Marcos 7
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVI
1 Farisi kamɨm sɨma mɨ kam nhɨrɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm, sɨma om komii Jerusalem hɨr haiburgigɨm mɨ sɨma ɨni Jisɨs saɨka yamwoniyɨm.
1 Os fariseus e alguns dos mestres da lei, vindos de Jerusalém, reuniram-se a Jesus e
2 Mɨ sɨma kɨg, kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma pɨ naei. Sɨma ɨɨna mɨn sɨmiirɨm bɨi bɨri hɨisokɨm mɨ sɨma krɨmiir yɨdiwi wanwiyaeyɨm sɨmiir siyɨu ɨiir bɨ sɨbgu apkɨm. Mɨ sɨmiir ɨɨnam mɨiyɨk bɨri nwokɨm.
2 viram alguns dos seus discípulos comerem com as mãos "impuras", isto é, por lavar.
3 Mɨ Farisi kamɨm mɨ Juda hɨran iikam homgak ɨkɨm, sɨma sɨmiir yɨdiwi wanwiyae sɨmiir siyɨu ɨmiirar nikɨ tɨrkrɨpkaiiyɨm. Ɨiya sɨmiir ɨɨna op hɨisok karamae nwowiyɨm, sɨma pɨ nae nikɨ ae rani. Nɨɨngaka.
3 ( Os fariseus e todos os judeus não comem sem lavar as mãos cerimonialmente, apegando-se, assim, à tradição dos líderes religiosos.
4 Ɨiya sɨma maeyaua nae haigɨniya maket saiir namiyɨm mɨpi sɨma nae saɨnaki mɨpa swokɨ ɨti. Mɨ naeyɨm sɨma hainaniyɨm sɨma pɨ op ninɨ hɨisokni karamae nwowi mɨ sɨma pɨ nae rani. Siyɨuɨm sɨma tɨriyɨm sɨma siyɨu whɨruwani bɨri tɨrikɨm. Nɨɨngaka. Sɨma sɨmiir yɨdiwi wanwiyaemi siyɨu ɨmiirar tɨrikɨm sɨmiir digworaekwowɨm. Mɨ sɨmiir digworaekwo whɨekakɨm hɨriiyar hɨisok dɨgikɨm. Mobmɨr mob mɨ yhɨi two ɨkɨm sɨma sɨmiirɨn bɨ swokɨ kɨmbuwikɨm.
4 Quando chegam da rua, não comem sem antes se lavarem. E observam muitas outras tradições, tais como o lavar de copos, jarros e vasilhas de metal. )
5 Farisi kamɨm sɨma mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨni ɨkɨm mɨ sɨma Jisɨs siir asi srɨigɨm mɨ sɨma tɨ kamɨm kɨriir kɨgna mɨriiyɨm, sɨma krɨmiir yɨdiwi wanwiyaemi siyɨuɨm sɨmiir nap karamae dimusi nwowi? Sɨmiir ɨɨnam mɨiyɨk bɨri nwokɨm, sɨma ɨsi hɨriinanar nonkwo aeyɨm.
5 Então os fariseus e os mestres da lei perguntaram a Jesus: "Por que os seus discípulos não vivem de acordo com a tradição dos líderes religiosos, em vez de comerem o alimento com as mãos ‘impuras’? "
6 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, bɨiya Aisaia, profet inkamɨn siya ta yai aiirar nikɨ wɨn boɨnkikɨn kɨmiiramɨn. Kɨma nɨksɨsaeyakawaiwigɨm. Siir yokwowa hɨnɨɨna wɨn boɨnkika,
6 Ele respondeu: "Bem profetizou Isaías acerca de vocês, hipócritas; como está escrito: ‘Este povo me honra com os lábios, mas o seu coração está longe de mim.
7 Mɨ kamɨm sɨmiir siyɨu ɨmiirara boɨnmɨmauuwiyɨm mɨpa boɨni ta yaiya Adi Komii siirga. Mɨ sɨma kariir inɨgɨn whɨsariiya hainani mɨ sɨma kariir inɨg ɨiirɨm naɨngwo tɨbmii rani. Nɨɨngaka.
