Lucas 3

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Taibirias Sisa siya kɨgrɨraokiyɨm omom omom nhɨrɨm nu Rom hɨranɨm, bɨewiyɨm ɨuur ɨriiyar (15). Mɨ Pontias Pailat siya nu Judia siir kɨgrɨraowan inkam nwokɨn. Mɨ ta ɨi aiirɨn Herot siya iikamɨm nu Galili hɨranɨm, sɨmiirɨn saiir kɨgrɨraokɨn. Mɨ siir akamɨn Filip siya nu Itaria mɨ nu Trakonaitis sowiir kɨgrɨraowan inkam komii nwokɨn. Mɨ Laisenias siya nu Abilini siir kɨgrɨraowan inkam nwokɨn.
1 Era o décimo quinto ano do reinado do imperador Tibério César. Pôncio Pilatos era governador da Judeia; Herodes Antipas governava a Galileia; seu irmão Filipe governava a Itureia e Traconites; e Lisânias governava Abilene.
2 Anas, Kaiafas sowa prismi bɨiyan inkam nwoko. Mɨ ta ɨiya Jonɨn Sekaraiani yɨnisɨmɨn maeyau siiyɨn nu apa saiir hɨr nwowɨn mɨ Adi Komii siir yaiya siir hɨriirɨn, saiirar nɨmbiyamkɨn.
2 Anás e Caifás eram os sumos sacerdotes. Nesse ano, veio uma mensagem de Deus a João, filho de Zacarias, que vivia no deserto.
3 Mɨ Jon siya omom omom whɨekakɨm ɨe Jodan siir kingiin hɨr nwowɨm, sɨmiir hɨran iikamɨm sɨmiirɨn siya hɨnɨɨna boɨn, kɨma kɨmiir dimɨn biyɨeyɨm digɨumii sɨmiir haimriiyɨugigi mɨ op wa nwokɨ baptais haigɨnɨuɨm mɨ Adi Komii siya kɨmiir dimɨn biyɨe biyɨeyɨm bɨiya kɨma tɨrkaiyɨuɨm wɨ hanɨɨngɨn haiyoprimdiyɨumiigi.
3 João percorreu os arredores do rio Jordão, pregando o batismo como sinal de arrependimento para o perdão dos pecados.
4 Jon siya hɨnɨɨna boɨn profet inkamɨn siir yai aiirɨn. Yai nhɨrɨm profet Aisaia siya wɨnboɨnkiyɨm Yokwo Komii saiir, yɨm hɨnɨɨngɨm,
4 O profeta Isaías se referia a João quando escreveu em seu livro: “Ele é uma voz que clama no deserto: ‘Preparem o caminho para a vinda do Senhor! Abram uma estrada para ele!
5 Mɨ maeyauwɨm ɨeno ɨeno whɨekakakɨm yɨm ha timɨ haɨnkrɨmkrɨnkɨnkwokɨn. Mɨ mhɨu komii komiiyɨm mɨ mhɨuisɨsɨm ɨkɨm, wɨ sɨma dopkiyɨmɨkɨina mɨ siyɨuɨm mɨpugnan wrɨeyokɨm yɨm timɨ oprɨmtɨoki mɨ siyɨuɨm haigi ɨnamnaniyɨm, yɨm timɨ iyɨohɨmɨkmai dirɨraerarkwokɨn.
5 Os vales serão aterrados, e os montes e as colinas, nivelados. As curvas serão endireitadas, e os lugares acidentados, aplanados.
6 Mɨ iikam whɨekakɨm wa nwokɨ kɨgnɨnoknɨnkɨnkiyɨm, inkamɨn Adi Komii siya nɨmbinɨn krɨmiir nanmaiwarkainanɨn siirɨn. Profet Isaia siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
6 Então todos verão a salvação enviada por Deus’”.
7 Jon siya iikam isid komiiyɨn siiram nɨtɨm saɨka nwowɨm sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnki, kɨma iikam mɨiyɨknankɨ mɨ ɨuwi, ɨni wrakɨwranan ywowɨm. Mɨ kɨmiirɨn nhɨnga boɨnkikɨm kariirɨm nɨdamnaniyɨm, op kɨmiir baptais haigɨnɨugiyɨm? Mɨ Adi Komii siya wɨ kɨmiir nonkwonɨɨnwomwɨɨrnɨnkɨn tani, aniya?
7 João dizia às multidões que vinham até ele para ser batizadas: “Raça de víboras! Quem os convenceu a fugir da ira que está por vir?
