Lucas 8
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NAA
1 Mɨ mhoɨiya Jisɨs siya om komii komii ɨkɨm mɨ omisɨsɨm ɨkɨm sɨmiir hɨriir yapnam. Siya Adi Komii siir yaiwɨn kɨbi aiir boɨnmɨmauugɨn ɨiya Adi Komii siya digworaekwo whɨekakɨm nuanɨm sɨmiir kɨgɨrkakana mɨ kam ɨuur nwɨso ɨni saɨkar yɨnkɨn amɨm.
1 Aconteceu, depois disso, que Jesus andava de cidade em cidade e de aldeia em aldeia, pregando e anunciando o evangelho do Reino de Deus. Iam com ele os doze discípulos,
2 Mɨ wig nhɨrɨm bɨiya Jisɨs siya haiswonɨskiyɨm uridyɨu biyɨekakɨm mɨ makak makak ɨkɨm sɨma saɨka yɨnkɨn apnam. Ɨra Mariaka, Makdalanka. Bɨiya Jisɨs siya uridyɨu biyɨeyɨm saiirɨn ɨriiyar nwɨsa haiswonɨski.
2 e também algumas mulheres que haviam sido curadas de espíritos malignos e de enfermidades: Maria, chamada Madalena, da qual saíram sete demônios;
3 Joana saeya inkam nwɨrɨn Susa inkam komiiyɨn Herot siir yaimɨn dimɨn wɨniyɨn siir wig aeya mɨ Susana saeya mɨ wig nhɨrɨma sɨma ɨni saɨka yɨnkɨn amɨm. Tɨ wigɨm sɨma Jisɨs mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir nae digworaekwo ɨmiir whɨndiraerar hauu aekɨm sɨmiir yapayapa umɨr ɨmiirar. Ɨriig.
3 Joana, mulher de Cuza, procurador de Herodes; Suzana e muitas outras, as quais, com os seus bens, ajudavam Jesus e os seus discípulos.
4 Iikam nhɨrɨm ha nikɨ woknaniyɨm om komii komii nhɨrɨm sɨmiir hɨrankɨn, Jisɨs mɨ iikam whɨekakɨm ha nahaɨngiriyɨuniyɨm. Mɨ Jisɨs siya boɨniyɨo yai kwɨra sɨmiir boɨn,
4 Quando uma grande multidão se reuniu e pessoas de todas as cidades vieram até Jesus, ele disse por parábola:
5 Inkam nwɨrɨn witnidɨm siir numɨr hɨr nɨtkɨnɨm namkɨn mɨ siya ha nonkwo krɨmkrɨnkɨi ɨtkɨnamɨn mɨ nhɨrɨm siyɨu hɨr yamɨkɨigɨiyɨu mɨ ɨni iikamkɨm yɨnkɨn okwo brombrop namɨm mɨ ɨpiyɨn mɨnɨm sɨm yatkɨkɨn ɨdwo aenamɨm.
5 — Um semeador saiu a semear. E, ao semear, uma parte caiu à beira do caminho, foi pisada, e as aves do céu a comeram.
6 Mɨ witnid nhɨrɨm maeyau siiyakaka saiir nakaiyɨm, yɨm ha whakiyɨm mɨ nuɨn opkak bɨ nwokɨn mɨ tɨ witnidɨm ɨna waiyɨugusnamɨm.
6 Outra parte caiu sobre a pedra e, tendo crescido, secou por falta de umidade.
7 Mɨ witnid nhɨrɨm urid nɨmrɨdgakɨn siir bopwoniya nakaiyɨm, yɨm ɨni sɨma yɨisirɨmdɨnunamɨm.
7 Outra caiu no meio dos espinhos; e os espinhos, ao crescerem com ela, a sufocaram.
8 Mɨ tɨkɨ witnid nhɨrɨm nu mɨiyɨkni nɨkɨiyɨm mɨ sɨma ɨni wadɨeyar whaknaiinamɨm mɨ ɨni nae hoɨmkakar budkiyɨm mɨ sɨmiir nhɨrɨm wowɨra wowɨra kamarɨm ɨriiyar ɨriiyara bud. Siir yaiyɨm ha dɨgiyɨm mɨ Jisɨs siya ɨna swokɨ boɨnkiyɨn, kɨra inkamɨn wɨɨngakaɨrgɨn ta kariir yai aiir wakae, kɨra sɨbgu daɨngworɨnu krɨpkai. Ɨriig.
