Atos 2

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Ta ɨi komiiya Juda sɨma naekwowaka nae komiiya sae mɨ ta ɨi komiiya saiir inɨga Pentikoska mɨ saeya tariinanɨn bɨdi yɨmbiyama. Mɨ iikam hoɨmgakɨm Jisɨs siirɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨma ɨni ta maeyaua nae naekwowaka ɨni saiirar yanɨnkɨnɨuɨuwɨm.
1 Ao cumprir-se o dia de Pentecostes, estavam todos reunidos no mesmo lugar.
2 Mɨ ɨiya sɨma omaka hɨr nɨdwokaiya Mɨ dimɨn komii whɨrɨn ɨni omaka yainau hɨra yɨmbiyamkiya. Mɨ krɨma hapi opudga naukwhaowanikɨn. Mɨ omaka ɨrkaka ɨni wara yɨnyokɨigiyɨn tɨ dimɨnɨn.
2 De repente, veio do céu um som, como de um vento impetuoso, e encheu toda a casa onde estavam sentados.
3 Mɨ siya paeyɨonan nɨmbiyakiyɨn mɨ ɨni pariidnan yɨupɨmparkiyɨn. Mɨ ɨni iikamɨm sɨmiir ɨrɨra nwɨnɨra yakaigɨmkɨkɨu ɨuwɨm.
3 E apareceram, distribuídas entre eles, línguas, como de fogo, as quais pousaram sobre cada um deles.
4 Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn mɨ ɨni sɨmiira yanɨnkɨnɨu ɨuɨn. Mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn kɨrɨe siya siya hauugikɨn sɨmiirɨn. Mɨ sɨma omom omomi yaiyɨm sɨm asi boɨnamkɨm ɨiya tɨ dimɨn komii siya nɨmbiyama.
4 Todos ficaram cheios do Espírito Santo e começaram a falar em outras línguas, segundo o Espírito lhes concedia que falassem.
5 Mɨ Juda iikam whɨekakɨm om komii Jerusalem hɨranɨm sɨma maeyau kwɨruwa ywo ta ɨi komiiya nae naekwowaka saiirɨn. Mɨ sɨmiir siyɨuɨn hɨriiya tɨrikɨn, Adi Komii siir inɨg ɨiir hainaniyɨm.
5 Estavam morando em Jerusalém judeus, homens piedosos, vindos de todas as nações debaixo do céu.
6 Mɨ tɨ dimɨn komiiyɨn whɨɨnmamaoni hɨnɨɨn naukwhaowanikɨn. Mɨ sɨma tɨ iikam isidɨn ɨni ta omaka aiirara yamwomɨmɨrniyɨm. Mɨ sɨma ɨni hinda yanaakiyɨm. Mɨ sɨma wakaeki sɨma ɨrɨra nwɨnɨra sɨmiir yapa yapa yai ɨmiirar boɨnami
6 Assim, quando se fez ouvir aquela voz, afluiu a multidão, que foi tomada de perplexidade, porque cada um os ouvia falar na sua própria língua.
7 mɨ sɨma ɨni hindarar yanaakiyɨm. Mɨ sɨma ɨna yaɨngwoyɨmiyokiyɨm. Mɨ sɨma boɨn, tɨ iikamɨm tari nu Galili hɨrankɨmaɨrgɨm, aniya?
7 Estavam atônitos e se admiravam, dizendo: — Vejam! Não são galileus todos esses que aí estão falando?
8 Mɨ krɨmiir yaigɨna saiir dimusi swokɨ wakaei.
8 Então como os ouvimos falar, cada um em nossa própria língua materna?
9 Mɨ nɨm krɨma nhɨrɨm nu Batiyankɨm mɨ nhɨrɨm nu Midia ankɨm mɨ nhɨrɨm nu Iramankɨm mɨ nhɨrɨm nu Mesoptemiyankɨm mɨ nhɨrɨm nu Judankɨm mɨ nhɨrɨm nu Kabadusiyankɨm mɨ nhɨrɨm nu Pontasankɨm mɨ nhɨrɨm nu Esiyankɨm
9 Somos partos, medos, elamitas e os naturais da Mesopotâmia, Judeia, Capadócia, Ponto e Ásia,
10 mɨ nhɨrɨm nu Prisiyankɨm mɨ nhɨrɨm nu Pamfiliyakɨm mɨ nhɨrɨm nu Isip ankɨm mɨ nhɨrɨn Ribianɨm om Sairini kingiin nwo ɨkɨm mɨ nhɨrɨm om komii Romankɨ nɨtkɨm.
