Atos 12

Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Mɨ taka ɨiya inkam komiiyɨn nu kɨgrɨraowiyɨn Herot mɨ siya tɨrbumbunɨnkɨn haigɨnɨugi, kamɨm Adi Komii siiram naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨmiirɨn.
1 Por aquele tempo, o rei Herodes mandou prender alguns da igreja para os maltratar.
2 Siya tɨbao sɨmsɨokikɨn sɨmiirɨn Jon siir nomiiyauɨn Jems, siirɨn nhɨridni nɨkrɨp aokiyam.
2 Mandou matar à espada Tiago, irmão de João.
3 Mɨ Juda sɨmiir iikamɨm sɨma maɨrgɨmaɨrga dimusi bɨ nwokikɨm, Jems siirɨn siya nɨsomaokikɨn. Mɨ siya Pita siirɨn wara asi nɨnkɨn haigɨnɨkoukrɨpkiigikɨn. Mɨ siya Pita siirɨn ta ɨiya yaewou komii nikwo aeya saiir hɨunɨnɨkougikɨn. Mɨ ta ɨiya Juda sɨmiir iikamɨm nipu waisikaiyɨn siirar nikɨ aekɨm. Mɨ ta nae komiiya saiir inɨga pasovaka.
3 Vendo que isto agradava aos judeus, prosseguiu, mandando prender também Pedro. E eram os dias dos pães sem fermento.
4 Mɨ siya Pita siir yankabrɨnunaowid. Mɨ siya Pita siir inɨ hɨuyokiyokaigik. Mɨ siya Pita siirɨn kamɨm yaii nɨniiyɨm ɨuur ɨriiyar nwɨrkɨm sɨmaka inɨ whɨnapiyɨkɨugig. Mɨ sɨma siirɨn nɨi nabɨe nɨi nabɨe waikaokɨm. Mɨ tɨ kamɨm ɨrɨm haiiyɨm hɨnɨɨn hɨnɨɨna waikaokɨm, nwiiyɨm nugak mɨ nwiiyɨm nabɨe mɨ nwiiyɨm naɨoka mɨ nwiiyɨm nɨiyaka. Mɨ Herot siir kwoɨnɨn ɨna yaɨngwokiyɨn, ɨiya ta yaewou nikwo aeya nae komiiya Pasova dapiya saeya dɨgi mɨ siya Pita siirɨn wa ninɨ haiwao ɨkɨunakii, Juda sɨmiirɨm sɨma nɨsomaokiyam.
4 Depois de prendê-lo, lançou-o na prisão, entregando-o a quatro escoltas de quatro soldados cada uma, para o guardarem. A intenção de Herodes era apresentá-lo ao povo depois da Páscoa.
5 Mɨ Pita siya omaka sɨma hɨuyokiyokaiya saiir nwokaiyɨn mɨ sɨma siirɨn ɨna waikaowɨm. Mɨ iikamɨm naɨngwo tɨbmiiyɨm sɨma ɨna srɨinanaeyɨm Adi Komii siirɨm, siya whɨndiraerarɨm siirɨn. Ɨriig.
5 E assim Pedro estava guardado na prisão; mas havia oração incessante a Deus por parte da igreja a favor dele.
6 Herot siya ɨna yaɨngwowɨn, Pita siirɨn waka omaka inkam komiigɨn nɨdwokai wakae wɨniya yai wɨ saiir hɨriir nɨkɨunami. Ɨiya bɨ nikɨ pɨrkɨnka mɨ nɨiyaka Pita siya inkam nwɨso yaii nɨniiyo sowiir bopwoniya whwonkaowiigɨn. Sɨma siir ɨɨna kwɨso tɨ inkam nwɨso yaii nɨniiyo sowaka nɨnkɨn widgikɨn. Whɨsɨn ha wrokikɨnɨn kam nhɨrɨm siir kɨgrɨraowiyɨm, sɨma ta omaka hɨuyokiyokaiya saiir ano ɨiirar waikaowɨiyɨm.
6 Na noite anterior ao dia em que Herodes ia apresentá-lo ao povo, Pedro dormia entre dois soldados, preso com duas correntes. Sentinelas, junto à porta, guardavam a prisão.
