Atos 8
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NTLH
1 Sol siir kwoɨnɨn ɨni maɨrgɨmaɨrga ywokiyɨn, sɨma Stiven siir nɨsomaokiyɨn.
1 E Saulo aprovou a morte de Estêvão. Naquele mesmo dia a igreja de Jerusalém começou a sofrer uma grande perseguição. E todos os cristãos, menos os
2 Mɨ kam nhɨrɨm Adi Komii siiram naɨngwo tɨbmii kɨɨniyɨm, sɨma youu haɨngikaiwak, Stiven siirɨn. Sɨma nou prasae bɨri nougɨm.
2 Alguns homens religiosos sepultaram Estêvão e choraram muito por causa da sua morte.
3 Mɨ tɨ inkamɨn, Sol nɨkɨuwiyɨn, siya siyɨu whɨruwa bɨri tɨrkɨn Jisɨs siir isid ɨiirɨn. Mɨ omaka omakaɨm siya tɨonhɨntaraoami. Mɨ sɨmiirɨn pɨ hɨrankar kiyɨt kɨigɨiki. Mɨpi omaka sɨma hɨugrɨpkɨikikaiiya pɨ saiir kiyɨtnoudnankaigi sɨmiirɨn. Ɨriig.
3 Porém Saulo se esforçava para acabar com a igreja. Ele ia de casa em casa, arrastava homens e mulheres e os jogava na cadeia.
4 Mɨ iikamɨm Adi Komii siiram naɨngwo tɨbmiiyɨm, sɨma ɨni omom omomɨm sɨmiir yɨnoopamɨm. Mɨ sɨma ɨni Jisɨs siir yai kɨbiya ɨni tɨkɨ omom sɨmiir yap boɨnmɨmauuamɨm.
4 Aqueles que tinham sido espalhados anunciavam o evangelho por toda parte.
5 Mɨ Filip siya nu komii whɨrɨn Sameria siir hɨriir yapiinam. Mɨ siya inkamɨn Adi Komii siya nɨmbinɨn Kraist, siya siir yai ɨmiir boɨnmɨmauuamkɨn.
5 Filipe foi até a capital da Samaria e anunciava Cristo às pessoas dali,
6 Mɨ iikam whɨekakɨm sɨma ɨni ta Filip siir yaiya, saiiramar maugiyɨm. Mɨ sɨma kɨgi, dimɨn kɨrɨe komii komiiyɨm siya dirɨraerarɨm.
6 e as multidões ouviam com atenção o que ele dizia. Todos o escutavam e viam os milagres que ele fazia.
7 Mɨ iikam whɨekakɨm tɨ om ɨiir nwowɨm uridyɨu bibiyɨe saiirara, bɨdi yɨnkɨnɨukikaiyɨm. Mɨ tɨkɨ uridyɨu bibiyɨeyɨm, Filip siya nɨnɨmnɨskiigiyɨm sɨma ɨna nhɨnki kaunamɨm. Mɨ iikam whɨekakɨm ɨɨga ɨɨn nɨnsɨmsɨrɨunakiyamɨm, sɨmiirɨn Filip siyar yɨnɨmnɨskii dɨgi.
7 Os espíritos maus, gritando, saíam de muitas pessoas, e muitos coxos e paralíticos eram curados.
8 Tɨkɨ iikamɨm nu Sameria hɨranɨm, sɨma ɨni maɨrgɨmaɨrga ywokaeyamɨm.
8 E assim o povo daquela cidade ficou muito alegre.
9 Mɨ tɨ nu komii Sameria hɨrɨn, inkam nwɨrɨn hɨr nwowɨn, siir inɨgɨn Saimonkɨn siya nop nao kɨrɨekɨn. Mɨ iikam whɨekakɨm siir kɨgiyɨm tɨ dimɨnɨn siya tɨrɨn mɨ sɨma ɨni hindara yanaakiyɨm. Mɨ siya sɨmiir boɨn, adi yaowaeyɨn karaɨrgɨn.
