Lucas 19
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs ARA
1 Jisɨs siya om komii Jeriko siir yapnɨnopkainam mɨ ɨna yapnamɨn.
1 Entrando em Jericó, atravessava Jesus a cidade.
2 Mɨ inkam nwɨrɨn hɨr nwokɨn, siir inɨgɨn Sakiaskɨn. Siya kamɨm omom omomi umɨr haiiyɨm sɨmiir bɨiyan inkamkɨn mɨ siya umɨr hoɨmgakakɨn.
2 Eis que um homem, chamado Zaqueu, maioral dos publicanos e rico,
3 Siya Jisɨs siir kɨgsɨbɨm mɨnkɨn, siya yɨpɨkɨn. Mɨ iikam isid komiiyɨn sɨma hɨrar nwokɨm mɨ Sakias siya inkam prɨei rani. Mɨ siya Jisɨs siir panɨɨnsi kɨgsi.
3 procurava ver quem era Jesus, mas não podia, por causa da multidão, por ser ele de pequena estatura.
4 Mɨ siya bɨiya iwɨtamkwokɨn mɨ pae wɨrɨn siir iiyam, Jisɨs siir kɨgwɨnam. Siya bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn Jisɨs siya pɨ tɨ siyɨu ɨiir napnani mɨ siya tɨ pae ɨiir asi nii wɨnkɨn.
4 Então, correndo adiante, subiu a um sicômoro a fim de vê-lo, porque por ali havia de passar.
5 Mɨ Jisɨs siya ta maeyauwa saiir nɨmbiyamɨn mɨ siya koua hɨriir kaokiyɨn mɨ siya siir boɨnki, Sakias, kɨra ha wɨuuni. Panao kara pɨ kɨriir omaka hɨr nwowi.
5 Quando Jesus chegou àquele lugar, olhando para cima, disse-lhe: Zaqueu, desce depressa, pois me convém ficar hoje em tua casa.
6 Mɨ siya ha nɨuun ɨdudunaiiniyɨn mɨ siir mhɨi kwoɨnɨm maɨrgɨmaɨrga ha nwonaiiniyɨn mɨ siya Jisɨs siirɨn siir omaka hɨriir yɨkɨunam.
6 Ele desceu a toda a pressa e o recebeu com alegria.
7 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma hɨriinan kɨgiyɨm mɨ sɨma ɨo siir ywo. Siya inkamɨn dimɨn biyɨekakɨn siir omaka whwonkaiyam dimusi namkɨn?
7 Todos os que viram isto murmuravam, dizendo que ele se hospedara com homem pecador.
8 Mɨ Sakias siya ha nɨnsiin okwokiyɨn mɨ siya Bɨiyan Inkam Komii siir boɨnki, Bɨiyan Inkam Komii kɨra wakae! Kara panaoɨn digworaekwo whɨekakɨm pɨ bopwoniya tɨr haigɨn mɨmɨri mɨ kara haɨmii pɨ kam paeprikabɨm sɨmiir hauuwi. Mɨ kara inkam nwɨrni dimɨnɨm kara nɨksɨsae haiiyɨm mɨ kara siirɨn ɨdɨp ɨdɨpɨn wɨ kwiya swokɨ hauukɨiyɨuwi.
8 Entrementes, Zaqueu se levantou e disse ao Senhor: Senhor, resolvo dar aos pobres a metade dos meus bens; e, se nalguma coisa tenho defraudado alguém, restituo quatro vezes mais.
9 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki, tapa Adi Komii siya bɨdi swokɨ anmaiwarkainam iikamɨm ta omaka saiir nwowɨm sɨmiirɨn. Tɨ inkamɨn siya ɨriipɨ hɨriinan Ebraham siirar yɨnisɨmkɨn.
9 Então, Jesus lhe disse: Hoje, houve salvação nesta casa, pois que também este é filho de Abraão.
10 Yaowae Adɨn nɨnomor kouanɨn siya iikamɨm kɨguguwɨm sɨmiirɨm hansɨrikɨn sɨmiir nanmaiwarkainam. Ɨriig.
10 Porque o Filho do Homem veio buscar e salvar o perdido.
11 Iikamɨm sɨma ta yai aiir wakaekiyɨm mɨ Jisɨs siya boɨniyɨo yai kwɨra sɨmiir warar mɨ ɨnkɨn boɨn. Mɨ siya om komii Jerusalem siir kingiin bɨdi ywowamɨn, sɨma hɨnɨɨna naɨngwokɨm Adi Komii siya siir iikam whɨekakɨm sɨmiir kɨgɨrkakana, saeya wɨ kingiina kwombini.