10 da Frígia, da Panfília, do Egito e das regiões da Líbia, nas imediações de Cirene, e romanos que aqui residem,
11 Mɨ om komii Roman iikam nhɨrɨm yɨm Judan iikamkɨm mɨ nhɨrɨm sɨmiir siyɨuɨn sɨma tɨriyɨn siir haiburgigɨm mɨ sɨma ɨni Juda sɨmiir siyɨu ɨiirara yapɨm mɨ nhɨrɨm mhɨuisɨm whɨrɨn Krit nɨkɨuwiyɨn siir hɨrankɨ nɨtkɨm mɨ nhɨrɨm nu Arebiyankɨn nɨtkɨm mɨ krɨma tɨ iikam hoɨmgakɨm om whɨruwan tani. Nɨɨngaka. Krɨma om whɨr om whɨrankɨm. Mɨ krɨma whɨekakarɨn ɨni krɨmiir yapa yapa yaigɨn ɨmiira swokɨ wakaeyɨm dimɨn komiiyɨn Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya tɨrɨn. Pita siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn.
11 tanto judeus como prosélitos, cretenses e árabes. Como os ouvimos falar sobre as grandezas de Deus em nossas próprias línguas?
12 Mɨ sɨma tɨ iikam whɨekakɨm ɨni mouni hanɨɨna siinkaokiyɨm. Mɨ sɨmiir kwoɨnɨm ɨni wara whrɨewhrɨekiyɨm mɨ sɨma ɨna nhɨnkii boɨnaigiyɨm. Tɨ dimɨnɨn panɨɨn panɨɨna nɨmbiyamkikɨn, ha?
12 Todos, atônitos e perplexos, perguntavam uns aos outros: — O que será que isso quer dizer?
13 Mɨ kam nhɨrɨm sɨma sɨmiir boɨnbu mɨ yaibu sɨma yɨewaiyɨu. Mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, sɨma tɨ kamɨm waini opa saiir kwiyaekɨm mɨ sɨma asi whaowaei. Ɨriig.
13 Outros, porém, zombando, diziam: — Estão bêbados!
14 Mɨ Pita aposel ɨuur nwɨrɨm sɨmaka yɨsiin okwoki. Mɨ siya ɨna kauwok boɨnkiyɨn iikam whɨekakɨm sɨmiiram, kɨma tɨ Judan iikamɨm aru maeyauankɨn nɨtɨm mɨ kɨma tɨ Judan iikamɨm om komii Jerusalem tɨran ɨkɨm kara kɨmiirɨn tɨ isidɨn omom omomi yai boɨnɨm sɨmiir boɨnmɨmauuam tɨri. Mɨ kɨma kariir yai aiir wakaeki.
14 Então Pedro se levantou, junto com os onze, e, erguendo a voz, dirigiu-se à multidão nestes termos: — Homens da Judeia e todos vocês que moram em Jerusalém, tomem conhecimento disto e prestem atenção no que vou dizer.
15 Kɨma ha naɨngwokɨm tɨ kamɨm op biyɨe kwɨra wain dapiya sae kwiyae whaowaei. Nɨɨngaka. Siya bɨeyɨn nad nadu okwoniyakwokɨn ha bɨ kwiyaekɨn.
15 Estes homens não estão bêbados, como vocês estão pensando, porque são apenas nove horas da manhã.
16 Mɨ profet inkamɨn Joelɨn siya yaiyɨm Adi Komii siya boɨnmɨmauukiyɨm siir siya hɨnɨɨna wɨn boɨnkikɨn. Mɨ tariinanɨn tɨ yaiyɨm bɨdi yɨmbiniyɨm. Bɨdi bɨdiniya siya hɨnɨɨna wɨn boɨnkikɨn,
16 Mas o que está acontecendo é o que foi dito por meio do profeta Joel:
17 mɨ Adi Komii siya boɨnki, siya dɨg kingiin nwowi mɨ kariir naeyɨuɨn siirɨn wɨ kara nɨkropki iikam whɨekakɨm kɨmiiram. Mɨ kɨmiir yɨnugiyɨn yɨnkamiyɨnɨm sɨma wɨ kariir yai aiir boɨnmɨmauuwami. Mɨ whranɨm dimɨnɨm kara nɨisiimauuɨn sɨma wɨ siir kɨgi. Mɨ kɨmiir waibibiyɨeyɨm sɨmiirɨn wɨ nhwo kara nɨkɨumauu haigɨnɨuwi.