7 Mɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir paekwosɨmɨn bɨri kɨmɨmɨnkikɨn ɨni Pita siir kingiina yamɨkwoniyɨn ta omaka hɨuyokiyokaiya saiir hɨr. Mɨ ta paeya nɨuyaiya ɨni ta omaka saiir hɨra yɨmbiyamkiya. Mɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨn siya Pita siir prɨsa saiir inɨ hogwo iyopswoswo boɨnɨu. Mɨ siya ɨna boɨnɨn, kɨra ha dɨnsiinsasau. Mɨ Pita siya ɨna yɨnsiingiyɨn. Mɨ wɨeyɨn sop whɨswo ɨni siir ɨɨndɨb hɨrankɨ hɨuwrokiyo mɨ ɨni nua yamɨkɨigɨiyɨuwo.
7 Eis, porém, que sobreveio um anjo do Senhor, e uma luz iluminou a prisão. O anjo tocou no lado de Pedro e o despertou, dizendo: — Levante-se depressa! Então as correntes caíram das mãos dele.
8 Mɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨn siya boɨn siirɨn mɨ kɨra kɨriir pɨuwopa kikogi mɨ kɨriir ɨga ha timɨ iigi. Mɨ siya hɨriinana mɨ tɨr mɨ Adi Komii siir paekwosɨmɨn ɨna swokɨ boɨnkiyɨn mɨ kɨriir mwɨnɨsa tɨoyanani mɨ kɨra kariir mhoɨiya wɨt.
8 E o anjo continuou: — Coloque o cinto e calce as sandálias. E ele assim o fez. O anjo lhe disse mais: — Ponha a capa e siga-me.
9 Mɨ Pita siya ta maeyaua hɨuyokiyokaiya saiir haiburgigɨn mɨ siya ɨni Adi Komii siir paekwosɨmɨn siir mhoɨiya yamɨn. Mɨ siya bɨ mɨ ɨnoknɨnkɨnkɨn tɨ dimɨnɨn Adi Komii siir paekwosɨm ɨeya tɨrɨn. Mɨ siya ɨna yaɨngwowɨn, kara tari nhwo namisi whɨni iyɨe? Tari nhwo whɨn tani.
9 Então, saindo, Pedro o seguia, não sabendo que era real o que estava sendo feito pelo anjo; ele pensava que era uma visão.
10 Mɨ sowa ha napniniyo, bɨi nwowɨnɨn inkamɨn yaii nɨniiyɨn siiram waikaowɨn siir kwaiburgiko, ha swokɨ kwapnaniywo nwɨrɨn ano whɨrɨn si swokɨ kwaowaikaowɨn siir swokɨ kwaiburgiko mɨ ha napnaniyamwo ano komiiyɨn, aiyɨni haigɨnɨkouwɨn idowɨiyanɨn ɨni sasa haiwaowɨnɨn. Mɨ sowa ɨni hinda yapɨgusnaniyamwo. Mɨ sowa om komii siir yam. Mɨ siyɨu whɨrɨn siir youapam. Mɨ bɨri kɨmɨmɨnkikɨn Adi Komii siir paekwosɨmɨn ɨna kwaiburgigɨn Pita siirɨn.
10 Depois de terem passado a primeira e a segunda sentinela, chegaram ao portão de ferro que dava para a cidade, o qual se abriu automaticamente; e, saindo, enveredaram por uma rua, e logo adiante o anjo se afastou dele.
11 Mɨ Pita siir kwoɨnɨn ɨna yaɨngwokiyɨn mɨ siya boɨn, kara bɨdi yɨnoknɨnkɨnɨn, Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siya nɨkropkikɨn siir paekwosɨmɨn. Mɨ kariirɨn Herot siir ɨɨnankɨn siya nɨspakɨi hainakikɨn. Mɨ siyɨu whɨekakɨm mhoɨiya Juda sɨmiir isid ɨeya tɨrɨm naɨngwowɨm mɨ sɨmiir hɨrankar nɨkɨunakɨn.