8 Mɨ kɨma iikam whɨekakɨm sɨmiirɨn hɨnɨɨna dɨisiimauu, kɨma kɨmiir dimɨn biyɨe whɨekakɨm, sɨmiirɨn bɨdi haiyoprimdimiigiyɨm. Mɨ kɨma, kɨma kɨma hɨnɨɨna kɨpi nɨnkɨnwamwarkɨi boɨn, nɨm krɨma Ebraham krɨmiir brougaeyɨn siir iikamkɨm mɨ siya wɨ dɨgar nwowi mɨ krɨma wɨ iikam mɨiyɨkar nwowi. Nɨɨngaka. Mɨ Adi Komii siya naɨngwowi mɨ tɨkɨ siiyam siyar mɨ dirɨraerarii, siya wɨ dɨgar mɨ owi mɨ sɨma wɨ Ebraham siir yɨnisɨmar namwoɨuwi.
8 Provem por suas ações que vocês se arrependeram. Não digam uns aos outros: ‘Estamos a salvo, pois somos filhos de Abraão’. Isso não significa nada, pois eu lhes digo que até destas pedras Deus pode fazer surgir filhos de Abraão.
9 Ua ɨni paemɨi hɨrar haigɨn taowaigɨna mɨ pae whɨekakɨm nae mɨiyɨk bud karamae nwowɨm yɨm wɨ paenau sɨma nɨiyɨtkaigaiki. Mɨ wɨm kɨma ɨni tɨ paeyɨm sɨmiir hɨriinan ywowɨm.
9 Agora mesmo o machado do julgamento está pronto para cortar as raízes das árvores. Toda árvore que não produz bons frutos será cortada e lançada ao fogo”.
10 Mɨ sɨma siirɨn hɨnɨɨna srɨi, krɨma wɨ panɨɨna tɨri. Sɨmiirɨn hɨnɨɨna nɨisiimauuɨm, krɨmiir dimɨn biyɨeyɨm bɨdi haiyoprimdiyɨmiigiyɨm, ha?
10 As multidões perguntavam: “O que devemos fazer?”.
11 Mɨ Jon siya sɨmiirɨn boɨniyɨo yaiya hɨnɨɨn boɨnki, inkamɨn yɨuɨs kwɨsaɨrgakɨnɨuwi mɨ siya kwɨra, inkamɨn nɨɨnga nwowɨn, siir timɨ hauu. Mɨ inkamɨn naemɨnkɨn naokɨngugunankaiyɨn yɨo ɨriipa hɨriinanar timɨ tɨr.
11 João respondeu: “Se tiverem duas vestimentas, deem uma a quem não tem. Se tiverem comida, dividam com quem passa fome”.
12 Mɨ kamɨm omom omomi umɨr haiiyɨm, yɨm ɨriipɨ hɨriinan ɨna mɨ ɨtɨm Jon siirɨm, op sɨmiir baptais haigɨnɨuɨm. Mɨ sɨma siirɨn hɨnɨɨna srɨi, iikam nowamwarkaiyɨuan inkam, krɨma wɨ panɨɨna tɨri, sɨmiirɨn hɨnɨɨna nɨisiimauuɨm, krɨmiir kwoɨn biyɨeyɨm, bɨdi haiyoprimdiyɨumiigiyɨm?
12 Cobradores de impostos também vinham para ser batizados e perguntavam: “Mestre, o que devemos fazer?”.
13 Mɨ Jon siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnmauugi, kɨma umɨrmaɨrɨn gavman siya boɨnkiyɨn siirarar hai. Yaeya umɨr nokii kɨpi swokɨ ɨnkɨn hai.
13 Ele respondeu: “Não cobrem impostos além daquilo que é exigido”.
14 Mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm yɨm ɨriipɨ hɨriinan siirɨn ɨna mɨ srɨiyɨm, krɨma wɨ panɨɨn panɨɨna tɨri? Mɨ siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnki, kɨma inkam nhɨrmi hindara kɨpi prɨitɨoprɨitɨo mɨ kɨma sɨmiirɨn whɨsarii kɨpi prɨiboɨn hɨuriyɨu mɨ sɨmiir umɨrɨm whɨsarii kɨpi prɨiyɨksasae hai. Mɨ kɨmiir kwoɨnɨn hiinsɨma dwo tɨ umɨrsɨmɨn kɨma haiiyɨn kɨmiir mɨi aiirsi.
14 “E nós?”, perguntaram alguns soldados. “O que devemos fazer?” João respondeu: “Não pratiquem extorsão nem façam acusações falsas. Contentem-se com seu salário”.