17 “E acontecerá nos últimos dias, diz Deus, que derramarei o meu Espírito sobre toda a humanidade. Os filhos e as filhas de vocês profetizarão, os seus jovens terão visões, e os seus velhos sonharão.
18 Mɨ taka ɨiya ɨriipɨ hɨriinan kariir naeyɨuɨn wɨ kariir mɨi mɨriiyɨm iikamɨm wɨ sɨmiir hauugi mɨ sɨma wɨ kariir yai aiir boɨnmɨmauuwami
18 Até sobre os meus servos e sobre as minhas servas derramarei o meu Espírito naqueles dias, e profetizarão.
19 mɨ dimɨn komii whɨrɨn wɨ kara ninɨ dirɨraerarɨuwi nɨnomor kou hɨr. Kara dimɨnpai dimɨnpaiyɨm wɨ nu tɨr dirɨraeri. Mɨ nhɨe mɨ pae mɨ wau wɨ nua tɨriir nɨmbini.
19 Mostrarei prodígios em cima no céu e sinais embaixo na terra: sangue, fogo e nuvens de fumaça.
20 Mɨ bɨe wɨ whwo rani mɨ ɨiya wa nɨmɨuugi. Mɨ bwana wɨ nhɨenan nɨmbiyamki mɨ mhoɨiya ɨi komiiya nɨmbinii mɨ kɨma wa kɨgwɨni Bɨiyan Inkam Komiiyɨn nɨtɨn. Taka ɨiya saeya wɨ ɨi komii kɨɨn nwowi.
20 O sol se transformará em trevas, e a lua, em sangue, antes que venha o grande e glorioso Dia do Senhor.
21 Mɨ iikam whɨekakɨm Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir inɨg ɨiir dapɨkɨuwɨni mɨ sɨmiirɨn wɨ Adi Komii siya nɨnɨskɨi hainaki mɨ sɨma wɨ omwaiya waiyayokiyokɨi.
21 E acontecerá que todo aquele que invocar o nome do Senhor será salvo.”
22 Pita siir yaiya tasa nikɨ ama. Kɨma tɨ iikamɨm tɨ Isrelmi isidɨn siirɨm kɨma ta kariir yaiya saiir tɨ wakae. Kara kɨmiirɨn Jisɨsɨn om Nasaretanɨn siir digworaekwowɨm siya tɨrɨm sɨmiir boɨnmɨmauuɨm tɨri. Adi Komii krɨmiir Wanɨn siya hauuga kɨrɨe komiiya siirɨn. Mɨ siya mɨi kɨrɨe kɨrɨe asi mɨriigɨn kɨmiir whwonkam ɨdaɨn. Yɨm kɨma bɨdi kɨgɨm.
22 — Israelitas, escutem o que vou dizer: Jesus, o Nazareno, homem aprovado por Deus diante de vocês com milagres, prodígios e sinais, os quais o próprio Deus realizou entre vocês por meio dele, como vocês mesmos sabem,
23 Bɨiya Adi Komii siya hindara naɨngwo kikaigɨn siir kwoɨnarar. Sɨma Jisɨs siirɨn kɨmiirɨm yɨkɨunani siirɨn kɨma nwokɨ ɨsomaowɨm. Mɨ siirɨn kɨmar yɨkropki inkam biyɨeyɨm sɨmiirɨm. Mɨ sɨma siirɨn paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn saɨka yaka ɨnkɨn tɨorɨnugi mɨ siirɨn ɨna yaka ɨsomaokiyɨn.
23 a este, conforme o plano determinado e a presciência de Deus, vocês mataram, crucificando-o por meio de homens maus.
24 Mɨ ta siya nao nama Adi Komii siya siir hɨka hɨriinansi naoyopnɨsugikɨn. Mɨ siya omwaiya swokɨ waiyan mɨ ɨeyɨn siir haigɨnɨkou dɨg bɨ nwokɨn.
