Mateus 16
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT
1 Mɨ Farisi mɨ Sadyusi kamɨm sɨma Jisɨs siir kɨnankɨuwam nɨtkɨm. Mɨ sɨma siiram srɨigi. Kɨra nɨnomor kouan kɨrɨe komii komii nhɨrɨm Adi Komii siirɨm krɨmiir wɨisiimauu krɨma nwokɨ kɨgɨm.
1 Os fariseus e saduceus vieram pôr Jesus à prova, exigindo que lhes mostrasse um sinal do céu.
2 Jisɨs siya sɨmiir yai aka yowarkɨi boɨn. Naɨowaka kɨma pɨ hɨnɨɨna boɨn tɨbi, nɨnomora ɨni pariidnan maskwonaiinamtɨba waka ɨi mɨiyɨk sapi nɨkɨii.
2 Ele respondeu: “Vocês conhecem o ditado: ‘Céu vermelho ao entardecer, bom tempo amanhã;
3 Mɨ nugakɨn kɨma pɨ hɨnɨɨna boɨnyakwoki. Bɨeyɨn ɨiyaka bɨ maskwonaidniyakwokɨn mɨ ɨiya pa swokɨ ɨmɨɨmgi, panao ɨi mɨiyɨk nwo rani, pɨ naokak nwowi. Ɨhɨ, kɨma kɨgnɨnoknɨnkɨnikɨm nɨnomor saiirɨn. Mɨ kɨma tɨ hɨriinan ɨiyɨm ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm mɨ kɨma Adi Komii siir dimɨnɨm tɨ tariinan nɨmbiyamɨm sɨmiir kɨgnɨnoknɨnkɨn tani, aniya?
3 céu vermelho e sombrio logo cedo, mau tempo o dia todo’. Vocês sabem identificar as condições do tempo no céu, mas não sabem interpretar os sinais dos tempos!
4 Kɨma iikam bibiyɨeyɨm ta ɨi aiir nwowɨm Adi Komii siiram nam karam nwowɨm kɨma kariiram kɨrɨe komii dirɨraeraram srɨigɨm mɨ kɨma Adi Komii siiramɨn mhoɨiya bɨ namkɨm. Nɨɨngaka. Kara kɨmiirɨn wɨ dimɨn kɨrɨe nɨisiimauu rani. Nɨɨngaka. Kara kɨmiirɨn wɨ dimɨn kɨrɨe komii whɨruwan ɨiya Jona siya nwowa pɨ siirarar nɨisiimauuwi bɨiya Jonah siya anasu komiiya saiir mhɨinau nwokaiyɨn ɨiyɨm kwoɨm mɨ siya ɨni omwaiyar swokɨ waiyaɨn. Mɨ kɨma wɨ Jonah siir kɨrɨe komiiya saiirara kɨgi. Mɨ siya tɨ yaiyɨm sɨmiir boɨn dɨgiyɨn mɨ Jisɨs siya sɨmiir haiburgik mɨ siya ɨna yamɨn. Ɨriig.
4 Pedem um sinal porque são uma geração perversa e adúltera, mas o único sinal que lhes darei será o sinal do profeta Jonas”. Então Jesus os deixou e se retirou.
5 Kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma whɨiya saiir nɨnɨdnamkɨm i kopsɨm ɨra saiir mɨ bret nhɨrɨm ɨni sɨma yaɨngwo owougikɨm sɨmiir wara bɨ hainamkɨm.
5 Mais tarde, depois de atravessar o mar, os discípulos descobriram que tinham se esquecido de levar pães.
6 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki kɨma sɨbgu mɨntarao mɨ aru dwo Farisi Sadyusi sɨmiir yisɨn siirsi.
6 Jesus os advertiu: “Fiquem atentos! Tenham cuidado com o fermento dos fariseus e saduceus”.
7 Sɨma, sɨmasɨma yɨmboɨn amboɨn. Siya hɨnɨɨna boɨnkɨn siya ta yaiya krɨmiir boɨna dimusi rani, krɨma bret bɨri hainanikɨm.
7 Os discípulos começaram a discutir entre si por que não tinham trazido pão.
8 Jisɨs siya sɨmiir yaiya bɨdiya yɨnoknɨnkɨnɨnkiyɨn mɨ siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna srɨi. Kɨma tɨ kamɨm kɨmiir naɨngwo tɨbmiiya tari kabi rani. Kɨma hɨnɨɨna dimusi boɨnkɨm. Krɨma bret karamaeka, ha? Kariir kɨrɨeya kɨmiir whɨnkɨnsiisɨm wɨ dɨg nwo rani, aniya?