11 Ouvindo eles estas coisas, Jesus propôs uma parábola, visto estar perto de Jerusalém e lhes parecer que o reino de Deus havia de manifestar-se imediatamente.
12 Mɨ siya ɨna boɨnɨn, inkam komii nwɨrɨn siya hɨr nwowɨn om whɨr nami mɨ sɨma siirɨn wɨ nu kɨgrɨraowan inkam komii dɨkmwon owaigɨnɨu. Mɨ mhoɨiya siya wa swokɨ ɨti siir oma tɨriir.
12 Então, disse: Certo homem nobre partiu para uma terra distante, com o fim de tomar posse de um reino e voltar.
13 Mɨ siya mɨiyan kamɨm sɨmiir haiburgigɨm tɨrɨn mɨ siya siir mɨiyan kam ɨuurɨm sɨmiirɨm yɨkɨugi mɨ siya umɨrɨm sɨmiirɨn paeyarɨm hasɨsa hɨd hauugi. Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna boɨnkiyɨn mɨ kɨma umɨr mɨi sɨmiir mɨrii mɨ kɨma wɨ kariirar mɨrii kɨgwɨn.
13 Chamou dez servos seus, confiou-lhes dez minas e disse-lhes: Negociai até que eu volte.
14 Mɨ tɨkɨ inkamɨn siir oman iikamɨm sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm ɨni hauugɨ hauuga whiyɨekiyɨm siiramɨn. Mɨ kam nhɨrɨm sɨma kam nhɨr ɨmiir boɨn siir mhoɨiya namɨm. Mɨ sɨma boɨn, krɨma pɨ boriisopi tɨ inkamɨn siya krɨmiir nu kɨgrɨraowan inkam komii kɨpi nwo.
14 Mas os seus concidadãos o odiavam e enviaram após ele uma embaixada, dizendo: Não queremos que este reine sobre nós.
15 Mɨ sɨma siirɨn ɨni nu kɨgrɨraowan inkam komiiyar yokmwɨn owaigɨnɨuɨn mɨ mhoɨiya siya ɨna swokɨ ɨtɨn. Mɨ siya boɨn, tɨ mɨiyan kamɨm sɨmiirɨm dɨkɨugi, bɨiya umɨr kara nikɨ hauugikɨm. Mɨ kara nɨnoknɨnkɨnɨm tɨri sɨma tɨ umɨrɨm kara hauuwɨm sɨma nwɨnwɨra pariiga swokɨ ɨnkɨn mɨrii hai.
15 Quando ele voltou, depois de haver tomado posse do reino, mandou chamar os servos a quem dera o dinheiro, a fim de saber que negócio cada um teria conseguido.
16 Mɨ nwɨrɨn bɨi siya yɨt, yɨo hɨnɨɨna boɨn, bɨiyan inkam kara umɨr mɨi tɨ umɨr paeyar haso sowiirɨn, umɨr paeyarɨm kam nwɨra (200 Kina) mɨrii hai.
16 Compareceu o primeiro e disse: Senhor, a tua mina rendeu dez.
17 Mɨ bɨiyan inkam ɨeya boɨnki, kɨra mɨiyan inkam wadɨekɨn mɨ mɨi mɨiyɨkar sɨbgu mɨriikɨn. Mɨ kɨra dimɨn sɨmɨn siirɨn bɨdi sɨbgu kɨgrɨraowɨn. Mɨ kara kɨriirɨn pɨ inɨg komiigak nwowaigɨnɨugi, kɨra wɨ om komii komii ɨuurɨm sɨmiir kɨgrɨraowi.
17 Respondeu-lhe o senhor: Muito bem, servo bom; porque foste fiel no pouco, terás autoridade sobre dez cidades.
18 Mɨ nwɨsaka ɨna mɨ ɨtɨn, yɨo ɨna mɨ boɨnɨn, bɨiyan inkam kara kɨriir umɨr paeyar haso, sowiirɨn umɨr paeyarɨm ɨuura (100 Kina) swokɨ ɨnkɨn mɨrii hai.
18 Veio o segundo, dizendo: Senhor, a tua mina rendeu cinco.
19 Mɨ bɨiyan inkamɨn siya siir boɨnki, kara kɨriirɨn om komii ɨriiyarɨm sɨmiir kɨgrɨraowan inkam nɨkmwɨn owaigɨnɨuwi.
19 A este disse: Terás autoridade sobre cinco cidades.
20 Mɨ nwɨrɨn ɨna mɨ ɨtɨn, yɨo ɨna mɨ boɨnɨn, bɨiyan inkam kɨriir umɨr paeyar haso tɨsi tapi nwowo. Kara sowiirɨn kwankab aka kogɨn.