11 Então Pedro, caindo em si, disse: — Agora sei que, de fato, o Senhor enviou o seu anjo e me livrou da mão de Herodes e de toda a expectativa do povo judeu.
12 Siya tɨ dimɨn ɨiir nɨnoknɨnkɨnamɨn mɨ siya ɨna yamɨn Maria, Jon siir apua saiir omaka aiir. Mɨ Jon siir inɨg whɨrɨn Makɨn. Mɨ iikamɨm kasaka rani, ta omaka aiir nwowɨm. Sɨma Adi Komii siirɨm hɨrar srɨinanaekɨm.
12 Ao se dar conta disso, Pedro resolveu ir à casa de Maria, mãe de João, também chamado Marcos, onde muitas pessoas estavam congregadas e oravam.
13 Mɨ Pita siya ta omaka saiir anoɨn yabanɨn, siirar yakɨ kaigakanɨu. Mɨ wig ɨra hɨr mɨriiya saiir inɨgɨn Rodaka ano saeya yamɨ haiwaoki Pita siirɨmɨn.
13 Quando ele bateu à porta da frente, uma empregada, chamada Rode, foi ver quem era.
14 Mɨ saeya wakaesɨbnama, Pita siir yai aiirɨn mɨ saeya ɨni maɨrgɨmaɨrga ywonama. Mɨ saeya ano bɨ nikɨ haiwaokika. Mɨ saeya ha niwɨtnama mɨ kɨmɨdiniya sɨmiir iikamɨm sɨmiir boɨnmauugik Pita siya ɨni ano hɨra nokwowɨn.
14 Reconhecendo a voz de Pedro, ficou tão alegre que nem o fez entrar, mas voltou correndo para anunciar que Pedro estava à porta.
15 Mɨ sɨma saiir yanugaugau, kɨra pɨ whaowaei! Mɨ ɨmiiɨmii saeyar nwowa mɨ ɨna boɨnkiya. Nɨɨngaka. Kɨbɨe idwai. Siya tɨsi tɨrar nwowɨn! Sɨma boɨn, warɨ siir pɨunaɨn aeya.
15 Então os outros disseram: — Você ficou louca! Ela, porém, persistia em afirmar que era verdade. Então disseram: — É o anjo dele.
16 Mɨ Pita siya ɨni ano ɨiirar kaigɨkankrɨpkaiyɨn. Mɨ sɨma anoɨn ha haiwaokiyɨn siir kɨgam mɨ sɨma ɨni hindara yanaakiyɨm.
16 Enquanto isso, Pedro continuava batendo. Quando abriram a porta, viram-no e ficaram admirados.
17 Mɨ Pita siya sɨmiir yɨkɨdugi, kɨma yai kɨpi sisi. Mɨ sɨma yaiyɨm ɨna tankiyɨm. Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna boɨnmɨmauuɨm, Bɨiyan Inkam Komii siya nɨkɨunakikɨn kariirɨn, omaka hɨuyokiyokaiya saiir hɨrankɨn. Mɨ siya ɨna boɨnɨn, kɨma Jems siir boɨnmauu mɨ nomiiyau nhɨrɨm sɨmiir warar tɨ dimɨnɨn. Mɨ Pita siya sɨmiir haiburgigɨn mɨ siya ɨna yamɨn om whɨra.
17 Ele, porém, fazendo-lhes sinal com a mão para que se calassem, contou-lhes como o Senhor o tinha tirado da prisão. E acrescentou: — Anunciem isto a Tiago e aos irmãos. E, saindo, foi para outro lugar.
18 Mɨ ɨiya ha pɨrkɨnkiyakwoka kamɨm yaii nɨniiyɨm, sɨma ɨni hindara hinsɨr whaowaekiyakwokɨm. Dimusi rani, sɨma Pita siir bɨ kɨgɨm. Mɨ sɨma boɨn, Pita siya ɨni pɨnda yamɨn?