8 Ao tomar conhecimento do que falavam, Jesus disse: “Como é pequena a sua fé! Por que vocês discutem entre si sobre a falta de pão?
9 Kɨma ɨni nɨnoknɨnkɨn karamaeyar nikɨ owɨm, aniya? Mɨ kɨma bɨ naɨngwokɨm ɨiya kara nɨmbɨmbɨr hauuwɨm bret ɨriiyarɨm 5,000 iikamɨm sɨma naeyɨm mɨ kɨma ɨni yaɨngwo owouwɨm, aniya? Mɨ kɨma nae haɨmiihaɨmiiyɨm nɨbɨm pariiga haigi, ha?
9 Ainda não entenderam? Não se lembram dos cinco pães para os cinco mil e dos cestos de sobras que recolheram?
10 Mɨ kɨma tɨ bret ɨriiyar nhɨswo 4,000 kamɨm kara hauu aeiyɨm sɨmiir bɨ naɨngwokɨm mɨ kɨma ɨni yaɨngwo owouwɨm, aniya? Mɨ kɨma nae haɨmiihaɨmiiyɨm nɨbɨm pariiga haigi, ha?
10 Nem dos sete pães para os quatro mil e dos cestos grandes de sobras que recolheram?
11 Mɨ kɨma nɨnoknɨnkɨn karamae dimusi nwowi, ha? Kara kɨmiirɨn bret bɨ boɨnkɨn nɨɨngaka. Kara hɨnɨɨna boɨnkikɨn, kɨma Farisi mɨ Sadyusi sɨmiir yisɨn siirsi mɨntɨrao.
11 Como não conseguem entender que não estou falando de pão? Repito: tenham cuidado com o fermento dos fariseus e saduceus”.
12 Mɨ kamɨm siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨna yɨnoknɨnkɨnkiyɨm, siya sɨmiirɨn yisɨn bret aka haiigiyɨn siirsi mɨntɨraosi bɨ boɨnkɨn. Nɨɨngaka. Siya Farisi, Sadyusi sɨmiir yai biyɨeyɨn yisnanɨm sɨmiirsi mɨntɨraosi boɨnkɨn. Sɨma sɨmiir yai kɨpi wakaeyokna. Ɨriig.
12 Finalmente entenderam que ele não se referia ao fermento do pão, mas ao ensino dos fariseus e saduceus.
13 Mɨ ɨiya Jisɨs siya om komiiyɨn Sisaria Filipai nɨkɨuwiyɨn siir kingiin hɨriir nɨmbiyamɨn mɨ ta ɨiya siya kamɨm siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir srɨi ɨkɨ iikam sɨma panɨɨna boɨni, kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouankɨn nɨtɨn siya yɨpɨkɨn, ha?
13 Quando Jesus chegou à região de Cesareia de Filipe, perguntou a seus discípulos: “Quem as pessoas dizem que o Filho do Homem é?”.
14 Mɨ sɨma hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn. Nhɨrɨm ha boɨni, kɨra tɨ Jon op baptais haigɨnɨuan inkamɨn siya mɨ nhɨrɨm ha boɨni. Ilaijakɨn mɨ nhɨrɨm ha boɨni. Jeremaiakɨn mɨ yaeya profet inkam nhɨrɨm bɨiya naonamɨm sɨma.
14 Eles responderam: “Alguns dizem que o senhor é João Batista; outros, que é Elias; e outros, ainda, que é Jeremias ou um dos profetas”.
15 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki. Mɨ wɨm kɨmarɨn kariirɨn panɨɨna dapikɨm, ha? Kara yɨpɨkɨn, ha?
15 “E vocês?”, perguntou ele. “Quem vocês dizem que eu sou?”
16 Mɨ Saimon Pita siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn. Kɨra tɨ inkamɨn Krais Adi Komii siya nɨkropkiyɨn siya. Mɨ siya Adi Komiiyɨn kwoɨnbudɨn omwai waiyayokiyokɨiyɨn ɨinokɨinok mɨ siir yɨnisɨmkɨn.