15 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma ɨna yɨnaɨngwoyɨmiyok boɨnɨm, tɨ inkamɨn siya Kraisɨn Adi Komii siya nɨkropkiyɨn iikamɨm sɨm nanmaiwarkainam, aniya?
15 Todos esperavam que o Cristo viesse em breve, e estavam ansiosos para saber se João era ele.
16 Jon siya sɨmiir yaiyaka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn kara kɨmiirɨn op ara baptais haigɨnɨuwi, inkamɨn kariir mhoɨiya nɨtɨn kariir kouwɨn ɨni siyar ywowɨn mɨ siya ɨni yaowae adnan ywowɨn, kara ɨni yɨnisɨmnan ywowɨn. Mɨ kara siir mɨiyɨm wa sɨbgu ɨnomoknɨnkɨn mɨrii rani. Kara inkam mɨiyɨk rani. Nɨɨngaka. Mɨ kara op arar baptais haigɨnɨuwi mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn siirɨn wɨ siyar haɨnɨuae haigɨnɨuwi mɨ tɨ dimɨn biyɨe ɨmiirɨn wɨ paenan siyar nɨu ɨuguski.
16 João respondeu às perguntas deles, dizendo: “Eu os batizo com água, mas em breve virá alguém mais poderoso que eu, alguém tão superior que não sou digno de desatar as correias de suas sandálias. Ele os batizará com o Espírito Santo e com fogo.
17 Siya ɨni inkamɨn twonidɨm twonau haigiiyɨn mɨ ha nokwobrombropiyɨn, ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Mɨ ɨiya ɨkɨ twonid ɨmiir nokwobrombrop dɨgiyɨm mɨ kasɨm pa kuubrukigi. Mɨpi twonid nɨɨngam sɨmasɨma namwokaiyɨuwi mɨ sɨmiirɨn pɨ omaka nae haigiiya hɨr ninɨ haigiyɨuwi. Mɨ siya kas ɨmiirɨn pa nhɨsopkɨninaka mɨ sɨmiirɨn pɨ pae nhɨsopkɨn namgɨnki. Mɨ ta paeya saeya wɨ nɨutɨngi rani. Nɨɨngaka. Saeya wɨ hɨriiyar nɨuyokiyokɨikaeyami.
17 Ele já tem na mão a pá, e com ela separará a palha do trigo, a fim de limpar a área onde os cereais são debulhados. Juntará o trigo no celeiro, mas queimará a palha num fogo que nunca se apaga”.
18 Mɨ Jon siya tɨ hɨriinanɨm sɨmiir boɨnmauu dɨgiyɨn mɨ siya Yaiwɨn Kɨbiya saiir yai kɨrɨekɨrɨe kɨbi whɨekakɨm sɨmiir warar yɨnkɨn boɨnmɨmauu.
18 João usou muitas advertências semelhantes ao anunciar as boas-novas ao povo.
19 Jon siya gavmanɨn siir bɨiyan inkamɨn Herot ɨo siir nwokɨn. Dimusi rani, siya siir nomousɨmɨn Filip siir wiga Herodias saiir haɨnɨkɨi nonkwonan mɨ siyɨu biyɨe nhɨrɨm siya tɨrɨm ɨo sɨmiirsi wara mɨ ɨnkɨn okɨn.
19 João também criticou publicamente Herodes Antipas, o governador da Galileia, por ter se casado com Herodias, esposa de seu irmão, e por muitas outras maldades que havia cometido.
20 Mɨ Herot siya siyɨu biyɨe komii whɨrɨn ha swokɨ tɨrɨn mɨ ɨni tɨ bɨiyanɨm sɨmakar swokɨ ɨnkɨn haigɨnkiyɨn. Whɨsarii rani, Jon siirɨn siya hɨugrɨpkɨikikaigɨn. Ɨriig.
20 A essas maldades Herodes acrescentou outra, mandando prender João.
21 Ɨiya Jon siya iikamɨm sɨmiir baptais haigɨnɨuɨn mɨ siya Jisɨs siirɨn ɨni warar mɨ ɨnkɨn baptais haigɨnɨuɨn mɨ ɨiya Jisɨs siya nhwowar nikɨ kwɨsboɨnɨn mɨ nɨnomora ɨni omaka anonanar haiwaokiya.
