João 21

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Mɨ mhoɨiya ɨigwɨra Jisɨs siya kɨmɨdiniya krɨmiir hɨriir yɨmbini, kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm whɨi Taibirias kingiin hɨr. Siya hɨnɨɨna tɨrkɨn.
1 Depois disso, tornou Jesus a manifestar-se aos seus discípulos junto ao lago de Tiberíades. Manifestou-se deste modo:
2 Saimon Pita mɨ Tumas, siir inɨg whɨrɨn Didimaskɨn mɨ Nataniel om Kena nu haɨmii Galilianɨn mɨ Sebedi siir yɨnisɨm nwɨso krɨra mɨ inkam nwɨso Jisɨs siir kɨgna mɨrii ɨko, krɨma ɨrɨpa hɨrɨrar haɨngiriyɨu omɨmɨrkɨm.
2 Estavam juntos Simão Pedro, Tomé {chamado Dídimo}, Natanael {que era de Caná da Galiléia}, os filhos de Zebedeu e outros dois dos seus discípulos.
3 Mɨ Saimon siya krɨmiir boɨnki, kara iya kwɨriinami, haɨmna anasu sɨmkɨ nɨigiyam nɨtmaii. Mɨ nɨm krɨma ɨna mɨ boɨnkiyɨm, krɨma pɨ kɨnakar nami. Mɨ krɨma ha namɨm mɨ ɨna yani kwɨriiɨuɨm i aiir. Mɨ haɨmnam ɨna yɨtmaiyɨm. Mɨ nɨi kɨrɨeya krɨma anasu whɨrmɨn whɨrmɨn sɨm bɨ swokɨ kibokiin mɨmɨnkɨm ɨni ɨi aeyar yɨnkiyanonkwokiyakwoka.
3 Disse-lhes Simão Pedro: Vou pescar. Responderam-lhe eles: Também nós vamos contigo. Partiram e entraram na barca. Naquela noite, porém, nada apanharam.
4 Mɨ ɨiya bɨeyɨn ha kaiidowarkɨnaniyɨn, Jisɨs siya opkamaiga kingiin hɨrar yokwoyakwok. Mɨ krɨma siir kɨgna mɨriiyɨm kamɨm ha bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨm siya Jisɨskɨn. Krɨma ha naɨngwokɨm siya inkam nwɨrkɨn.
4 Chegada a manhã, Jesus estava na praia. Todavia, os discípulos não o reconheceram.
5 Tɨ whranɨm, kɨma whɨruwasɨm bɨdi kibokiinɨm, iyɨe? Nɨɨngaka? Mɨ krɨma ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨm, krɨma anasu bɨ kibokiingɨm. Mɨ siya krɨmiir boɨnki,
5 Perguntou-lhes Jesus: Amigos, não tendes acaso alguma coisa para comer? Não, responderam-lhe.
6 kɨma warɨ kɨmiir haɨmnan ɨɨnig mɨiya dɨtmaigi mɨ kɨma pɨ anasu nikɨ kikaiyɨm. Mɨ krɨma krɨmiir haɨmnan ha swokɨ ɨtmaigiyɨn mɨ krɨma siirɨn kibokiinɨm dɨg bɨ nwokɨm. Dimusi rani, siirɨn anasu kasakɨ bɨ nɨigigɨn.
6 Disse-lhes ele: Lançai a rede ao lado direito da barca e achareis. Lançaram-na, e já não podiam arrastá-la por causa da grande quantidade de peixes.
7 Mɨ kara, inkamɨn siir kɨgna mɨriiyɨn Jisɨs siya naɨngwokwonanaeiyɨn, kara Pita siir boɨnki, tɨriigɨnɨn Bɨiyan Inkam Komii ɨeyaɨrgɨn. Mɨ Pita siya hɨriinan wakaeyɨn, ɨriigɨnɨn hapi nokwowɨn yɨo Bɨiyan Inkam Komii ɨeya mɨ siya siir yɨuɨsa ɨna iiya. [Dimusi rani, siya siir yɨuɨsa mɨnsi nikɨ ɨsaigiga, anasu haiyam nikɨ ɨsaigiga.] Mɨ siya siir yɨuɨsa ha niiya mɨ ɨna yamɨ atamɨn mɨ siya ɨna kiyaidamɨn Jisɨs siiram.
