Apocalipse 10
Yai Wɨn Kɨbiya (IWS) vs NAA
1 Mɨ tɨ digworaekwowɨm hɨriinan tɨrkiyɨm sɨmiir mhoɨiyan, karar swokɨ kɨgi Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir paekwosɨm komii nwɨrɨn pɨ nɨti Adi Komii siir omɨn hɨrankɨn. Mɨ waua ɨni siirar yɨmwaɨngɨnaiiniya yɨuɨsni hanɨɨn. Mɨ namnamiinɨn siir mwo hɨrar yɨdwonaiini mɨ siir whwonkamɨn bɨeni hanɨɨn whwoyakikɨn mɨ siir ɨga paeni hanɨɨn nɨuyakika.
1 Vi outro anjo forte descendo do céu, envolto em nuvem, com o arco-íris por cima de sua cabeça. O rosto dele era como o sol, e as pernas eram como colunas de fogo.
2 Mɨ siir ɨɨna, siya yokwosɨma kwɨra nonkwowi. Mɨ siir ɨga ɨɨniga whɨi komiiya solwara nɨkɨuwiya saiir yokwomaigi mɨ ɨga yaɨoyaeya ya nu ɨiir yokwoki.
2 O anjo tinha na mão um livrinho aberto. Pôs o pé direito sobre o mar e o pé esquerdo sobre a terra
3 Mɨ siya kɨmɨdiniya komiiyar kauwok boɨnamnanki laionkɨ kaunamnankiyɨm hɨnɨɨn. Mɨ ɨiya siya hɨriinan boɨnkiyɨn, mɨ diya ɨdɨp ɨdɨpɨn ɨriiyar kwɨsa tɨoki.
3 e gritou com voz forte, como ruge um leão. E, quando ele gritou, os sete trovões fizeram soar as suas próprias vozes.
4 Mɨ ta sɨma tɨokiya saiir mhoɨiyan, kara tɨ yai ɨmiir wɨnamar kwatɨrkɨn mɨ karar wakaeki yai kwɨra Adi Komii siir omɨn siir hɨrankɨ kauwok boɨnki saeya kariirɨn tɨ hɨnɨɨna kauwok boɨnkika, tɨ yaiyɨm yɨpɨkɨ tɨ diya ɨriiyar kwɨs owa boɨnkiyɨm sɨmiirɨn kɨpi wɨnki kɨriir yokwoni. Nɨɨngaka. Yɨm kɨriir kwoɨn arar haigi okai.
4 Logo que os sete trovões falaram, eu ia escrever, mas ouvi uma voz do céu, dizendo: — Guarde em segredo as coisas que os sete trovões falaram. Não escreva nada.
5 Mɨ karar swokɨ kɨgi Adi Komii siir paekwosɨmɨn yɨpɨkɨ whɨi komii solwara mɨ nu ɨkɨn sowiir ɨdwo nokwowɨn, siya siir ɨɨna ɨɨniga ɨna kɨninansiinanaiinama kougɨkouwa hɨriir.
5 Então o anjo que vi em pé sobre o mar e sobre a terra levantou a mão direita para o céu
6 Mɨ siya ɨna boɨnkiyɨn, kara kaimwokɨkaimwowar boɨnkii Adi Komii siir inɨg ɨiirɨn yɨpɨkɨn nɨnomor nu mɨ whɨi komii solwara sɨmiir nonkwokwokiyɨn mɨ dimɨn taemɨnɨm sɨmiir nwo ɨkɨm mɨ yɨo siya hɨriiyar nwoyokiyokɨikaeyamikɨn ɨinokɨinokɨn. Mɨ kara ta saiirɨn pɨ hɨnɨɨna boɨnkii, krɨma wɨ yaeya ɨi kwɨram nwo rani, yaeya ɨi kwɨrkɨ nɨmbiniyɨm.