9 Morava ali um homem chamado Simão, que desde algum tempo atrás fazia feitiçaria entre os samaritanos e os havia deixado muito admirados. Ele se fazia de importante,
10 Mɨ iikam whɨekakɨm tɨ omɨn siir hɨranɨm mɨ iikam nhɨrɨm inɨgakɨm mɨ nhɨrɨm inɨg karamae ɨkɨm mɨ sɨma ɨni Saimon siir yaiya saiirar wakaeyɨm. Mɨ sɨma boɨn, warɨ inkamɨn kɨrɨekakɨn Adi Komii siya hauugɨn siirɨn kɨrɨe.
10 e os moradores de Samaria, desde os mais importantes até os mais humildes, escutavam com muita atenção o que ele dizia. Eles afirmavam: — Este homem é o poder de Deus! Ele é “o Grande Poder”!
11 Saimon siya dirɨraerarɨm sɨma bɨdi bɨdinana kɨgnanaekɨm, ta nopa siya nanaowiya. Mɨ sɨma tɨkɨ iikamɨm Saimon siir yaiya saiir asi wakaeyoknakɨm.
11 Eles davam atenção ao que Simão fazia porque durante muito tempo ele os havia deixado assombrados com as suas feitiçarias.
12 Mɨ Filip siya ta yai wɨn kɨbiya ɨni saiir boɨnmɨmauuwɨn iikamɨm tɨ omɨn siir hɨranɨm sɨmiir. Siya mɨnam boɨnmɨmauugɨn, ɨiya Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya iikamɨm sɨmiir kɨgrɨraowi mɨ Jisɨs Krais siir inɨgɨn siir wara yɨnkɨn boɨnmauu sɨmiirɨn. Mɨ sɨma ɨni ta yaiya siya boɨna, ɨni saiirɨm yaɨngwo tɨbmiikiyɨm mɨ siya iikam ɨmiirɨn op ɨna baptais haigɨnɨuswowɨm.
12 Mas eles acreditaram na mensagem de Filipe a respeito da boa notícia do Reino de Deus e a respeito de Jesus Cristo e foram batizados, tanto homens como mulheres.
13 Mɨ tɨ inkamɨn Saimon nɨkɨuwiyɨn siya ta yai aiir wakaeyɨn mɨ siya ɨna yaɨngwo tɨmiigiyɨn. Mɨ Saimon siya ɨni saɨkar ywowɨn. Mɨ tɨ dimɨn kɨrɨe komii komiiyɨm siya sɨmiir kɨgɨn Filip siya dirɨraerarɨm. Mɨ siya ɨni kakakar ywokiyɨn.
13 O próprio Simão também creu. E, depois de ser batizado, acompanhava Filipe de perto, muito admirado com os grandes milagres e maravilhas que ele fazia.
14 Mɨ aposel kamɨm om komii Jerusalem hɨr nwowɨm, sɨma wakaewɨn, nu komii Sameria hɨran iikamɨm sɨma bɨdi wakaeyoknaɨm Adi Komii siir yai aiirɨm. Mɨ sɨma ɨna yɨkropkiyɨm Pita Jon sowiirɨn, sowa kɨgnakiyam.
14 Os apóstolos , que estavam em Jerusalém, ficaram sabendo que o povo de Samaria também havia recebido a palavra de Deus e por isso mandaram Pedro e João para lá.
15 Mɨ sowa om komii Jerusalem hɨr haiburgiko mɨ sowa ha napdinamo mɨ nu komii Sameria hɨriir yapnɨmbɨiyam. Mɨ sowa nhwo iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiiram ha ninɨ kwɨsɨuwo mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn sɨmiira yanɨnkɨnɨuɨuɨn.
15 Quando os dois chegaram, oraram para que a gente de Samaria recebesse o Espírito Santo,
16 Sowa bɨdi yɨnoknɨnkɨno, bɨiya sɨma whɨsariiya baptaiskɨm Jisɨs Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir inɨgɨ ɨiirɨn. Sɨma Adi Komii siir naeyɨuɨn siir bɨri nikɨ haigɨn nɨɨngar nikɨ okɨm.
16 pois o Espírito ainda não tinha descido sobre nenhum deles. Eles apenas haviam sido batizados em nome do Senhor Jesus.
17 Mɨ Pita, Jon sowiir ɨɨnao sɨmiir mwo ɨmiir ha nonkwowɨm mɨ sowa ɨna boɨnkiyo, Adi Komii, kɨriir naeyɨuɨn sɨmiir wanɨnkɨnɨuni.