7 Então aquele discípulo, que Jesus amava, disse a Pedro: É o Senhor! Quando Simão Pedro ouviu dizer que era o Senhor, cingiu-se com a túnica {porque estava nu} e lançou-se às águas.
8 Mɨ krɨmiir kam nhɨrɨm Jisɨs siir kɨgna mɨriiyɨm yɨm igwɨrni i aiirar kignaiidam nua hɨriirɨn mɨ sɨma haɨmnan anasugɨn nɨnkɨnɨuɨn siirɨn warar yɨnkɨn kaiginaiidam. Krɨma aruwao bɨ nwokɨm, 100 mita nanaɨrgɨm.
8 Os outros discípulos vieram na barca, arrastando a rede dos peixes {pois não estavam longe da terra, senão cerca de duzentos côvados}.
9 Mɨ krɨma ha namɨm, nu hɨr ha nadu okwoɨuwɨm mɨ krɨmar kɨg, paeya hɨrar nɨuwi. Mɨ anasu, bret mɨnɨm yɨm hɨr warar mɨ owi.
9 Ao saltarem em terra, viram umas brasas preparadas e um peixe em cima delas, e pão.
10 Mɨ nu krɨma nadu kuɨkwoniya saiir mhoɨiyan Jisɨs siya krɨmiir boɨn, wara anasu nhɨrɨm haɨmna ankɨ kɨma nɨskainam tɨriir whainani.
10 Disse-lhes Jesus: Trazei aqui alguns dos peixes que agora apanhastes.
11 Mɨ ta siya boɨnkiya hɨriinan saiir mhoɨiyan, Saimon Pita siya ɨna swokɨ amɨn mɨ siya i hɨr nani okwokaiyɨuɨn mɨ siya haɨmna ɨiirɨn ɨna kiwarkɨnaidniyɨn nua tɨriir. Haɨmnan anasugɨ bɨdi yɨnkɨnɨuɨn mɨ anasuɨm haɨmnanau hɨr nwokaiyɨm 153 gɨm mɨ haɨmnan bɨ nɨmbɨryamkɨn.
11 Subiu Simão Pedro e puxou a rede para a terra, cheia de cento e cinqüenta e três peixes grandes. Apesar de serem tantos, a rede não se rompeu.
12 Mɨ Jisɨs siya kɨmɨdiniya krɨmiir boɨn, wɨt kɨma unkɨnɨ aeni. Mɨ krɨmiir nwɨrkɨ ha bɨ srɨigɨm siirɨn, siya yɨpɨkɨn. Dimusi rani, krɨma omkakarɨn bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm, siyaɨrgɨn Bɨiyan Inkam Komiiyɨn.
12 Disse-lhes Jesus: Vinde, comei. Nenhum dos discípulos ousou perguntar-lhe: Quem és tu?, pois bem sabiam que era o Senhor.
13 Mɨ krɨma hɨrar nikɨ okwowɨm mɨ Jisɨs siya ha nɨtɨn, bret ɨiir ha ninɨ haiyɨn mɨ siya kɨmɨdiniya krɨmiir hauu. Mɨ siya anasuɨn ha mɨ haiyɨn mɨ ɨna mɨ hauuwɨn krɨmiir.
13 Jesus aproximou-se, tomou o pão e lhos deu, e do mesmo modo o peixe.
14 Ya tariigɨna ya kwoɨmaka aeya Jisɨs siya nɨmbiyama kamɨm siir kɨgna mɨriiyɨm sɨmiir hɨriir ɨeyankɨ siya nɨnsiin ɨdwowa saiir mhoɨiyan. Ɨriig.
14 Era esta já a terceira vez que Jesus se manifestava aos seus discípulos, depois de ter ressuscitado.
15 Mɨ ta nae krɨma naeya saiir mhoɨiyan, Jisɨs siya Saimon Pita siir boɨn, Saimon, Joni yɨnisɨmɨn kɨra kariiram nhami nhami naɨngwokwo rani, ɨni ɨkɨ nhɨrɨm sɨmiiram naɨngwokwowiya ɨni saiir haiburɨn, aniya? Mɨ Pita siya siir boɨnki, ɨhɨ, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn kara ɨni kɨriiramar naɨngwokwowɨn. Jisɨs siya siir boɨn, kɨra ɨkɨ kamɨm yɨpɨkɨ kariir siyɨu napiyɨm sɨmiir kɨgrɨrao, inkamɨn sibsib kɨgrɨraowiyɨn siir hɨriinan.
