Atos 20
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NVI
1 Mɨ tɨ yaiya sɨma nɨnii nansaowa dɨg nwokiya mɨ Pol siya iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir yɨkɨunam. Mɨ siya yai nhɨrɨm sɨmiir boɨnmauugi, sɨmiir kwoɨn ɨmiir kɨrɨe haigɨnɨuwɨm. Mɨ siya sɨmiir boɨngig, ha dwoki kɨma mɨ siya om Efesas hɨr haiburgigɨn mɨ ɨna yamɨn nu Madedonia hɨriir.
1 Cessado o tumulto, Paulo mandou chamar os discípulos e, depois de encorajá-los, despediu-se e partiu para a Macedônia.
2 Mɨ siya om whɨekakɨm sɨmiira yapmɨrii, siya yai kasa bɨri boɨnmɨmauugɨn iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiirɨn, sɨmiir kwoɨn ɨmiir kɨrɨe haigɨnɨuwɨm. Mɨ siya mhoɨiya nu Grik hɨriir yɨmbiyam.
2 Viajou por aquela região, encorajando os irmãos com muitas palavras e, por fim, chegou à Grécia,
3 Mɨ nu Grik hɨrɨn siya bwanɨm whwoɨma ywo mɨ mhoɨiya siya nu Siria hɨriirɨn siyaii aiir kwɨriinamɨm yaɨngwo. Mɨ siya wakae, Juda sɨma yaiya siirɨm nomboɨn tɨbmiikimaigɨm, siir nɨsom aokiyɨm. Mɨ Pol siir kwoɨnɨn ɨna yaɨngwowɨn, kiya? An wɨ nu Masedonia hɨriiyar swokɨ ami.
3 onde ficou três meses. Quando estava a ponto de embarcar para a Síria, os judeus fizeram uma conspiração contra ele; por isso decidiu voltar pela Macedônia,
4 Sopata siya om Beria hɨrankɨn, siya Piras siir yɨnisɨmkɨn, siya Pol saɨka namkɨn. Mɨ inkam nwɨswo om Tesalonaika hɨranko, Aristakas mɨ Sekandas. Mɨ Gaias siya om Debi hɨrankɨn. Mɨ Tikikas mɨ Trofimas yo nu komii Esia hɨrankɨn nɨtko. Mɨ Timoti siya sowaka yɨnkɨn am. Mɨ sɨma ɨni Pol saɨka yamɨm.
4 sendo acompanhado por Sópatro, filho de Pirro, de Beréia; Aristarco e Secundo, de Tessalônica; Gaio, de Derbe; e Timóteo, além de Tíquico e Trófimo, da província da Ásia.
5 Sɨma tɨ kamɨm bɨiya namɨm, krɨmiirɨmɨn sɨma om Troas hɨr ywokwokɨn.
5 Esses homens foram adiante e nos esperaram em Trôade.
6 Mɨ ɨiya Juda sɨmiir ɨi komiiya wou sɨma nikwo aeiya, bretɨn niyopiin karamae nwowiyɨn siira, ya bɨdi yamkiya. Mɨ mhoɨiya krɨma siyaiiya saiir yani kwɨriinam mɨ om Filipai siir haiburgig. Krɨma ɨi ɨriiyar aka om Troas hɨriir yɨmbiyam mɨ krɨma ɨiyɨm ɨriiyar kwɨsa ywo om Troas hɨrɨn. Ɨriig.
6 Navegamos de Filipos, após a festa dos pães sem fermento, e cinco dias depois nos reunimos com os outros em Trôade, onde ficamos sete dias.
7 Mɨ bɨiyan ɨi komiiya krɨma iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmaka maeyau kwɨruwa ywo. Mɨ sɨma nae ɨna yaeyɨm. Mɨ Pol siya yai iikam ɨmiirɨn ɨna boɨnmɨmauugigɨn. Siya asi boɨnmɨmauugigɨn, siya waka namɨm naɨngwowi. Mɨ siya yai prɨei asi boɨnyokiyokɨiyamkɨn mɨ nɨibwobwo boɨn dɨgiwɨi.
7 No primeiro dia da semana reunimo-nos para partir o pão, e Paulo falou ao povo. Pretendendo partir no dia seguinte, continuou falando até à meia-noite.
