Atos 21
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs ARIB
1 Krɨma sɨmiir haiburgigɨm mɨ krɨma siyaii aiirɨm yam. Mɨ siyaiiya ɨna hɨunɨsnama. Mɨ krɨma omɨn Kos nɨkɨuwiyɨn, siirɨm hɨrɨrɨunaidam. Mɨ ɨigwɨr nugakɨn krɨma mhɨu sɨm whɨrɨn Ros nɨkɨuwiyɨn, siir yɨmbiyamyakwok. Mɨ krɨma siir haiburgigɨm mɨ om Patara hɨriir yɨmbiyam.
1 E assim aconteceu que, separando-nos deles, navegamos e, correndo em direitura, chegamos a Cós, e no dia seguinte a Rodes, e dali a Pátara.
2 Krɨma siyaii ɨra nu Finisia namana saiirɨm hansrani. Mɨ krɨma ta siyaiiya saiir kwɨriiyɨm mɨ ta siyaiiya ɨna hɨunɨsnama.
2 Achando um navio que seguia para a Fenícia, embarcamos e partimos.
3 Mɨ krɨma ha namɨm, mhɨuisɨm whɨrɨn Saipras nɨkɨuwiyɨn bopwoniya nɨdwomaiyɨn siir kwakig kɨgam yɨo yaɨoyaeya kwomaimigii. Mɨ krɨma nu Siria hɨriir yɨmbiyam. Mɨ krɨma om Taia hɨr yamamasu ɨu. Mɨ siyaiiya digworaekwowɨm tɨ om ɨiir yɨigɨngig.
3 E quando avistamos Chipre, deixando-a á esquerda, navegamos para a Síria e chegamos a Tiro, pois o navio havia de ser descarregado ali.
4 Mɨ krɨma iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir inɨ kɨgɨu. Mɨ krɨma tɨ om ɨiirɨn ɨiyɨm ɨriiyar kwɨsa ywowak. Mɨ Adi Komii siir naeyɨu mɨiyɨkɨn siya hɨurworwokaikɨn iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir kwoɨn ɨmiirɨn. Mɨ sɨma Pol siir boɨnmauu, kɨra om komii Jerusalem hɨriirɨn wɨ kɨpi nam.
4 Havendo achado os discípulos, demoramo-nos ali sete dias; e eles pelo Espírito diziam a Paulo que não subisse a Jerusalém.
5 Ɨiya krɨma nɨmbinamɨm tɨ om ɨiirɨm ɨni hɨriiyar dɨgigɨm mɨ krɨma tɨ om ɨiirɨn ha haiburgigɨm mɨ ɨna yamɨm. Mɨ kamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm mɨ sɨmiir wigyɨn ɨma mɨ krɨmiirɨn sɨma yana whɨnapkinɨsugig om komii siir yaba hɨr. Mɨ krɨma whɨigbid hɨrɨn ogmwo ha nanɨ hɨuɨuɨm mɨ ɨna srɨiyɨm Adi Komii siirɨm.
5 Depois de passarmos ali aqueles dias, saímos e seguimos a nossa viagem, acompanhando-nos todos, com suas mulheres e filhos, até fora da cidade; e, postos de joelhos na praia, oramos,
6 Mɨ krɨma sɨmiir boɨngik, ha dwoki! Mɨ yɨm sɨma ɨriipɨ hɨriinan krɨmiir mani boɨnki, ha dam! Mɨ nɨm krɨma siyaii ɨra saiir kwɨriinam. Mɨ sɨma ɨna swokɨ amɨm sɨmiir omaka hɨriir.
6 e despedindo-nos uns dos outros, embarcamos, e eles voltaram para casa.
7 Mɨ krɨma om komiiyɨn Taia siir haiburgigɨm mɨ om komii whɨrɨn Tolemes siir yɨmbiyam. Mɨ krɨma iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir boɨngig, naɨowaka kɨma! Mɨ krɨma ɨiya kwɨra ywowak sɨmaka.