21 Certo dia, quando as multidões estavam sendo batizadas, Jesus também foi batizado. Enquanto ele orava, o céu se abriu,
22 Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn ɨna yɨuwiniyɨn. Mɨ sɨma kɨgwɨn siir naeyɨuɨn ɨɨnmabnan siinaini siiram. Mɨ yai kwɨra nɨnomor kou hɨr kauwok boɨnkiya saeya hɨnɨɨna kauwok boɨnkika, kɨra kariir yɨnisɨm wadɨekɨ wadɨe kɨɨngɨn. Mɨ kariir kwoɨnɨn ɨni kɨriiramar naɨngwokwonanaeyɨn. Mɨ kariir mhɨi kwoɨnɨm, kɨriirɨmɨn ɨni maɨrgɨmaɨrga ywokiyɨn. Ɨriig.
22 e o Espírito Santo desceu sobre ele em forma corpórea como uma pomba. E uma voz do céu disse: “Você é meu filho amado, que me dá grande alegria”.
23 Ɨiya Jisɨs siya siir bɨewiyɨm, kamnwɨr ɨuura nwowɨn mɨ siya ha mɨrii bwakainakɨn. Iikamɨm sɨmiir kwoɨnɨm ha naɨngwokɨm, Jisɨs siya Josep siirgɨsiir nhɨekɨnɨuwi. Nɨɨngaka. Siya Adi Komii siirgɨsiir yɨnisɨmkɨn. Mɨ Josep siya Hilai siir yɨnisɨmkɨn.
23 Jesus estava com cerca de trinta anos quando começou seu ministério. Jesus era conhecido como filho de José. José era filho de Eli.
24 Mɨ Hilaiyɨn, yɨo Matatni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Matatɨn, yɨo Livaini yɨnisɨmkɨn. Mɨ Livaiyɨn, yɨo Melkaini yɨnisɨmkɨn. Mɨ Melkaiyɨn yɨo Janaini yɨnisɨmkɨn. Mɨ Janaiyɨn, yɨo Josepni yɨnisɨmkɨn.
24 Eli era filho de Matate. Matate era filho de Levi. Levi era filho de Melqui. Melqui era filho de Janai. Janai era filho de José.
25 Mɨ Josepɨn yɨo, Matataiasni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Matataiasɨn, yɨo Emosni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Emosɨn, yɨo Neamni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Neamɨn, yɨo Eslaini yɨnisɨmkɨn. Mɨ Eslaiyɨn, yɨo Nagaini yɨnisɨmkɨn.
25 José era filho de Matatias. Matatias era filho de Amós. Amós era filho de Naum. Naum era filho de Esli. Esli era filho de Nagai.
26 Mɨ Nagaiyɨn, yɨo Meatni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Meatɨn, yɨo Matataiasni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Matataiasɨn, yɨo Semeni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Semenɨn, yɨo Josekni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Josekɨn, yɨo Jodani yɨnisɨmkɨn.
26 Nagai era filho de Maate. Maate era filho de Matatias. Matatias era filho de Semei. Semei era filho de Joseque. Joseque era filho de Jodá.
27 Mɨ Jodanɨn, yɨo Joanani yɨnisɨmkɨn. Mɨ Joananɨn yɨo, resani yɨnisɨmkɨn. Mɨ Resanɨn, yɨo Serababelni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Serababelɨn, yɨo Sialtielni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Sialtielɨn, yɨo Neraini yɨnisɨmkɨn.
27 Jodá era filho de Joanã. Joanã era filho de Ressa. Ressa era filho de Zorobabel. Zorobabel era filho de Salatiel. Salatiel era filho de Neri.
28 Mɨ Neraiyɨn, yɨo Melkaini yɨnisɨmkɨn. Mɨ Melkaiyɨn, yɨo Edaini yɨnisɨmkɨn. Mɨ Edaiyɨn, yɨo Kosanamani yɨnisɨmkɨn. Mɨ Kosanamaɨn, yɨo Elmadamni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Elmadamɨn, yɨo Erni yɨnisɨmkɨn.
28 Neri era filho de Melqui. Melqui era filho de Adi. Adi era filho de Cosã. Cosã era filho de Elmadã. Elmadã era filho de Er.
29 Mɨ Erniyɨn, yɨo Josuani yɨnisɨmkɨn. Mɨ Josuaɨn, yɨo Eliesani yɨnisɨmkɨn. Mɨ Eliesaɨn, yɨo Jorimni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Jorimɨn, yɨo Matatni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Matatɨn, yɨo Livaini yɨnisɨmkɨn.
29 Er era filho de Josué. Josué era filho de Eliézer. Eliézer era filho de Jorim. Jorim era filho de Matate. Matate era filho de Levi.