8 Mɨ krɨma omaka anaua kouana saiir nwokɨm. Mɨ ta omaka pae hoɨmgakɨm nɨuyaiyɨm hanɨɨngɨn haɨngomu inɨnankɨinam.
8 Havia muitas candeias no piso superior onde estávamos reunidos.
9 Mɨ inkam nwɨrɨn, whrankɨn, siir inɨgɨn Yutikaskɨn. Mɨ siya ounɨb nɨdwokɨn. Mɨ Pol siya yai ɨna boɨnanaeyɨn. Mɨ Yutikas siya ta yai aiir wakaeninidɨn mɨ siir nhwoɨn ɨna yasae whɨnwowam ɨuguskiyɨn. Mɨ siya ɨna warinɨwarkiinamɨn nua hɨriir. Mɨ tɨ ounɨbɨn omaka anau kwoɨmaka saiir nwokɨn. Mɨ sɨma ha nhɨnɨuungiyɨm siir haiyɨm mɨ sɨma yaunɨ kɨgɨu, siya bɨdi yɨsom aokiyɨn.
9 Um jovem chamado Êutico, que estava sentado numa janela, adormeceu profundamente durante o longo discurso de Paulo. Vencido pelo sono, caiu do terceiro andar. Quando o levantaram, estava morto.
10 Mɨ Pol siya wara yɨnkɨn ɨuunainam. Mɨ siya tɨ whranɨn siir yaunɨ ankab ɨdwo ɨu. Mɨ siya ɨna boɨnɨn, kɨma kɨpi naɨngwoyɨmiyok, siya tɨsi ɨrkak pɨuar swokɨ owɨn.
10 Paulo desceu, inclinou-se sobre o rapaz e o abraçou, dizendo: "Não fiquem alarmados! Ele está vivo! "
11 Mɨ Pol siya ha swokɨ iiyamɨn koua hɨriir mɨ siya paimɨrɨm ɨna inɨ ɨinɨkɨmkɨr hauu ɨuwɨn. Mɨ sɨma ɨna yaeyɨm. Mɨ siya yai sɨmaka boɨnainanaewɨiyɨn mɨ ɨni ɨi aeya yɨnkiyanonkwokiyakwoka. Mɨ siya sɨmiirɨn haiburgikyakwokɨn mɨ siya ɨna yamɨn.
11 Então subiu novamente, partiu o pão e comeu. Depois, continuou a falar até o amanhecer e foi embora.
12 Mɨ tɨ whranisɨmɨn siya ɨni wadɨeya swokɨ owɨn. Mɨ sɨma siirɨn ɨna yɨkɨunamɨn siir omaka hɨriir. Mɨ sɨmiir kwoɨnɨm ɨni wadɨeyar yaɨngwokiyɨm. Ɨriig.
12 Levaram vivo o jovem, o que muito os consolou.
13 Krɨma bɨiya namkwokɨnkɨm mɨ siyaiiya saiir yani kwɨriinam. Mɨ om Asos hɨriir yɨmbiyam. Mɨ tɨ om ɨiirɨn krɨma Pol siirɨm inɨ hansɨrɨu. Mɨ siirɨn siyaiini krɨma pɨ yɨuginamɨn. Bɨiya siya nikɨ boɨnkɨn siyaiini kwɨriinamamɨn. Mɨ Pol siya sɨmiiramɨn nua yaprɨokɨiwɨn om Asos hɨriir.
13 Quanto a nós, fomos até o navio e embarcamos para Assôs, onde iríamos receber Paulo a bordo. Assim ele tinha determinado, tendo preferido ir a pé.
14 Mɨ Pol siya krɨmiirɨn om Asos hɨr inɨ kɨgni mɨ krɨma siirɨn siyaiini yɨuginam. Mɨ krɨma om komii Mitilini hɨriir yɨmbiyam.
14 Quando nos encontrou em Assôs, nós o recebemos a bordo e prosseguimos até Mitilene.
15 Mɨ krɨma tɨ om komii Mitilini siir haiburgigɨn mɨ ɨna kwɨriinamɨm siyaiini. Mɨ ɨigwɨra krɨma mhɨuwisɨmɨn Kaios siir kingiin yakii pɨrkɨn idamyakwok. Mɨ ɨigwɨra krɨma ha swokɨ iyɨkɨdnaidamɨm mɨ mhɨuwisɨm whɨrɨn Semos siir kingiin pɨrkɨnnaidamyakwok. Mɨ ɨigwɨra ha swokɨ iyɨkɨdnaidamɨm mɨ krɨma om komiiyɨn Mailitas siir kingiin yaki pɨrkɨn idamyakwok.