16 Simão Pedro respondeu: “O senhor é o Cristo, o Filho do Deus vivo!”.
17 Mɨ Jisɨs siya yowarkɨi boɨn, saimon Joni yɨnisɨm, Adi Komii siya kɨriiramar maɨrgɨmaɨrgaei. Kɨriirɨn ta yaimwowa nuan inkam nwɨrkɨn bɨ nɨisiimauugɨn. Nɨɨngaka. Kariir Adi Komiiyɨn nɨnomor kou nwowɨn kɨriirɨn siyar nɨisiimauugɨn.
17 Jesus disse: “Que grande privilégio você teve, Simão, filho de João! Foi meu Pai no céu quem lhe revelou isso. Nenhum ser humano saberia por si só.
18 Kara kɨriir boɨnki, kɨra Pitakɨn mɨ tɨ kɨriir inɨgɨn siir inɨgmwokɨmwoɨn siiyakɨn. Mɨ kariir iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm wɨ tɨ siiya siir ɨdwo nwowi. Setan siir kɨrɨeya wɨ tɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir nikwowaisii rani. Mɨ wɨ nao rani. Nɨɨngaka.
18 Agora eu lhe digo que você é Pedro, e sobre esta pedra edificarei minha igreja, e as forças da morte não a conquistarão.
19 Mhoɨiya kara tɨdiyɨnɨn wɨ kɨriir hauuwi Adi Komii siir maeyauwa digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiir haiwaowam. Dimɨnɨn kɨra nu tɨr kɨgnɨnkɨnkikɨn mɨ Adi Komii siya nɨnomor kou hɨrɨn wɨ hɨriinanar mɨ kɨgnɨnkɨnki siirɨn. Dimɨnɨn kɨra naɨngwowɨn nu tɨr kɨgnɨnkɨn owɨm mɨ Adi Komii siya nɨnomor kou hɨrɨn wɨ hɨriinanar mɨ kɨgnɨnkɨn owi siirɨn.
19 Eu lhe darei as chaves do reino dos céus. O que você ligar na terra terá sido ligado no céu, e o que você desligar na terra terá sido desligado no céu”.
20 Mɨ siya kamɨm siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm yai kɨrɨe sɨmiir boɨnɨkɨduki, kɨma tɨ inkamɨn Krais Adi Komii siya nɨkropkiyɨn kariirɨn iikamɨm sɨmiir nanmaiwarkainam nɨtɨn, kariirɨn inkam nwɨrni kɨpi boɨnmauu. Ɨriig.
20 Então ele advertiu a seus discípulos que não dissessem a ninguém que ele era o Cristo.
21 Mɨ Jisɨs siya ha boɨnmɨmauu bwakainamɨn kamɨm siir mɨi kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir. Mɨ ɨi kara om Jerusalem hɨriir nami mɨ kara wɨ hɨk kɨmpɨpɨsu kasa hai rani. Mɨ inkam komiiyɨm Adi Komii siir mɨi kɨgrɨraowi ɨkɨm mɨ prismi bɨiyan inkam ɨkɨm mɨ kamɨm siyɨu komii ɨiir nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm. Mɨ wɨ hɨk kɨmpɨpɨsu kariir hauuwi mɨ kariirɨn wɨ sɨma nɨsomaoki. Mɨ ɨi kwoɨmaka kara wa swokɨ ɨnsiin ɨdwowi ɨe hɨrankɨn.
21 Daquele momento em diante, Jesus começou a falar claramente a seus discípulos que era necessário que ele fosse a Jerusalém e sofresse muitas coisas terríveis nas mãos dos líderes do povo, dos principais sacerdotes e dos mestres da lei. Seria morto, mas no terceiro dia ressuscitaria.
22 Mɨ Pita siya siir yɨkɨunam mɨ siirɨn ɨgao yai yanɨ boɨnɨu. Bɨiyan Inkam Komii kɨbɨe idwai tɨ dimɨnɨn wɨ kɨriir kɨpi swokɨ ɨmbini mɨmɨn. Adi Komii siya wɨ hɨnɨɨna boɨni. Nɨɨngaka.
22 Pedro o chamou de lado e começou a repreendê-lo por dizer tais coisas. “Jamais, Senhor!”, disse ele. “Isso nunca lhe acontecerá!”
