Lucas 6
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs ACF
1 Mɨ Juda sɨmiir ɨi komii kwɨra pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karam nwowiya Jisɨs siya witnid numɨrɨm sɨmiir bopwowa naprɨokɨinamkɨn. Mɨ kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm witnid nhɨrɨm sɨmiir kigrimgrirgi haiyamɨm mɨ sɨma ɨna yɨinɨbromprop yonkwomromrok apaeiyamɨm.
1 E aconteceu que, no segundo sábado após o primeiro, passou pelas searas, e os seus discípulos iam arrancando espigas e, esfregando-as com as mãos, as comiam.
2 Mɨ Ferisi nhɨrɨm sɨma boɨn mɨ kɨma Moses siir siyɨu komii ɨiir dimusi taouga dirɨraerarkɨm, tɨ dimɨnɨm Judami ɨi komiiya pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya saiir haiyam mɨ kɨma sɨmiir dimusi tɨrkɨm, ha?
2 E alguns dos fariseus lhes disseram: Por que fazeis o que não é lícito fazer nos sábados?
3 Jisɨs siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kɨma tɨ dimɨnɨn bɨiya Devid siya tɨrɨn Adi Komii siirɨn, siir bɨ nwankɨm, ɨiya siir isidɨn sɨma mhɨigɨ naowɨm mɨ sɨma naeyɨm, aniya?
3 E Jesus, respondendo-lhes, disse: Nunca lestes o que fez Davi quando teve fome, ele e os que com ele estavam?
4 Mɨ Devid siya omaka komiiya Adi Komii siira saiir napnɨnopkainamɨn mɨ siya kɨmɨdiniya bretɨn Adi Komii siir nɨnkɨn ɨmiiyaeyɨn siir haiyɨn mɨ siya ɨna yaeyɨn. Mɨ haɨmiiyɨn, kɨmɨdiniya siir isid ɨiir hauu ae. Mɨ kɨma tari siir bɨri mwaɨnɨnoknɨnkɨnkɨm, siyɨu komii siir siyɨuɨn, hɨnɨɨn boɨnkɨn. Tɨkɨ bretɨn inkam nɨɨngakɨ bɨ swokɨ aeikɨn. Nɨɨngaka. Yɨo pris sɨmiiraraɨrgɨn.
4 Como entrou na casa de Deus, e tomou os pães da proposição, e os comeu, e deu também aos que estavam com ele, os quais não é lícito comer senão só aos sacerdotes?
5 Mɨ Jisɨs siya ɨna swokɨ boɨn, kara Yaowae Adɨn nɨnomor kou hɨrankɨ nɨtɨn siya, ta Judami ɨi komiiya pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya saiir Bɨiyan Inkam Komii asi nauunɨ onikɨn. Mɨ kɨma ɨo kariir dimusi nwowi, ha? Ɨriig.
5 E dizia-lhes: O Filho do homem é Senhor até do sábado.
6 Mɨ Juda sɨmiir ɨi komii kwɨra pɨu siiskuwakiya, dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya Jisɨs siya sɨmiir omaka yaimɨn dimɨn nɨdwokai wakaeiya, saiir yapnɨnopkainam. Mɨ siya sɨmiir yowomwarkaiyɨu. Mɨ inkam nwɨrɨn hɨr warar nɨnkɨn okɨn, siir ɨɨna ɨɨniga bɨdi yɨnsɨmsɨrɨunamɨm ɨni paeyaryaowainan ywokiyama.
6 E aconteceu também noutro sábado, que entrou na sinagoga, e estava ensinando; e havia ali um homem que tinha a mão direita mirrada.
7 Mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm mɨ Farisi kam ɨkɨm, sɨm Jisɨs siirɨm hɨrar kaonanae. Sɨma bɨri nɨnoknɨnkɨnkɨm, siya tɨ inkamɨn siirɨn pɨ Judami ɨi komiiya pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya saiir nasi haiswo nɨskii mɨ ta hɨriinana saiirsi hɨuriiyɨu boɨnam mɨnkɨm siirɨn.