8 Outra, enfim, caiu em boa terra; cresceu e produziu a cem por um. Dizendo isto, Jesus clamou:
9 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma Jisɨs siir srɨi, warɨ boɨniyɨo yaiya saiir yaimwokɨyaimwowa panɨɨnga?
9 Então os discípulos de Jesus lhe perguntaram o que significava essa parábola.
10 Mɨ siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki, Adi Komii siya sɨmiir yaimwok yaimwoɨm aowa aowan yaiyɨm kɨmiir bɨdi boɨnmɨmauuwɨn, ɨiya Adi Komii siya digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana, kɨmiir bɨdi boɨnmamauuwɨn ɨkɨ boɨniyɨo yai ara kara boɨniyɨm sɨmiir nhwowɨm ɨsa kɨgɨm mɨ wɨɨnɨm ɨsa wakaeyɨm, sɨma nɨnoknɨnkɨn wao rani, tɨ dimɨn ɨiirɨn. Ɨriig.
10 Jesus respondeu:
11 Taka boɨniyɨo yaiya saiir yaimwok yaimwowa hɨnɨɨnga, tɨkɨ witnidɨn Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir yai aeyarga.
11 — Este é o significado da parábola: a semente é a palavra de Deus.
12 Mɨ tɨ witnidɨm siyɨu nɨkɨiyɨm, yɨm ɨni iikamɨm Adi Komii siir yai wakaeyɨm sɨmiir hɨriinan ywowɨm mɨ mhoɨiya Setan siya ɨna swokɨ ɨtnoutnɨnkɨikiyɨm, sɨmiir naɨngwo tɨbmiini siyɨuɨn siir kikɨnokou mɨ Setan siya ha naɨngwokɨn sɨmiirɨn wɨ Adi Komii siya nanmaiwarkainaeisi.
12 Os que estão à beira do caminho são os que a ouviram; depois vem o diabo e tira-lhes a palavra do coração, para não acontecer que, crendo, sejam salvos.
13 Mɨ witnid nhɨrɨm maeyau siiyakaka saiir nɨkɨiyɨm yɨm ɨni Adi Komii siir yai wakaeyoknam mɨ sɨma ɨni maɨrgɨmaɨrga ywowɨm mɨ ta yaiya sɨmiir kwoɨna bɨ nɨngruramka sɨmiir naɨngwo tɨbmiiya komii bɨ nwoka sɨma haɨmiisɨma naɨngwo tɨbmiigɨm, ɨiya sɨmiirɨn dimɨn whɨrkɨn kɨnankɨuwiyɨm mɨ sɨmiir naɨngwo tɨbmiiya asi nɨki ɨuguski.
13 Os que estão sobre a pedra são os que, ouvindo a palavra, a recebem com alegria. Estes não têm raiz, creem apenas por algum tempo e, na hora da provação, se desviam.
14 Mɨ witnidɨm uridɨn nɨmrɨdgakɨn siir bopwoniya nakaigaiyɨm, yɨm ɨni iikamɨm Adi Komii siir wakaeiyoknaeiyɨm sɨmiir hɨriinan yowɨm mɨ ɨiya sɨma ha napnamɨm mɨ hɨkpai hɨkpaiyɨm mɨ maɨrgɨmaɨrgaɨm umɨr digworaekwowɨm nu tɨranɨm ɨni sɨmar yɨisirɨmdɨnu waigiyɨm mɨ sɨmiir naeyɨm mɨiyɨk panɨɨnsi budsi.
14 A parte que caiu entre espinhos, estes são os que ouviram e, no decorrer dos dias, foram sufocados com as preocupações, as riquezas e os prazeres desta vida; os seus frutos não chegam a amadurecer.