20 Veio, então, outro, dizendo: Eis aqui, senhor, a tua mina, que eu guardei embrulhada num lenço.
21 Kara kɨriirsiyɨn dimusi bɨ nɨdidgɨn, kɨra inkam paii rani. Dimɨnɨn inkam nwɨrkɨ haigɨniyɨn mɨ kɨra siirsi bɨ naɨngwoyɨmiyokikɨn pɨ kɨra mɨ haii. Mɨ sasaeyɨm inkam nwɨrkɨ nɨnkɨniyɨm, ɨriipɨ hɨriinan pɨ kɨra swokɨ ɨngugu haii.
21 Pois tive medo de ti, que és homem rigoroso; tiras o que não puseste e ceifas o que não semeaste.
22 Mɨ bɨiyan inkamɨn siya tɨ mɨiyan inkam ɨiir boɨnki, kɨra mɨiyan inkam biyɨekɨn! Kɨriir yaiya kara kɨriirɨn wɨ saiirsi boɨn wokiyopnatkaigi. Mɨ kɨra hɨriinan nɨnoknɨnkɨni, kara inkam mɨiyɨk rani mɨ kara dimɨnɨm inkam nwɨrkɨ haigɨniyɨm pɨ kara mɨ haii mɨ sasaeyɨm inkam nwɨrkɨ nɨnkɨniyɨm pɨ kara mɨ ɨngugu haii.
22 Respondeu-lhe: Servo mau, por tua própria boca te condenarei. Sabias que eu sou homem rigoroso, que tiro o que não pus e ceifo o que não semeei;
23 Mɨ kɨra umɨrɨm mɨiyanau haigi karamae dimusi nwokɨn mɨ kara swokɨ ɨtkɨswo wa pinɨ haini, yaeya umɨr nhɨrɨm sɨmiir warar.
23 por que não puseste o meu dinheiro no banco? E, então, na minha vinda, o receberia com juros.
24 Mɨ siya kamɨm siir kingiin nokwowɨm sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnki, kɨma wara umɨr paeyar haso sowiir hai, ɨkɨ inkamɨn umɨr paeyarɨm kam nwɨrkakɨn siir hauugi.
24 E disse aos que o assistiam: Tirai-lhe a mina e dai-a ao que tem as dez.
25 Mɨ sɨma siir boɨnki, bɨiyan inkam, siya umɨr paeyarɨm kam nwɨra bɨdi haiyɨn.
25 Eles ponderaram: Senhor, ele já tem dez.
26 Mɨ siya ɨna boɨnɨn, kara kɨmiir boɨnki, yɨpɨkɨ inkamkɨn digworaekwo whɨekak nonkwowɨm mɨ mɨi mɨiyɨk mɨriiyɨm kara sɨmiirɨn digworaekwo nhɨrɨm wɨ ɨdwowa swokɨ ɨnkɨn hauugi. Yɨpɨkɨ inkamkɨn digworaekwo hoɨmgak karamae nwowɨn mɨ mɨi mɨiyɨk mɨrii karamae nwowɨn mɨ mhoɨiya siya wɨ nɨɨnga nɨɨnga nwowi, digworaekwowɨm wɨ karar swokɨ hai.
26 Pois eu vos declaro: a todo o que tem dar-se-lhe-á; mas ao que não tem, o que tem lhe será tirado.
27 Mɨ yɨpɨkɨ iikamɨm sɨma ɨo kariir nwowiyɨm, sɨma pɨ boriisopi, kara sɨmiir mɨ kɨgrɨraowan inkam komii nwowɨm, kɨma sɨmiirɨn tɨriir wɨkɨu nani mɨ sɨmiirɨn kariir whwonkam ɨda dɨsomaoki. Ɨriig.
27 Quanto, porém, a esses meus inimigos, que não quiseram que eu reinasse sobre eles, trazei-os aqui e executai-os na minha presença.
28 Mɨ Jisɨs siya sɨmiir yai aiir nowarkɨi boɨn dɨgiyɨn mɨ siya bɨiyar yapnamkwokɨn, siyɨuɨn om komii Jerusalem hɨriir namiyɨn siir.
28 E, dito isto, prosseguia Jesus subindo para Jerusalém.
29 Mɨ siya om Betfasi om Betani, mhɨu whɨrɨn sɨma dapiyɨn Oliv siir kingiin nwowamɨn mɨ siya bɨiyɨn inkam nwɨso siir kɨgna mɨriiyo sowiir yɨkropki.