7 E os escribas e fariseus observavam-no, se o curaria no sábado, para acharem de que o acusar.
8 Mɨ Jisɨs siya bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn sɨmiir kwoɨn ɨmiirɨn mɨ siya tɨ inkamɨn ɨɨnakɨn naonɨnsɨmsɨrɨuwɨn siir boɨnki, kɨra tɨriir wɨnsiin apnani. Mɨ tɨkɨ inkamɨn siya ɨna inɨ okwowɨuwɨn.
8 Mas ele bem conhecia os seus pensamentos; e disse ao homem que tinha a mão mirrada: Levanta-te, e fica em pé no meio. E, levantando-se ele, ficou em pé.
9 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir boɨnki, kara kɨmiir srɨii, siyɨu komiiyɨn siya panɨɨna boɨnkikɨn, Judami ɨi komiiya pɨu siisiya dimɨn taemɨn tɨr karamae nwowiya saiirɨn? Mɨ krɨma siyɨu mɨiyɨk tɨ tɨr iyɨe? Mɨ siyɨu biyɨe tɨ tɨr, aniya? Mɨ krɨma siir tɨ haiswonɨski haigɨnɨu, ta ɨi komii aiirɨn, iyɨe? Mɨ krɨma siirɨn hɨriiyar tɨ kɨgnɨsu ao, iyɨe?
9 Então Jesus lhes disse: Uma coisa vos hei de perguntar: É lícito nos sábados fazer bem, ou fazer mal? salvar a vida, ou matar?
10 Mɨ Jisɨs siya iikam ɨmiir kaoyokiyokɨigiyɨn mɨ siya tɨ inkam ɨiir boɨnki, kɨriir ɨɨndɨbɨn tɨ ɨnkiyɨnyɨnki. Mɨ tɨ inkamɨn hɨriinan tɨrkiyɨn mɨ siir ɨɨna ɨni wadɨeyar swokɨ okiya.
10 E, olhando para todos em redor, disse ao homem: Estende a tua mão. E ele assim o fez, e a mão lhe foi restituída sã como a outra.
11 Mɨ sɨmiir kwoɨnɨm ɨni haugɨ haugar whwiyɨekikaigiyɨm. Mɨ ɨni sɨma sɨmar whrɨeboɨnamɨm mɨ krɨma Jisɨs siirɨn wɨ panɨɨn panɨɨna tɨri? Ɨriig.
11 E ficaram cheios de furor, e uns com os outros conferenciavam sobre o que fariam a Jesus.
12 Mɨ taka ɨiya Jisɨs siya ɨna iiyamɨn mhɨuwisɨm whɨrɨn siir, nhwo Adi Komii siiram kwɨsboɨnam. Mɨ ta nɨi kɨrɨeya siya ɨni hɨrar kwɨsboɨn pɨrkɨnkaiyɨn, Adi Komii siiram.
12 E aconteceu que naqueles dias subiu ao monte a orar, e passou a noite em oração a Deus.
13 Mɨ bɨeyɨn ha maskwonaidniyakwokɨn mɨ siya kamɨm saɨka mɨriiyɨm sɨmiiram yɨkɨugi mɨ siya tɨ kam ɨuurnwɨso sɨmiir yɨmbin. Mɨ siya sɨmiir inɨgɨm ɨna dap haigɨnɨuɨm aposel.
13 E, quando já era dia, chamou a si os seus discípulos, e escolheu doze deles, a quem também deu o nome de apóstolos:
14 Sɨmiir inɨgɨm hɨnɨɨn hɨnɨɨngɨm. Mɨ Saimon siir inɨgɨn Pita yokdap haigɨnɨu mɨ siir nomousɨmɨn yɨo Endrugɨn mɨ nhɨrɨm yɨm sɨm inɨgɨm hɨnɨɨn hɨnɨɨngɨm Jems, Jon, Filip mɨ Bataromiu.
14 Simão, ao qual também chamou Pedro, e André, seu irmão; Tiago e João; Filipe e Bartolomeu;
15 Matyu, Tumas mɨ Jems Alpiasni yɨnisɨmɨn mɨ Saimon siir inɨg whɨrɨn Selot. Tɨ inɨg Selotɨn siir yaimwokɨyaimwowa hɨnɨɨngɨn mɨiya siya mɨriiya bɨ mɨrii kikrɨpikɨn.
