João 1
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVT
1 Bɨdi bɨdiniyarɨn ɨiya Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya nu ɨiir nonkwokwowɨn mɨ yɨo tɨ inkam nwɨrɨn yɨpɨkɨ yai mɨiyɨk mɨiyɨk krɨmiir boɨnmɨmauuwanɨn yɨo ha nwokɨn. Mɨ yaiya siyaɨrgɨn. Siya Adi Komii saɨka nwokɨn mɨ sowa nwɨsaɨrarɨn nwɨruwar nwowɨskiko mɨ siya ɨni siir hɨriinanar swokɨ owɨn.
1 No princípio, aquele que é a Palavra já existia. A Palavra estava com Deus, e a Palavra era Deus.
2 Mɨ bɨdi bɨdiniyarɨn ɨiya dimɨn whɨrkɨ nikɨ ɨmbiyam karamaeyar nikɨ owa mɨ yɨo siya Adi Komii saɨka hɨrɨn saiirar nwokɨn.
2 Ele existia no princípio com Deus.
3 Tɨ inkamɨn siyaɨrgɨn digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir bwamkɨ bwamɨn. Mɨ Adi Komii siya digworaekwo whɨekakɨm sɨmiirɨn hɨriinan saiirsi nonkwokwokɨn. Dimɨn whɨrkɨ saɨsar bɨ nɨmbiyamkɨn. Nɨɨngakɨ, nɨɨngakɨɨnga.
3 Por meio dele Deus criou todas as coisas, e sem ele nada foi criado.
4 Tɨkɨ inkamɨn siyaɨrgɨn digworaekwo whɨekakɨm omwai waiyaiyɨm sɨmiir bwamkɨ bwamɨn. Mɨ tɨ omwai waiyaiyɨm yɨm iikam krɨmiir pae nɨuyanan ywowɨm ya iikam ɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwika, sɨma Adi komii siir nɨnoknɨnkɨnɨm mɨ omwai nwokɨ waiyam. Ya ɨni paeya siyɨu kɨgɨmok apiya ɨni hɨriinan yɨuyakiya.
4 Aquele que é a Palavra possuía a vida, e sua vida trouxe luz a todos.
5 Mɨ tɨ inkamɨn mɨ siir yai aeya hɨnda tɨnda pɨ paenan sowar nɨuyakii. Mɨ tɨ dimɨn biyɨeyɨm nɨibwomambwonan iikam krɨmiir mhɨi kwoɨnau nwokaiyɨm, tɨ dimɨnɨn paenan nɨuyaiyɨn siir nɨɨmuɨm wɨ dɨg nwo rani. Nɨɨngakɨ, nɨɨngaka.
5 A luz brilha na escuridão, e a escuridão nunca conseguiu apagá-la.
6 Inkam nwɨrɨn Adi Komii siya nɨkropkiyɨn dimɨn taemɨnɨm iikam krɨmiir boɨnmɨmauuwam, siir inɨgɨn Jonkɨn. Siya Adi Komii siir yaiyan inkamkɨn
6 Deus enviou um homem chamado João
7 Siya mɨnam nɨtkɨn, tɨ inkamɨn siir yai aiir boɨnmɨmauuniyɨm iikam ɨmiir yɨpɨkɨ paenan nɨuyaeiyɨn mɨ sɨma Jon siir yai aiir wakaei mɨ sɨma tɨ inkam ɨiiramɨn wa nwokɨ aɨngwo tɨbmii kɨɨnɨm.
7 para falar a respeito da luz, a fim de que, por meio de seu testemunho, todos cressem.
8 Mɨ yɨo siyarɨn, tɨ inkamɨn paenan nɨuyaeiyɨn si rani. Nɨɨngaka. Yɨo siya tɨ inkam komiiyɨn dimɨn whɨrkɨ kɨmbu karam nwowɨn, yɨpɨkɨ paenan nɨuyaeiyɨn siir yai aiir boɨnmɨmauuwam nɨtkɨn, iikam whɨekak ɨmiir.