15 Tendo eles comido, Jesus perguntou a Simão Pedro: Simão, filho de João, amas-me mais do que estes? Respondeu ele: Sim, Senhor, tu sabes que te amo. Disse-lhe Jesus: Apascenta os meus cordeiros.
16 Jisɨs siya siirɨn ɨna swokɨ srɨigiyɨn, Saimon, Joni yɨnisɨmɨn kɨra kariiramɨn ɨna naɨngwokwowɨn? Mɨ siya siirɨn ɨna swokɨ boɨnkiyɨn, ɨhɨ, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn ta saiirɨn, kara kɨriiramɨn ɨna naɨngwokwowɨn. Jisɨs siya boɨnki, iikamɨm yɨpɨkɨ kariir siyɨu ɨiir napi, sɨmiirɨn wɨ kɨra kɨgrɨraowi, inkamɨn sibsib kɨgrɨraowiyɨn siir hɨriinan.
16 Perguntou-lhe outra vez: Simão, filho de João, amas-me? Respondeu-lhe: Sim, Senhor, tu sabes que te amo. Disse-lhe Jesus: Apascenta os meus cordeiros.
17 Mɨ Jisɨs siya ɨna swokɨ srɨigiyɨn, Pita, Joni yɨnisɨmɨn kɨra kariiramɨn ɨna naɨngwokwowɨn? Mɨ Pita siya ɨni yɨdidɨn. Dimusi rani, Jisɨs siya siirɨn ɨdɨp ɨdɨpɨn kwoɨma srɨi mɨ siya ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn, Bɨiyan Inkam Komii, kɨra digworaekwo whɨekakɨm sɨmiirɨn ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm. Mɨ kɨra ta kara mɨ aɨngwokwowa kɨriiram saiirɨn ɨna mɨ ɨnoknɨnkɨnɨn. Mɨ Jisɨs siya siirɨn ɨna swokɨ boɨnkiyɨn, kɨra iikamɨm kariir siyɨu ɨiir napiyɨm sɨmiir kɨgrɨrao inkamɨn sibsib kɨgrɨraowiyɨn siir hɨriinan.
17 Perguntou-lhe pela terceira vez: Simão, filho de João, amas-me? Pedro entristeceu-se porque lhe perguntou pela terceira vez: Amas-me?, e respondeu-lhe: Senhor, sabes tudo, tu sabes que te amo. Disse-lhe Jesus: Apascenta as minhas ovelhas.
18 Kara kɨriirɨn kaimwowar boɨnkii. Bɨiya kɨra whranisɨmar nikɨ owa, kɨra kɨriir yɨuɨsɨm kɨnakɨna niinakɨn kɨra pɨ kɨriir kwoɨn ɨiirar prɨiyaprɨiyapi hɨnda tɨndan. Mɨ mhoɨiya kɨra waipɨu namwoɨuwi mɨ kɨriir yɨuɨsɨm wɨ inkam nwɨrkɨ nii haigɨnɨuwi mɨ wɨ inkam nhɨrkɨm sɨm udrɨmdɨnuwi, uridni. Mɨ kɨriirɨn wɨ aka maeyaua kɨra nam karamae nwowiya wɨ saiir hɨriir nɨkɨunami.
18 Em verdade, em verdade te digo: quando eras mais moço, cingias-te e andavas aonde querias. Mas, quando fores velho, estenderás as tuas mãos, e outro te cingirá e te levará para onde não queres.
19 [Jisɨs siya tɨ dimɨn ɨiirɨn mɨn nɨkri boɨnkɨn, mhoɨiya Pita siya naowi, siya wɨ Adi Komii siir inɨg ɨiir hainan prapraskii.] Mɨ ta saiir mhoɨiyan Jisɨs siya siir boɨnki, kariir mhoɨiyar wɨt. Ɨriig.