15 Mateus e Tomé; Tiago, filho de Alfeu, e Simão, chamado Zelote;
16 Judas, Jemsni yɨnisɨmɨn mɨ Judas Iskariot inkamɨn wɨr Jisɨs siir napwouwɨn siir sau omomni. Ɨriig.
16 E Judas, irmão de Tiago, e Judas Iscariotes, que foi o traidor.
17 Mɨ siya ha dɨgikɨn mɨ Jisɨs siya ɨni sɨmakar yɨnkɨn apniyamɨn mɨ siya maeyau hɨkmainana saiir yokwo iikam isid whɨekakɨm sɨmakar. Mɨ iikam whɨekakɨm nu Judianɨm mɨ om komii Jerusalem, an ɨkɨm mɨ omom om komii Taia mɨ om komii Saidon sowiir hɨriir wainam ɨkɨm. Whɨigbid whɨigbida wainamɨm, sɨmiir hɨran iikamɨm sɨma warar yɨnkɨn ɨt.
17 E, descendo com eles, parou num lugar plano, e também um grande número de seus discípulos, e grande multidão de povo de toda a Judéia, e de Jerusalém, e da costa marítima de Tiro e de Sidom; os quais tinham vindo para o ouvir, e serem curados das suas enfermidades,
18 Mɨ sɨma siir yai aiir wakaeyam nɨtkɨm mɨ siya sɨmiir ma ɨmiir mɨ haiswonɨmnɨskɨiyɨm mɨ iikam nhɨrɨm uridyɨu biyɨekɨ nɨnkɨnɨuwɨm sɨmiir warar. Mɨ siya ɨna haiswonɨskɨi haigɨnɨuwɨn.
18 Como também os atormentados dos espíritos imundos; e eram curados.
19 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma ɨɨna Jisɨs siir nonkwowɨm mɨnkɨm. Dimusi rani, siir kɨrɨeya sɨma bɨdi kɨgiyɨn, iikam whɨekakɨm makakɨm siya haiswonɨmnɨskɨigɨm. Mɨ sɨma ɨni wadɨeyar ywokiyɨm. Ɨriig.
19 E toda a multidão procurava tocar-lhe, porque saía dele virtude, e curava a todos.
20 Mɨ Jisɨs siya kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir kaoki mɨ ɨna boɨnkiyɨn,
20 E, levantando ele os olhos para os seus discípulos, dizia: Bem-aventurados vós, os pobres, porque vosso é o reino de Deus.
21 Kɨma tɨ iikamɨm tariinanɨn mɨigɨ naowɨm kɨma maɨrgɨmaɨrga dwo. Dimusi rani, mhoɨiya kɨma wɨ digworaekwokɨ naokɨngugunankaii. Mɨ kɨma iikamɨm tɨ tariinan nɨnounɨnkiyɨm, mhoɨiya kɨma digworaekwo whɨekakak nwowi mɨ kɨma wɨ yaibu sɨmiir grɨnkɨn ɨei.
21 Bem-aventurados vós, que agora tendes fome, porque sereis fartos. Bem-aventurados vós, que agora chorais, porque haveis de rir.
22 Kɨra iikamɨm kɨnaka nombopboɨn ae karam nwowiyɨm mɨ ɨo kɨnaka nwowiyɨm mɨ yai biyɨe kɨriir nɨgbumbu boɨniyɨn mɨ digɨumii kɨriir haimriiyɨugigiyɨn kɨra siiramɨn maɨrgɨmaɨrga dwo. Sɨma tɨ dimɨnɨn kɨriir whɨsarii tɨr tani ni kɨra tɨ Yaowae Adɨn nɨnomor kouankɨn nɨtɨn kariir siyɨu ɨiir napkɨn.
22 Bem-aventurados sereis quando os homens vos odiarem e quando vos separarem, e vos injuriarem, e rejeitarem o vosso nome como mau, por causa do Filho do homem.