7 Concluída a nossa viagem de Tiro, chegamos a Ptolemaida; e, havendo saudado os irmãos, passamos um dia com eles.
8 Mɨ ɨigwɨra krɨma om komii Tolemes hɨr haiburgig mɨ om komii whɨrɨn Sisaria hɨriir yɨmbiyam. Krɨma inkamɨn Adi Komii siir yai napboɨnmamauuwiyɨn Filip, siir omaka hɨriir yam. Mɨ siya kam ɨriiyar nwɨso aposel sɨmiir whɨnap mɨriiyɨm mɨ sɨmiir nwɨrɨn mɨ siyaɨrgɨn. Mɨ krɨma saɨka inɨ owou.
8 Partindo no dia seguinte, fomos a Cesaréia; e entrando em casa de Felipe, o evangelista, que era um dos sete, ficamos com ele.
9 Siir yɨnisɨm yɨnugiyɨnɨm ɨdigɨm. Sɨmiirɨn kamkɨ bɨ nikɨ onkwonakɨm. Adi Komii siir naeyɨu siya tɨrkikɨn sɨmiirɨn mɨ sɨma Adi Komii siir yai aiir asi boɨnmɨmauugɨm, tɨ yɨnugiyɨn ɨdiyɨm.
9 Tinha este quatro filhas virgens que profetizavam.
10 Krɨma ɨi kasa bɨri nwokɨm tɨ om ɨiirɨn. Mɨ profet inkamɨn Agabas nɨkɨuwiyɨn, siya nu Judia hɨrankɨn nɨtkɨn.
10 Demorando-nos ali por muitos dias, desceu da Judéia um profeta, de nome Ágabo;
11 Siya krɨmiirɨm nɨtɨn mɨ Pol siir pɨuwopa saiir inɨ hainaki mɨ siir ɨga ɨɨnɨm sɨmiira swokɨ kogrɨmdɨnunam. Mɨ siya boɨnki, Adi Komii siir naeyɨuɨn, hɨnɨɨna boɨnkikɨn, om komii Jerusalem hɨr nwowɨm Juda sɨmiir iikamɨm sɨma ta pɨu wopa saiir ad ɨiirɨn, wɨ hɨriinana kogrɨmdɨnuwi. Mɨ sɨma siirɨn, wɨ ɨkɨ iikamɨm Juda iikam tani wɨ sɨmiiram nɨkropki. Agabas siya hɨnɨɨna boɨnkikɨn
11 e vindo ter conosco, tomou a cinta de Paulo e, ligando os seus próprios pés e mãos, disse: Isto diz o Espírito Santo: Assim os judeus ligarão em Jerusalém o homem a quem pertence esta cinta, e o entregarão nas mãos dos gentios.
12 mɨ krɨma ta yaiya saiir wakaewɨnɨm mɨ krɨma tɨ inkam nhɨrɨm krɨmaka nwowɨm, krɨma ɨni Pol siirar boɨnɨnaeyɨm, siya wɨ om komii Jerusalem hɨriir kɨpi swokɨ amɨmɨn.
12 Quando ouvimos isto, rogamos-lhe, tanto nós como os daquele lugar, que não subisse a Jerusalém.
13 Mɨ Pol siya ɨna ywowarkɨi boɨnɨn mɨ kɨma dimusi nounanaei? Mɨ kariir kwoɨnɨn biyɨe kɨma nwowaigɨnɨuwi. Mɨ kariir kwoɨnɨn ha naɨngwowi, sɨma kariirar kogrɨmdɨnukɨ wɨndi mɨ kariirar mɨ ɨsom aoka wɨndi om komii Jerusalem hɨrɨn. Dimusi rani, kara krɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn Jisɨs siir inɨg ɨiir boɨnmɨmauuwi. Kara yai mɨn karamaeka, yɨo dimɨn komii rani.
13 Então Paulo respondeu: Que fazeis chorando e magoando-me o coração? Porque eu estou pronto não só a ser ligado, mas ainda a morrer em Jerusalém pelo nome do Senhor Jesus.
14 Mɨ krɨma siirɨn wɨ yaeya kwoɨn pa swokɨ kisɨna haigi. Mɨ krɨma ta yai aiirɨn asi nɨuguskikɨm. Mɨ krɨma ɨna boɨnɨm, krɨmiir dimɨn tani, krɨma Adi Komii siir kwoɨn ɨiirara napɨski.