15 No dia seguinte navegamos dali e chegamos defronte de Quio; no outro dia atravessamos para Samos e, um dia depois, chegamos a Mileto.
16 Mɨ Pol siya om Efasas hɨr namasunamɨm pɨ boriisopi. Mɨ siya nu Esia hɨriir mɨ amɨm pɨ mɨ boriisopkɨn. Dimusi rani, siya mɨnam nankanamkɨn om komii Jerusalem hɨriirɨn, ɨi komiiya nae naekwowakiya Pentikos nɨkɨuwiya saiir wara nɨnkɨn owouwɨm. Ɨriig.
16 Paulo tinha decidido não aportar em Éfeso, para não se demorar na província da Ásia, pois estava com pressa de chegar a Jerusalém, se possível antes do dia de Pentecoste.
17 Mɨ krɨma om komii Mailitas hɨr nɨmbiyamɨm mɨ Pol siya yaikɨuɨn ɨna hauugiyɨn om Efesas hɨriir, inkam adiyaowaeyɨm siyɨu komii kɨgrɨraowiyɨm sɨmiirɨm boɨnkikɨn sɨma siirɨm nɨtɨm.
17 De Mileto, Paulo mandou chamar os presbíteros da igreja de Éfeso.
18 Mɨ sɨma siir hɨriir nɨmbiyamɨm. Mɨ siya yai ɨna boɨnmɨmauuwɨn sɨmiirɨn. Kɨma bɨdiya yɨnoknɨnkɨnɨm ɨiya kara wɨnwɨna nɨta nu Esia hɨriirɨn mɨ siyɨuɨm kara dirɨraerarɨm, ɨiyɨm kara nwokaigiyɨm kɨma bɨdi kɨgɨm.
18 Quando chegaram, ele lhes disse: "Vocês sabem como vivi todo o tempo em que estive com vocês, desde o primeiro dia em que cheguei à província da Ásia.
19 Ɨi kasa rani, Judan iikamɨm sɨma siyɨu biyɨe kariir tɨrɨm naɨngwowɨm. Mɨ tɨ hɨriinan siyɨuɨn, kara pɨ hɨka mɨ haii. Mɨ an kara kariir inɨgɨn ɨni aowar ikworɨnugigɨn mɨ ɨni Adi Komii siir inɨg ɨiirar hainan ɨskiyɨn.
19 Servi ao Senhor com toda a humildade e com lágrimas, sendo severamente provado pelas conspirações dos judeus.
20 Kara ta yaiya kɨmiir boɨnmɨmauuwiya, saiirsi nɨdid rani. Mɨ kɨmiir omaka ɨma mɨ maeyaua ɨrɨpa yai boɨni aka kara kɨmiirar nikɨ boɨnmɨmauugɨn, ta yai kɨbiya.
20 Vocês sabem que não deixei de pregar-lhes nada que fosse proveitoso, mas ensinei-lhes tudo publicamente e de casa em casa.
21 Kara Juda iikamɨm mɨ Grikan iikam ɨkɨm, kara sɨmiirɨn yai prasae bɨ boɨnkɨm sɨmiir kwoɨnɨn Adi Komii krɨmiir Wanɨn siirɨm kisɨna haigiyɨm. Mɨ sɨma krɨmiir Bɨiyan Inkam Komiiyɨn Jisɨs siirɨm daɨngwo tɨbmii.
21 Testifiquei, tanto a judeus como a gregos, que eles precisam converter-se a Deus com arrependimento e fé em nosso Senhor Jesus.
22 Adi Komii siir naeyɨuɨn siya boɨnkikɨn kariirɨn mɨ kara tapa ha napnamkɨn, om komii Jerusalem hɨriirɨn. Mɨ ɨiya kara hɨriir nɨmbiyami, kara nɨnoknɨnkɨn tani sɨma kariirɨn wɨ dimu tɨr wɨni.
22 "Agora, compelido pelo Espírito, estou indo para Jerusalém, sem saber o que me acontecerá ali,
23 Ɨkɨ omom omomɨm kara nami, Adi Komii siir naeyɨuɨn siya boɨnkikɨn kariirɨn. Sɨma hɨk wa hauuwi mɨ kariirɨn wɨ omaka hɨuyokiyokaiya wɨ saiir hɨukrɨpkɨikikaigigi.