7 Em vão me adoram; seus ensinamentos não passam de regras ensinadas por homens’.
8 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma Adi Komii siir siyɨuɨn bɨdi haiburgigɨm mɨ ɨni kɨmiir yɨdiwi wanwiyaemi siyɨu ɨmiirar napɨm.
8 Vocês negligenciam os mandamentos de Deus e se apegam às tradições dos homens".
9 Mɨ siya ɨna boɨn taraowamɨn sɨmiirɨn, kara ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn kɨmiir nɨksɨsae siyɨuɨn. Mɨ kɨma hɨriiya naɨngwowi, tɨ sɨmiir siyɨuɨn siyɨu wadɨeyaɨrgɨn. Mɨ wɨm kɨma Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir siyɨuɨn digɨumii siir haimriyɨugigi.
9 E disse-lhes: "Vocês estão sempre encontrando uma boa maneira para pôr de lado os mandamentos de Deus, a fim de obedecer às suas tradições!
10 Mɨ panao kara pɨ kɨmiir siyɨu ɨiir boɨnmauu wakae haigɨnɨuwi. Bɨiya Moses siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, kɨra, kɨriir yopii ado sowiirwai yai sɨbgu wakaeyokna. Mɨ inkamɨn siir yopii ad owiir nɨgbumbuwi mɨ siirɨn wɨ hindara dɨsomaokɨɨngi.
10 Pois Moisés disse: ‘Honra teu pai e tua mãe’, e ‘quem amaldiçoar seu pai ou sua mãe terá que ser executado’.
11 Mɨ panao kara pɨ kɨmiir siyɨu ɨiir boɨnmauu wakae haigɨnɨuwi. Bɨiya Moses siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, wɨm kɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm, inkamɨn umɨr digworaekwokakɨn mɨ siya wa hauuwi siir yopii ad owiirɨn. Nɨɨngaka. Siya wɨ hauu rani. Mɨ siya ha boɨni, tɨ umɨrɨn Adi Komiini umɨrkɨn kara pɨ kowiirwai swokɨ hauu rani. Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga.
11 Mas vocês afirmam que se alguém disser a seu pai ou a sua mãe: ‘Qualquer ajuda que vocês poderiam receber de mim é Corbã’, isto é, uma oferta dedicada a Deus,
12 Mɨ siya tɨ inkamɨn wɨ sowiirwai whɨndirɨraerar haigɨnɨu rani. Nɨɨngaka.
12 vocês o desobrigam de qualquer dever para com seu pai ou sua mãe.
13 Mɨ kɨma kɨmiir yɨdiwi wanwiyaemi siyɨuɨm sɨmiirar napi mɨ kɨma Adi Komii siir yaiya saiir wakaeyɨm pɨ boriisopi. Mɨ kɨmiir siyɨu ɨmiirara napama naɨngwowi. Mɨ kɨma tɨ hɨriinan tɨrɨm mɨ kɨmiir kwoɨnɨm hɨnɨɨna naɨngwowi, kɨmiir siyɨuɨn kɨma tɨriyɨn wadɨeyaɨrgɨn. Ɨriig.
13 Assim vocês anulam a palavra de Deus, por meio da tradição que vocês mesmos transmitiram. E fazem muitas coisas como essa".
14 Mɨ Jisɨs siya iikam ɨmiir yɨkɨuna mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨma ta kariir yaiya saiirar wakae nonkworɨnugi.
14 Jesus chamou novamente a multidão para junto de si e disse: "Ouçam-me todos e entendam isto:
15 Dimɨnɨn inkam ɨeya nonkwo haiiyɨn mɨ ha naeiyɨn, yɨo inkamɨn ɨo siya bɨri hɨohaigɨnɨuwikɨn. Nɨɨngaka. Mɨ kwoɨn biyɨeyɨn inkam siir kwoɨnau nwokaiiyɨn yɨo nɨk rani, pɨ siya tɨrbumbugi inkam ɨiirɨn.