23 Mɨ Jisɨs siya ha haiyɨug kaokiyɨn mɨ Pita siir boɨnki, Setan kɨra tɨ amki! Kɨra kariir mɨi aiir kɨpi kiyopsɨbgi. Kɨra Adi Komii siir kwoɨnɨn siir bɨri nɨnoknɨnkɨnkɨn. Nɨɨngaka. Kɨra inkami kwoɨnɨn siirara nɨnoknɨnkɨni.
23 Jesus se voltou para Pedro e disse: “Afaste-se de mim, Satanás! Você é uma pedra de tropeço para mim. Considera as coisas apenas do ponto de vista humano, e não da perspectiva de Deus”.
24 Mɨ siya tɨ dimɨnɨm sɨmiir boɨn dɨgiyɨm. Mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir boɨnki. Mɨ inkamɨn kariir siyɨu ɨmiir napam nɨti mɨ siya siir kwoɨn ɨiir hɨdnani mɨ ha haiburgigi mɨ kariir mhoɨiya wɨt inkamɨn kariir mɨi ɨmiir mɨrii. Mɨ siya hɨk mɨ naosi kɨpi nɨdid. Kara naowi paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn siir hɨriinan.
24 Então Jesus disse a seus discípulos: “Se alguém quer ser meu seguidor, negue a si mesmo, tome sua cruz e siga-me.
25 Inkamɨn kariir siyɨu ɨiir nap karamae nwowiyɨn siya siir kwoɨnaɨrgar prɨinaɨngwo dirɨraeraramar naɨngwowi. Mɨ siya naosi nɨdidiyɨn mɨ mhoɨiya siir kwoɨnbudɨn omwai waiyayokiyokɨiyɨn wɨ hindara kɨgugu ɨuguski wɨ omwai Adi Komii saɨka waiyayokiyokɨi rani, ɨinokɨinokɨn mɨ yɨpɨkɨ inkamkɨn saama naɨngwo karamae nwowiyɨn, inkamɨn siya kariir mhoɨiya nɨti mɨ yɨo siya naosi bɨ nɨdidkɨn mɨ mhoɨiya tɨ inkamɨn siir kwoɨnbudɨn wɨ Adi Komii saɨka nwoyokyokɨi kaeyami ɨinokɨinokɨn.
25 Se tentar se apegar à sua vida, a perderá. Mas, se abrir mão de sua vida por minha causa, a encontrará.
26 Mɨ inkam nwɨrɨn digworaekwo whɨekakakɨ nɨuwi tɨ nu ɨiirɨn mɨ siya Adi Komii siir mhoɨiya nam karamae nwowi mɨ siir kwoɨnbudɨn wɨ hindara kɨgugu ɨuguski mɨ tɨ siir dimɨn taemɨn whɨekakɨm nu tɨranɨm wɨ siirar whɨnkɨnsiisi, aniya? Nɨɨngaka. Mɨ siya wɨ dimu dimɨn haii kwoɨnbud ɨiir whɨnkɨnsiisamɨn ɨinokɨinokɨn Adi Komii saɨka nwowamɨn, ha? Nɨɨngaka. Siya siyɨu karamaeka.
26 Que vantagem há em ganhar o mundo inteiro, mas perder a vida? E o que daria o homem em troca de sua vida?
27 Mhoɨiya kara Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn, kara wɨ Adi Komii siir kɨrɨeyɨm sɨmaka nɨti mɨ saeya wɨ paenan nɨuya haigɨnɨuwi krɨmiirɨn. Mɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨm wɨ kanaka nɨnkɨn ɨti. Mɨ taka ɨi aiirarɨn kara wɨ nu tɨran iikamɨm sɨmiir mɨi ɨmiir hɨdi mɨi mɨiyɨka kara wɨ dimɨn mɨiyɨk ɨiirar hauuwi mɨi biyɨeya kara wɨ dimɨn biyɨe ɨiirar mɨ hauuwi.
27 Pois o Filho do Homem virá com seus anjos na glória de seu Pai e julgará cada pessoa de acordo com suas ações.
28 Kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨni tɨ iikam nhɨrɨm tɨrar nwowɨm kɨma wɨ nikɨ ao rani, kɨma wa kɨgwɨni ɨiya Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn mɨ dimɨn taemɨn komiiyɨm mɨ ɨiya siya iikamɨm sɨmiir kɨgɨrkakana saiirɨn. Ɨriig.
28 Eu lhes digo a verdade: alguns que estão aqui neste momento não morrerão antes de ver o Filho do Homem vindo em seu reino!”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.