24 Porém Deus o ressuscitou, livrando-o da agonia da morte, porque não era possível que fosse retido por ela.
25 Mɨ Devid siya hɨnɨɨna wɨn boɨnkikɨn siirɨn, kara bɨdi kɨgɨn tɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn. Mɨ siya ɨinokɨinokɨn kariir ɨɨna ɨniiga saiir kingiin mɨnam nokwowi kariirɨn kɨrɨe siya hauu haigɨnɨuɨm. Mɨ kara wɨ dimɨn whɨrsi naɨngwoyɨmiyok rani. Nɨɨngaka.
25 Porque Davi fala a respeito dele, dizendo: “Eu sempre via o Senhor diante de mim, porque ele está à minha direita, para que eu não seja abalado.
26 Kara wɨ maɨrgɨmaɨrga asi nwowi. Kara mwai mɨnam waowi pɨua nhɨɨnmi kɨnɨm. Ɨiya kara nao nami mɨ kara wɨ kariir pɨu aiirsi naɨngwoyɨmiyok rani. Mɨ saeya wɨ wadɨeya swokɨ owi.
26 Por isso, o meu coração se alegra e a minha língua exulta; além disto, também a minha própria carne repousará em esperança,
27 Mɨ kɨra kariir pɨugɨna wɨ yɨumi om hɨr niyopnɨsugik rani. Nɨɨngaka. Mɨ kɨra kariir pɨu aiirɨn wɨ nu hɨr kɨgnɨsu whɨigrɨmgrɨnkɨnam tani. Nɨɨngaka. Kara ɨni kɨriir yɨnisɨm topmwo ywowɨn.
27 porque não deixarás a minha alma na morte, nem permitirás que o teu Santo veja corrupção.
28 Kara bɨdi swokɨ iyopmauugiyɨn kariir inɨgɨn. Mɨ kara maɨrgɨmaɨrga asi nwokikɨn.
28 Fizeste-me conhecer os caminhos da vida, e me encherás de alegria na tua presença.”
29 Pita siir yaiya tasa nikɨ ama. Hae! Tɨ iikamɨm kara kɨmiir boɨnmauu wakaeki krɨmiir wanwiyaeyɨn Devid siirɨn. Mɨ Devid siya bɨdi bɨdinanar naokɨn mɨ sɨma siirɨn ɨni ɨenau haɨngikaigiyɨm. Mɨ tariinanɨn krɨma siir ɨeyɨn ɨna kɨgyokiyokɨikaeyɨmɨm.
29 — Irmãos, permitam-me falar-lhes claramente a respeito do patriarca Davi: ele morreu e foi sepultado, e o seu túmulo permanece entre nós até hoje.
30 Devid siya Adi Komii siir profet inkamkɨn. Mɨ Adi Komii siya Devid siir isidɨn sɨmiir yɨnisɨm nwɨrɨn siir yɨmbingi iikam hoɨmgakɨm sɨmiir kɨgrɨraowam inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn siir hɨnɨɨn. Mɨ Devid siya bɨdi wakaewɨnɨn mɨ bɨdi mɨ ɨnoknɨnkɨnɨn.
30 Sendo, pois, profeta e sabendo que Deus lhe havia jurado que um dos seus descendentes se assentaria no seu trono,
31 Mɨ siya bɨdi yɨnoknɨnkɨnkiyɨn dimɨn Adi Komii siya tɨrkiyɨn hɨnɨɨngɨn. Mɨ siya hɨnɨɨna wɨn boɨnkikɨn,
31 prevendo isto, referiu-se à ressurreição de Cristo, que nem foi deixado na morte, nem o seu corpo experimentou corrupção.
32 Pita siir yaiya ɨna nika ama. Tɨkɨ inkamɨn Jisɨs siyaɨrgɨn. Mɨ siirɨn Adi Komii siya bɨdi kinɨnsiin ɨdwokiyɨn ɨe hɨrankɨn. Mɨ krɨma kɨgnɨnkɨnkikɨn siirɨn. Mɨ krɨma asi boɨnmauugɨm.
32 Deus ressuscitou este Jesus, e disto todos nós somos testemunhas.
33 Mɨ Jisɨs siya bɨdi yamɨn ɨni nɨnomor kou hɨr nwowɨn. Mɨ siya ɨni Adi Komii siir ɨɨna ɨniiga saiir nɨdwowɨn. Mɨ taka ɨiya Adi Komii siya siir naeyɨuɨn siir yɨkropki sɨmiirɨm bɨiya siya nɨmbina sɨmiiram naeyɨuɨn ɨni nu tɨriir yɨtɨn. Mɨ tɨ sɨma tariinanɨn kɨma kɨgɨm mɨ kɨma wakaeyɨm.