15 Mɨ witnidɨm nu maeyau mɨiyɨk nɨkiyɨm yɨm ɨni iikamɨm Adi Komii siir yai aiir wakaeyokna nonkworɨnukrɨpkaiyɨm mɨ sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm hiinsɨma nwowɨm ɨni sɨmiir hɨriinan ywowɨm. Mɨ sɨmiir kwoɨnɨm Adi Komii siirɨm naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨm mɨ sɨma siir yai aiirar wakaeyokna dirɨraerar yokiyokɨiyɨm. Yɨm ɨni tɨ nae whɨekakɨm numɨran sasaeyɨm wai sɨbgu okiyɨm sɨmiir hɨriinan ywowɨm. Ɨriig.
15 A parte que caiu na terra boa, estes são os que, tendo ouvido de bom e reto coração, retêm a palavra; estes frutificam com perseverança.
16 Mɨ inkamɨn sɨma yɨukɨdɨn nɨuyaeiyɨn siirɨn twoni bɨri higrɨnɨuwikɨn mɨ hɨi aowa bɨri haigiprakaiigɨm. Nɨɨngaka. Siya romiyasɨn bopwoniya nwowɨn siir ninankɨigɨn. Mɨ iikamɨm sɨma omaka hɨriir napnɨnopkainami mɨ sɨma pɨ pae aiirar kɨgami.
16 — Ninguém, depois de acender uma lamparina, a cobre com um vaso ou a põe debaixo de uma cama; pelo contrário, coloca-a num lugar em que ilumina bem, a fim de que os que entram vejam a luz.
17 Tariinanɨn dimɨn nhɨrɨm aowa aowa nwowɨm mɨ sɨma mhoɨiya wɨ idowɨiyar nɨmbiyami. Mɨ digworaekwo nhɨrɨm inkamkɨ higrɨnɨuɨm mɨ mhoɨiya wɨ Adi Komii siyar haigɨnki idowɨiya mɨ iikamɨm sɨma siirɨn wa kɨgi.
17 Não há nada oculto que não venha a ser manifesto, nem escondido que não venha a ser conhecido e revelado.
18 Kɨma mɨntarao mɨ kɨma yaiyɨm sɨbgu wakaeyokna. Yɨpɨkɨ inkamkɨn nɨnoknɨnkɨn mɨiyɨkak nwowɨn mɨ Adi Komii siya siirɨn wɨ hɨriinan nɨnoknɨnkɨn mɨiyɨk aiirar swokɨ ɨnkɨn hauugi. Mɨ yɨpɨkɨ inkamkɨn siya kwoɨnarar naɨngwowi siir kwoɨnau hɨrar ta yai saiir nonkwowɨm mɨ ha wakaeyoknaei mɨ hɨriinan inkamɨn yai mɨiyɨkɨm siir kwoɨnau hɨrɨra nwokaiyɨm, tɨ yaiyɨm sɨmiirɨn wɨ Adi Komii siyar swokɨ hai siir hɨrankɨn. Ɨriig.
18 Portanto, vejam como vocês ouvem. Porque ao que tiver, mais será dado; e ao que não tiver, até aquilo que julga ter lhe será tirado.
19 Ta ɨiya Jisɨs siir apua mɨ siir nomousɨsɨmɨm sɨma siir kɨgam nɨtkɨm mɨ iikamɨm ɨni yɨnkɨnɨukikɨnɨm mɨ sɨma siir kingiin panɨɨnsi yamsi.
19 A mãe e os irmãos de Jesus chegaram até onde ele estava, mas não podiam aproximar-se por causa da multidão.
20 Mɨ inkam nwɨrɨn siir boɨnki, kɨriir apua mɨ kɨriir nomousɨsɨmɨm sɨma ɨni yab hɨr nokwowɨm, sɨma kɨriir kɨgam mɨni.
20 E lhe comunicaram: — A sua mãe e os seus irmãos estão lá fora e querem vê-lo.
21 Mɨ Jisɨs siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn, yɨpɨkɨ iikamkɨm Adi Komii siir yai mɨiyɨka saiirɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm mɨ ha wakaeyoknam, yɨm tɨ hɨriinan iikamɨm yɨm kariir apu mɨ nomousɨsɨmkɨm. Ɨriig.