8 Ele não era a luz, mas veio para falar da luz.
9 Mɨ tɨ inkamɨn paenan nɨuyaeiyɨn siya nu tɨriir bɨdi yɨtɨn iikam ɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam mɨ ta hɨriinana saiirsika yɨpɨkɨm tɨ tɨr nwowɨm sɨma wɨ nwokɨ ɨnoknɨnkɨnɨm Adi Komii siirɨn.
9 Aquele que é a verdadeira luz, que ilumina a todos, estava chegando ao mundo.
10 Mɨ bɨdi bɨdiniyarɨn, Adi Komii siya nu tɨran digworaekwo whɨekakɨm siirsiyar nonkwokwokikɨn. Mɨ siya tɨ nu ɨiir nɨtɨn mɨ iikam whɨekakɨm sɨma tɨ inkam ɨiirɨn ha bɨ naɨngwokɨm, digworaekwo whɨekakɨm siyar nonkwokwokikɨm. Nɨɨngaka.
10 Veio ao mundo que ele criou, mas o mundo não o reconheceu.
11 Mɨ siya tɨ nuɨn siyar nonkwokwowɨn siir nɨtɨn mɨ siirgɨsiirar iikamɨm Isrel hɨranɨm, sɨma saɨka bɨ nomboɨnkɨm.
11 Veio a seu próprio povo, e eles o rejeitaram.
12 Mɨ iikamɨm yɨpɨkɨ siir yai aiir wakaeyɨm mɨ ha naɨngwo tɨbmii kɨɨnɨm, siya sɨmiirɨn ha boɨni, ɨni ywowɨm sɨma Adi Komii siir yɨnisɨsɨm mɨ owi.
12 Mas, a todos que creram nele e o aceitaram, ele deu o direito de se tornarem filhos de Deus.
13 Sɨma Adi Komii siir yɨnisɨm yopii adɨm sɨmiir naokainakiyɨm sɨmiirsi bɨ nwokɨm. Nɨɨngaka. Sɨma Adi Komii siir yɨnisɨm mɨnkɨ nwokɨm, siir kwoɨnkar tɨrkikɨn mɨ sɨma siir yɨnisɨsɨm asi nwokɨm.
13 Estes não nasceram segundo a ordem natural, nem como resultado da paixão ou da vontade humana, mas nasceram de Deus.
14 Mɨ tɨ inkamɨn nua tɨriir nɨtɨn, siya ɨni inkam krɨmiir hɨriinanar yaunɨ oniyɨn. Mɨ krɨma siir dimɨn kɨrɨe kɨrɨeyɨm paenan nɨuyaeiyɨm sɨmiir bɨdi kɨgɨm, siya inkam bɨmbɨuwigɨ bɨmbɨuwi rani. Siya ɨni Adi Komii siir hɨriinanar swokɨ owɨn mɨ siya iikam ɨmiir bɨ kɨmbuwikɨn. Mɨ siya bɨ swokɨ ɨksɨsaemɨmɨnikɨn. Nɨɨngakɨ, nɨɨngaka. Yaimwo boɨnan inkamkɨn. Siya yai iyopan inkam tani. Siya tɨ hɨriinan siyɨu kɨbikɨbiyɨm sɨmiir asi tɨrkɨn. Dimusi rani, Adi Komii siir yɨnisɨm nwɨrkɨ nwɨruwan, ɨiya siir naokaina, siirɨn hɨriinanar naokainakikɨn.
14 Assim, a Palavra se tornou ser humano, carne e osso, e habitou entre nós. Ele era cheio de graça e verdade. E vimos sua glória, a glória do Filho único do Pai.
15 Jon siya sɨmiirɨn tɨ inkamɨn siir boɨnmauu wakaekɨn. Siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, tɨ inkamɨn bɨi kara boɨnɨn kɨmiir, yɨo siyaɨrgɨn. Mɨ tɨ inkamɨn kariir mhoɨiya nɨtɨn, kariir kouwɨn ɨni siya ywowɨn. Dimusi rani, bɨdi bɨdiniyarɨn siya ha nwokɨn. Kariir bɨ nikɨ aokainakɨn.
15 João deu testemunho dele quando disse em alta voz: “Este é aquele a quem eu me referia quando disse: ‘Alguém virá depois de mim, muito mais poderoso que eu, pois existia muito antes de mim’”.