17 Aí Pedro e João puseram as mãos sobre eles, e assim eles receberam o Espírito Santo.
18 Mɨ Saimon siya kɨgi, aposel inkam nwɨso sowa iikamɨm sɨmiir mwowɨm sɨmiir nonkwokiyɨm. Mɨ ɨni siyar kɨgi, naeyɨuɨn sɨmiir nanɨnkɨnɨuɨuɨn. Mɨ siya umɨr asi ninɨ hainakikɨn sowiir saɨnam. Mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn,
18 Simão viu que, quando os apóstolos punham as mãos sobre as pessoas, Deus dava a elas o Espírito Santo. Por isso ofereceu dinheiro a Pedro e a João,
19 mɨ kowa warɨ kɨrɨeya kariir warar mɨ hauugi. Mɨ kariir ɨɨna inkam nwɨrni mwo mɨ onkwowi mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn wɨ nwɨrni mɨ anɨnkɨnɨuɨuwɨm.
19 dizendo: — Quero que vocês me deem também esse poder. Assim, quando eu puser as mãos sobre alguém, essa pessoa receberá o Espírito Santo.
20 Mɨ Pita siya boɨn Saimon siir, dimɨnɨn Adi Komii siya prɨihauugiyɨn kɨra ha naɨngwowi pɨ umɨr aka saɨnɨm, aniya? Nɨɨngaka. Warɨ kɨriir umɨrɨm wɨ kɨnakar nɨnkɨn kɨguguki.
20 Então Pedro respondeu: — Que Deus mande você e o seu dinheiro para o inferno! Você pensa que pode conseguir com dinheiro o
21 Kɨra taka kɨrɨe aiir haiyɨm, wɨ dɨg nwo rani. Mɨnsika, kɨriir kwoɨnɨn Adi Komii siir naeyɨuɨn saɨka mɨiyɨk nwo rani. Nɨɨngakɨ, nɨɨngaka. Ɨni biyɨekɨ biyɨe ywokiyɨn.
21 Você não tem direito de tomar parte no nosso trabalho porque o seu coração não é honesto diante de Deus.
22 Kɨriir kwoɨnɨn tɨ kisɨna haigi, kɨra Adi Komii siiram tɨ srɨinanae kɨriir dimɨn biyɨeyɨm igbid kamiyau sɨmiir haiyoprimdimiigiyɨm kɨriir mhɨi kwoɨnnau nwokaiyɨm mɨ kɨra wɨ wadɨeyar nwoki owɨm. Mɨ Adi Komii siya wɨ saiir saiira naɨngwokwonanae rani.
22 Arrependa-se, deixe o seu plano perverso e peça ao Senhor que o perdoe por essa má intenção.
23 Pita siir yaiya tasa nikɨ amyokiyokɨiya. Kara bɨdi kɨgɨn kɨriir mhɨi kwoɨnɨm whwokwoka bɨ nwowikɨm. Mɨ kɨra siyɨu mɨiyɨkɨn siiram panɨɨnsi yaɨngwosi.
23 Vejo que você está cheio de inveja, uma inveja amarga como fel, e vejo também que você está preso pelo pecado.
24 Saimon siya ɨna boɨnkiyɨn, kowa Adi Komii siirɨm tɨ srɨinanae kariir dimɨn biyɨeyɨm sɨmiir nɨinak ɨtkiigɨigiyɨm tɨ dimɨn biyɨeyɨm kariir kwoɨnau tɨr nwokaiyɨm. Mɨ kariirɨn wɨ sɨma nonkwonɨɨnwomwɨɨrnɨnkɨnisi.
24 Aí Simão disse a Pedro e a João: — Por favor, peçam ao Senhor por mim para que não aconteça comigo nada do que vocês disseram.
25 Ɨiya Pita, Jon sowa swokɨ haiyɨuk apnama om komii Jerusalem hɨriir mɨ sowa Adi Komii siir yai wɨn kɨbiyɨm ɨni tɨ iikamɨm tɨ omi sɨsɨmɨm nu Sameria hɨr nwowɨm, ɨni sɨmiir swokɨ apboɨnmamauuamo. Ɨriig.