21 Jesus, porém, lhes respondeu:
22 Mɨ ɨigwɨra Jisɨs siya mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨna kwɨriinamɨm i kopsɨm ɨra saiir. Mɨ siya sɨmiir boɨnki, krɨma pɨ whɨigbid yarmiiya nami. Mɨ sɨma ɨna yamɨm.
22 Aconteceu que, num daqueles dias, Jesus entrou num barco em companhia dos seus discípulos e lhes disse: E partiram.
23 Mɨ isɨma ha hugainama mɨ Jisɨs siya nhwo bɨdi whwonkaiyɨn mɨ opud komii kwɨra ha hugnatmaiya mɨ opa pariiparii mɨrkɨmɨrka nɨnkɨnɨm ta i aiirɨn. Mɨ sɨma nwomainaiinamɨm pariipariisɨm.
23 Enquanto navegavam, ele adormeceu. E sobreveio uma tempestade de vento no lago, e eles corriam perigo.
24 Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm, sɨma Jisɨs siir yamɨ ɨnɨdguwɨu mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, Bɨiyan Inkamti, Bɨiyan Inkamti, hae, nɨmbi nwomainaiinamiri. Mɨ siya ha nɨnsiin ɨdwokaiyɨn mɨ ɨo tɨ opud hɨnɨn komiiya saiir ywoki. Mɨ opud hɨnɨn komiiya ɨna dɨgiya mɨ opa ɨni mokmokwaiyar yomaikiya.
24 Chegando-se a Jesus, os discípulos o despertaram, dizendo: — Mestre, Mestre, estamos perecendo! Levantando-se, Jesus repreendeu o vento e a fúria da água. Tudo cessou e ficou bem calmo.
25 Mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨmiir naɨngwo tɨbmiiya ɨni pɨnda yama? Mɨ sɨma ha nɨdidɨm mɨ ɨna yɨnaɨngwoyɨmiyokɨm. Mɨ sɨma sɨma yɨmboɨn amboɨnɨm, tɨ yɨpɨkɨn? Tɨ opud hɨnɨno sowiir boɨnkiyɨn mɨ sowa ɨni siir yai aiirar wakaeyoknakiyo. Ɨriig.
25 Então Jesus lhes perguntou: Eles, possuídos de temor e admiração, diziam uns aos outros: — Quem é este que até manda nos ventos e nas ondas, e lhe obedecem?
26 Mɨ mhoɨiya sɨma ɨna kignaidamɨm Gegesan iikamɨm sɨmiir oma hɨriir. Tɨkɨ omɨn ɨni nu Galili siir whɨigbid yarmiiya nwowɨn.
26 Então rumaram para a terra dos gerasenos, que fica de frente para a Galileia.
27 Mɨ Jisɨs siya isɨma saiir haiburgigɨn mɨ ha kunamɨn mɨ inkam nwɨrɨn tɨ omɨn siir hɨrankɨn, siya ɨna yɨtɨn siirɨm. Mɨ uridyɨu biyɨe nhɨrɨm tɨ inkamɨn siir nwokɨm. Ɨi haruwa rani tɨ inkamɨn siya yɨuɨs bɨri kaigɨn mɨ siya siir omaka bɨri nwowikɨn. Nɨɨngaka. Mɨ siya siyanowɨm inkam kikaiiyɨm sɨmiir nwokɨn.
27 Logo que Jesus desembarcou, veio da cidade ao seu encontro um homem possuído de demônios que, havia muito, não se vestia, nem habitava em casa alguma, porém vivia nos túmulos.
