Atos 18
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NAA
1 Mɨ mhoɨiya Pol siya om komiiyɨn Atens siir haiburgigɨn mɨ siya om whɨrɨn Korin siir yam.
1 Depois disso, deixando Atenas, Paulo foi a Corinto.
2 Mɨ siya Judan inkamɨn nwɨra kɨg siir inɨgɨn Akwilakɨn. Mɨ siya nu maeyaua Pontas dapiya saiir hɨrankɨ nɨtkɨn. Siya mɨ siir wig aeya sowa waiyɨn nu komii Itali hɨrɨn aii bɨ haiburgigo. Mɨ siir wiga saiir inɨgɨn Prisila. Mɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn om komii Rom hɨr nwowiyɨn siir inɨgɨn Klodias. Siya nhɨnɨkrɨropki Judan iikam whɨekakɨm om komii Rom hɨr nwowɨm sɨmiirɨn. Sowawai tɨ om komiiyɨn Rom siir asi haiburgigo mɨ ɨna yɨto. Mɨ Pol siya sowiirɨn hɨr inɨ kɨgɨu.
2 Lá, encontrou um judeu chamado Áquila, natural do Ponto, recentemente chegado da Itália, com Priscila, sua mulher, porque o imperador Cláudio havia decretado que todos os judeus deviam sair de Roma. Paulo aproximou-se deles.
3 Siya ta mɨiya sowawai mɨriiya wraisu ɨs pani mɨiya omaka mɨriiya saiir hɨriinan mɨi aiirar mɨ mɨriigɨn, umɨr mɨ haiyɨm. Mɨ siya sowiirwai omaka asi whwonkaigɨn.
3 E, como tinham o mesmo ofício, passou a morar com eles e ali trabalhava. O ofício deles era fazer tendas.
4 Mɨ Juda sɨmiir ɨi komii komiiyɨm, Pol siya Juda sɨmiir omaka yai nɨdwokai wakaeiya saiir napnɨnopkainamkɨn. Mɨ siya yai sɨmaka yɨnkɨnwaomwarkɨi boɨn. Mɨ siya Juda mɨ Grik hɨran iikamɨm sɨmiir kwoɨn ɨmiir inɨ boɨnɨurwokaiyɨu sɨma Jisɨs siirɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm.
4 E todos os sábados Paulo falava na sinagoga, persuadindo tanto judeus como gregos.
5 Mɨ mhoɨiya Sailas sowa Timoti ɨna haiburgigo nu Masedonia hɨrɨn mɨ sowa ɨna yɨtwo Pol siirɨm. Mɨ Pol siya ɨinokɨinokɨn yaiwɨn kɨbiya saiirara boɨnmɨmauuwikɨn. Mɨ siya Juda sɨmiirɨn ɨna boɨnɨnaekiyɨn. Jisɨsɨn Bɨiyan Adi Komii siyar nɨmbingikɨn, Judan iikamɨm kɨmiir kaoprigi okwowam.
5 Quando Silas e Timóteo chegaram da Macedônia, Paulo se entregou totalmente à palavra, testemunhando aos judeus que Jesus é o Cristo.
6 Mɨ sɨma siir yai aiir yanugaugau mɨ sɨma siirɨn ɨna yɨgbumbuwɨm. Mɨ sɨma nu sɨnɨm siir yɨuɨs aiir nwowɨm asi nhɨskigikɨm. Dimusi rani, siya pɨ brombropnamkɨn. Mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn sɨmiirɨn, kɨma kɨgugukaeyami kɨmiirar dimɨnkɨn, yaikakɨn wɨ kɨmakɨma nwowi. An kara yai karamaeka. Panaowɨn kara pɨ ɨkɨ iikamɨm Juda iikam tani kara pɨ sɨmiirɨm nami.
6 Como eles se opuseram e blasfemaram, Paulo sacudiu as roupas e disse-lhes: — Que o sangue de vocês caia sobre a cabeça de vocês! Eu estou limpo dele e, a partir de agora, vou para os gentios.
7 Mɨ Pol siya ta Juda sɨmiir omaka yai nɨdwokai wakaeiya saiir haiburgigɨn mɨ siya inkam nwɨrɨn siir omaka saiir yam. Tɨ inkamɨn siir inɨgɨn Tisias Jastaskɨn. Siya Juda inkam tani, siya tɨ inkamɨn Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir inɨg ɨiirar hainanikɨn. Mɨ siir omaka ɨni ta Juda sɨmiir omaka yai nɨdwokai wakaeiya ɨni saiir akpitga ywowa.