6 e jurou por aquele que vive para todo o sempre, o mesmo que criou o céu, a terra, o mar e tudo o que neles há, dizendo: — Já não haverá demora,
7 Mhoɨiya kara wakaekii Adi Komii siir paekwosɨm ɨriiyar nwɨsakan siir kɨdɨn maskiyɨn mɨ dimɨn taemɨnɨm aowa aowa nwowɨm Adi Komii siya tɨrɨm yɨm wɨ sɨmbi dɨgii. Bɨiya Adi Komii siya siir profet kam ɨmiir boɨnkikɨn tɨ dimɨn taemɨnɨm sɨma wɨnkiyɨm yokwoni. Mɨ sɨma wɨ profet kamɨm sɨma boɨnkiyɨm wɨ sɨmiir hɨriinanar swokɨ ɨmbiyami.
7 mas, nos dias da voz do sétimo anjo, quando ele estiver para tocar a trombeta, então se cumprirá o mistério de Deus, como ele anunciou aos seus servos, os profetas.
8 Mɨ karar wakaeki tɨ inkamɨn Adi Komii siir om hɨranɨn yɨpɨkɨn bɨiya kariir nikɨ boɨnkiyɨn, siya pɨ swokɨ boɨnkii kariiram, kɨra damki mɨ kɨra ta yokwowa haiwaonɨsuwa paekwosɨmɨn yɨpɨkɨn whɨi komii solwara mɨ nu ɨkɨn sowiir ɨdwo nokwowɨn siya nonkwowa saiir tinɨ hainaki.
8 A voz que ouvi, vinda do céu, estava de novo falando comigo e dizendo: — Vá e pegue o livro que se acha aberto na mão do anjo que está em pé sobre o mar e sobre a terra.
9 Mɨ ta siya boɨnkiya saiir mhoɨiyan, kara ha namɨn kɨmɨdiniya Adi Komii siir paekwosɨm ɨiir ninɨ kɨgɨuwɨn mɨ siirɨn ɨna inɨ boɨnɨuwɨn, kɨra wara yokwo kopsɨma kariir whauugi. Mɨ siya kɨmɨdiniya kariir boɨnki, kɨra saiir haii mɨpa daeki. Kɨra saiir naei mɨ kɨriir kwoɨnɨn pɨ hiigakar nwokii haɨniinan mɨ mhoɨiya kɨriir mhɨiya wɨ saeya hɨugrɨmkrɨpi.
9 Então fui ao anjo, pedindo-lhe que me desse o livrinho. Ele, então, me falou: — Pegue o livrinho e devore-o. No seu estômago ele será amargo, mas na sua boca será doce como mel.
10 Mɨ kara ta yokwosɨma Adi Komii siir paekwosɨmɨn siir ɨɨn hɨrankɨ ha haiya mɨ ɨna yaekiya mɨ kariir kwoɨnɨn ɨni warar dɨewhrokwhroknaiinamɨn haɨniini hanɨɨn mɨ ta kara naekiya saiir mhoɨiyan kariir mhɨiya nhaminhami bɨ hɨugrɨmkrɨpkika.
10 Peguei o livrinho da mão do anjo e o devorei. Na minha boca, era doce como mel; quando, porém, o comi, o meu estômago ficou amargo.
11 Mɨ ta kara naekiya saiir mhoɨiyan mɨ inkamɨn kariirɨn siya boɨnki, tariinanɨn kɨra tɨ Adi Komii krɨmiir Wanɨn siir yaiyɨm sɨmiir tɨ swokɨ boɨnmɨmauu tɨ dimɨn taemɨnɨm mhoɨiya nɨmbiniyanɨm ɨkɨ iikamɨm maeyau maeyauwanɨm mɨ iikamɨm nupai nupaiyanɨm mɨ iikamɨm yaigɨnpai yaigɨnpainiyɨm mɨ iikamɨm yɨpɨkɨ bɨi nwo ɨkɨm sɨmiir. Ɨriig.
11 Então me disseram: — É necessário que você ainda profetize a respeito de muitos povos, nações, línguas e reis.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Apocalipse 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.