Atos 4

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Ɨiya Pita, Jon sowa yaiya nikɨ boɨnmɨmauuwo iikamɨm sɨmiir mɨ pris inkamɨm mɨ inkamɨn Adi Komii siir omaka saiir bɨiyanɨn mɨ Juda iikamɨm naokaowɨm mɨ ha nɨnsiin ɨdwowɨm sɨmiiram naɨngwo tɨbmii karam nwowɨm mɨ sɨmiirɨn hɨnɨɨna dapikɨm, Sadyusi. Mɨ sɨma sowiiramɨn ɨokakar namkɨm.
1 Enquanto Pedro e João ainda falavam ao povo, chegaram os sacerdotes, o capitão do templo e os saduceus,
2 Mɨ tɨkɨ isidɨn sɨma inɨ owɨu ɨo komiiya Pita, Jon sowiir ta sowa boɨnmɨmauuwa yaiya iikamɨm sɨmiir ta Jisɨs siya naonama mɨ siya swokɨ ɨnsiin ɨdwowa ɨe hɨrankɨn saiirsi.
2 ressentidos porque os apóstolos estavam ensinando o povo e anunciando, em Jesus, a ressurreição dentre os mortos.
3 Mɨ sɨma sowiirɨn naɨowar kaeyokairɨbɨm ɨiya bɨeyɨn nad nwowamtɨbɨn mɨ ɨni ɨi aeyar pɨrkɨnkiyakwoka.
3 Prenderam Pedro e João e os recolheram ao cárcere até o dia seguinte, pois já era tarde.
4 Mɨ iikam nhɨrɨm sɨma taka sowiir yaiya saiir wakae dɨgiyɨm mɨ sɨma ɨna yaɨngwo tɨbmiigiyɨm Adi Komii siiram. Mɨ kamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨma ɨrɨparɨn 5,000 kɨm. Kasa rani. Ɨriig.
4 Porém muitos dos que ouviram a palavra creram, subindo o número desses homens a quase cinco mil.
5 Mɨ ɨigwɨr nugakɨn bɨi nwowi kamɨm mɨ Juda sɨmiir isidɨn siir bɨiyan inkamɨn mɨ kamɨm Adi Komii siir siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm sɨma ha nɨtɨm, sɨma om komii Jerusalem hɨrɨrar yamwoni,
5 No dia seguinte, as autoridades, os anciãos e os escribas se reuniram em Jerusalém
6 Ananias saɨkar. Prismi bɨiyan inkam komiiyɨn mɨ Kaiafas mɨ Jon mɨ Aleksanda sɨma tɨkɨ bɨiyan inkam komiiyɨn pris siir isidɨn mɨ yɨm sɨma wara yɨnkɨn am om komii Jerusalema hɨriirɨn sɨma hɨrɨra yanɨnkɨnɨuɨuɨm.
6 com o sumo sacerdote Anás, com Caifás, João, Alexandre e todos os que eram da linhagem do sumo sacerdote.
7 Mɨ sɨma Pita, Jon sowiir yɨkɨunaki. Mɨ sowa ha nɨto ɨni sɨmaka yamɨkwoniyɨm. Mɨ sɨma sowiir srɨigi, nhɨnir kɨrɨe aka inkam ɨga biyɨeyɨn siir haiswonɨskiigiya. Mɨ nhɨnir inɨg ɨkɨn tɨ dimɨnɨn kowa tɨrɨn.
7 E, colocando os apóstolos diante deles, perguntaram: — Com que poder ou em nome de quem vocês fizeram isso?
8 Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn Pita siir pɨu ara nanɨnkɨnɨuniyɨn mɨ siya sɨmiir boɨnki, kɨma inkam komiiyɨm Isrel hɨranɨm mɨ Juda sɨmiir isidɨn siir bɨiyan inkamɨm
8 Então Pedro, cheio do Espírito Santo, lhes disse: — Autoridades do povo e anciãos,
9 mɨ kɨma krɨriir srɨi? Tɨ dimɨn kɨbiyɨn krɨra tɨrkiyɨn tɨ inkamɨn ɨga ɨɨn nɨnsɨmsɨrɨuɨn siir mɨ siya wadɨe panɨɨna nwokikɨn, ha?