33 Exaltado, pois, à direita de Deus, tendo recebido do Pai a promessa do Espírito Santo, derramou isto que vocês estão vendo e ouvindo.
34 Devid siya nɨnomor koua hɨr bɨ namkɨn. Nɨɨngaka. Siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn,
34 Porque Davi não subiu aos céus, mas ele mesmo afirma: “Disse o Senhor ao meu Senhor: ‘Sente-se à minha direita,
35 Mɨ wɨ kara nikwowaisiigi kamɨm kɨnaka nomboɨn ii ae karamae nwowiyɨm. Mɨ wɨ kɨra nokwonaowid ɨski.
35 até que eu ponha os seus inimigos por estrado dos seus pés.’”
36 Mɨ Pita siir yaiya tasa nikɨ amyokiyokɨiya. Hae! Tɨ Isrelan iikamɨm kɨma tɨ wakae nɨnoknɨnkɨn. Adi Komii siya Jisɨs siirɨn, inɨgɨn whɨsaɨra yokdap. Bɨiyan Inkam Komii mɨ inkamɨn siya nɨmbingiyɨn Mesaia. Tɨ inkamɨn Jisɨsɨn paeyɨn hɨiniya nɨrɨonɨnkɨnɨn saɨka kɨma naka ɨnkɨn ɨrɨnugiyɨn mɨ kɨma siirɨn ɨna yaka ɨsomaokiyɨn. Pita siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn. Ɨriig.
36 — Portanto, toda a casa de Israel esteja absolutamente certa de que a este Jesus, que vocês crucificaram, Deus o fez Senhor e Cristo.
37 Mɨ sɨma ta yai aiir wakaeyɨm mɨ sɨmiir pɨua ɨni hɨkak wara ywokiyɨm. Mɨ sɨma Pita siir boɨnkiyɨm mɨ aposel kam nhɨrɨm sɨmiir warar yɨnkɨn boɨnki, hae! Nomiiyauɨm krɨma pɨ dimu dimɨn tɨri?
37 Quando ouviram isso, ficaram muito comovidos e perguntaram a Pedro e aos demais apóstolos: — Que faremos, irmãos?
38 Mɨ Pita siya sɨmiir boɨnkɨn, kɨmiir kwoɨnɨm tɨ kisɨna haigi. Mɨ Jisɨs siir inɨgɨn op siir tɨ baptais mɨ kɨmiir dimɨn biyɨeyɨm wɨ Jisɨs siya nɨinak ɨuguskii. Mɨ kɨma hɨriinan siyɨuɨn siir tɨri mɨ Adi Komii siir naeyɨuɨn wɨ kɨmiirɨm nwokɨ ɨtɨm.
38 Pedro respondeu: — Arrependam-se, e cada um de vocês seja batizado em nome de Jesus Cristo para remissão dos seus pecados, e vocês receberão o dom do Espírito Santo.
39 Bɨiya Adi Komii siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, kariir naeyɨuɨn wɨ sɨmiir hauugii. Sɨmiirɨn kara nikɨ ɨkɨunakɨm, taka yaiya kara hauua kɨmiir mɨ kɨmiir yɨnisɨsɨmɨm mɨ kɨmiir iikamɨm aru maeyau ankɨn nɨtɨm, sɨmiirɨn wɨ Adi Komii siir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn wɨ siya hauuwi iikamɨm siya nɨkɨunam sɨmiirɨn. Mɨ Adi Komii siya ta yaiya bɨdi bɨdinanar boɨnkɨn mɨ Pita siya saiir asi bommɨmauugɨn.
39 Porque a promessa é para vocês e para os seus filhos, e para todos os que ainda estão longe, isto é, para todos aqueles que o Senhor, nosso Deus, chamar.
40 Mɨ Pita siya sɨmiirɨn yai whɨrni whɨrniya boɨnmɨmauuam. Mɨ siya yai kwɨruwa bɨri boɨnkɨn. Mɨ siya ɨna yɨmbɨsu boɨnkiyɨn, kɨma mɨntarao, tɨ iikamɨm mɨiyɨk rani, wɨm wɨ siyɨu biyɨe sɨma nɨisiimauuwi. Kɨmiir kwoɨnɨm tɨ kisɨna haigi. Tɨ iikamɨm sɨmiir kwoɨnan kɨpi nwo.