23 Bɨiya krɨmiir brougae wanwiyaeyɨm, hɨriinanar mɨ tɨrkɨm, profet inkam ɨmiirɨn. Mɨ kɨra tɨ hɨriinan dimɨnɨn siya nɨmbiyami kɨra maɨrgɨmaɨrga prasae kɨpi nwo, ogmwo warar dɨnwomwokam. Dimusi rani, mhoɨiya kɨra wɨ digworaekwo mɨiyɨk mɨiyɨkak nwowi mɨ tɨ digworaekwowɨm ɨni Adi Komii siyar nikɨ onkwo ɨdwowɨm, nɨnomor kou hɨr.
23 Folgai nesse dia, exultai; porque eis que é grande o vosso galardão no céu, pois assim faziam os seus pais aos profetas.
24 Kɨma tɨ iikamɨm umɨr digworaekwokɨ naokɨngugunankaiyɨuwiyɨm mɨ wadɨe sɨbgu owɨpɨsukaeyamɨm, kɨma sɨbgu mɨntɨrao, mhoɨiya kɨma wɨ hɨk whoɨmoni hai rani. Dimusi rani, kɨma wɨ nɨnomor kouan digworaekwowɨm sɨmiir hai rani. Nɨɨngaka.
24 Mas ai de vós, ricos! porque já tendes a vossa consolação.
25 Kɨma mɨntɨrao kɨma wɨ mhɨi naekak nwo rani, mhoɨiya wɨm wɨ mhɨigɨ naowi. Mɨ kɨma mɨntarao tɨ iikamɨm yaibu nɨnɨemamaɨrɨm kɨma wɨ nɨnounɨnki prasae kɨn tani.
25 Ai de vós, os que estais fartos, porque tereis fome. Ai de vós, os que agora rides, porque vos lamentareis e chorareis.
26 Mɨ kɨma sɨbgu mɨntarao ɨiya iikamɨm sɨma kɨmiir nɨkboɨn praprasi mɨ bɨiya krɨmiir brougaeyɨm, ɨriipɨ hɨriinanar mɨ tɨrkɨm, profet nɨksɨsae ɨmiirɨn. Ɨriig.
26 Ai de vós quando todos os homens de vós disserem bem, porque assim faziam seus pais aos falsos profetas.
27 Mɨ kara kɨmiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨnmauugii, iikamɨm kariir yai aiir wakaeiyɨm sɨmiiram dapiyao. Mɨ iikamɨm ɨo nhwo nanaowiyɨm, kɨma sɨmiirɨn siyɨu mɨiyɨk ɨiirar swokɨ tɨr haigɨnɨu.
27 Mas a vós, que isto ouvis, digo: Amai a vossos inimigos, fazei bem aos que vos odeiam;
28 Mɨ iikamɨm yaibiyɨe kɨmiir nɨkbumbuwi mɨ kɨma sɨmiirɨn yai mɨiyɨk aiirarar boɨnaigɨnɨu mɨ iikamɨm sɨma siyɨu biyɨe kɨmiir tɨrhaigɨnɨuwi mɨ kɨma sɨmiiramɨn Adi Komii siiram srɨii, siya sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwɨm.
28 Bendizei os que vos maldizem, e orai pelos que vos caluniam.
29 Mɨ inkam nwɨrkɨn kɨriir yaeka aiir naka tɨoki mɨ ha tɨ swokɨ ɨnkpɨt okwoki, yaeka kwɨra saiir swokɨ tɨokiyɨm. Mɨ inkam nwɨrkɨ kɨriir yɨuɨs prɨeiya saiir nɨshaii mɨ kɨra siirɨn hɨriiyar kɨgnɨnkɨn haigi. Mɨ kɨra yɨuɨs haruwa kwɨra, saiir warar swokɨ ɨnkɨn hauugi.
29 Ao que te ferir numa face, oferece-lhe também a outra; e ao que te houver tirado a capa, nem a túnica recuses;
30 Mɨ inkam nwɨrkɨn dimɨn whɨram srɨii mɨ kɨra siirɨn ha hauugi. Mɨ inkam nwɨrkɨ dimɨnɨn kɨriir maeyau hɨrankɨ ninɨ hainaki mɨ kɨra ha kɨpi swokɨ boɨn, kariir swokɨ hauugi. Nɨɨngaka.