28 Mɨ ɨiya siya Jisɨs siir kɨgiyɨn mɨ siya ha kauwaeyɨmiyok ougiyɨn mɨ siya ogmwo ɨni siir ɨgmiiga kingiinar inɨ hɨuwɨuɨn mɨ siya ɨna kauwok boɨnkiyɨn, Jisɨs o! Adi Komii nɨnomor kouanɨn siir yɨnisɨmɨn, kɨra kariirɨn dimu tɨram mɨni? Wakae! Kɨra kariirɨn hɨk kɨpi hauu.
28 Quando ele viu Jesus, prostrou-se diante dele, dizendo com voz forte: — O que você quer comigo, Jesus, Filho do Deus Altíssimo? Peço-lhe que não me atormente.
29 Mɨ Jisɨs siya tɨ uridyɨu biyɨeyɨn siir boɨnki, siya tɨ inkam ɨiir haiburgigɨn. Ɨi kasa rani, tɨ uridyɨu biyɨeyɨn siya nonkwowɨn tɨ inkamɨn siir. Mɨ kamɨm ɨinokɨinok siir kɨgrɨraowiyɨm, sɨma siirɨn wɨeyɨnsopni (sen) mɨ tɨdop (hankap) kurɨmdɨnuwikɨm siir ɨga ɨɨn ɨmiirɨn. Mɨ siya tɨ wɨeyɨnsop mɨnɨm pɨ sɨmiirar mɨ anka bɨmbɨɨr nami. Mɨ uridyɨu biyɨeyɨn siya siirɨn maeyau siin apa nɨɨnga inkam karamaeya siirɨn pɨ hɨriir mɨ ɨnkɨn aeyokiyok nami tɨ inkamɨn siirɨn.
29 Porque Jesus havia ordenado ao espírito imundo que saísse do homem, pois muitas vezes se havia apoderado dele. E, embora procurassem conservá-lo preso com cadeias e correntes, despedaçava tudo e era impelido pelo demônio para o deserto.
30 Mɨ Jisɨs siya siir srɨigi, kɨriir inɨgɨn yɨpɨkɨn? Mɨ siya boɨn, kariir inɨgɨn uridyɨu biyɨe whɨekakɨm. Dimusi rani, uridyɨu biyɨe whɨekakɨm ɨni siir yanɨnkɨnɨuwɨuɨm.
30 Jesus perguntou a ele: Ele respondeu: — Legião. Isto porque muitos demônios tinham entrado nele.
31 Mɨ tɨ uridyɨu biyɨeyɨm sɨma ɨni Jisɨs siirɨma kauwoknanaekiyɨm, kɨra krɨmiirɨn ɨe biyɨeyɨn paekakɨn siirɨm kɨpi niyopriyɨugi.
31 Estes pediram a Jesus que não os mandasse para o abismo.
32 Hu isid komii whɨrɨn tɨ mhɨu kopsɨm whɨrɨn kingiina kwowɨn siir naekɨm. Mɨ tɨ uridyɨu biyɨe whɨekakɨm sɨma Jisɨs siirɨm asi kauwok boɨnɨnaekɨm. Kɨra krɨmiirɨn tɨ hu isid komiiyɨn siirɨm dɨkropki. Mɨ Jisɨs siya sɨmiirɨn asi kɨgnɨnkɨn amkikɨn.
32 Ora, uma grande manada de porcos estava pastando ali no monte. E os demônios pediram a Jesus que os deixasse entrar naqueles porcos. E Jesus o permitiu.
33 Mɨ tɨ uridyɨu biyɨeyɨm tɨ inkamɨn siir haiburgigɨn mɨ tɨ huɨm sɨmiir pɨuar yamkiyɨm. Mɨ tɨ hu isid komiiyɨn mhɨukɨu hɨrankɨ niwɨtnaniniyɨm mɨ ɨni siyapai amounana saiirar yamɨm. Mɨ sɨma ɨni ta whɨi aiirar yani amaimaiyɨuwɨm mɨ sɨma opa ha kwiyaeyɨm mɨ sɨma ɨna yaonamɨm.
33 Tendo os demônios saído do homem, entraram nos porcos, e a manada precipitou-se despenhadeiro abaixo, para dentro do lago, e se afogou.