9 visto que hoje somos interrogados a propósito do benefício feito a um homem enfermo e do modo como ele foi curado,
10 Kara kɨmiir boɨnkii, Isrelan inkamɨm sɨmiir warar nɨnkɨn boɨnkii, kɨma siirɨn ɨnar kɨgɨm tɨ inkamɨn ɨga ɨɨn nɨnsɨmsɨrɨuɨn siya ɨsi wadɨeyar nwowɨn. Krɨra tɨ dimɨnɨn Jisɨs Kraisɨn om Nasaretanɨn siir inɨg ɨiir tɨrkikɨn. Mɨ kɨma Jisɨs siirɨn paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn saɨkar nɨnkɨn ɨrɨnugigɨn mɨ kɨma ɨna yaka ɨsom aokiyɨn siirɨn. Mɨ Adi Komii siya siirɨn ɨe hɨranka swokɨ kinɨnsiin ɨdwowɨn. Mɨ ta hɨriinan kɨrɨe kaimwowa mɨ tɨkɨ inkamɨn wadɨe saeya nwokikɨn.
10 saibam os senhores todos e todo o povo de Israel que, em nome de Jesus Cristo, o Nazareno, a quem vocês crucificaram e a quem Deus ressuscitou dentre os mortos, sim, em seu nome é que este está curado na presença de vocês.
11 Mɨ Jisɨs siya ɨni siiya omaka mɨriiyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn. Yokwo Komii saeya hɨnɨɨna boɨnkika, wɨm kɨma ɨni inkamɨn omaka mɨriiyɨn ɨni siir hɨriinan ywowɨn.
11 Este Jesus é a pedra que vocês, os construtores, rejeitaram, mas ele veio a ser a pedra angular.
12 Mɨ krɨmiir dimɨn biyɨeyɨm wɨ inkam nwɨrkɨn swokɨ ɨinak ɨtkiki rani. Mɨ krɨma inɨgak wa swokɨ o rani, ɨinokɨinokɨn. Nɨɨngaka. Jisɨs siyaɨrgɨn. Inkam nwɨrkɨn krɨmiir dimɨn biyɨe sɨmiir nɨinakɨm dɨg bɨ nwowikɨn. Nɨɨngaka. Jisɨs siir inɨgɨn wadɨe siya nwowaigɨnɨugɨn. Inkam nwɨrkɨ bɨ nwowaigɨnɨugɨn. Nɨɨngaka. Pita siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
12 E não há salvação em nenhum outro, porque debaixo do céu não existe nenhum outro nome, dado entre os homens, pelo qual importa que sejamos salvos.
13 Ɨiya kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm. Kaunsil, sɨma Pita, Jon sowiir kɨgwɨno sowa yai nokwo boɨnmɨmauuniyo mɨ sowa bɨri nɨdidko yaowae komiiyɨm sɨmiirsiyɨn. Mɨ sɨma ɨna yɨnoknɨnkɨnkiyɨm Pita, Jon sowa bɨri swokɨ skul mɨmɨnko. Sowa nɨnoknɨnkɨnkak rani. Mɨ sɨma hinda asi nanaakikɨm. Mɨ sɨma hɨnɨɨna naɨngwokɨm sowa Jisɨs saɨkar nwoko mɨ sowa yai boɨnmɨmauusiyɨn panɨɨnsi yɨdidsi.
13 Ao verem a ousadia de Pedro e João, sabendo que eram homens iletrados e incultos, ficaram admirados; e reconheceram que eles haviam estado com Jesus.
14 Mɨ sɨma kɨgwɨn tɨ inkamɨn siir ɨga ɨɨnɨm nɨnsɨmsɨrɨunamɨn sowa dirɨraerɨrkiyɨn. Mɨ sɨma sowiirɨn yaigak panɨɨnsi ywosi. Tɨ inkamɨn ɨga ɨɨn biyɨeyɨn siya ɨni sowiir kingiin hɨr yokwowɨn mɨ sɨma hɨriinansi nwokɨm.
14 Vendo que o homem que havia sido curado estava com eles, nada tinham a dizer em contrário.
15 Mɨ sɨma yɨkropki Pita, Jon sowiirɨn idwowɨiya hɨriir kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm, kaunsil, omaka saiir akpitga hɨr yani okwo ɨu. Mɨ sɨma mhoɨiya ɨni sɨma sɨma swokɨ boɨnkiyɨm sowiirɨn.