30 E dá a qualquer que te pedir; e ao que tomar o que é teu, não lho tornes a pedir.
31 Dimɨnɨn kɨra naɨngwowiyɨn sɨma kɨriir tɨram mɨ kɨra sɨmiirɨn hɨriinan dimɨn ɨiirar swokɨ tɨr.
31 E como vós quereis que os homens vos façam, da mesma maneira lhes fazei vós, também.
32 Mɨ iikamɨm kɨriiram naɨngwowiyɨm sɨmiiram naɨngwowi, yɨo dimɨn komii rani. Mɨ Adi Komii siya kɨriirɨn wɨ hɨnɨɨna boɨn tani kɨra inkam wadɨekɨn. Nɨɨngaka. Mɨ iikamɨm dimɨn biyɨekakɨm yɨm sɨma iikamɨm sɨmiiram naɨngwowiyɨm, sɨmiiramar naɨngwowikɨm.
32 E se amardes aos que vos amam, que recompensa tereis? Também os pecadores amam aos que os amam.
33 Mɨ iikamɨm siyɨu mɨiyɨk kɨriir tɨriiyɨm mɨ kɨra sɨmiirɨn siyɨu mɨiyɨk mɨ tɨri, yɨo dimɨn komii rani mɨ Adi Komii siya kɨriirɨn wɨ hɨnɨɨna boɨn tani, kɨra inkam wadɨekɨn. Nɨɨngaka. Mɨ iikamɨm dimɨn biyɨekakɨm yɨm sɨma ɨriipɨ hɨriinanar mɨ tɨrikɨm.
33 E se fizerdes bem aos que vos fazem bem, que recompensa tereis? Também os pecadores fazem o mesmo.
34 Mɨ kɨriir dimɨnɨn inkam nwɨrni hauugi, hindara haisasae mɨriinakiyam, siya kariirɨn wa swokɨ hauuwi, yɨo tɨriigɨnɨn yɨo dimɨn komii rani, Adi Komii siya kɨriirɨn wɨ yaigak saiirsi nwo rani. Nɨɨngaka. Mɨ iikamɨm dimɨn biyɨekakɨm yɨm sɨma iikamɨm dimɨn biyɨekakɨm sɨmiir dimɨn ɨmiirar mɨ hauu mɨriisasaeikɨm mɨpa swokɨ hainani. Mɨ yɨm sɨma ɨriipɨ hɨriinan dimɨn ɨmiirar mɨ ɨngigir haiigɨm.
34 E se emprestardes àqueles de quem esperais tornar a receber, que recompensa tereis? Também os pecadores emprestam aos pecadores, para tornarem a receber outro tanto.
35 Nɨɨngaka! Kɨra iikamɨm ɨo kɨnakar nwowiyɨm sɨmiiram dapiyao mɨ sɨmiirɨn siyɨu mɨiyɨkar timɨ tɨr. Mɨ dimɨnɨn hindara haisasae mɨriiyɨn, siirɨn haiyɨm kɨpi swokɨ aɨngwo. Nɨɨngaka. Mɨ kɨra hɨriinan tɨri mɨ Adi Komii siya kɨriirɨn wɨ dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨk ɨmiira hauuwi. Mɨ kɨra wɨ Adi Komiiyɨn nɨnomor kouanɨn siir yɨnisɨmkɨɨn nwowi. Dimusi rani, Adi Komii siya ɨkɨ iikam bibiyɨeyɨm siirɨm naɨngwo karam nwowiyɨm sɨmiiramar naɨngwobunaekɨn. Mɨ wɨm kɨma hɨriinanar timɨ tɨr.
35 Amai, pois, a vossos inimigos, e fazei bem, e emprestai, sem nada esperardes, e será grande o vosso galardão, e sereis filhos do Altíssimo; porque ele é benigno até para com os ingratos e maus.
36 Mɨ kɨma sɨmiiramɨn Adi Komii siya naɨngwobumbuwa saiir hɨriinanar timɨ aɨngwobumbu. Ɨriig.
36 Sede, pois, misericordiosos, como também vosso Pai é misericordioso.
37 Mɨ kɨma iikamɨm sɨmiirɨn kamɨm yai hɨdiyɨm sɨmiir hɨriinan hɨd karamae nwowi mɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya kɨmiirɨn wɨ mɨ hɨd rani. Nɨɨngaka. Mɨ kɨma iikamɨm sɨmiir dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir haiyoprimdiyɨumiigi mɨ Adi Komii siya kɨmiir dimɨn biyɨeyɨm sɨmiirɨn wɨ hɨriiyar mɨ haiyoprimdiyɨumiigii.