29 Ora, aconteceu que, ao aproximar-se de Betfagé e de Betânia, junto ao monte das Oliveiras, enviou dois de seus discípulos,
30 Mɨ siya sowiir boɨnmauugi, kowa ɨkɨ omɨn hapi nwowɨn siirɨm dam mɨ kowa pɨ donki haom ɨrɨn siir kɨgi, sɨma bɨdi yɨeyok okwowɨn pae aka. Mɨ siirɨn inkam nwɨrkɨn bɨ nɨdwokɨn. Mɨ kowa pɨ siir whakainani.
30 dizendo-lhes: Ide à aldeia fronteira e ali, ao entrardes, achareis preso um jumentinho que jamais homem algum montou; soltai-o e trazei-o.
31 Mɨ inkam nwɨrɨn siya kowiirɨn hɨnɨɨna srɨi, kowa wara donkiyɨn dimusi hak hai nami? Mɨ kowa hɨnɨɨna dowarkɨi boɨn, Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya mɨigakɨn siirɨn.
31 Se alguém vos perguntar: Por que o soltais? Respondereis assim: Porque o Senhor precisa dele.
32 Mɨ Jisɨs siya sowiirɨn ɨna yɨkropkiyɨn mɨ sowa ha namo mɨ sowa tɨ digworaekwo whɨekakɨm siya boɨnkiyɨn sɨmiirar inɨ kɨgɨu.
32 E, indo os que foram mandados, acharam segundo lhes dissera Jesus.
33 Mɨ sowa wɨeyɨnsopɨn tɨ donki haomɨn siir nɨeyokɨn siir houwhroko mɨ siir adɨn siya sowiir srɨi, kowa warɨ donki haomɨn siirɨn whɨsarii dimusi haki, ha?
33 Quando eles estavam soltando o jumentinho, seus donos lhes disseram: Por que o soltais?
34 Mɨ sowa ɨna boɨno, Bɨiyan Inkam Komii siya siirɨn mɨigakɨn.
34 Responderam: Porque o Senhor precisa dele.
35 Mɨ sowa donki haomɨn ɨna hainaniyɨn Jisɨs siirɨm. Mɨ sɨmiir yɨuɨsɨm donki siir ɨdwo yɨtɨmwanɨu. Mɨ sɨma Jisɨs siirɨn siir ɨdwo yokmwɨn ɨdwo.
35 Então, o trouxeram e, pondo as suas vestes sobre ele, ajudaram Jesus a montar.
36 Mɨ siya donki siir ɨdwo ha nɨdwo namɨn mɨ iikamɨm sɨmiir yɨuɨsɨm ɨni siyɨu ɨiirar pɨuai wɨnɨm.
36 Indo ele, estendiam no caminho as suas vestes.
37 Mɨ siya mhɨu Oliv siir haiburgigɨn mɨ ɨna yɨuunamɨn mɨ siyɨuɨn om komii Jerusalem siirɨm namiyɨn, siir kingiin nwoniyɨm mɨ iikam isid komiiyɨn siir kɨgna mɨriiyɨm sɨma ɨna maɨrgɨmaɨrga bwakai namɨm. Sɨma mɨn swokɨ aɨngwokikɨm, kɨrɨepai kɨrɨepaiyɨm bɨiya sɨma kɨgɨm mɨ sɨma ha kauwoknanaekiyɨm mɨ sɨma ɨni Adi Komii siir inɨg ɨiirar hainankiyɨm.
37 E, quando se aproximava da descida do monte das Oliveiras, toda a multidão dos discípulos passou, jubilosa, a louvar a Deus em alta voz, por todos os milagres que tinham visto,
38 Mɨ sɨma ɨna kauwokiyɨm, Adi Komii kɨra tɨ inkam komii nu kɨgrɨraowiyɨn Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir inɨgɨ nɨtɨn siir whɨnkɨnsiis haigɨnɨu! Iikamɨm nɨnomor kouanɨm sɨma Adi Komii siiramɨn wɨ wadɨeyar nwowi mɨ wɨ mhɨi hiinsɨma nwowi. Krɨma Adi Komii krɨmiir Wanɨn nɨnomor kouanɨn siiramar daɨngwo ɨski siir inɨg hainanɨm.
38 dizendo: Bendito é o Rei que vem em nome do Senhor! Paz no céu e glória nas maiores alturas!