15 não há nada fora do homem que, nele entrando, possa torná-lo ‘impuro’. Pelo contrário, o que sai do homem é que o torna ‘impuro’.
16 Inkamɨn wɨɨnwo rino kakaɨrgɨn, siya yaimɨn dimɨnɨm ha wakaeyɨmok.
16 Se alguém tem ouvidos para ouvir, ouça! "
17 Mɨ siya ha haiburgigɨn iikam isid komiiyɨn siir mɨ siya ɨna yamɨn omaka. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma siir srɨi bɨiyan boɨniyɨo yaiya siya boɨna saiirɨm.
17 Depois de deixar a multidão e entrar em casa, os discípulos lhe pediram explicação da parábola.
18 Mɨ siya boɨnki sɨmiirɨn, wɨm kɨma wɨndi kɨmiir kwoɨnɨm bɨri naɨngwo omokikɨm, aniya? Mɨ kɨma tari bɨri nɨnoknɨnkɨnkɨm, dimɨnɨn inkam ɨeya nonkwo haiiyɨn mɨ ha naeiyɨn, yɨo inkamɨn ɨo siya bɨri hɨohaigɨnɨuwikɨn. Nɨɨngaka.
18 "Será que vocês também não conseguem entender? ", perguntou-lhes Jesus. "Não percebem que nada que entre no homem pode torná-lo ‘impuro’?
19 Tɨ hɨnɨɨn dimɨnɨm mhɨi kwoɨnan tani. Nɨɨngaka. Pɨ dini siyɨu siir namki. Mɨ mhoɨiya pɨ waisi hɨr ninɨ ɨugigi. Ta yaiya Jisɨs siya boɨna saiir yaimwokɨyaimwowa ya hɨnɨɨnga, ɨkɨ naepai naepaiyɨm dimɨn karamaekɨm kɨma sɨmiirɨn hɨriiya sɨbae sɨbae.
19 Porque não entra em seu coração, mas em seu estômago, sendo depois eliminado". Ao dizer isto, Jesus declarou "puros" todos os alimentos.
20 Mɨ Jisɨs siya ɨna boɨntɨraowɨn, dimɨnɨn inkam siir mhɨi kwoɨnau nwokaiyɨm mɨpi idowɨiya nɨtinaka mɨ tɨ hɨnɨɨn inkamɨn pɨ mɨiyɨk nwo rani.
20 E continuou: "O que sai do homem é que o torna ‘impuro’.
21 Mɨ kwoɨn biyɨeyɨm inkamni mhɨi kwoɨnau nwokaiiyɨm mɨpi hɨranka hɨugrɨmkrɨpnanini mɨ inkam ɨiirɨn pɨ sɨmar tɨrbumbugi. Mɨ sɨma tɨ siyɨu biyɨeyɨm hɨnɨɨn hɨnɨɨngɨm, kwoɨn biyɨe naɨngwo, hɨi nanae mɨ hɨi tauae mɨ inkam nɨnɨtkikaigai aokao mɨ inkam siyamar naɨngwona.
21 Pois do interior do coração dos homens vêm os maus pensamentos, as imoralidades sexuais, os roubos, os homicídios, os adultérios,
22 Wig haɨnɨkɨi nonkwona, kɨgmaɨr mɨ digworaekwo biyɨe biyɨe ɨkɨm mɨ nɨksasae mɨ hindara mwrakboɨn mɨ inkamɨn siyamar naɨngwonaeiyɨn mɨ nwɨrni dimɨn mɨ boɨnbu mɨ nantamyɨriyɨr mɨ whaowae dirɨraerar.
22 as cobiças, as maldades, o engano, a devassidão, a inveja, a calúnia, a arrogância e a insensatez.
23 Tɨ digworaekwo biyɨe biyɨeyɨm inkam siir kwoɨnau hɨr nwokaiyɨm mɨ ɨiya sɨma idowɨiya nɨtiyɨm mɨpa boɨnɨski. Mɨ tɨ hɨriinan siyɨuɨn inkamɨn pɨ biyɨe sɨma nwowi. Ɨriig.