37 Não julgueis, e não sereis julgados; não condeneis, e não sereis condenados; soltai, e soltar-vos-ão.
38 Mɨ kɨma digworaekwowɨm iikamɨm sɨmiir hauuwi mɨ Adi Komii siya digworaekwo kɨmiir wa mɨ iyopkɨiyɨuwi mɨ siya wɨ yaeya digworaekwo mɨiyɨk whɨekak nhɨrɨm warar swokɨ ɨnkɨn iyopkɨiyɨugi kɨmiirɨn. Mɨ kɨma tɨ hɨnɨɨn dimɨnɨn siir hauugɨn iikamɨm sɨmiir. Mɨ Adi Komii siya kɨmiirɨn wɨ tɨ hɨriinan dimɨn ɨiirar swokɨ hauuwi.
38 Dai, e ser-vos-á dado; boa medida, recalcada, sacudida e transbordando, vos deitarão no vosso regaço; porque com a mesma medida com que medirdes também vos medirão de novo.
39 Mɨ Jisɨs siya boɨniyɨo yaiya kwɨra boɨn sɨmiirɨn, inkam nhwokwɨsae nwɨrɨn, siya wɨ inkam nhwokwɨsae nwɨrɨn siir swokɨ ɨisiisiimauu ap rani. Nɨɨngaka. Mɨ siya hɨriinan tɨri mɨ sowa nwɨsaɨrarɨn wɨ ɨeyar napnatkaigai swonami.
39 E dizia-lhes uma parábola: Pode porventura o cego guiar o cego? Não cairão ambos na cova?
40 Yɨnisɨmɨn ɨkɨ nɨnoknɨnkɨnam namiyɨn, siya inkamɨn ɨkɨ siir nowomwarkaiyɨuwiyɨn siir nɨnoknɨnkɨn aiir bɨri swokɨ haiburikɨn. Nɨɨngaka. Mɨ ɨiya yɨnisɨmɨn siya nɨnoknɨnkɨn komiigak nwowi mɨ mhoɨiya siya wɨ inkamɨn siir nowomwarkaiyɨuwiyɨn wɨ siir hɨriinana swokɨ owi.
40 O discípulo não é superior a seu mestre, mas todo o que for perfeito será como o seu mestre.
41 Mɨ kɨra paeka sɨma kɨriir nomiiyauwɨn siir nhwo ɨiir nwowa saiir dimusi boɨnkɨn mɨ kɨra warɨ paemɨr komiiya saiir bɨri kɨgɨn kɨriir nhwo ɨiir nwokaiya, aniya?
41 E por que atentas tu no argueiro que está no olho de teu irmão, e não reparas na trave que está no teu próprio olho?
42 Mɨ kɨra, kɨriir nomiiyauwɨn siirɨn panɨɨn panɨɨna nɨnoknɨnkɨnkɨn? Nomiiyau, kara paekasɨma kɨriir nhwo siir nwowa saiir haiyam mɨni. Mɨ kɨra paemɨr komiiya kɨriir nhwo ɨiir nwowa saiir bɨri nɨnoknɨnkɨnkɨn, aniya? Kɨra nɨksɨsaeyan inkamkɨn! Bɨiyɨn kɨra, kɨriir nhwo ɨiir nwowa paemɨr komiiya saiir tikɨ hai. Mɨ kɨriir nhwowɨn wadɨe nwowi mɨ mhoɨiya kɨra paekasɨma kɨriir nomiiyauɨn siir nhwo ɨiir nwowa saiirɨn wɨ hanɨɨngɨ haii. Ɨriig.
42 Ou como podes dizer a teu irmão: Irmão, deixa-me tirar o argueiro que está no teu olho, não atentando tu mesmo na trave que está no teu olho? Hipócrita, tira primeiro a trave do teu olho, e então verás bem para tirar o argueiro que está no olho de teu irmão.
