨma tɨ mhɨu ɨiir haiburgigɨm mɨ ha nɨuunaiinamɨm mɨ Jisɨs siya ɨgao yai sɨmiir boɨnki, kɨma inkam nwɨr kɨpi boɨnmauu tɨ dimɨnɨn kɨma kɨgɨn. Nɨɨngaka. Ɨiya Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn siya nɨtana mɨ siya ɨe hɨrankɨ nɨnsiin ɨdwowi mɨ wɨ saiirar nhɨnkigi.
9 Quando estavam descendo do monte, ele lhes deu esta ordem:
10 Tɨ dimɨnɨm sɨmiir mhoɨiya mɨ kam nwoɨmɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma srɨigi. Mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm, sɨma hɨnɨɨna dimusi boɨnkɨm, bɨiyɨn wɨ Ilaija siya nɨti, ha? Mɨ tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨkropkiyɨm wɨ mhoɨiya nɨti.
10 Então os discípulos perguntaram: — Por que os
11 Mɨ Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn. Ɨhɨ, kaimwoka, bɨiyɨn wɨ Ilaija siya nɨti mɨ digworaekwo whɨekakɨm wɨ siyar dirɨraerar kwokɨni.
11 Ele respondeu:
12 Jisɨs siya sɨmiir boɨn, kara kɨmiirɨn, pɨ hɨnɨɨna boɨnki Ilaija siya bɨdi yɨtɨn mɨ iikamɨm sɨma siir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨm nɨɨngaka, sɨma sɨmiir siyɨu ɨmiir napama naɨngwokɨm mɨ sɨma siirɨn siyɨu biyɨe asi tɨraigɨnɨugikɨm mɨ kariirɨn Yaowae Adɨn nɨnomor kou hɨrankɨ nɨtɨn siirɨn wɨ hɨriinanar mɨ tɨrbumbuwi.
12 porém eu afirmo a vocês que Elias já veio, e não o reconheceram, mas o maltrataram como quiseram. Assim também maltratarão o Filho do Homem.
13 Mɨ Jisɨs siya kam nwoɨmɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnki mɨ sɨma ɨna yɨnoknɨnkɨnkiyɨm, siya sɨmiirɨn Jonɨn op baptais haigɨnɨuwanɨn siir boɨni, Ɨriig.
13 Então os discípulos entenderam que Jesus estava falando a respeito de João Batista.
14 Mɨ sɨma ha swokɨ apamɨm mɨ ɨni maeyauwa iikam isid komiiyɨn siya nwowa saiir yɨmbiyam. Mɨ inkam nwɨrɨn ogmwo siirɨm inɨ hɨuɨu.
14 Quando eles chegaram perto da multidão, um homem foi até perto de Jesus, ajoelhou-se diante dele
15 Mɨ siya ɨna boɨnɨn, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra kariir yɨnisɨm ɨiirsi daɨngwoyɨmyok, kariir yɨnisɨm yɨnkamiyɨn ɨiir kɨgi siya mɨiyɨkɨ mɨiyɨk rani, whaowa pɨunan nwowi mɨ nopnopa mɨ kɨni. Ɨinokɨinokɨn siya paenau nakaigainanaei mɨ ɨi nhɨrɨm pɨ opa mɨ amainami.
15 e disse: — Senhor, tenha pena do meu filho! Ele é epilético e tem ataques tão fortes, que muitas vezes cai no fogo ou na água.
16 Mɨ kara siirɨn kamɨm kɨriir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiirɨm nɨkɨunamɨn mɨ sɨma siir haiswo nɨskiyɨm dɨg bɨ nwokɨm.
16 Eu o trouxe para os seus discípulos a fim de que eles o curassem, mas eles não conseguiram.
17 Jisɨs siya sɨmiir yaiyaka ɨna yowarkɨi boɨnɨn. Kɨma tɨ hɨnɨɨn kam isidɨn naɨngwo tɨbmii karamaekɨm mɨ kɨmiir mhɨi kwoɨnɨm wadɨe sɨbgu o rani! Ɨiya kara kɨmaka nikɨ owɨm pariigɨm, ha? Mɨ kɨma Adi Komii siir yai aiir mɨ sɨbgu wakaeyɨm, kara kɨmiirɨn wɨ pariig ɨiya swokɨ boɨni, kɨma naɨngwo tɨbmiiyɨm kɨma wara yɨnisɨm ɨiirɨn kariiram wɨkɨunani.
17 Jesus respondeu:
18 Mɨ Jisɨs siya tɨ uridyɨu biyɨeyɨn ɨgao yai siir boɨnki, uridyɨu biyɨe kɨra damki mɨ siya tɨ uridyɨu biyɨeyɨn bɨri kɨmɨmɨnkikɨn, ɨna yamkiyɨn mɨ siya tɨ yɨnisɨm ɨiirɨn ɨna haiswonɨski haigɨnɨugiyɨn.
18 Então deu uma ordem, o demônio saiu, e no mesmo instante o menino ficou curado.
19 Mɨ mhoɨiya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmasɨmar yɨt, omaka hɨriir, Jisɨs siir inɨ srɨini. Mɨ siir inɨ boɨnɨu mɨ krɨma tɨ hɨriinan uridyɨu biyɨeyɨn tɨ siir nwowɨn siir haiswonɨski karamae dimusi nwokɨm, ha?