23 Todos esses males vêm de dentro e tornam o homem ‘impuro’ ".
24 Jisɨs siya ha nhɨɨngiyɨn mɨ tɨ om ɨiir haiburgig mɨ siya nu Taia hɨr nwowɨm omɨm sɨmiir yam. Mɨ siya omaka ɨra saiir yapnɨnopkainam. Mɨ siya pɨ boriisopi inkam nwɨrkɨn siir kɨpi nɨnoknɨnkɨn. Mɨ siya asi mɨ aguprakaiyɨm wɨ dɨg mɨ owi. Nɨɨngaka. Siya wɨ dɨg nwo rani.
24 Jesus saiu daquele lugar e foi para os arredores de Tiro e de Sidom. Entrou numa casa e não queria que ninguém o soubesse; contudo, não conseguiu manter em segredo a sua presença.
25 Mɨ wig ɨra saeyar wakae Jisɨs siya ɨni tɨr nwowɨn mɨ ta wiga saiir yɨnisɨm yɨnugiyɨna yɨu biyɨeyɨn ɨni saiir hɨr nwokaiyɨn. Mɨ saiir apua bɨri kɨmɨmɨnkika ɨna yɨtsɨsaua Jisɨs siirɨm. Mɨ saeya ɨni siir ɨgmiiga kingiinar inɨ akai hɨuniya.
25 De fato, logo que ouviu falar dele, certa mulher, cuja filha estava com um espírito imundo, veio e lançou-se aos seus pés.
26 Saeya ta wiga nu whɨranka saeya Juda wig rani. Saeya nu sɨm Finisia nu komii Siria hɨr nwowɨn mɨ siir hɨranka. Mɨ ta wiga saeya Jisɨs siirɨm srɨinanae saiir yɨnisɨm yɨnugiyɨna saiir nwowɨn yɨu biyɨeyɨn siir haiswonɨskigiyam.
26 A mulher era grega, siro-fenícia de origem, e rogava a Jesus que expulsasse de sua filha o demônio.
27 Mɨ Jisɨs siya saiirɨn boɨniyɨo yaiya saiir boɨnki, krɨma bɨiyɨn yɨnisɨmɨm sɨmiir naeyɨm sɨmiir tikɨ hauu ae. Krɨma krɨmiir yɨnɨm sɨmiir naeyɨm sɨmiir kɨpi haii mɨ wra kɨpi nɨtkɨnɨugi. Nɨɨngaka.
27 Ele lhe disse: "Deixe que primeiro os filhos comam até se fartar; pois não é correto tirar o pão dos filhos e lançá-lo aos cachorrinhos".
28 Mɨ saeya ɨni siir yaiyaka yowarkɨi boɨna, Bɨiyan Inkam Komii kɨriir yaiya yaimwowaɨrga. Ɨkɨ wra sɨma kingiin nwowiyɨm mɨ naeyɨm pɨ yɨn ɨma nae krɨmkrɨnkiigii mɨpi wra ɨma nɨumɨmɨn aei.
28 Ela respondeu: "Sim, Senhor, mas até os cachorrinhos, debaixo da mesa, comem das migalhas das crianças".
29 Mɨ Jisɨs siya saiir boɨnki mɨ kɨra ta hɨnɨɨna boɨna mɨ kɨra ha tɨ swokɨ am kɨriir oma hɨriir. Mɨ yɨu biyɨeyɨn kɨriir yɨnisɨma saiir nwowɨn diyɨo kara bɨdi hugɨtkɨigiyɨn. Mɨ kariir kɨrɨe aeyar nwo haigɨnɨugika kɨriir yɨnisɨma wadɨe asi nwokika. Mɨ kɨriir naɨngwo tɨbmiiya ɨni kɨrɨe ywowaowa.
29 Então ele lhe disse: "Por causa desta resposta, você pode ir; o demônio já saiu da sua filha".
30 Mɨ saeya ha swokɨ ama saiir omaka hɨriirɨn mɨ saeya inɨ kɨgɨu saiir yɨnisɨma hɨi hɨrar whɨni. Mɨ tɨ yɨu biyɨe saiir nwowɨn bɨdi yamɨgusamɨn. Ɨriig.