14 E, como não se deixasse persuadir, dissemos: Faça-se a vontade do Senhor; e calamo-nos.
15 Mɨ ɨi nhɨrɨm bɨdi yamkiyɨm mɨ krɨma digworaekwowɨm ɨna dirɨraerar haigɨnamɨm om komii Jerusalem hɨriir namɨm.
15 Depois destes dias, havendo feito os preparativos, fomos subindo a Jerusalém.
16 Mɨ inkam nhɨrɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm om komii Sisaria hɨranɨm, sɨma krɨmaka warar namkɨm. Sɨma krɨmiirɨn siir omaka hɨr whɨnapyɨkɨugig. Siya tɨ mhɨuuisɨm whɨrɨn Saipras siir hɨran inkamkɨn. Siya bɨdiniya naɨngwo tɨbmiigɨn mɨ krɨma siir omaka hɨr ywo.
16 E foram também conosco alguns discípulos de Cesaréia, levando consigo um certo Mnáson, cíprio, discípulo antigo, com quem nos havíamos de hospedar.
17 Ɨiya krɨma om komii Jerusalem hɨriir nɨmbiyamɨm mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨma krɨmiir kɨgwɨnɨm, ɨni maɨrgɨmaɨga ywowɨnɨm.
17 E chegando nós a Jerusalém, os irmãos nos receberam alegremente.
18 Mɨ ɨigwɨra Pol siya krɨmaka yam, inkam komii komiiyɨm Jems sɨma ɨrɨpa mɨi kwɨruwa mɨriiyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm, sɨmiir kɨgnakiyam.
18 No dia seguinte Paulo foi em nossa companhia ter com Tiago, e compareceram todos os anciãos.
19 Pol siya sɨmiir boɨngig, nabɨe kɨma! Mɨ siya sɨmiirɨn hanɨɨngɨn sɨbgu boɨnmɨmauugi, digworaekwo whɨekakɨm Adi Komii siya tɨrɨm siir mɨiya saiir, ɨkɨ iikam nhɨrɨm Juda iikam tani sɨmiir. Pol siya bɨiyan kamɨm sɨmiir yai wakaewɨnɨn mɨ siya ɨna yamɨn sɨmiir omaka aiirɨm.
19 E, havendo-os saudado, contou-lhes uma por uma as coisas que por seu ministério Deus fizera entre os gentios.
20 Ɨiya sɨma wakae dɨgiyɨm mɨ sɨma ɨni Adi Komii siir inɨg ɨiirar hainanɨm. Mɨ siirɨn sɨma boɨn, nomiiyau! Kɨra wakae! Juda sɨmiir iikamɨm kasa rani, tausenkɨm, Adi Komii siirɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm. Mɨ sɨma ɨni Moses siir siyɨu komii ɨiiraramar naɨngwo tɨbmiiyɨm mɨ sɨma siir napam naɨngwowi.
20 Ouvindo eles isto, glorificaram a Deus, e disseram-lhe: Bem vês, irmãos, quantos milhares há entre os judeus que têm crido, e todos são zelosos da lei.
21 Mɨ kam nhɨrɨm sɨma kɨriirɨn hɨnɨɨna mɨ boɨnki, Pol siya Juda sɨmiir iikam nhɨrɨm ɨkɨ iikamɨm Juda iikam tani sɨmiir nu nwowɨm sɨmiir mɨ boɨnmɨmauuwi, sɨma Moses siir siyɨuɨn ha boɨnɨn siir haiburgigɨm, kɨma kɨmiir yɨnisɨsɨmɨm sɨmiir mɨoɨsɨm sɨmiir kɨpi kɨtiyopnɨr hai. Mɨ kɨma Juda sɨmiir bɨiyan siyɨu ɨiirar kɨpi napkrɨpkai. Mɨ sɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm,
21 Têm sido informados a teu respeito que ensinas todos os judeus que estão entre os gentios a se apartarem de Moisés, dizendo que não circuncidem seus filhos, nem andem segundo os costumes da lei.
22 krɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm kɨriirɨn mɨ ta kɨriir yaiya bɨdi yama. Mɨ sɨma wa nɨnoknɨnkɨni kɨra bɨdi yɨtɨn mɨ krɨma kɨriirɨn wɨ panɨɨna tɨri!