15 E, mandando-os sair do Sinédrio, discutiam entre si,
16 Mɨ sɨma boɨn, krɨma wɨ panɨɨna tɨri tɨkɨ inkam nwɨso sowiirɨn? Sowa dimɨn komiiyɨn whɨra yɨnɨskɨi. Mɨ iikam whɨekakɨm om komii Jerusalemanɨm sɨma kɨgɨn mɨ sɨma wakaeyɨn mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, krɨma wɨ panɨɨna haigiprakaii?
16 dizendo: — Que faremos com estes homens? Pois todos os moradores de Jerusalém sabem que um sinal notório foi feito por eles, e não o podemos negar.
17 Krɨma pɨ boriisopi tɨ dimɨnɨn siya nhɨnkiiki mɨ wɨ iikam nhɨrkɨm pɨ wakaeisi. Mɨ sowiirɨn wɨ krɨma boɨnɨkɨduwi. Sowa ta Jisɨs siir yaiya saiirɨn hɨri kɨpi boɨnmɨmauunanae.
17 Mas, para que não haja maior divulgação entre o povo, vamos ameaçá-los para não falarem mais neste nome a quem quer que seja.
18 Mɨ sɨma ɨna swokɨ ɨkɨunam Pita, Jon sowiirɨn. Mɨ sɨma sowiir boɨnɨkɨduki kowa Jisɨs siir inɨgɨn wɨ kɨpi swokɨ boɨn nhɨnkɨimɨmɨn. Wɨ nɨɨnga dwoɨuguski wɨ kɨpi nɨisiisiimauu. Nɨɨngaka.
18 Chamando-os, ordenaram-lhes que de modo nenhum falassem nem ensinassem no nome de Jesus.
19 Mɨ Pita, Jon sowa ɨna yowarkɨi boɨnkiyo sɨmiir yai aiir, kɨma kɨma tikɨ aɨngwo hɨdna. Krɨra wɨ Adi Komii siir yai aiir nasi wakaeyoknaei krɨra nikɨ ɨnoknɨnkɨn tani.
19 Mas Pedro e João responderam: — Os senhores mesmos julguem se é justo diante de Deus ouvirmos antes aos senhores do que a Deus;
20 Nɨ krɨra krɨriir yaiya wɨ pan tani. Krɨra wa boɨnmɨmauuwi iikamɨm sɨmiirɨn digworaekwo whɨekakɨm krɨrar kɨgɨm mɨ krɨrar wakaeyɨm.
20 pois nós não podemos deixar de falar das coisas que vimos e ouvimos.
21 Mɨ sɨma yai paenan hanɨɨngɨn yɨu mɨ ɨna boɨnɨm, dɨuguski, wari inkam nwɨswo yopi nami. Mɨ kamɨm siyɨu komii nɨnoknɨnkɨniyɨm, kaunsil, sɨma ɨni sowiir tɨoni siyɨuam whaowaeyɨm. Mɨ sɨma ɨni tɨkɨ iikam whɨekakɨm sɨmiirsi yɨdidgiyɨm. Adi Komii siir inɨg ɨiir hainankiyɨm. Mɨ tɨ inkam ɨga biyɨeyɨn siir bɨdi kɨgiyɨn, ɨga siira wadɨe nwokiya mɨ sɨma asi naɨngwo tɨbmiigɨm. Mɨ sɨma asi nɨdidgɨm sowiir tɨosiyɨn.
21 Depois, ameaçando-os mais ainda, os soltaram, não tendo achado como os castigar, por causa do povo, porque todos glorificavam a Deus pelo que tinha acontecido.
22 Mɨ tɨkɨ inkamɨn Pita, Jon sowa haiswonɨskiigiyɨn siya adi yaowae komiigɨn siya yɨnisɨm tani. Mɨ tɨ inkam ɨga biyɨeyɨn siir bɨewiyɨm tari kam nwɨs, kwɨs kwoɨm nanaɨrgɨm. Ɨriig.
22 Ora, o homem em quem tinha sido operado esse milagre de cura tinha mais de quarenta anos de idade.
23 Mɨ ɨiya sɨma Pita, Jon sowiir nɨuguskiya mɨ sowa ɨna swokɨ haiyɨug apnamo sowiir nomiiyauɨm sɨmiir naboɨnmamauuamɨm tɨ dimɨnɨn sowa tɨrɨn siir. Mɨ prismi bɨiyan inkamɨn mɨ kam adiyaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm sɨma sowiir boɨnki.