16 Mɨ iikam krɨma Adi Komii siir dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm sɨmiir asi haigɨm. Dimusi rani, tɨ inkamɨn, Adi Komii siir dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm ɨni siya nonkwowɨn. Mɨ siya tɨ dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm krɨmiirɨn wɨ hɨriiyar hauunanaei.
16 De sua plenitude todos nós recebemos graça sobre graça.
17 Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya siyɨu komiiyɨm Mosesni hauugikɨn mɨ yɨo siya kɨmɨdiniya krɨmiir swokɨ kwahauu, krɨma wakaeyokna apam. Mɨ krɨmiirɨn Jisɨs Krais sasar hauu ɨskii naɨngwobumbu komiiya mɨ siyɨuɨn, siyɨu mɨiyɨkɨ mɨiyɨk sɨbgu tɨri ɨkɨn. Mɨ siya krɨmiirɨn siir yai mɨiyɨka saiir warar mɨ ɨnkɨn hauugi.
17 Pois a lei foi dada por meio de Moisés, mas a graça e a verdade vieram por meio de Jesus Cristo.
18 Inkam nwɨrmɨn nwɨrmɨnkɨn Adi Komii siir bɨ swokɨ kɨgmɨmɨnkɨn. Nɨɨngakɨ, nɨɨngaka. Inkamɨn nwɨrkɨ nwɨruwaɨrgɨn, saɨka kingiin nwowɨn. Yɨo Adi Komii siir yɨnisɨm ɨeyarɨgɨn mɨ krɨmiirɨn siyar nanaaknɨnkii haigɨnɨugɨn Adi Komii siirɨn hɨnɨɨn, siya panɨɨngɨn? Mɨ krɨma siirɨn wa nwokɨ ɨnoknɨnkɨnɨm. Ɨriig.
18 Ninguém jamais viu a Deus, mas o Filho único, que mantém comunhão íntima com o Pai, o revelou.
19 Isrel sɨmiir bɨiyan kamɨm, pris ɨmiirɨn mɨ Livaimi pɨugana saiir kam ɨkɨm, yɨpɨkɨ pris ɨmiir whɨndiraerariyɨm Adi Komii siir omaka aiir, sɨmiirɨn sɨma yɨkropki, Jon siiram. Mɨ sɨma siir hɨriir ha nɨmbiyamɨm mɨ sɨma siir inɨ srɨiyɨu, kɨra dimu mɨi mɨriigɨn, ha?
19 Este foi o testemunho de João quando os líderes judeus enviaram de Jerusalém sacerdotes e levitas para lhe perguntar: “Quem é você?”.
20 Mɨ siya dimɨn whɨr bɨ nɨmprɨokikɨn. Siya ɨni hɨriiyar haknoudnɨnkɨnswokiyɨn. Mɨ siya boɨn, kara tɨ inkamɨn Adi Komii siya nɨmbingiyɨn Isrel sɨmiir iikamɨm sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam, Mesaia, kara si rani. Nɨɨngaka.
20 Ele respondeu com toda franqueza: “Eu não sou o Cristo”.
21 Mɨ sɨma siirɨn hɨnɨɨna srɨi mɨ kɨra tɨ inkamɨn Isrel sɨmiir iikamɨm sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwanɨn siya karamaekɨ nɨuwi mɨ kɨra yɨpɨkɨn, ha? Mɨ kɨra tari Ilaijakɨn, ha? Mɨ Jon siya ɨna yowarkɨi boɨnkiyɨn. Nɨɨngaka. Kara Ilaija rani. Mɨ sɨma siirɨn ɨna swokɨ srɨiyɨm mɨ kɨra tɨ profet inkamɨn krɨma nwowɨnɨn nɨtam siya, ha? Mɨ siya ɨna swokɨ owarkɨi boɨnkiyɨn, kara si rani. Nɨɨngaka.
21 “Então quem é você?”, perguntaram eles. “É Elias?” “Não”, respondeu ele. “É o Profeta por quem temos esperado?” “Não.”