22 Que se há de fazer, pois? Certamente saberão que és chegado.
23 Mɨ krɨma kɨriirɨn pɨ siyɨu whɨrɨn siir boɨnmauuwi. Mɨ kɨra wɨ hɨriinan siyɨu ɨiirar tɨr. Mɨ tɨ kam nwiiyɨm tɨ tɨr nwowɨm, sɨma dimɨn whɨrɨn Juda sɨmiir siyɨu ɨiir tɨram naɨngwowi.
23 Faze, pois, o que te vamos dizer: Temos quatro homens que fizeram voto;
24 Mɨ kɨra tɨ kamɨm sɨmaka dɨnkɨn am. Mɨ kɨra sɨmaka nami mɨ tɨ Juda sɨmiir siyɨuɨn tɨ kam nwiiyɨm sɨma tɨri mɨ sɨmaka timɨ ɨnkɨn tɨr, whauriyɨnan nwowam. Mɨ kɨra umɨrɨm wara timɨ haigɨn sɨmiir kan aiir pɨɨriyaowɨm. Mɨ iikam whɨekakɨm wa nɨnoknɨnkɨnki. Mɨ ta yaiya sɨma boɨna kɨriir mɨ saeya hindara nɨksɨsaeka kaimwo rani. Mɨ sɨma nwokɨ nɨnoknɨnkɨnki kɨra siyɨu komiini yaiyɨm sɨmiirar mɨ wakae yoknaeikɨn.
24 toma estes contigo, e santifica-te com eles, e faze por eles as despesas para que rapem a cabeça; e saberão todos que é falso aquilo de que têm sido informados a teu respeito, mas que também tu mesmo andas corretamente, guardando a lei.
25 Mɨ iikam nhɨrɨm Juda iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm krɨma yokwo bɨdi wɨn hauugiyɨm sɨmiiram. Mɨ ta yokwowa hɨnɨɨna boɨnki, kɨma kɨgrɨrao! Mɨ wraisuɨm kamɨm sɨma hauuwiyɨm, uruwai siyaowainiyɨm, kɨma sɨmiir kɨpi nae. Mɨ kɨma wraisuɨn nɨi ara sɨma nomboru aowiyɨn siir kɨpi nae. Mɨ nhɨe aiir kɨpi mɨ kwiyae mɨ kɨma hɨi kɨpi nanae. Tɨ yokwo saiir yaiyɨm hɨnɨɨna boɨnkɨm.
25 Todavia, quanto aos gentios que têm crido já escrevemos, dando o parecer que se abstenham do que é sacrificado a os ídolos, do sangue, do sufocado e da prostituição.
26 Ɨigwɨra Pol siya kam nwiiyɨm, sɨmiir yɨkɨunam, op whauɨm. Mɨ sɨma op ha whau dɨgiyɨm mɨ sɨma ɨna yapnɨnopkainamɨm Juda sɨmiir omaka Adi Komii, siir inɨg ɨiir hainanam. Mɨ sɨma, sɨmiir boɨn wakaeki wɨ paka hɨnɨɨn ɨiya sae dɨgi, tɨ siyɨuɨn op whauiyɨn! Mɨ wraisuɨm sɨma wɨ nwonɨra yapayapa nanag hauugi Adi Komii siirɨn. Ɨriig.
26 Então Paulo, no dia seguinte, tomando consigo aqueles homens, purificou-se com eles e entrou no templo, notificando o cumprimento dos dias da purificação, quando seria feita a favor de cada um deles a respectiva oferta.
27 Mɨ mhoɨiya ɨi ɨriiyar kwɨsaka dɨg kingiin nwowɨm mɨ Juda iikamɨm nu komii Esia hɨr nwowɨm, sɨmar kɨg Pol siya sɨmiir omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya, saiir nwowi. Mɨ iikam whɨekakɨm sɨmiir kwoɨnɨm sɨma inɨ hopswo ɨu Pol siir nonkworɨmdɨnuɨm.