40 Com muitas outras palavras deu testemunho e exortava-os, dizendo: — Salvem-se desta geração perversa.
41 Mɨ taka ɨiya iikamɨm Pita siir yai aiir wakaeyokiyɨm mɨ sɨma ɨna yaɨngwo tɨbmiikiyɨm mɨ op ɨna baptaisɨm. Mɨ tɨ iikam hoɨmgakɨm kasa rani, 3,000 kɨm. Ɨriig.
41 Então os que aceitaram a palavra de Pedro foram batizados, havendo um acréscimo naquele dia de quase três mil pessoas.
42 Tɨkɨ iikamɨm sɨmiir pɨuɨm bɨ nhakɨukɨm. Nɨɨngaka. Mɨ sɨmiir kwoɨnɨm sɨmiiramar naɨngwokwonanaekɨm. Aposel kamɨm sɨma boɨnmɨmauuwɨm dimɨnpai dimɨnpaiyɨm sɨmiir Adi Komii siirɨmɨn ɨni ɨrɨpar boɨn wadɨeyɨm. Mɨ sɨma, sɨma sɨma swokɨ ɨnkɨnsiis ankɨnsiisnam mɨ nae ɨrɨpa sɨma mɨ aeyɨm ɨriipɨ hɨriinan.
42 E perseveravam na doutrina dos apóstolos e na comunhão, no partir do pão e nas orações.
43 Mɨ aposel kamɨm sɨma dimɨn komii komiiyɨm kasa bɨri tɨrkɨm. Mɨ sɨma kɨgɨm mɨ sɨma ɨni wara yanaakiyɨm.
43 Em cada alma havia temor; e muitos prodígios e sinais eram feitos por meio dos apóstolos.
44 Mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨma ɨni om whɨruwar waiyɨm. Mɨ sɨmiir digworaekwowɨm nwɨruwani inɨgɨn bɨri nwokɨm. Nɨɨngaka. Ɨni sɨmiir ombudni inɨgar ywowɨm.
44 Todos os que criam estavam juntos e tinham tudo em comum.
45 Mɨ iikam nhɨrɨm umɨr digworaekwowam whaowaeiyɨm mɨ sɨma sɨmiir digworaekwo hoɨmgakɨm mɨ sɨmiir nuɨn pɨ iikam nhɨrmi niyopmauugi sɨm saɨnɨm mɨ tɨ digworaekwowɨm sɨmiir umɨrɨm nwɨruwani inɨgɨn bɨ nwokɨm. Nɨɨngaka. Ɨni sɨmiir omkakni inɨgar ywoɨm mɨ inkam nwɨrkɨn umɨram mɨ whaowaei mɨ sɨma siirɨn pa mɨ hauugi.
45 Vendiam as suas propriedades e bens, distribuindo o produto entre todos, à medida que alguém tinha necessidade.
46 Mɨ ɨinokɨinokɨn sɨma Adi Komii siir inɨg hainaniya omaka saiir haɨngiriyɨu onanaeikɨm. Mɨ sɨma pɨ sɨmiir omaka sɨmiirar nii ɨdwodwokai aeyarkaki. Mɨ sɨmiir mhɨi kwoɨnɨm ɨni wadɨeyar ywokiyɨm. Dimɨn whɨrkɨn bɨ tɨrkikɨm mɨ sɨma ɨni maɨrgɨmaɨrga ywokiyɨm.
46 Diariamente perseveravam unânimes no templo, partiam pão de casa em casa e tomavam as suas refeições com alegria e singeleza de coração,
47 Mɨ sɨma Adi Komii siir inɨgɨn ha mɨ hainanɨm mɨ siirɨn ɨna mɨ boɨn wadɨekiyɨm. Mɨ iikam nhɨrɨm sɨma boɨn, tɨ iikamɨm, iikam wadɨe ɨmaɨrgɨm. Mɨ iikam nhɨrɨm Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir yai aiir wakaeyɨm mɨ sɨmiir kwoɨnɨm ɨna kisɨna haigiyɨm mɨ sɨma ɨni naɨngwo tɨbmiiyan iikam ywowɨm. Mɨ sɨma ɨni ɨrɨpar ywowɨm yapa yapa bɨri nwokɨm. Ɨriig.
47 louvando a Deus e contando com a simpatia de todo o povo. Enquanto isso, o Senhor lhes acrescentava, dia a dia, os que iam sendo salvos.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.