22 Mɨ sɨma siirɨn ɨna swokɨ srɨigiyɨm mɨ kɨra tari yɨpɨkɨn, ha? Krɨma tɨ kamɨm krɨmiir nɨkropkiyɨm sɨmiirɨn hɨnɨɨna ninɨ boɨnɨuwam tɨri, kɨra tɨ si. Mɨ kɨra krɨmiir boɨnki hɨnɨɨn, kɨra yɨpɨkɨn, ha?
22 “Afinal, quem é você? Precisamos de uma resposta para aqueles que nos enviaram. O que você tem a dizer de si mesmo?”
23 Mɨ Jon siya sɨmiirɨn hɨnɨɨna boɨnki,
23 João respondeu com as palavras do profeta Isaías: “Eu sou uma voz que clama no deserto: ‘Preparem o caminho para a vinda do Senhor!’”.
24 Mɨ Farisimi iikamɨm yɨpɨkɨ nɨnoknɨnkɨn komiigakɨm Mosesni siyɨu si nɨnoknɨnkɨnɨm mɨ siir sɨbgu apɨm, tɨ kam ɨmiirɨn sɨma nɨkropkikɨm Jon siiramɨn, ɨkɨ srɨipai srɨipaiyɨm sɨm ninɨ srɨiyɨuwam.
24 Então os fariseus que tinham sido enviados
25 Mɨ sɨma Jon siirɨn hɨnɨɨna boɨn mɨ kɨra tɨ inkamɨn Adi komii siya nɨmbingiyɨn Isrelmi iikamɨm sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam kɨra siya karamaekɨ nɨuwi mɨ kɨra tɨ inkamɨn Ilaija siya karamaekɨ mɨ ɨuwi mɨ kɨra tɨ profet inkamɨn krɨma nwokwokɨn siya karamaekɨ mɨ ɨuwi mɨ kɨra iikam ɨmiirɨn op dimusi baptais haigɨnɨugɨn, ha?
25 lhe perguntaram: “Se você não é o Cristo, nem Elias, nem o Profeta, que direito tem de batizar?”.
26 Mɨ Jon siya hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki mɨ kara iikam ɨmiirɨn op arar baptais haigɨnɨuwi. Inkam nwɨrɨn ɨni kɨmaka waraurar nɨtapiyokɨn mɨ wɨm kɨma siir mɨ ɨnoknɨnkɨn tani.
26 João lhes disse: “Eu batizo com água, mas em seu meio há alguém que vocês não reconhecem.
27 Yɨo siya ɨni kariir mhoɨiya nɨtɨn. Mɨ siya inɨg komiigakɨn, kariir kouwɨn ɨni siya ywowɨn. Mɨ an kara inkam paeprikab nɨɨngakɨn mɨ kara ɨga siya niiya saiir uridɨn wa kara waisi hakrani. Nɨɨngaka.
27 Embora ele venha depois de mim, não sou digno de desamarrar as correias de sua sandália”.
28 Mɨ tɨ dimɨnɨm yɨm om Betani hɨr nɨmbiyamkɨm, Jodan ɨegbid mɨrmiiya maeyauwa op Jon siya baptais haigɨnɨuwa iikam ɨmiir. Ɨriig.
28 Esse encontro aconteceu em Betânia, um povoado a leste do rio Jordão, onde João estava batizando.
29 Mɨ ɨigwɨra, Jon siya Jisɨs siir kɨgwɨnɨn siya siiram napniyɨn mɨ siya iikam ɨmiir boɨnki, kɨma tɨ kɨgwɨn, ɨ inkamɨn nɨtɨn. Siya ɨni sibsibnan ywowɨn siirɨn Adi Komii siya nɨkropkikɨn krɨmiir dimɨn biyɨe biyɨeyɨm krɨma tɨrɨm sɨmiir haiyoprimdiyɨumiigiyam naowɨm.
29 No dia seguinte, João viu Jesus caminhando em sua direção e disse: “Vejam! É o Cordeiro de Deus, que tira o pecado do mundo!