18 Quando amanheceu, houve grande alvoroço entre os soldados sobre o que teria acontecido com Pedro.
19 Mɨ Herot siya mɨinan napmɨriigɨn Pita siirɨm hansɨrɨn mɨ siya siir bɨ kɨgɨn. Mɨ siya kamɨm yaii nɨniiyɨm ɨni sɨmiir yɨkɨn. Mɨ siya yai ɨna boɨn tɨbmiikimaiyɨn kamɨm yaii nɨniiyɨm sɨmiir nɨsomaowam. Mɨ Herot siya nu Judia hɨr haiburgik mɨ siya om komii Sisaria hɨriir yam mɨ hɨr inɨ owou. Ɨriig.
19 Herodes, tendo-o procurado e não o achando, submetendo as sentinelas a interrogatório, ordenou que se aplicasse a pena de morte. E, descendo da Judeia para Cesareia, Herodes passou ali algum tempo.
20 Herot siya ɨo prasae bɨ nwokɨn iikamɨm tɨ om whɨso, Taia Saidon hɨranɨm sɨmiirɨn. Mɨ ɨrɨpa haɨngiriyɨunani mɨ ɨna yɨtɨm siirɨm. Mɨ sɨma yai Blastas saɨka kitɨbmii boɨnkɨm, omaka haɨmiiyɨn bɨdi hɨuyokiyokaiyɨn tɨ inkam komii nu kɨgrɨraowiyɨn siya whwonkaiiyɨn mɨ ta maeyaua siya kɨgrɨraowika. Mɨ sɨma ɨna boɨnanaeyɨm inkam komii siir ta sɨmiir ɨowa pɨ dɨgiyɨm mɨ krɨmiir kwoɨnɨm ha naɨngwowi iikamɨm krɨma tɨ nu ɨiir nwowɨm, krɨma naeyɨm inkam komii siir nu ɨiir saɨnaekɨm. Mɨ sɨma asi boɨnanaekɨm ta ɨowa pɨ dɨgiyɨm.
20 Havia uma séria divergência entre Herodes e os moradores de Tiro e de Sidom. Estes, porém, de comum acordo, se apresentaram a ele e, depois de obter o apoio de Blasto, que era assessor do rei, pediram paz, porque a terra deles recebia alimentos do país do rei.
21 Mɨ Herot siya ɨikwɨra yɨmbinki. Mɨ ta ɨi aiirɨn, siya siir pɨuai mɨiyɨkɨm sɨmiirar pɨuai mɨ siya ɨni siir ipii aiirar yɨdwokaiyɨn. Mɨ siya sɨmiirɨn ɨna yowarkɨi boɨnɨn.
21 Em dia designado, Herodes, vestido de traje real, assentado no trono, dirigiu-lhes a palavra.
22 Mɨ iikamɨm ɨna kauwok boɨnkiyɨm. Mɨ sɨma ɨna boɨnɨm, ta yaiya tari inkamni yai rani? Saeya Adi Komii siirar yaiga.
22 E o povo gritava: — É voz de um deus, e não de um homem!
23 Mɨ Herot siya Adi Komii siir inɨg ɨiir bɨ hainankɨn. Mɨ bɨri kɨmɨmɨnkikɨn, Bɨiyan Inkam Komii siir paekwosɨmɨn siya dirɨraerarkiyɨn mɨ Herot siya ɨni ɨigɨ yaewɨmwhɨrkii aonamɨn.
23 No mesmo instante, um anjo do Senhor feriu Herodes, por ele não haver dado glória a Deus; e, comido de vermes, morreu.
24 Mɨ tɨ Bɨiyan Inkam Komiiyɨn siir yaiya ɨni komiiya ywokiya. Mɨ omom omomɨm ɨni saiirar haigirɨrɨr boɨnyokiyokɨiyamɨm.
24 Entretanto, a palavra de Deus crescia e se multiplicava.
25 Mɨ Banabas, Sol sowa om komii Jerusalem hɨr mɨrii dɨgnaniyo mɨ sowa ɨna swokɨ ɨtwo, om Antioka tɨriir. Mɨ sowa Jon mɨ siir inɨg whɨrɨn Mak dapiyɨn siir wara yɨkɨunam mɨ siya ɨni sowaka yɨnkɨn amɨn. Ɨriig.
25 Barnabé e Saulo, cumprida a sua missão, voltaram de Jerusalém, trazendo consigo João, também chamado Marcos.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.