30 Ela foi para casa e encontrou sua filha deitada na cama, e o demônio já a tinha deixado.
31 Mɨ Jisɨs siya ha haiburgigɨn nu Taia hɨran om ɨiirɨn mɨ siya om Saidon siir om bopwowar yapam. Mɨ siya ɨna swokɨ amɨn nu haɨmii komii whɨrɨn Dikapolis hɨriir. Mɨ siya whɨi Galilia hɨriir yapnɨmbɨiyam.
31 A seguir Jesus saiu dos arredores de Tiro e atravessou Sidom, até o mar da Galiléia e a região de Decápolis.
32 Mɨ sɨma inkam nwɨrɨn Jisɨs siirɨm yɨnkikwona apnam. Siya tɨ inkamɨn wɨɨngɨrwɨi waeyaigɨn. Mɨ sɨma Jisɨs siirɨm srɨinɨnae, siir ɨɨna tɨ inkam ɨiir hainiwokmaigiyɨm.
32 Ali algumas pessoas lhe trouxeram um homem que era surdo e mal podia falar, suplicando que lhe impusesse as mãos.
33 Mɨ Jisɨs siya siir nɨkɨunamɨn mɨ iikam ɨmiirɨn hɨrar haiburgig. Mɨ ɨni sowa sowar inɨ owouwo. Mɨ Jisɨs siir ɨɨnan tɨ inkamɨn siir wɨɨn aiir yaka hopkaigi. Mɨ yaeyapa ha pɨbgɨnkiyɨn siir ɨɨna ɨiir mɨ ɨni tɨ waeyaiyɨn siir kwɨryae aiir yaka hougwokiyɨn.
33 Depois de levá-lo à parte, longe da multidão, Jesus colocou os dedos nos ouvidos dele. Em seguida, cuspiu e tocou na língua do homem.
34 Mɨ Jisɨs siya nɨnomor kou hɨriir kaoki mɨ siya ɨna iyaenɨskiigiyɨn. Mɨ siir kwoɨnɨn ha naɨngwoyɨmiyokiyɨn mɨ siya siir boɨnki, Efata, ta yaiya Jisɨs siirar yaigɨnka. Mɨ krɨmiir yaiya hɨnɨɨna boɨnika, kɨra wakaeki!
34 Então voltou os olhos para os céus e, com um profundo suspiro, disse-lhe: "Efatá! ", que significa: Abra-se.
35 Mɨ bɨri kɨmɨmɨnkɨn tɨ inkamɨn siir wɨɨna ɨna wakaeomokiya. Mɨ siir yaiya ɨna mɨ boɨnomokiya.
35 Com isso, os ouvidos do homem se abriram, sua língua ficou livre e ele começou a falar corretamente.
36 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnɨkɨdukikɨnki, kɨma tɨ dimɨnɨn inkam nwɨr kɨpi swokɨ boɨnmauumɨmɨn. Mɨ yɨm sɨma ta yaiya siya boɨn nɨkɨdukiya sɨmiir saiir bɨri swokɨ wakaekɨm. Nɨɨngaka. Yɨm sɨma tɨ dimɨnɨn ɨni siirar swokɨ haigirɨrɨr boɨnamɨm.
36 Jesus ordenou-lhes que não o contassem a ninguém. Contudo, quanto mais ele os proibia, mais eles falavam.
37 Mɨ sɨma ɨni hindara yanaakiyɨm mɨ ɨna boɨnɨm, digworaekwo hoɨmgakɨm siya tɨriiyɨm pɨ wadɨe kɨnar nwowi. Mɨ siya inkamɨn wɨɨngɨrwɨi nwowiyɨn siir mɨ dirɨraerari mɨ wɨ wadɨeyar mɨ okii. Mɨ siya inkamɨn waeyai nwowiyɨn siir mɨ dirɨraerari wɨ dɨgar mɨ owi. Ɨriig.
37 O povo ficava simplesmente maravilhado e dizia: "Ele faz tudo muito bem. Faz até o surdo ouvir e o mudo falar".
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.