34 Mɨ kamɨm tɨ hu ɨmiir waikaowiyɨm sɨma tɨ dimɨn ɨiir kɨgiyɨm mɨ sɨma ɨna yɨdam namɨm. Mɨ ta yaiya sɨma ɨna haigirɨrɨr boɨnama iikam whɨekakɨm hɨnda tɨndanɨm sɨmiir.
34 Vendo o que tinha acontecido, os que tratavam dos porcos fugiram e foram anunciá-lo na cidade e pelos campos.
35 Mɨ iikamɨm sɨma tɨ dimɨnɨn siir inɨ kɨgɨu. Mɨ sɨma Jisɨs siir hɨriir nɨmbiyamɨm mɨ tɨ inkam ɨiir kɨg uridyɨu biyɨeyɨm siir bɨdi haiburgigɨm. Mɨ siya yɨuɨs bɨdi kaiyɨn mɨ siir kwoɨnɨn ɨni wadɨeya nwowɨn mɨ siya Jisɨs siir ɨgmiɨiga kingiinar nɨdwowi. Mɨ iikamɨm sɨma hɨriinan kɨgɨm mɨ sɨma ɨna yɨdidgiyɨm.
35 Então o povo saiu para ver o que tinha acontecido. Aproximando-se de Jesus, encontraram o homem de quem tinham saído os demônios, vestido, em perfeito juízo, sentado aos pés de Jesus; e temeram.
36 Mɨ iikamɨm tɨ dimɨnɨn siir kɨgnakiyɨm sɨma iikam nhɨrɨm sɨmiir boɨnmamauu siyɨuɨn Jisɨs siya haiswonɨskiyɨn tɨ inkamɨn siir.
36 E algumas pessoas que tinham presenciado os fatos contaram-lhes também como o endemoniado tinha sido salvo.
37 Mɨ iikam whɨekakɨm Gegesa hɨran nu maeyauwɨm sɨma Jisɨs siir boɨnki, kɨra krɨmiir haiburgik mɨ ha dam. Sɨma nɨdid prasae bɨ kikɨnkɨm mɨ sɨma hɨriinan asi boɨnkɨm mɨ Jisɨs siya isɨm aiir kwɨrii mɨ siya namɨm swokɨ mɨnkɨn.
37 Todo o povo da terra dos gerasenos pediu a Jesus que se retirasse, pois ficaram com muito medo. E Jesus, entrando de novo no barco, voltou.
38 Tɨ inkamɨn uridyɨu biyɨeyɨm sɨma haiburgigɨn, siya Jisɨs siirɨm kauwok boɨnanaeki, kara kɨnaka nami. Mɨ Jisɨs siya siirɨn ɨna swokɨ ɨkropkiyɨn mɨ ɨna boɨnkiyɨn,
38 O homem de quem tinham saído os demônios lhe pediu que o deixasse estar com ele. Jesus, porém, o despediu, dizendo:
39 Kɨra kɨriir oma hɨriirar swokɨ am. Mɨ dimɨn whɨekakɨm Adi Komii siya tɨrkiyɨm sɨmiir tinɨ boɨnmamauuwɨu. Mɨ tɨ inkamɨn siya ha namɨn mɨ tɨ yaiyɨm iikam whɨekakɨm om komii siir hɨranɨm ɨni sɨmiirar boɨnmamauuwɨuwɨn dimɨn whɨekakɨm Jisɨs siya tɨrɨm sɨmiir. Ɨriig.
39 — Volte para a sua casa e conte tudo o que Deus fez por você. Então ele foi, proclamando por toda a cidade o que Jesus lhe tinha feito.
40 Mɨ ɨiya Jisɨs siya ha swokɨ amɨn whɨigbid yarmiiya hɨriir mɨ iikam whɨekakɨm sɨma hɨrar nwowɨnɨm mɨ sɨma siirɨn ɨna boɨn maɨrgɨmaɨrga wɨnɨm.