30 Yɨo tɨ inkamɨn bɨiya kara kɨmiir nikɨ boɨnɨn hɨnɨɨn, inkamɨn kariir mhoɨiya nɨtɨn kariir kouwɨn ɨni siya ywowɨn. Mɨ tɨ inkamɨn siyaɨrgɨn. Dimusi rani, siya bɨdibɨdiniyar nwokɨn Adi saɨkan kariir apua kariir bɨ nikɨ aokainakɨn.
30 Era a ele que eu me referia quando disse: ‘Um homem virá depois de mim, muito mais poderoso que eu, pois existia muito antes de mim’.
31 Bɨiya kara siirɨn ha bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn, siya pɨndankɨn mɨ kara iikam ɨmiirɨn op baptais haigɨnɨuwɨm. Tɨ tapa kara tɨra saiir hɨriinan, Isrel kɨmiir iikamɨm sɨmiir nɨisiimauuwam. Mɨ kɨma wɨ ha nwokɨ ɨnoknɨnkɨnɨm siya yɨpɨkɨn.
31 Eu não o conhecia, mas vim batizando com água para que ele fosse revelado a Israel”.
32 Mɨ Jon siya digworaekwo whɨekakɨm siya kɨgɨm sɨmiirɨn ɨna boɨnmɨmauu dɨgɨm. Mɨ karar kɨgwɨn Adi Komii siir naeyɨuɨn ɨɨnmabnan siinanaiiniyɨn, Adi Komii siir om hɨrankɨn mɨ ɨni siirar yaunɨ siinatkɨniyɨn.
32 Então João deu o seguinte testemunho: “Vi o Espírito Santo descer do céu na forma de uma pomba e permanecer sobre ele.
33 Mɨ bɨiyarɨn kara tɨ inkam ɨiir bɨ nɨnoknɨnkɨnkɨn, Adi Komii siya nɨmbingiyɨn iikam whɨekakɨm sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam. Nɨɨngaka. Kariirɨn Adi Komii siya nɨmbingikɨn iikam ɨmiirɨn op baptais haigɨnɨuwam. Mɨ siya kariirɨn hɨnɨɨna boɨnki, kɨra wɨ Adi Komii siir naeyɨu ɨiir kɨgwɨni, siya siinanaiini mɨ siya wɨ inkam nwɨrɨn siir pɨu nasiinatkɨnii. Mɨ tɨ inkamɨn yɨo iikam ɨmiirɨn wɨ Adi Komii siir naeyɨu ɨiirarar baptais haigɨnɨuwi. Mɨ siirɨn wɨ siyar tɨrkii, iikamɨm sɨmiir mhɨi kwoɨnau kwɨrii ɨdwokaiyam.
33 Eu não sabia quem ele era, mas, quando Deus me enviou para batizar com água, disse-me: ‘Aquele sobre o qual você vir o Espírito descer e permanecer, esse é o que batizará com o Espírito Santo’.
34 Jon siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, an kara siir bɨdi kɨgɨn mɨ kara kɨmiirɨn pɨ ha boɨni, siya Adi Komii siir yɨnisɨmkɨn Ɨriig.
34 Eu vi isso acontecer e, portanto, dou testemunho de que ele é o Filho de Deus”.
35 Mɨ ɨigwɨr nugakɨn, Jon siya siir kɨgna mɨrii inkam nwɨso sowaka nwoyakwoko Jodan ɨegbid.
35 No dia seguinte, João estava novamente com dois de seus discípulos.
36 Mɨ ta maeyau aiirarɨn siyar kɨgwɨn Jisɨs siya pɨ napni. Mɨ siya ɨna boɨnɨn tɨ inkamɨn siya ɨni sibsibnan ywowɨn, siirɨn Adi Komii siya nɨkropkikɨn, iikam ɨmiir whɨndirɨraeram naowam.
36 Quando viu Jesus passar, olhou para ele e declarou: “Vejam! É o Cordeiro de Deus!”.
37 Mɨ siir kɨgna mɨriiyo inkam nwɨso sowa hɨriinan wakaeyo mɨ sowa ɨni Jisɨs siir mhoɨiyar yamo.
37 Ao ouvirem isso, os dois discípulos de João seguiram Jesus.
38 Mɨ Jisɨs siya ha niyaekaowɨnɨn mɨ siyar kɨgwɨn sowa siir mhoɨiyar nɨti. Mɨ siya sowiirɨn ɨna srɨiwɨnɨn, kowa dimu dimɨnɨm kɨgi, ha?