25 Depois de terem dado o seu testemunho e de terem pregado a palavra do Senhor, Pedro e João voltaram para Jerusalém. No caminho eles espalhavam o evangelho em muitos povoados da Samaria.
26 Adi Komii siir paekwosɨm nwɨrɨn Filip siir boɨnki, kɨra om komii Jerusalem siir tɨ haiburgik mɨpi tɨ siyɨu komiiyɨn Gasa namiyɨn pɨ siir hɨriir dapniyam. Mɨ kɨra pɨ tɨ siyɨu siiyɨn nu apa nɨɨngan siir dam.
26 Um anjo do Senhor disse a Filipe: — Apronte-se e vá para o Sul, pelo caminho que vai de Jerusalém até a cidade de Gaza. (Pouca gente passava por aquele caminho.)
27 Mɨ Filip siya ha napiinamɨn tɨ siyɨu ɨiir mɨ siya nu Itiopiyan inkamɨn om komii Jerusalem hɨr ninɨ hainangikyakwokɨn Adi Komii siir inɨg ɨiir mɨ siya siirɨn siyɨu hɨr yapɨduna, tɨ nu Itiopiyan inkamɨn. Mɨ siya tɨ inkamɨn sɨmiir wig komiiya nu Itiopiya hɨr kɨgrɨraowiya, saiir umɨr digworaekwowɨm sɨmiir bɨiyan inkamkɨn, tɨ inkamɨn. Mɨ ta wiga saiir inɨgɨn Kandesika.
27 — ausente —
28 Mɨ tɨkɨ inkamɨn ɨna swokɨ amɨm, siir oma hɨriir. Mɨ siya karisa saiir ii ɨdwokainam. Mɨ hos ɨso sowar kiwowotnam, ta karisa. Mɨ siya yokwo kwɨra bɨiya profet Aisaia siya wɨngiga, saiir nɨdwokai mwaɨnamkɨn.
28 — ausente —
29 Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn siya boɨnki Filip siir, kɨra pɨ ta karisa pɨ saiir pɨda dapam.
29 Então o Espírito Santo disse a Filipe: — Chegue perto dessa carruagem e acompanhe-a.
30 Filip siya ha niwɨtnamɨn kingiin hɨriir mɨ siya yap wakaeyam, tɨkɨ inkamɨn ta yokwowa bɨiya profet Aisaiakɨ si wɨngiga siya saiir nɨdwokai mwaɨnnami. Filip siya siir boɨnki, kɨriir kwoɨnɨn ta yokwowa kɨra mwaɨna saiir bɨdi yɨnoknɨnkɨnkiyɨn, aniya?
30 Filipe correu para perto da carruagem e ouviu o funcionário lendo o livro do profeta Isaías. Aí perguntou: — O senhor entende o que está lendo?
31 Mɨ tɨkɨ inkamɨn siya ɨna wakae boɨnkiyɨn, Filip siir yaiya saiirɨn. Inkam nwɨrkɨn kariir boɨnmɨmauu karamae nwowi, kanakana wɨ panɨɨna nɨnoknɨnkɨni. Nɨɨngaka. Tɨkɨ inkamɨn siya boɨnki, kɨra wiinaini, Adi Komii siir yaiyɨm kariir winɨ boɨnmɨmauuni.
31 — Como posso entender se ninguém me explica? — respondeu o funcionário. Então convidou Filipe para subir e sentar-se com ele na carruagem.
32 Ta yaiya siya mwaɨnama saeya hɨnɨɨnga.
32 A parte das Escrituras Sagradas que o funcionário estava lendo era esta: “Ele era como um cordeiro que é levado para ser morto; era como uma ovelha que fica muda quando cortam a sua lã. Ele não disse nada.
33 Mɨ sɨma siir yɨgbumbu haigɨnɨu. Mɨ sɨma siirɨn yai mɨiyɨknan bɨri boɨnkɨm. Mɨ siirɨn sɨmar swokɨ ɨsom aoki. Siir ɨiya tɨ nu ɨiir nwowa ɨni dɨg ywokiya. Mɨ siir ɨgsopa bɨ nokwokairiinanaowidgɨn. Mɨ siir niwiiyɨn wɨ nhɨnga boɨnmɨmauuwi siir iikam ɨmiirɨn. Nɨɨngaka.