40 Quando Jesus voltou, a multidão o recebeu com alegria, porque todos o estavam esperando.
41 Mɨ inkam nwɨrɨn ɨna yɨmbiniyɨn siir inɨgɨn Jairaskɨn. Siya maeyauwa ɨrɨpa yai boɨnaiya hɨuyokiyokaiya saiir bɨiyan inkamkɨn. Mɨ siya ɨgmwowɨn Jisɨs siir ɨgmiiga kingiinar inɨ hɨuɨu mɨ ɨna kauwok boɨnɨnaekikɨn, kɨra kariir omaka wit.
41 Eis que veio um homem chamado Jairo, que era chefe da sinagoga, e, prostrando-se aos pés de Jesus, suplicou-lhe que fosse até a sua casa.
42 Mɨ siir yɨnisɨma ɨrkɨ ɨruwaka mɨ saeya yɨnkopaka. Mɨ saiir bɨewiyɨm ɨuur whɨsko. Mɨ saeya naowamar tɨri. Mɨ Jisɨs siya ha napnamɨn mɨ iikam isid komiiyɨn sɨma ɨni Jisɨs siir mhoɨiyar yamɨm. Mɨ sɨma ɨni ɨrɨpa ɨrɨpa yonamɨm.
42 Pois tinha uma filha única de uns doze anos, que estava morrendo. Enquanto Jesus caminhava, as multidões o apertavam.
43 Mɨ wiga ɨra nwowi, ɨinokɨinokɨn saeya pɨu biyɨeka napɨdwodwomaimiiga bɨewiyɨm ɨuur whɨs, kamɨm paowai udiyɨm sɨmiir nwɨrkɨn saiir ma aiir bɨ swokɨ owaigɨnɨukɨn mɨiyɨk. Nɨɨngaka.
43 Certa mulher que, havia doze anos, vinha sofrendo de uma hemorragia e que havia gastado todos os seus bens com os médicos, sem que ninguém a pudesse curar,
44 Mɨ ta wiga saeya Jisɨs siir digɨuwa kingiin ha nɨta mɨ saeya ɨni siir yɨuɨs prɨeiya saiir mwoɨs ɨiirar yaka onkwokiya mɨ saeya hɨriinan tɨrkiya mɨ bɨ kɨmɨmɨnkika ta pɨu biyɨeya saeya nwowa ɨna yɨnkisanakiya mɨ mhoɨiya saeya bɨ swokɨ ɨmbiyamka.
44 veio por trás de Jesus e tocou na borda da capa dele. E logo a hemorragia dela estancou.
45 Mɨ Jisɨs siya srɨigi, yɨpɨkɨn ɨɨna kariir naka onkwokiyɨn? Mɨ iikam whɨekakɨm ɨna boɨnkiyɨm, an nɨɨnga, an nɨɨnga. Mɨ Pita siya ɨna boɨnkiyɨn, inkam Komii iikam isid komiiyɨn wasi kɨriirar nokwoyokaiyɨm, sɨmar kwakikɨn namkɨm.
45 Mas Jesus perguntou: Como todos negassem, Pedro disse: — Mestre, é a multidão que o rodeia e aperta!
46 Mɨ Jisɨs siya boɨnki, ɨɨna kariirɨn nwɨrka nonkwokikɨn. Mɨ kara ɨna kɨnankɨugiyɨn, kɨrɨe nhɨrɨm kariir bɨdi haiburgigɨm.
46 Mas Jesus insistiu:
47 Mɨ ta wiga saeya nɨnoknɨnkɨnkiya mɨ saeya ɨni nɨdid komiigakar yowa mɨ saeya siirsi bɨ swokɨ ɨmprɨoka mɨ saeya ɨgmwo ɨni Jisɨs siir ɨmiiga inɨ hɨuwɨuwa. Mɨ iikam whɨekakɨm sɨmiir whwonkam ɨda saeya ɨna boɨna, ɨiya kara Jisɨs siir yɨuɨs aiir nonkwokiya, kariir ma bɨri kɨmɨmɨnkika saeya ɨna dɨgiya.