7 Saindo dali, entrou na casa de um homem chamado Tício Justo, que era temente a Deus; a casa dele ficava ao lado da sinagoga.
8 Mɨ ta Juda sɨmiir omaka yai nɨdwokai wakaeiya saiir bɨiyan inkamɨn saiir kɨgrɨraowiyɨn, siir inɨgɨn Krispaskɨn. Mɨ siir wig yɨn ɨma, sɨmani bɨdi yaɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir Bɨiyan Inkam Komii ɨiirɨmɨn. Mɨ om Korin hɨran iikam whɨekakɨm sɨma ta Pol siir yai aiir wakaekiyɨm mɨ sɨma ɨna yaɨngwo tɨbmiigiyɨm. Mɨ sɨmiirɨn op ɨna baptais haigɨnɨuwɨm.
8 Crispo, o chefe da sinagoga, creu no Senhor, com toda a sua casa; também muitos dos coríntios, ouvindo, creram e foram batizados.
9 Mɨ ɨigwɨr nɨiyaka Pol siya dimɨn whɨrɨn nhwonan siir whɨn kɨg. Mɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya boɨnki siir, kɨra kɨpi nɨdid. Nɨɨngaka. Kɨra ha boɨnmɨmauugi, mɨ kɨra yai mɨkrɨm kɨpi nwo.
9 Certa noite Paulo teve uma visão em que o Senhor lhe disse:
10 Mɨ kara kɨnakar nwowi mɨ inkam nwɨrɨn wɨ kɨriir hopswo rani mɨ kɨriirɨn wɨ siya tɨrbumbu rani tɨ om komiiyɨn kariir iikam whɨekakɨm ɨni tɨrar nwowɨm. Ta yaiya Adi Komii siya boɨnkika.
10 porque eu estou com você, e ninguém ousará lhe fazer mal, pois tenho muito povo nesta cidade.
11 Pol siya om Korin hɨrɨn, bɨewiyɨn whɨra ywo. Mɨ bwanɨm ɨriiyar whɨra yɨnkɨn o. Mɨ siya sɨmiirɨn Adi Komii siir yai aiir boɨnmɨmauugɨn.
11 Assim, Paulo permaneceu em Corinto um ano e seis meses, ensinando entre eles a palavra de Deus.
12 Mɨ ta ɨiya Galio siya nu komiiyɨn Grik hɨran bɨiyan inkam komiikɨn, hɨr nwowikɨn. Mɨ ta ɨiya Juda sɨma wara yɨnkɨn nhɨɨn, Pol siir nwowam ɨo. Mɨ sɨma siir yɨkɨunam bɨiyan inkam komiiyɨn yai hɨdiyɨn, saɨka nokwo boɨnam.
12 Quando Gálio era procônsul da Acaia, os judeus, de comum acordo, se levantaram contra Paulo e o levaram ao tribunal,
13 Mɨ sɨma boɨn, tɨ inkamɨn, iikam whɨekakɨm sɨmiir kwoɨnɨn siya boɨnɨurwokaiyɨugɨn Adi Komii siir inɨg hainanam. Mɨ ta siir yaiya tɨ siyɨu komii saɨka ɨrɨpa bɨ namasuga. Nɨɨngaka.
13 dizendo: — Este homem quer persuadir as pessoas a adorar a Deus de um modo contrário à lei.
14 Pol siya ɨna naɨngwowɨn sɨmiir yai aka nowarkɨi boɨnamɨn. Mɨ Galio siya Judan kamɨm sɨmiir boɨn mɨ tɨ inkamɨn siya siyɨu biyɨe tɨriikɨswo mɨ kara kɨmiir yai aiirɨn wa pɨ wakaeyɨn. Mɨ siya tɨ inkamɨn krɨmiir oman siyɨuɨn saɨka bɨ nantamyɨryɨrkɨn mɨ siyɨu biyɨe bɨ tɨrkɨn. Nɨɨngaka.
14 Quando Paulo ia falar, Gálio disse aos judeus: — Se fosse, de fato, alguma injustiça ou crime de maior gravidade, ó judeus, eu teria motivo para acolher a queixa que vocês estão trazendo.
15 Mɨ tɨkɨ dimɨnɨn siya krɨmiir oman dimɨn tani. Nɨɨngaka. Juda hɨran iikamɨm kɨmiir siyɨuɨn mɨ siir dimɨnkɨn. Mɨ digworaekwo whɨekakɨm sɨmiir inɨgɨm, yɨm kɨmiirar dimɨnkɨn kɨmakɨma tɨ kitɨbmii boɨn. Mɨ kara tɨ hɨriinan dimɨnɨn siir yai nɨdwo wakaeyɨm pɨ boriisopi.