19 Por estas palavras, ele indicava o gênero de morte com que havia de glorificar a Deus. E depois de assim ter falado, acrescentou: Segue-me!
20 Mɨ Pita siya ha niyaeyɨmyok kaokiyɨn mɨ siya ɨni kariirar kaokiyɨn, inkamɨn siir kɨgna mɨriiyɨn, yɨpɨkɨn Jisɨs siya naɨngwokwowiyɨn siir digɨuwa nokwowɨn. Kara tɨ inkamɨn siir kɨgna mɨriiyɨn siya yɨpɨkɨn bɨiya ipiiya saiir nikɨ ɨdwokaiyɨn Jisɨs siir kingiin siir ɨɨna ɨɨnig mɨiya mɨ siirɨn kara srɨigɨn Bɨiyan Inkam Komii, kɨriirɨn wɨ wɨr nhɨnga napwouwi ɨkɨ inkam biyɨeyɨm sɨmiir ɨɨn hauugiyamɨn, ha?
20 Voltando-se Pedro, viu que o seguia aquele discípulo que Jesus amava {aquele que estivera reclinado sobre o seu peito, durante a ceia, e lhe perguntara: Senhor, quem é que te há de trair?}.
21 Pita siya kariir kaokiyɨn mɨ siya Jisɨs siir srɨigiyɨn mɨ ɨna boɨnkiyɨn. Bɨiyan Inkam Komii, mhoɨiya krɨma tɨ inkam ɨiirɨn wɨ panɨɨna tɨri?
21 Vendo-o, Pedro perguntou a Jesus: Senhor, e este? Que será dele?
22 Mɨ Jisɨs siya siir boɨnki mɨ kara ha naɨngwowi ta saiirɨn siya wɨ hɨriiyar nikɨ owi mɨ wɨ ɨiya karar swokɨ ɨti wɨ saiirar nadɨgni. Yɨo tɨriigɨnɨn, yɨo kɨmiir dimɨn tani. Wɨm kɨma kariir kɨgna ap.
22 Respondeu-lhe Jesus: Que te importa se eu quero que ele fique até que eu venha? Segue-me tu.
23 Mɨ tɨ yaiyɨm wɨ iikamɨm yɨpɨkɨ Jisɨs siir siyɨu ɨiir napiyɨm wɨ sɨmiiram haigirɨrɨrki. Mɨ kara tɨ inkamɨn siir kɨgna mɨriiyɨn wɨ nao rani. Jisɨs siya hɨriinan bɨ boɨnkikɨn, kara wɨ nao rani, siya ha boɨnkɨn. Mɨ kara ha naɨngwowi tɨ siirɨn, tɨ inkamɨn wɨ hɨriiyar tikɨ okwokɨn kariiramar, yɨo tɨriigɨnɨn yɨo kɨmiir dimɨn tani. Nɨɨngaka.
23 Correu por isso o boato entre os irmãos de que aquele discípulo não morreria. Mas Jesus não lhe disse: Não morrerá, mas: Que te importa se quero que ele fique assim até que eu venha?
24 Karaɨrgɨn tɨ inkamɨn siir kɨgna mɨriiyɨn, yɨpɨkɨ tɨ dimɨn ɨiir boɨnɨn mɨ sɨmiirɨn kara wɨnkikɨm ta yokwo aiirɨn. Kɨma ta saiirɨn ɨna nɨnoknɨnkɨnɨm tɨ yaiyɨm kara boɨnkiyɨm yɨm yaimwo ɨmaɨrgɨm, kara bɨ nɨksɨsaekikɨn.
24 Este é o discípulo que dá testemunho de todas essas coisas, e as escreveu. E sabemos que é digno de fé o seu testemunho.
25 Jisɨs siya dimɨn kasa bɨ tɨrkɨn. Mɨ iikamɨm sɨma sɨmiirɨn yokwoni hɨriiyar wɨnswokikɨswo kara ha naɨngwowi, wɨ maeyau nokiigak di ywowi tɨ nu ɨiirɨn, tɨ hɨriinan yokwo ɨmiir nonkwowɨm. Nɨɨngaka. Ɨriig.
25 Jesus fez ainda muitas outras coisas. Se fossem escritas uma por uma, penso que nem o mundo inteiro poderia conter os livros que se deveriam escrever.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.