47 A mulher, vendo que não podia passar despercebida, aproximou-se trêmula e, prostrando-se diante de Jesus, declarou, à vista de todo o povo, o motivo por que havia tocado nele e como imediatamente tinha sido curada.
48 Jisɨs siya boɨnki, kariir yɨnisɨm yɨnkopak, kɨriirɨn kɨriir naɨngwo tɨbmii mɨiyɨka saeyar nwowaigɨnɨugika mɨ kɨra ha dam mɨ kɨriir mhɨi kwoɨnɨm hiinsɨma dwonam.
48 Então Jesus lhe disse:
49 Mɨ Jisɨs siya ha nikɨ boɨnaiyɨn mɨ bɨiyan inkamɨn Jairas, siir omaka hɨran inkamɨn siya ha nɨtɨn mɨ ɨna inɨ boɨnɨuwɨn siirɨn, kɨriir yɨnisɨm yɨnkopaka bɨdi yaonama. Kɨra inkamɨn dimɨn taemɨn nowɨmwarkaiyɨuwiyɨn kɨigi siir kɨpi nɨnki.
49 Enquanto Jesus ainda falava, veio uma pessoa da casa do chefe da sinagoga, dizendo: — A sua filha já morreu; não incomode mais o Mestre.
50 Mɨ Jisɨs siya ta yaiya aiir wakaekiyɨn mɨ siya Jairas siir yai anaka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kɨra kɨpi nɨdid. Mɨ kɨra hindara daɨngwo tɨbmii ɨski mɨ kɨriir yɨnisɨm yɨnkopaka saeya wɨ mɨiyɨka nwokɨ owɨm.
50 Mas Jesus, ouvindo isto, lhe disse:
51 Mɨ Jisɨs siya Jairas siir omaka hɨriir yam mɨ siya iikam whɨekakɨm sɨmiirɨn omakanau hɨriirɨn saɨka bɨri kɨgnɨnkɨn apnɨnopkai namkɨm. Nɨɨngaka. Pita, Jon, Jems mɨ ta yɨnisɨm yɨnkopaka saiir yopii ad owa sɨmasɨmar yapnɨnopkainam saɨkan.
51 Tendo chegado à casa, Jesus não permitiu que ninguém entrasse com ele, a não ser Pedro, João e Tiago, além do pai e da mãe da menina.
52 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma ta yɨnisɨm yɨnkopaka saiirɨmar nanka nɨnougɨm mɨ sɨma hɨrar nounanaekɨm. Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma kɨpi nou, saeya bɨri naoka, saeya nhwo whwonkaii.
52 E todos choravam e a pranteavam. Mas Jesus disse:
53 Mɨ sɨma siirɨn yaibu prasae bɨri nɨekɨm. Dimusi rani, sɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm, saeya bɨdiya yaonama.
53 E riam-se dele, porque sabiam que ela estava morta.
54 Mɨ Jisɨs siya ta yɨnisɨm yɨnkopaka saiir ɨɨn aiir yonkwoki mɨ ɨna boɨnkiyɨn, yɨnisɨm yɨnkopak, kɨra dɨnsiingi.
54 Mas Jesus, tomando-a pela mão, disse em voz alta:
55 Mɨ ta yɨnisɨm yɨnkopaka saiir pɨugɨna ɨna swokɨ ɨta saiirɨm. Mɨ bɨri kɨmɨmɨnkika saeya ɨna yɨnsiin ɨdwokiya. Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kɨma nae nhɨrɨm saiir hauu ae.
55 Voltou-lhe o espírito, ela imediatamente se levantou, e Jesus mandou que lhe dessem de comer.
56 Mɨ ta yɨnisɨm yɨnkopaka saiir yopii ado sowa ɨni mounana sinkaokiyo. Mɨ Jisɨs siya sowiirɨn ɨna boɨnkiyɨn, tɨ dimɨnɨn siirɨn kowa inkam nwɨrni kɨpi swokɨ boɨnmauu mɨmɨn. Ɨriig.
56 Seus pais ficaram maravilhados, mas ele lhes advertiu que a ninguém contassem o que havia acontecido.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.