15 Mas como é uma questão de palavras, de nomes e da própria lei de vocês, resolvam isso vocês mesmos; eu não quero ser juiz dessas coisas!
16 Mɨ siya sɨmiir maeyaua yai inkam komii aka nokwo boɨniya, saiir hɨranka yɨkrɨropnatkiikɨigi.
16 E os expulsou do tribunal.
17 Mɨ sɨma Sostenis siir yankabrɨnunaowid. Siya Juda sɨmiir omaka yai nɨdwokai wakaeiya saiir bɨiyan inkamkɨn. Mɨ sɨma siirɨn maeyaua yai nokwo boɨniya, saiir kingiin hɨrar yɨpɨmpar. Mɨ Galio siya tɨ dimɨnɨn sɨma tɨrkiyɨn, siirsi bɨ swokɨ naɨngwoyɨmyokikɨn. Ɨriig.
17 Então todos agarraram Sóstenes, o chefe da sinagoga, e começaram a espancá-lo diante do tribunal; Gálio, todavia, não se incomodava com estas coisas.
18 Pol siya om Korin hɨrɨn, ɨi kasa bɨ nwokɨn. Mɨ mhoɨiya siya iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir boɨngig, ha dwoki! Mɨ siya ha nhɨnamɨn siyaii aiir kwɨrinam mɨ Akwila sowa wai Prisila ɨni saɨka yɨnkɨn amwo Senkria hɨriirɨn, maeyaua siyaii ɨma namasuwiya om Korin kingiin hɨr nwowa saiirɨm. Mɨ kana ɨna pɨɨriyaonama. Dimusi rani, siya Adi Komii saɨka bɨdi yɨmbinɨn, dimɨn whɨr tɨramɨn. Mɨ siya Juda sɨmiir siyɨuɨn siir napkɨn. Mɨ siyaiiya ha hɨuyanama mɨ sɨma ɨna yamɨm nu Siria hɨriir.
18 Paulo ficou ainda muitos dias em Corinto. Por fim, despedindo-se dos irmãos, navegou para a Síria, levando em sua companhia Priscila e Áquila. Antes de embarcar, rapou a cabeça em Cencreia, porque tinha feito um voto.
19 Sɨma om Efesas hɨriir yɨmbiyam. Mɨ Pol siya sowiirɨn tɨ om ɨiir haiburgig. Mɨ siya ɨna yapnɨnopkainamɨn Juda sɨmiir omaka yai nɨdwokai boɨniya saiir. Mɨ siya Juda kamɨm sɨmaka inɨ whrɨeboɨnaiyɨu.
19 Quando chegaram a Éfeso, Paulo deixou ali Priscila e Áquila. Ele, porém, entrando na sinagoga, pregava aos judeus.
20 Mɨ sɨma siirɨn ɨna srɨiyɨm, kɨra krɨmaka wɨ ɨi prɨeirɨga nwonami, aniya? Mɨ siya ɨna boɨnɨn, kara wɨ dɨg nwo rani.
20 Pediram-lhe que ficasse mais algum tempo, mas Paulo não quis.
21 Mɨ mhoɨiya siya sɨmiir boɨnki, ha dwoki! Mɨ Adi Komii siya kariirɨm naɨngwowi mɨ kara wɨ kɨmiirɨma swokɨ ɨti. Mɨ siya om Efesas siir haiburgig mɨ siyaiiya saiir yani kwɨrinam.
21 Ao se despedir, disse: — Se Deus quiser, virei visitá-los outra vez. E, embarcando, partiu de Éfeso.
22 Mɨ siyaiiya ɨna yamamasu ɨuwa om Siria hɨr. Mɨ Pol siya siyaiiya saiir haiburgigɨn mɨ ɨna kunaiidamɨn. Mɨ siya om komii Jerusalem hɨriir yam. Mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm siya sɨmiir inɨ boɨnɨu tɨ akamɨm! Mɨ siya hɨriinan tɨr dɨgigɨn mɨ ɨni om Antiok hɨriir yapiinamɨn.
22 Chegando a Cesareia, foi logo para Jerusalém. E, tendo saudado a igreja, seguiu para Antioquia.
23 Pol siya om Antiok hɨrɨn, ɨi prɨeirɨga nwokɨn. Mɨ mhoɨiya siya ɨna yamɨn. Siya tɨ nu whɨswo sowiir yam, Galesia mɨ Frisia hɨr nwowɨm omisɨsɨm nhɨrɨm sɨmiir nap mɨriiyamkɨn. Mɨ siya iikam whɨekakɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm, sɨmiir whɨnkɨnsiis haigɨnɨugɨn.