23 senão que, em todas as cidades, o Espírito Santo me avisa que prisões e sofrimentos me esperam.
24 Kara hɨnɨɨnam naɨngwo rani, kara ɨrkak pɨua nwokrɨpkaiyɨm. Nɨɨngaka. Siya dimɨn komii rani, kara wɨ ta kariir pɨu aiirsi naɨngwoyɨmiyok rani. Nɨɨngaka. Kariir kwoɨn komiiyɨn dimɨn komiiyɨn Adi Komii siya hauugiyɨn ɨni siyar nwowɨn. Mɨ siir dɨgi, ta mɨiya siya hauugiya kariir mɨ kara siir yai wɨn kɨbiya saiir boɨnmauu siir naɨngwobumbuwa krɨmiir hauugiya.
24 Todavia, não me importo, nem considero a minha vida de valor algum para mim mesmo, se tão-somente puder terminar a corrida e completar o ministério que o Senhor Jesus me confiou, de testemunhar do evangelho da graça de Deus.
25 Bɨiya kara kɨmaka napmɨriigɨn mɨ kara Adi Komiiyɨn siir iikam ɨmiir kɨgrɨraowiyɨn mɨ siir digworaekwo ɨkɨm kara siir yai ɨmiir boɨnmɨmauugɨn. Mɨ tariinanɨn kara ɨna nɨnoknɨnkɨnɨn mhoɨiya kɨma wɨ kariir whwonkam ɨiir swokɨ kɨg rani. Nɨɨngaka.
25 "Agora sei que nenhum de vocês, entre os quais passei pregando o Reino, verá novamente a minha face.
26 Mɨ kara tapa kɨmiirɨn pɨ yai asi boɨnmɨmauugigi ta yaiya prasae rani. Mɨ kɨmiir nwɨrkɨn siya siyɨu biyɨe tɨrkɨn mɨ tɨ hɨriinan siyɨuɨn yɨo yaiya wɨ kariirɨm kɨpi nɨt.
26 Portanto, eu lhes declaro hoje que estou inocente do sangue de todos.
27 Mɨ kariir kwoɨnɨn nɨdid kwoɨn naɨngwo rani, Adi Komii siir yaiyɨm mɨ siir digworaekwowɨm mɨ siir siyɨupai siyɨupaiyɨm kɨmiir boɨnmɨmauusiyɨn. Nɨɨngaka.
27 Pois não deixei de proclamar-lhes toda a vontade de Deus.
28 Kɨma, kɨma kɨmasiya kɨgɨraona, Adi Komii siir iikam nhɨrɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir kɨgrɨrao. Adi Komii siir naeyɨuɨn siya hauugɨn ta mɨiya sɨmiir kɨgrɨraowam. Mɨ kɨma sɨbgu kɨgrɨrao, Adi Komii siir isid ɨiirɨn. Mɨ Jisɨs siir nhɨeya paeyakwiya siya naowa mɨ ha naokiinaiiniya sɨmiirɨn saeyar yanmaiwarkaina. Mɨ kɨma sɨmiirɨn sibsibɨm kɨma kɨgrɨraowiyɨm mɨ sɨmiir hɨriinan kɨgrɨrao.
28 Cuidem de vocês mesmos e de todo o rebanho sobre o qual o Espírito Santo os colocou como bispos, para pastorearem a igreja de Deus, que ele comprou com o seu próprio sangue.
29 Kara bɨdi yɨnoknɨnkɨn ɨiya kara kɨmiir haiburgigi mɨ kara nami mɨ mhoɨiya inkam biyɨeyɨm nɨti wɨ kɨmakar namwoni. Mɨ sɨma kɨmiirɨn wɨ wra biyɨeyɨn sibsib pirɨmtɨo aokaowiyɨn mɨ wɨ siir hɨriinan pirɨmtɨo aokaowi.
29 Sei que, depois da minha partida, lobos ferozes penetrarão no meio de vocês e não pouparão o rebanho.
30 Mɨ kɨmiir inkam nhɨrɨm, wɨ yaimwoni boɨn tani wɨ hindara nɨksɨsae boɨni. Iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨma, sɨmiir siyɨu ɨmiir nwokɨ apɨm.