19 Depois os discípulos chegaram perto de Jesus, em particular, e perguntaram: — Por que foi que nós não pudemos expulsar aquele demônio?
20 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨmiir naɨngwo tɨbmiiya kabi rani. Mɨ kɨma hɨriinanɨm wɨ dɨg nwo rani. Ɨhɨ, kara kɨmiirɨn yaimwowa boɨni, kɨmiir naɨngwo tɨbmiiya kabi rani, mastet nidisɨmɨn siir hɨriinan nwowi mɨ kɨma wɨ tɨ mhɨuwɨn siir boɨnki, kɨra pɨ hɨnda dɨnsiin apnam! Mɨ siya wa nami mɨ kɨma Adi Komii siirɨm naɨngwo tɨbmii mɨ dimɨnɨn kɨma boɨni sɨma wa nɨmbiyami.
20 Jesus respondeu:
21 (Tɨ hɨriinan uridyɨu biyɨeyɨn siir haiswonɨskiyɨm yɨo yaeya siyɨu whɨr karamaeka. Nɨɨngaka. Mɨ siyɨu whɨruwan siirar haiswo nɨskiiyɨn mɨ nhwo kwɨs boɨni siyɨu ɨkɨn mɨ nae haiyani siyɨu ɨkɨn mɨ sowa sowaɨrgo.) Ɨriig.
21 [Mas esse tipo de demônio só pode ser expulso com oração e jejum.]
22 Mhoɨiya Jisɨs siya mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma nu Galili hɨr nɨdwo boɨnaigɨm mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnmɨmauu. Mɨ kara Yaowae Adɨn nɨnomor kou hɨrankɨ nɨtɨn siirɨn wɨ wɨr sauan kam nhɨrɨm sɨmiir napwouwi.
22 Um dia os discípulos estavam se reunindo na Galileia, e Jesus disse a eles:
23 Mɨ wɨ sɨma nɨsomaowi siirɨn mɨ ɨi kwoɨmaka kara wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi mɨ wɨ omwaiya swokɨ waiyaei mɨ ɨiya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma tɨ dimɨn ɨiir wakaekiyɨm sɨma hɨk prasae bɨri haigɨm.
23 e eles vão matá-lo; mas três dias depois ele será ressuscitado. E os discípulos ficaram muito tristes.
24 Ɨiya Jisɨs siya mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma om Kapeneam hɨriir nɨmbiyamɨm mɨ inkamɨm umɨr haiiyɨm Adi Komii siir omaka saiir mɨ sɨma Pita siir hɨriir yɨmbiyam mɨ sɨma siirɨn hɨnɨɨna srɨi, kɨmiir inkamɨn inkam nowomwarkaiyɨuwiyɨn siya takis umɨra hauuwigɨn omaka Adi Komii siira saiirɨn, aniya?
24 Quando Jesus e os discípulos chegaram à cidade de Cafarnaum, os cobradores do imposto do Templo foram perguntar a Pedro: — O mestre de vocês não paga o imposto do Templo?
25 Mɨ siya hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnɨn, ɨhɨ, umɨrɨm omaka Adi Komii siira saiirar hauuwikɨn. Mɨ siya omaka hɨriir yapnɨnopkainam mɨ yaiya bɨiyɨn Jisɨs siya boɨnkɨnkina mɨ Pita siir srɨi, Pita kɨra panɨɨna naɨngwowi, ha? Mɨ yɨpɨkɨn inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn sɨmiir hauuwi, ha? Sɨma pɨ sɨmiir om komii whɨruwan isidan inkam ɨkɨm mɨ om komii whɨran ɨkɨm pɨ sɨmiir takis umɨr namisi haii?
25 — Paga, sim! — respondeu Pedro. Depois Pedro entrou em casa, mas, antes que falasse alguma coisa, Jesus disse:
26 Mɨ Pita siya hɨnɨɨn yowarkɨi boɨn, iikamɨm om komii whɨranɨm. Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki mɨ inkam komii nu kɨgraraowiyɨn iikamɨm. Mɨ nɨm krɨma Adi Komii siir yɨnisɨsɨmkɨm. Mɨ ta omaka siirga mɨ takis umɨrɨm siirɨn pɨ hau rani. Nɨɨngaka!
26 — São os estrangeiros! — respondeu Pedro.
27 Mɨ krɨma sɨmiirɨn hɨriinan tɨri umɨr hau karamae nwowi mɨ sɨma wɨ ɨo krɨmiir nwowi, kɨra whɨiya saiir dam mɨ sɨr tinɨ kimaiyɨu. Mɨ anasuɨn bɨigɨ bɨi kɨra kikaii kɨra pɨ siir yai aiirar dɨinɨsakwo kɨg mɨ kɨra pa kɨgi umɨr kwɨra ɨni siir yainau hɨrar nwokaiya. Mɨ kɨra ta umɨra anasuɨn siir yainau nwokaiya saiirar saɨn kamɨm takis umɨr haiiyɨm sɨmiirɨn. Mɨ ta takis umɨra Adi Komii siir omaka saiir saɨna ya krɨriirga. Ɨriig.
27 Mas nós não queremos ofender essa gente. Por isso vá até o lago, jogue o anzol e puxe o primeiro peixe que você fisgar. Na boca dele você encontrará uma moeda. Então vá e pague com ela o meu imposto e o seu.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.