30 Mɨ Livaiyɨn, yɨo Simioni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Simionɨn, yɨo Judani yɨnisɨmkɨn. Mɨ Judanɨn, yɨo Josepni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Josepɨn, yɨo Jonamni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Jonamɨn, yɨo Elaiakimni yɨnisɨmkɨn.
30 Levi era filho de Simeão. Simeão era filho de Judá. Judá era filho de José. José era filho de Jonã. Jonã era filho de Eliaquim.
31 Mɨ Elaiakimɨn, yɨo Meliani yɨnisɨmkɨn. Mɨ Melianɨn, yɨo Menani yɨnisɨmkɨn. Mɨ Menanɨn, yɨo Matatani yɨnisɨmkɨn. Mɨ Matatanɨn, yɨo Netani yɨnisɨmkɨn. Mɨ Netanɨn, yɨo Devidni yɨnisɨmkɨn.
31 Eliaquim era filho de Meleá. Meleá era filho de Mená. Mená era filho de Matatá. Matatá era filho de Natã. Natã era filho de Davi.
32 Mɨ Devidɨn, yɨo Jesini yɨnisɨmkɨn. Mɨ Jesiyɨn, yɨo Obetni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Obetɨn, yɨo Boasni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Boasɨn, yɨo Salmoni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Salmonɨn, yɨo Nasoni yɨnisɨmkɨn.
32 Davi era filho de Jessé. Jessé era filho de Obede. Obede era filho de Boaz. Boaz era filho de Salmom. Salmom era filho de Naassom.
33 Mɨ Nasonɨn, yɨo Aminadapni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Aminadapɨn, yɨo Atmini yɨnisɨmkɨn. Mɨ Atminɨn, yɨo Anaini yɨnisɨmkɨn. Mɨ Anaiyɨn, yɨo Hesroni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Hesronɨn, yɨo Peresni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Peresɨn, yɨo Judani yɨnisɨmkɨn.
33 Naassom era filho de Aminadabe. Aminadabe era filho de Admim. Admim era filho de Arni. Arni era filho de Esrom. Esrom era filho de Perez. Perez era filho de Judá.
34 Mɨ Judaɨn, yɨo Jekopni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Jekopɨn yɨo Aisakni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Aisakɨn, yɨo Ebrahamni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Ebrahamɨn, yɨo Tirani yɨnisɨmkɨn. Mɨ Tiraɨn, yɨo Nehoni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Nehoɨn yɨo Serakni yɨnisɨmkɨn.
34 Judá era filho de Jacó. Jacó era filho de Isaque. Isaque era filho de Abraão. Abraão era filho de Terá. Terá era filho de Naor.
35 Mɨ Serakɨn, yɨo Reuni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Reunɨn, yɨo Pelekni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Pelekɨn, yɨo Ebeni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Ebenɨn, yɨo Selani yɨnisɨmkɨn.
35 Naor era filho de Serugue. Serugue era filho de Ragaú. Ragaú era filho de Faleque. Faleque era filho de Éber. Éber era filho de Salá.
36 Mɨ Selaɨn, yɨo Kenani yɨnisɨmkɨn. Mɨ Kenanɨn, yɨo Apaksatni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Apaksatɨn, yɨo Siemni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Siemɨn, yɨo Noani yɨnisɨmkɨn. Mɨ Noaɨn, yɨo Lemekni yɨnisɨmkɨn.
36 Salá era filho de Cainã. Cainã era filho de Arfaxade. Arfaxade era filho de Sem. Sem era filho de Noé. Noé era filho de Lameque.
37 Mɨ Lemekɨn, yɨo Matusalani yɨnisɨmkɨn. Mɨ Matusalaɨn, yɨo Inokni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Inokɨn, yɨo Jaretni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Jaretɨn, yɨo Mahalalelni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Mahalalalelɨn, yɨo Kenani yɨnisɨmkɨn.
37 Lameque era filho de Matusalém. Matusalém era filho de Enoque. Enoque era filho de Jarede. Jarede era filho de Maalaleel. Maalaleel era filho de Cainã.
38 Mɨ Kenanɨn, yɨo Inosni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Inosɨn, yɨo Setni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Setɨn, yɨo Adamni yɨnisɨmkɨn. Mɨ Adamɨn, yɨo Adi Komiini yɨnisɨmkɨn. Ɨriig.
38 Cainã era filho de Enos. Enos era filho de Sete. Sete era filho de Adão. Adão era filho de Deus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.