23 Uma vez soltos, Pedro e João procuraram os irmãos e lhes contaram tudo o que os principais sacerdotes e os anciãos lhes tinham falado.
24 Mɨ tari Pita, Jon sowiir nomiiyauɨm sɨma ta sowiir yai aiir wakaewɨnɨm mɨ sɨma ɨni kwoɨn whɨrua ywokiyɨm. Mɨ sɨma nhwo ɨna kwɨsboɨnkiyɨm Adi Komii siirɨm, hae! Tɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn kɨrar nonkwokwokɨm nɨnomor nu mɨ whɨi komii aka mɨ tɨkɨ digworaekwowɨm, nu tɨr nwowɨm kɨnakɨnar nonkwokwoswokɨm.
24 Ouvindo isto, unânimes, levantaram a voz a Deus e disseram: — Tu, Soberano Senhor, fizeste o céu, a terra, o mar e tudo o que neles há!
25 Bɨiya kɨriir naeyɨuɨn, yai kwɨra siya boɨnkika krɨmiir brougaeyɨn Devid siir, kɨriir mɨi mɨriiyɨn siir. Devid siya hɨriinan bɨdi boɨnkiyɨn,
25 Disseste por meio do Espírito Santo, por boca de Davi, nosso pai, teu servo: “Por que se enfureceram os gentios, e os povos imaginaram coisas vãs?
26 Mɨ inkam komiiyɨn omom omom kɨgrɨraowiyɨn mɨ kamɨm bɨi nwowi ɨkɨm sɨma maeyau kwɨruwa ywomɨmɨr. Mɨ sɨma Adi Komii siya nɨmbinkiyɨn Mesaia mɨ inkamɨn siya. Sɨma sowakar nɨntɨowam tɨri. Devid siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
26 Os reis da terra se levantaram, e as autoridades se juntaram contra o Senhor e contra o seu Ungido.”
27 Mɨ nhwo sɨma kwɨsboɨnkiya yaiya ta saeyaɨrga nikɨ amyokiyokɨiya. Hɨipa! Taka yaiya, yai kaimwoka. Mɨ tariinanɨn ta saeya nɨmbiyama. Herot mɨ Pontias Pailat mɨ iikamɨm Juda iikam tani ɨkɨm mɨ Isrelan iikam ɨkɨm, sɨma om komii Jerusalem hɨrɨrar yamwo ɨuɨm. Sɨma mɨnam haɨngiriyɨuɨugɨm tɨ inkamɨn kɨra nɨmbingiyɨn Mesaia, tɨ mɨiyan inkam kɨbiyɨn Jisɨs siir nɨsomaowam.
27 — Porque de fato, nesta cidade, Herodes e Pôncio Pilatos, com gentios e gente de Israel, se juntaram contra o teu santo Servo Jesus, a quem ungiste,
28 Mɨ sɨma ɨrɨpa yai hɨriinanam haɨngiriyɨu boɨnaikɨm, ta yaiya bɨiya kɨrar boɨnkiya saiir tɨram. Mɨ sɨma tariinanɨn saiir tɨram naɨngwowi.
28 para fazerem tudo o que a tua mão e o teu propósito predeterminaram.
29 Mɨ kɨra tɨ bɨiyan inkam tapa kɨra bɨdi kɨgiyɨn, yaiiya sɨma nɨnii nɨntɨowa. Mɨ kɨriir kɨrɨeya krɨmiir whauugi kɨriir mɨiyan kamɨm mɨ krɨma wɨ sɨmiirsi nɨdid rani, kɨriir yai aiir boɨnmɨmauuwɨm. Nɨɨngaka.
29 Agora, Senhor, olha para as ameaças deles e concede aos teus servos que anunciem a tua palavra com toda a ousadia,
30 Kɨra kɨrɨe krɨmiir whauugi iikamɨm makakɨm sɨmiir nɨnɨmnɨskiiyam. Mɨ kɨra krɨmiir hauugi mɨ krɨma wɨ mɨi prasae mɨrii rani. Jisɨs siir inɨgɨn kɨriir mɨiyan inkam mɨiyɨkɨn, sɨma Adi Komii siir boɨnki.