23 Havendo passado ali algum tempo, saiu, atravessando sucessivamente a região da Galácia e Frígia, fortalecendo todos os discípulos.
24 Mɨ Juda inkam nwɨrɨn tɨ om komiiyɨn Aleksandria hɨrankɨn. Siya om Efesas hɨr namwonikɨn, siir inɨgɨn Apoloskɨn siya yai mɨiyɨk mɨiyɨk ara boɨnikɨn. Siya Adi Komii siir yai aiirɨn, bɨdi yɨnoknɨnkɨn dɨgɨn.
24 Nesse meio-tempo, chegou a Éfeso um judeu, natural de Alexandria, chamado Apolo, homem eloquente e poderoso nas Escrituras.
25 Mɨ yɨo siya bɨdiyar mɨ ɨnoknɨnkɨnɨn, dimɨn taemɨn nhɨrɨm Jisɨs siya dirɨraerariyɨm. Mɨ siya ɨni sɨmiirar kauwok boɨnamɨn. Mɨ siir yaiya siya boɨna Jisɨs siir, siya bɨ kiyɨkrɨkɨu boɨnkikɨn. Nɨɨngaka. Mɨ siir yaiya ɨna yɨnyokɨigiya hɨnda tɨnda. Bɨiya Jon siya, siir boɨnmɨmauuwɨn yaiyɨm, sɨmiir kwoɨn kisɨna haigiyam mɨ op baptaisɨm. Mɨ siya sɨmiir boɨnmɨmauugɨn.
25 Ele era instruído no caminho do Senhor; e, sendo fervoroso de espírito, falava e ensinava com precisão a respeito de Jesus, conhecendo apenas o batismo de João.
26 Siya Juda sɨmiir omaka yai nɨdwokai wakaeiya saiir yam. Mɨ siya yaiyɨm ɨni hindara inɨ boɨn ɨskiyɨm mɨ siya sɨmiirsi nɨdid kwoɨn bɨ naɨngwokɨn. Prisila Akwila sowawaiyar wakaeyo mɨ sowa siirɨn ɨna yɨkɨunamɨn sowiirwai omaka hɨriir. Mɨ sowawaiyɨn siirɨn hanɨɨngɨn yanaaknɨnkii haigɨnɨu Adi Komii siir siyɨu ɨmiirɨn siirɨn. Mɨ siya wɨ nwokɨ sɨbgu ɨnoknɨnkɨnɨm.
26 Apolo começou a falar ousadamente na sinagoga. Quando Priscila e Áquila o ouviram falar, levaram-no consigo e, com mais exatidão, lhe expuseram o caminho de Deus.
27 Mhoɨiya Apolos siya nu komiiyɨn Grik hɨriir namɨm mɨnɨn mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm om Efesas hɨranɨm sɨma boɨn maɨrgɨmaɨrga haigɨnɨugi siirɨn. Mɨ yokwowa sɨma wɨn hauugi, nu komii Grik hɨran iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiirɨm. Mɨ sɨma hɨnɨɨna wɨn boɨnki, kɨma siirɨn wɨ dɨkɨunam kɨmiir omaka hɨriir. Mɨ ɨiya siya nu komii Grik hɨr nɨmbiyamɨn mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiir pɨu nhɨnmi siya inɨ kɨn haigɨnɨuɨu. Bɨiya Adi Komii siya naɨngwobumbuwa sɨmiir kwoɨn ɨmiir kisɨna haigiyam.
27 Quando ele resolveu percorrer a Acaia, os irmãos o animaram e escreveram aos discípulos para que o recebessem bem. Tendo chegado, Apolo auxiliou muito aqueles que, mediante a graça, haviam crido;
28 Mɨ siya ɨni ɨgaokaka ywowɨn, Juda sɨma boɨnɨm yai bibiyɨeyɨm iikamɨm sɨmiir whwonkam ɨda mɨ siya sɨmiirɨn yaiyɨm Adi Komii siir Yokwo Komiiya saiir nwowɨm Jisɨs siya inkamɨn bɨiya Adi Komii siya nɨmbingiyɨn krɨmiir whɨndirɨraerar haigɨnɨuwam mɨ siir boɨnkika. Mɨ sɨma asi nongwomamaɨr aekiyamkɨm. Ɨriig.
28 porque, com grande poder, convencia publicamente os judeus, provando, por meio das Escrituras, que Jesus é o Cristo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.