38 Jesus olhou em volta e viu que o seguiam. “O que vocês querem?”, perguntou. Eles responderam: “Rabi (que significa ‘Mestre’), onde o senhor está hospedado?”.
39 Mɨ siya sowiir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kowai winɨkɨgnaki. Mɨ sowa ɨni saɨkar yɨnkɨn amo, siir maeyauwa siya whwonkaiiya saiir ninɨ kɨgnakiyam. Mɨ sowa saɨka hɨrar nwonɨnaekwowako, ɨni ɨi aeyar dɨgirɨba. [Bɨeyɨn nad bɨdi ywowɨn ɨi kwiinanaɨrga.]
39 “Venham e vejam”, disse ele. Eram cerca de quatro horas da tarde quando o acompanharam até o lugar onde Jesus estava hospedado, e passaram o resto do dia com ele.
40 Inkam nwɨrɨn siir inɨgɨn Endrukɨn, siya Saimon Pitani nomousɨmkɨn. Tɨ inkam nwɨso Joni yai wakaeyo mɨ Jisɨs siir mhoɨiya ha namo sowiir nwɨr ɨeya.
40 André, irmão de Simão Pedro, era um dos dois que ouviram o que João tinha dito e seguiram Jesus.
41 Mɨ bɨri kɨmɨmɨnkikɨn Endru siya ɨna yamsauwɨn siir yaowaeyɨn Saimon Pita siiram. Mɨ siya ninɨ kɨgɨuwɨn mɨ siya siir inɨ boɨnɨu, krɨra Mesaia siir bɨdi kɨgo. [Mɨ inkamɨn siir inɨg mwokɨmwowɨn, Kraiskɨn, inkamɨn Adi Komii siya nɨkropkiyɨn iikam ɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨuwam]
41 André foi procurar seu irmão, Simão, e lhe disse: “Encontramos o Messias (isto é, o Cristo)”.
42 Mɨ tɨ siya boɨna siir saiir mhoɨiya mɨ siya Saimon siirɨn ɨna yɨkɨunamɨn Jisɨs siiram. Mɨ Jisɨs siya siir kɨgwɨnɨn mɨ siya siirɨn hɨnɨɨna boɨn, kɨra Saimonkɨn, kɨra Joni yɨnisɨmkɨn. Mhoɨiya kɨriir inɨgɨn wɨ Sifas kisɨna dapi. [Tɨ inɨgɨn siir inɨg mwokɨ mwowɨn Pitaɨn. Grik sɨmiir yaigɨna ha dapikɨn siiya.]
42 Então André levou Simão para conhecer Jesus. Olhando para ele, Jesus disse: “Você é Simão, filho de João, mas será chamado Cefas (isto é, Pedro)”.
43 Mɨ ɨigwɨra Jisɨs siya nu haɨmii whɨrɨn Galili hɨriir namam tɨrɨn mɨ siya Filip siir kɨgɨn mɨ siya kɨmɨdiniya siir boɨn, kɨra kanakar wɨt.
43 No dia seguinte, Jesus decidiu ir à Galileia. Encontrou Filipe e lhe disse: “Siga-me”.
44 Filipɨn yɨo om Betsaida hɨran inkamkɨn. Endru Pita sɨma ɨrɨpa om whɨruwankɨm.
44 Filipe era de Betsaida, cidade natal de André e Pedro.
45 Filip siya ha namɨn mɨ siya Nataniel siir ninɨ kɨgɨuwɨn mɨ siirɨn hɨnɨɨna inɨ boɨnɨu, tɨ inkamɨn bɨiya Moseskɨn si wɨnboɨnkiyɨn, Yokwo Komii saiir, siirɨn krɨra bɨdi kɨgɨn. Mɨ profet kamɨm yɨm ɨriipɨ hɨriinan siirar mɨ wɨn boɨnkikɨn. Yɨo Jisɨskɨn, Josepni yɨnisɨmɨn, om Nasaret hɨranɨn siya.