30 enquanto estendes a tua mão para fazer curas, sinais e prodígios por meio do nome do teu santo Servo Jesus.
31 Ɨiya sɨma nhwo kwɨs dɨgiyɨm mɨ ɨni sɨma kɨnankɨugiyɨm, ta omaka nɨnii hanɨɨn nɨtkiya mɨ ɨni praprasa kɨnkiya. Mɨ tɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn ɨni iikamɨm sɨmiir yapa yapa pɨua yanɨnkɨnɨuɨuɨm mɨ sɨma ɨni Adi Komii siir yaiya saiir boɨnmɨmauuwɨm mɨ tɨkɨ iikamɨm sɨma bɨri nɨdigɨm. Nɨɨngaka. Ɨriig.
31 Tendo eles orado, tremeu o lugar onde estavam reunidos. Todos ficaram cheios do Espírito Santo e, com ousadia, anunciavam a palavra de Deus.
32 Mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm, sɨma ɨni kwoɨn whɨrua ywowɨm. Inkam nwɨrɨn ha bɨ boɨnikɨn tɨ dimɨnɨn kariiraɨrgɨn. Nɨɨngaka. Mɨ sɨmiir digworaekwo whɨekakɨm ha bɨri boɨnikɨm nwɨruwanikɨm. Nɨɨngaka. Sɨmiirɨn pɨ sɨma ombudka wokiyok haii.
32 Da multidão dos que creram era um o coração e a alma. Ninguém considerava exclusivamente sua nem uma das coisas que possuía; tudo, porém, lhes era comum.
33 Mɨ aposel kamɨm sɨma Bɨiyan Inkam Komiiyɨn Jisɨs ɨe hɨrankɨn siya nɨnsiin ɨdwowa saiirɨn nɨdidmɨr nɨdidmɨr bɨri boɨnmɨmauugɨm sɨmiirɨn. Nɨɨngaka. Mɨ Adi Komii siya sɨmiirɨn hɨriinansi kɨrɨe haigɨnɨugɨn.
33 Com grande poder, os apóstolos davam testemunho da ressurreição do Senhor Jesus, e em todos eles havia abundante graça.
34 Mɨ sɨmiir inkam nwɨrkɨn dimɨn whɨram panɨɨnsi whaowaesi. Dimusi rani, sɨmiir nhɨrɨm nu digworaekwo omakakɨn nɨnkɨnɨuwiyɨm pɨ sɨma nokmwɨn saɨni inkam nhɨrmi. Mɨ sɨma umɨr pa haii tɨ digworaekwo ɨmiirsi. Mɨ sɨma tɨ umɨrɨm pɨ tɨ kamɨm digworaekwowɨm whaowaeiyɨm pɨ sɨmiir hauuwi. Mɨ sɨmiir inkam nwɨrkɨ dimɨn whɨram panɨɨnsi whaowaesi.
34 Não havia nenhum necessitado entre eles, porque os que possuíam terras ou casas, vendendo-as, traziam os valores correspondentes
35 Mɨ tɨ digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir umɨrɨm sɨma pa hainani, aposel kamɨm sɨmiir hauugikɨm mɨpi sɨma hɨd hauuami kamɨm digworaekwowɨm whaowaeyɨm sɨmiir.
35 e os depositavam aos pés dos apóstolos; então se distribuía a cada um conforme a sua necessidade.
36 Mɨ inkam nwɨrɨn om komii Jerusalem hɨr nwokɨn, siir inɨgɨn Josepkɨn. Mɨ kɨmɨdiniya aposel kamɨm sɨma swokɨ kisɨna dap siir inɨgɨn Banabas. Tɨ inɨgɨn siir inɨg tɨpmwowɨn kaoprigi okwowikɨn. Mɨ siya Livaini isidgɨn mɨ siya nu Saipras hɨrankɨn.
36 Então José, a quem os apóstolos chamavam de Barnabé, que quer dizer filho da consolação, um levita natural de Chipre,
37 Siya ɨriipɨ nugakaɨrgɨn. Mɨ tɨ siir nuɨn ɨni inkam nwɨrkɨn saɨnɨn mɨ tɨ nuɨn siir umɨrɨm siya ɨni aposel kamɨm sɨmiir inɨ hauugikɨn. Ɨriig.
37 vendeu um campo que possuía, trouxe o dinheiro e o depositou aos pés dos apóstolos.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.