39 Mɨ Farisi kam nhɨrɨm sɨma tɨ iikam isid komiiyɨn saɨka nɨnkɨn okɨm mɨ sɨma Jisɨs siir boɨnki, nowamwarkaiyɨuan inkam, kɨra ɨo kamɨm kɨriir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir dwoki sɨma yai tanki!
39 Ora, alguns dos fariseus lhe disseram em meio à multidão: Mestre, repreende os teus discípulos!
40 Mɨ siya ɨna yowarkɨi boɨnɨn, kara kɨmiir boɨnki mɨ yai mɨkrɨm nwowi mɨ wɨ siiya ɨmar kauwok boɨnki, kariir inɨg hainanam. Ɨriig.
40 Mas ele lhes respondeu: Asseguro-vos que, se eles se calarem, as próprias pedras clamarão.
41 Mɨ Jisɨs siya om komii Jerusalem kingiin nwowamɨn mɨ siya om komii ɨiir kɨgɨn mɨ siya ɨni siirsiyar youwɨn.
41 Quando ia chegando, vendo a cidade, chorou
42 Mɨ siya boɨn mɨ ta ɨi aiirɨn kɨra hɨnɨɨna nɨnoknɨnkɨni, siyɨuɨn hiinsɨma kɨriir nwowaigɨnɨuwiyɨn, yɨo wɨ wadɨeyar mɨ owi mɨ tariinanɨn tɨ dimɨnɨm aowa aowa nwowɨm, kɨra sɨmiir bɨ kɨgɨm. Mɨ kɨma wɨ mɨiyɨk nwo rani.
42 e dizia: Ah! Se conheceras por ti mesma, ainda hoje, o que é devido à paz! Mas isto está agora oculto aos teus olhos.
43 Kɨra wakaeki! Mhoɨiya ɨi kwɨra nɨmbiyami mɨ sɨma wɨ ɨo kɨriir nwowi mɨ sɨma ɨeyɨn wɨ whɨra nopi yaii kɨnaka nɨniiyɨm. Mɨ kɨriirɨn hɨnda tɨnda wɨ sɨmar kaeyokwai ɨrkaki.
43 Pois sobre ti virão dias em que os teus inimigos te cercarão de trincheiras e, por todos os lados, te apertarão o cerco;
44 Mɨ sɨma wɨ kɨriir nonkwobumbu nɨnkɨni mɨ iikamɨm ta hiir aiir kɨnaka nwowɨm sɨmiir warar. Mɨ sɨma siiyam wɨ siiya nhɨrni ɨdwo kɨgnɨnkɨngik rani. Nɨɨngaka. Dimusi rani, kɨra ɨiya Adi Komii siya kɨriir nanmaiwarkainanaei saiir bɨ naɨngwokɨn. Ɨriig.
44 e te arrasarão e aos teus filhos dentro de ti; não deixarão em ti pedra sobre pedra, porque não reconheceste a oportunidade da tua visitação.
45 Mɨ Jisɨs siya omaka Adi Komii siira saiir napnɨnopkai namɨn mɨ siya iikamɨm umɨr mɨi ta omaka aiir mɨriiyɨm sɨmiirɨn ɨna yɨkrɨrop atkɨigigiyɨm.
45 Depois, entrando no templo, expulsou os que ali vendiam,
46 Mɨ siya sɨmiir swokɨ boɨnki, Yokwo Komii saeya hɨnɨɨna boɨnka, kariir omaka Adi Komii siirɨm kwɨsboɨnan omakaka. Kɨma saiirɨn hɨiyan kamɨm sɨmiir omakanan dirɨraerarkɨm.
46 dizendo-lhes: Está escrito:
47 Mɨ ɨinokɨinokɨn siya iikamɨm sɨmiirɨn omaka Adi Komii siira saiirar nowomwarkaiyɨuwikɨn. Mɨ prismi yaowae adɨm mɨ siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm mɨ iikamɨm sɨmiir bɨiyan kam ɨkɨm, sɨma Jisɨs siir nɨsomaoni siyɨuɨm noksɨrkɨm.
47 Diariamente, Jesus ensinava no templo; mas os principais sacerdotes, os escribas e os maiorais do povo procuravam eliminá-lo;
48 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma Jisɨs siir yai wakaeyamar naɨngwokrɨpkaii mɨ kamɨm sɨmiir bɨi nwowiyɨm siir nɨsomaoni siyɨuɨm asi noksɨrgugugɨm. Ɨriig.
48 contudo, não atinavam em como fazê-lo, porque todo o povo, ao ouvi-lo, ficava dominado por ele.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.