43 Pae mɨiyɨkɨn siya nae biyɨe bɨ budikɨn. Mɨ ɨriipɨ hɨriinan pae biyɨeyɨn siya nae mɨiyɨk bɨ budikɨn.
43 Porque não há boa árvore que dê mau fruto, nem má árvore que dê bom fruto.
44 Ɨiya inkamɨn siya bɨdi kɨgnɨnoknɨnkɨnɨn tɨ paenid hɨnɨɨnɨn tabgɨn o amka. Inkamɨn amɨn nɨo siir hɨranka bɨ nɨrkuuwigɨn. Mɨ inkamɨn tabnidɨm pae twaa siir hɨranka bɨri whɨnaigɨn. Nɨɨngaka.
44 Porque cada árvore se conhece pelo seu próprio fruto; pois não se colhem figos dos espinheiros, nem se vindimam uvas dos abrolhos.
45 Iikamɨm paenankɨm. Mɨ inkamɨn kwoɨn mɨiyɨkakɨn, siya mɨi mɨiyɨk mɨriiyɨn mɨ inkamɨn kwoɨn biyɨekakɨn yɨo wɨ mɨi biyɨe mɨrii. Tɨ hɨnɨɨn dimɨnɨm. Yai aeya boɨnɨnkɨiigiyɨm mɨ kɨma dɨnoknɨnkɨnki tɨ inkamɨn siir mhɨi kwoɨnɨm tɨ dimɨn hɨnɨɨnɨn bɨdi yɨnkɨnɨukikaiyɨn. Ɨriig.
45 O homem bom, do bom tesouro do seu coração tira o bem, e o homem mau, do mau tesouro do seu coração tira o mal, porque da abundância do seu coração fala a boca.
46 Mɨ kɨma kariirɨn hɨnɨɨna dimusi nɨkɨuwi, Bɨiyan Inkam Komii Bɨiyan Inkam Komii mɨ kɨma kariir yai wakaeyokna karamae dimusi nwowi?
46 E por que me chamais, Senhor, Senhor, e não fazeis o que eu digo?
47 Yɨpɨkɨ iikamkɨm kariir yai aiirɨm nɨtɨm mɨ kariir yai aiir wakaeyam nɨtɨm. Mɨ ha wakaeyoknaɨm, tɨ iikam hɨnɨɨnɨm yɨm hɨnɨɨngɨm.
47 Qualquer que vem a mim e ouve as minhas palavras, e as observa, eu vos mostrarei a quem é semelhante:
48 Tɨ iikamɨm yɨm sɨma tɨ inkamɨn omaka mɨriiyɨn siir hɨriinankɨn. Bɨiya siya ɨe komii ɨiir ikɨ opnaiinam mɨ yɨnɨm ɨna inansiingiyɨm mɨ op komiiyɨn siya ha nɨunaniyɨn mɨ owɨe komiiyɨn ha mɨ aikinani mɨ ta omaka gobmi wanmi bɨ swokɨ kɨnmɨmɨnka. Nɨɨngaka. Dimusi rani, siya omaka mɨiyɨk bɨdi sɨbgu mɨriiyɨn.
48 É semelhante ao homem que edificou uma casa, e cavou, e abriu bem fundo, e pôs os alicerces sobre a rocha; e, vindo a enchente, bateu com ímpeto a corrente naquela casa, e não a pôde abalar, porque estava fundada sobre a rocha.
49 Mɨ inkamɨn kariir yai bɨdi wakaeyɨn. Mɨ siya bɨri wakaeyoknakɨn mɨ yɨo ɨni tɨ inkamɨn ɨe ɨda haɨmbwaenaeiyɨn mɨ ɨe mɨ sɨbgu prɨigi karamae nwowiyɨn, ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ mhoɨiya op komiiyɨn ha nakiinamainiyɨn mɨ ɨni omaka aiirar kaihɨomai namiyamɨn. Jisɨs siya sɨmiirɨn hɨriinan boɨnkɨn. Ɨriig.
49 Mas o que ouve e não pratica é semelhante ao homem que edificou uma casa sobre terra, sem alicerces, na qual bateu com ímpeto a corrente, e logo caiu; e foi grande a ruína daquela casa.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.