45 Filipe foi procurar Natanael e lhe disse: “Encontramos aquele sobre quem Moisés, na lei, e os profetas escreveram! Seu nome é Jesus de Nazaré, filho de José”.
46 Mɨ Nataniel siya siir boɨnki, tɨ om Nasaretɨn dimɨn kɨbi whɨrkɨ bɨ swokɨ ɨmbiyamɨmɨnkɨn. Nɨɨngaka. Mɨ Filip siya siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kɨra unkɨni kɨgnaki siirɨn.
46 “Nazaré!”, exclamou Natanael. “Pode vir alguma coisa boa de Nazaré?” “Venha e veja você mesmo”, respondeu Filipe.
47 Mɨ Jisɨs siya Nataniel siir kɨgwɨnɨn, siya siiram namɨn mɨ siya siirɨn hɨnɨɨna boɨnwɨn, kɨma hoɨmgakɨn tɨ Isrelan inkam kɨbiyɨn siir kɨgwɨn, siya bɨ nɨksɨsaeikɨn mɨ siya yaimɨr bɨ nwowikɨn. Nɨɨngaka.
47 Jesus viu Natanael se aproximar e disse: “Aí está um verdadeiro filho de Israel, um homem totalmente íntegro”.
48 Mɨ Nataniel siya siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, kɨra kariirɨn panɨɨn panɨɨna nɨnoknɨnkɨnkɨn, ha? Mɨ Jisɨs siya siir yai aka hɨnɨɨna swokɨ owarkɨi boɨn, kara kɨnaka nwo karamaekɨ wɨndi, kara kɨriirɨn ɨiya Filip siya nikɨ ɨkɨuna karamaeyar nikɨ owɨn, kara kɨriirɨn pae pigɨn siir mɨi hɨrar nikɨ ɨdwowɨn saiirar nɨnoknɨnkɨnkɨn.
48 “Como o senhor sabe a meu respeito?”, perguntou Natanael. Jesus respondeu: “Vi você sob a figueira antes que Filipe o chamasse”.
49 Mɨ Nataniel siya siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨn, inkamɨn iikam nowomwarkaiyɨuwiyɨn, kara kɨriirɨn ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn, kɨra Adi Komii siir yɨnisɨmkɨn. Mɨ kɨra wɨ Isrel sɨmiir iikamɨm sɨmiir kɨgɨrkakan inkam nwowi.
49 Então Natanael exclamou: “Rabi, o senhor é o Filho de Deus, o Rei de Israel!”.
50 Mɨ Jisɨs siya siir yai aka hɨnɨɨna yowarkɨi boɨnki, kɨra ha naɨngwo tɨbmii kɨɨngɨn, kara Adi Komii siir yɨnisɨmkɨn mɨ ta yaiya kara boɨna kɨriir hɨnɨɨn kara kɨriirɨn pae pigɨn siir mɨi hɨr kɨgɨn, kɨra siir mɨi hɨr nɨdwowɨn mɨ kɨra ha naɨngwo tɨbmiigikɨn, aniya? Ya tariingɨna, ya dimɨn komii rani, mhoɨiya kɨra wɨ dimɨn kɨrɨe komii komii kasa kɨg rani. Yɨm tɨriigɨnɨm ɨni saiir haiburɨm.
50 Jesus lhe perguntou: “Você crê nisso porque eu disse que o vi sob a figueira? Você verá coisas maiores que essa”.
51 Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna swokɨ boɨnkiyɨn, kara kɨmiirɨn yaimwowar boɨni, mhoɨiya wɨ kɨmar kɨgi Adi Komii siir omɨn nɨnomor kou hɨranɨn siir anowɨn haiwaokiyɨn. Mɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨm wɨ kɨmar mɨ kɨgi ɨni haɨmii tamii wokɨuun apɨuunɨm kariir kɨgam, Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siiram. Ɨriig.
51 E acrescentou: “Eu lhes digo a verdade: vocês verão o céu aberto e os anjos de Deus subindo e descendo sobre o Filho do Homem”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.