33 Foi humilhado, e foram injustos com ele. Ninguém poderá falar a respeito de descendentes dele, já que a sua vida na terra chegou ao fim.”
34 Tɨkɨ inkamɨn nu Itiopianɨn, siya yokwowa ha mwaɨn dɨgiyɨn mɨ siya Filip siir boɨnki, kara kɨriir srɨii, tɨkɨ inkamɨn profet, siya ta yokwowa nhɨniiram wɨnkika? Mɨ siya, siyamar wɨnaka, iyɨe? Mɨ tari inkam nwɨram nasi wɨnkika?
34 O funcionário perguntou a Filipe: — Por favor, me explique uma coisa! De quem é que o profeta está falando isso? É dele mesmo ou de outro?
35 Mɨ Filip siya siir yai ɨmiir wakae dɨgiyɨn mɨ siya ɨna kwaboɨnmamauuɨn tɨ yaiyɨm siir. Siya ɨna boɨnɨn, siya ta yai wɨn kɨbiya yokwoni Jisɨs siirɨm wɨnkika.
35 Então, começando com aquela parte das Escrituras, Filipe anunciou ao funcionário a boa notícia a respeito de Jesus.
36 Mɨ sowa ha namwo tɨ siyɨu ɨiir mɨ sowa whɨiisɨm kwɨra saiir yɨmbɨiyam. Mɨ tɨkɨ inkamɨn siya Filip siir boɨnki, kɨra Kɨgi! Tasi opa kwomaiya, kara op baptaisam tɨri. Mɨ dimɨn whɨrkɨ, kariir siyɨuɨn op baptaisiyɨn siir bɨri haigɨnɨkougɨn?
36 Enquanto estavam viajando, chegaram a um lugar onde havia água. Então o funcionário disse: — Veja! Aqui tem água. Será que eu não posso ser batizado?
37 Mɨ Filip siya swokɨ boɨnki, kɨriir kwoɨnɨn naɨngwo tɨbmiikɨɨnkɨswo mɨ kɨra wa pɨ tɨbɨn. Mɨ tɨkɨ inkamɨn siya ɨna swokɨ wakae boɨnkiyɨn, kariir kwoɨnɨn ɨna naɨngwo tɨbmiigiyɨn Jisɨs siirɨmɨn, Adi Komii siir yɨnisɨmɨn.
37 [Filipe respondeu: — Se o senhor crê de todo o coração, é claro que pode. E o funcionário disse: — Sim, eu creio que Jesus Cristo é o Filho de Deus.]
38 Mɨ tɨ nu Itiopiya hɨran inkamɨn siya boɨn, kariir karisa pɨ tɨr kugiki. Mɨ Filip sowa tɨ inkamɨn nu Itiopiyanɨn sowa ɨna yapnatmaimainaniyamwo. Mɨ Filip siya siirɨn ɨna baptais haigɨnɨuɨn.
38 Ele mandou parar a carruagem, os dois entraram na água, e Filipe o batizou ali.
39 Mɨ sowa opa saiir haiburgikwo mɨ sowa ɨna yapnaidamwo. Mɨ bɨri kɨmɨmɨnkikɨn Adi Komii siir naeyɨuɨn, ɨni Filip siirar yɨkɨunamɨn. Mɨ tɨkɨ inkam komiiyɨn Filip siir bɨri swokɨ kɨgikɨn. Nɨɨngaka. Mɨ siya ɨni maɨrgɨmaɨrga ywowamɨn.
39 Quando eles estavam saindo da água, o Espírito do Senhor levou Filipe embora. O funcionário não viu mais Filipe, porém continuou a sua viagem, cheio de alegria.
40 Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn Filip siirɨn om Asdot hɨr inɨ diyankinɨsugik. Mɨ siya omom omomɨm sɨmiira yap boɨnmamauuam Adi Komii siir yai wɨn kɨbiya saiirɨn. Mɨ mhoɨiya siya nu Sisaria hɨriir yapnɨmbɨiyam. Ɨriig.
40 De repente, Filipe se encontrou na cidade de Azoto e seguiu viagem, anunciando o evangelho por todas as cidades até chegar a Cesareia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.