27 Mas quando os sete dias estavam quase a terminar, os judeus da Ásia, tendo-o visto no templo, alvoroçaram todo o povo e agarraram-no,
28 Mɨ sɨma hanɨɨngɨn kauwok nanaeki. Kɨma tɨ Isrelan iikamɨm, kɨma krɨmiir whɨn dirɨraerarki. Tɨ inkamɨn siya ɨkɨ omom omom whɨekakɨm sɨmiir kamɨm siya nɨisiimauuwi. Mɨ Moses siir siyɨuɨn mɨ Isrelan iikam ɨkɨm mɨ ta Juda sɨmiir omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya wɨ siya nanugaugauwi. Mɨ tɨ dimɨnɨn sasa rani. Nɨɨngaka. Siya pɨ ɨkɨ Grik sɨmiir iikam nhɨrɨm sɨmiir wara mɨ ɨkmwɨn apnɨnopkainami, ta Juda sɨmiir omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiirɨn. Mɨ taka omaka mɨiyɨk bɨ nɨmbiyamka. Sɨma hɨnɨɨna boɨnkikɨm.
28 clamando: Varões israelitas, acudi; este é o homem que por toda parte ensina a todos contra o povo, contra a lei, e contra este lugar; e ainda, além disso, introduziu gregos no templo, e tem profanado este santo lugar.
29 Bɨiya sɨma kɨgɨn tɨ inkamɨn Judan inkam tani Trofimasɨn, siya om Efesas hɨrankɨn. Mɨ siya Pol saɨkar nwokɨn om Komii Jerusalem hɨrɨn. Mɨ sɨmiir kwoɨnɨn ha naɨngwokɨm Pol siya nɨkɨunami siirɨn sɨmiir omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir hɨriirɨn. Mɨ ta yaiya asi nɨmbiyamka.
29 Antes tinham visto com ele na cidade a Trófimo de Éfeso, e pensavam que Paulo o introduzira no templo.
30 Mɨ om Komii Jerusalem hɨran iikam whɨekakɨm sɨma ɨni hindɨra yanaakiyɨm. Mɨ iikamɨm ɨna iwɨtnamɨm mɨ maeyau kwɨruwa yamwomɨmɨrɨu mɨ sɨma Pol siir yankabrɨnu. Mɨ sɨma siirɨn ɨni sɨmiir omaka Adi Komii siir inɨg hainaniya saiir yaba hɨriir kiyainaniyam. Mɨ sɨma ta omaka saiir ounɨbɨm ɨna kwaigɨnɨmokounamɨm.
30 Alvoroçou-se toda a cidade, e houve ajuntamento do povo; e agarrando a Paulo, arrastaram-no para fora do templo, e logo as portas se fecharam.
31 Mɨ sɨma Pol siir nɨsom aokiyam tɨrkɨm mɨ yaiya tɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨmiir bɨi nwowiyɨn ofisa inkamɨn siir hɨriir yɨmbiyam. Sɨma hɨnɨɨna boɨnkɨm, iikam whɨekakɨm om komii Jerusalem hɨranɨm ɨni hinda yanaakiyɨm.
31 E, procurando eles matá-lo, chegou ao comandante da corte o aviso de que Jerusalém estava toda em confusão;
32 Mɨ siya bɨ kɨmɨmɨnkɨn kam nhɨrɨm yaii nɨniiyɨm mɨ sɨmiir bɨiyan ɨeya, sɨmiir yɨkɨunam mɨ ɨna iwɨtnaniyamɨm iikam hoɨmgakɨm sɨmiirɨm. Mɨ ɨiya sɨma kamɨm yaii nɨniiyɨm mɨ sɨmiir bɨiyan kamɨm sɨmiir kɨgwɨnɨm mɨ sɨma Pol siir bɨ swokɨ tɨokɨm, ɨna yɨuguskiyɨn.
32 o qual, tomando logo consigo soldados e centuriões, correu para eles; e quando viram o comandante e os soldados, cessaram de espancar a Paulo.
33 Mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨmiir bɨiyan inkamɨn ofisa siya ɨna yamɨn Pol siir kingiin mɨ ɨna yonkworɨnuwɨn siir. Mɨ kamɨm yaii nɨɨniyɨm sɨmiir boɨnki, sɨma siirɨn wɨeyɨnsopo whɨsa kogrɨmdɨnu. Mɨ siya ɨna srɨiyɨn sɨmiirɨn mɨ tɨ inkamɨn siya yɨpɨkɨn? Mɨ siya dimu tɨrkɨn?