30 E dentre vocês mesmos se levantarão homens que torcerão a verdade, a fim de atrair os discípulos.
31 Kɨma sɨbgu kaorarao ɨinokɨinokɨn. Bɨiya kara pɨugɨ bɨ piyaokɨn tɨ bɨewi whoɨmɨm, kara nɨi nabɨe nɨi nabɨe boɨnmɨmauugɨn ta yai wɨn kɨbi aiirɨn. Mɨ kara kɨmiirsiyɨn naɨngwoyɨmiyok prasae bɨ kɨnkɨn nhwo kariirɨn ouwoba pɨ wara grɨekiinaiini mɨ kɨma kɨpi naɨngwo owouu.
31 Por isso, vigiem! Lembrem-se de que durante três anos jamais cessei de advertir a cada um de vocês disso, noite e dia, com lágrimas.
32 Mɨ tariinanɨn kara kɨmiirɨn ɨni Adi Komii saɨka yɨnkiamasukikɨnɨm paeni hanɨɨn, kɨmiirɨn siya kɨgrɨraoɨm. Mɨ ta siir yaiya naɨngwobumbukaka, tɨ hɨriinanɨn wɨ kɨmiirar kɨrɨe haigɨnɨuwi. Mɨ wɨ siya hauugi dimɨn mɨiyɨk mɨiyɨkɨm kɨmiir. Mɨ siir isidɨn dimɨn whɨrkɨn bɨ kɨmbugɨn sɨmiir warar yɨnkɨn hauu.
32 "Agora, eu os entrego a Deus e à palavra da sua graça, que pode edificá-los e dar-lhes herança entre todos os que são santificados.
33 Kara inkam nwɨrni umɨr digworaekwowɨm sɨmiirɨm bɨ kɨgmaɨrgɨm.
33 Não cobicei a prata nem o ouro nem as roupas de ninguém.
34 Mɨ kɨma bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨm. Ɨiya kara kɨmaka nwowa, kara kanakana mɨrii ɨnkɨguna hainae. Mɨ kariir digworaekwowɨm pɨ kanakana swokɨ saɨni. Mɨ kariir isidɨn kanaka nwowiyɨn mɨ kariir whɨnmɨriiyɨm sɨmiirɨn pɨ wara mɨ saɨn hauuwi.
34 Vocês mesmos sabem que estas minhas mãos supriram minhas necessidades e as de meus companheiros.
35 Kara kɨmiirɨn bɨdiya yɨisiisimauuɨm siyɨuɨn umɨram kara mɨriinanaeiyɨn. Mɨ wɨm kɨma hɨriinanar timɨ mɨriinanae iikamɨm umɨr digworaekwo karamaeyɨm sɨmiir hauuwam. Mɨ kɨma sɨbgu donkworɨnu Bɨiyan Inkam Komiiyɨn Jisɨs siir yaiya. Siya hɨnɨɨna boɨnkɨn, inkamɨn digworaekwo haiwɨniyɨn siya wɨ wadɨeyar mɨ owi. Mɨ inkamɨn digworaekwo hauuwi yɨo ɨni wadɨeyar ywokiyɨn. Pol siir yaiyɨm hɨnɨɨngɨm.
35 Em tudo o que fiz, mostrei-lhes que mediante trabalho árduo devemos ajudar os fracos, lembrando as palavras do próprio Senhor Jesus, que disse: ‘Há maior felicidade em dar do que em receber’ ".
36 Mɨ Pol siya tɨ yai ɨmiir boɨn dɨgiyɨn mɨ siya ogmwo ɨna hɨunainamɨn. Mɨ siya ɨni sɨmaka kwɨsɨn, nhwo Adi Komii siirɨm.
36 Tendo dito isso, ajoelhou-se com todos eles e orou.
37 Mɨ sɨma nou prasae bɨri kɨnkɨm siirsiyɨn. Mɨ sɨma Pol siirar yankab ouugi.
37 Todos choraram muito e, abraçando-o, o beijavam.
38 Mɨ sɨma yaiya Pol siya boɨna saiirar naɨngwokɨm kɨma wɨ kariir whwonkam ɨiir swokɨ kɨg rani mɨ sɨma hɨk prasae bɨri swokɨ okikɨm mɨ sɨma ɨna whɨnapnaniyamɨm siyaii hɨr yani whɨnap kwɨriigi. Mɨ sɨma ɨna boɨnkiyɨm siirɨn, ha dam! Ɨriig.
38 O que mais os entristeceu foi a declaração de que nunca mais veriam a sua face. Então o acompanharam até o navio.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.