33 Então aproximando-se o comandante, prendeu-o e mandou que fosse acorrentado com duas cadeias, e perguntou quem era e o que tinha feito.
34 Iikam isid komiiyɨn hɨrar nwokɨm mɨ nhɨrɨm yaeya yai gwɨr kauwok boɨnki mɨ nhɨrɨm yaeya yai gwɨr. Mɨ sɨma yai prasae bɨ nɨnkɨnɨugɨm. Mɨ bɨiyan inkamɨn siya yai mwowa saiir sɨbgu wakaeyok rani. Mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, kɨma kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨmiir omaka hɨr tinɨ whɨnapyɨkɨugig siirɨn.
34 E na multidão uns gritavam de um modo, outros de outro; mas, não podendo por causa do alvoroço saber a verdade, mandou conduzi-lo à fortaleza.
35 Sɨma Pol siir hainamɨm mɨ sɨma siirɨn ta omaka saiir nɨnmiga inɨ kikɨnɨuɨu. Mɨ iikam isid komiiyɨn sɨma kɨgɨn, sɨma mɨnam nɨtkɨm Pol siir nɨsom aokiyam. Mɨ siya kamɨm yaii nɨɨniyɨm sɨmiir waeyao yɨdwokainam mɨ sɨma ɨna yamɨm.
35 E sucedeu que, chegando às escadas, foi ele carregado pelos soldados por causa da violência da turba.
36 Iikam isid komiiyɨn sɨmiir mhoɨiya yam. Mɨ sɨma ɨna kauwok boɨnamɨm, siirɨn dɨsom aoki. Ɨriig.
36 Pois a multidão o seguia, clamando: Mata-o!
37 Mɨ kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨma Pol siir nɨkɨunamɨm naɨngwokɨm sɨmiir omaka. Mɨ Pol siya boɨn sɨmiir bɨiyan ofisa inkam ɨiir mɨ kara yai gwɨra kɨriir pikɨ boɨnmauu? Mɨ sɨmiir bɨiyan ofisa inkam ɨeya boɨn mɨ kɨra Grik sɨmiir yai aiirɨn ha boɨnikɨn?
37 Quando estava para ser introduzido na fortaleza, disse Paulo ao comandante: É-me permitido dizer-te alguma coisa? Respondeu ele: Sabes o grego?
38 Kariir kwoɨnɨn ha naɨngwokɨn aɨngwo kɨra tɨ nu Isipan inkamɨn siya nɨuwi. Bɨiya inkam komii komii gavman sɨmaka yaii kɨra nɨniigɨn. Mɨ kɨra tɨ inkamɨn 4,000 kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨmiir nɨkɨunamɨn nu siiyɨn ap hɨriir mɨ kɨra tɨ inkamɨn siya?
38 Não és porventura o egípcio que há poucos dias fez uma sedição e levou ao deserto os quatro mil sicários?
39 Mɨ Pol siya boɨn. Nɨɨngaka. Kara Juda inkamɨn nu komii Silisia hɨranɨn siya. Mɨ kariir omisɨmɨn Tasaskɨn mɨ kara tɨ omɨn siir hɨrankɨn. Mɨ kariir omɨn siya inɨgakaɨrgɨn. Ɨni wakaeyɨn? Kara ɨkɨ iikamɨm yai sɨmiir pinɨ boɨnmɨmauuɨu.
39 Mas Paulo lhe disse: Eu sou judeu, natural de Tarso, cidade não insignificante da Cilícia; rogo-te que me permitas falar ao povo.
40 Mɨ bɨiyan inkamɨn siya ɨni wadɨeya ywokiyɨn. Mɨ Pol siya tɨ nɨn ɨiirar ywokwokaigi mɨ siir ɨɨna ɨna yɨnkiyɨniyɨnaiinama koua hɨriir, iikam whɨekakɨm sɨmiir whwonkam ɨdar. Mɨ tɨ iikam whɨekakɨm yai ɨna yɨnkɨn tankiyɨm. Mɨ Pol siya sɨmiirɨn Hibru sɨmiir yai aiir boɨnki. Ɨriig.
40 E, havendo-lho permitido o comandante, Paulo, em pé na escada, fez sinal ao povo com a mão; e, feito grande silêncio, falou em língua hebraica, dizendo:
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.