Tiago 3
Anutu Täŋo Man (IOU) vs AAI
1 Unita notnaye, man kubä täwera nadäwut; In bämopjin-ken nanik mäyaptä Anutu täŋo man yäwetpäŋ yäwoŋärek piä nämo yäpneŋ. Imata, nin ŋode nadäkamäŋ; Man piä käbeyä pähapken Anututä ämawebe ätu täŋo täktäki yäpmäŋ daniŋpäŋ äma yäwetpäŋ yäwoŋärek piä täŋpani nintäŋo yäkyäk ba täktäknin u yäpmäŋ danikinik api täŋpek.
1 Taitu men moumur na’in bai’obaiyenayah mataramih kwaniwa’an. Anayabin kwa kwaso’ob, it iyab bai’obaiyenayah, baibatebat ana veya God boro fokarin maiyow nibatiyit, men sabuw maiyow nabibabatiyih na’atube’emih.
2 Täŋpäkaŋ nin kuduptagän imaka kubä täna yäkŋat tänawak täkaŋ. Äma kubätä man goret kubä nämoinik yäk täŋpän yäwänäku siwoŋigän, momini nämo itek. Äma udewanitä keri gupi kuduptagän watäni täga it täyek.
2 It etei’imak mar etei ef ta ta’amaim tare’ere, baise orot yait awanamaim tur ititit, naatu men nasisinaf kwanekwan na’at, nati orot wanawanan i rousouwin, imih i karam biyan boro nanutitiy gewas nabonawiy.
3 Unita man wärani kubä ŋode; Tom kubä wäpi hos u nintäŋo man buramiwän yäŋpäŋä jikon täpuri yen nikek u meni-ken peŋkaŋ, yen kukŋi wädäŋpena u käda kwek. Ba kukŋi wädäŋpena u käda kwek. Jikon u imaka täpuri-inik upäŋkaŋ wädäŋpena tom taŋi unitä gäripnin iwat täkaŋ.
3 Ana’itinin ta i iti, horse mo’on murab ina’utan naatu o menamaim namih kukokok murab inatain, horse gagamin na’in boro natatabir o a kokomaim nan.
4 Eruk, gäpe taŋi gwägu pähap terak kuŋat täkaŋ uwä udegän. Gäpe taŋi u imaka taŋi-inik, ba mänit pähaptä piäŋirän gäpe taŋi u kuk täkaŋ upäŋ jide täŋpäŋ gäpe u watä äma täŋo gärip iwarek? Täga tänaŋi nämo bumik upäŋkaŋ gäpe täŋo watä ämatä gäpe taŋi u käda kwän yäŋpäŋ jikon täpuri, iŋit iwarani upäŋ iŋit iwat täkaŋ. Ude täŋirä gäpe, imaka taŋi pähap unitä watä äma täŋo gärip ugän iwat täkaŋ.
4 Na’atube wa gagamin na’in kwana’itin, yaurabad gagamin ebababin, baise murab kikimin maiyow nati wa ana gunigamaim hi’utan inu’in, orot menamaim namih ekok ea’abar murab kikimin karam boro wa gagamin na’in narowen mutufur orot ana kokomaim nan.
5 Täŋpäkaŋ man wärani unitäŋo mebäri ŋode; Äma nin täŋo menin uwä jikon täpuri udewani. Menin uwä imaka täpuri kubä upäŋkaŋ piä pähap täk täkaŋ.
5 Imih kwana’itin menat i kikimin maiyow biyat turin, baise ana o kwanekwan i yumatan ta. Naatu itinin ta i iti, wairaf kikimin maiyow natamun nare’er kutor gagamin na’in boro na’arah ni’afiy.
6 Täŋpäkaŋ menin uwä kädäp mebet udewani. Unitä ketnin gupnin irepmitpäŋ waki intäjukun täk täyak. Uwä Anutu iŋamiken gupnin kudup täŋpän wak täkaŋ. Ude täŋpäŋ irit kuŋat-kuŋatnin ijiŋ däkŋek täyak. Ba ini uwä geŋi täŋo kädäp.
6 Imih menat i wairaf na’atube in etoto’ab. Menat i tafaram ana kakafin an. Biyat wanawanan ma, not kakafih faram at umat etei susuw, ata yawas tutufin etei bonawiy Baimakiy Ana Efanamaim wairaf wan eyayara’ah na’arahimih.
7 Nadäkaŋ? Ämatä tom mebäri mebäri, bipiken nanik ba gwägu gänaŋ nanik ba gämok kenta barak imaka, täga täŋbätak täneŋ.
7 Me yan ana sawar naatu riy yan ana sawar etei karam boro sabuw hinimanamen, afa himanamenaka, sigarafor, mamu, uway, kok, uma’ar, naatu siy.
8 Upäŋkaŋ äma kubätä iniken meni täŋbätak tänaŋi nämo. Uwä wareŋ-wareŋgän täŋpäŋ man wakigän pewä ahäk täkaŋ. Menin uwä ume komi nikek, äma kumäŋ-kumäŋ däpani bumik.
8 Baise orot babin men yait ta menat imanamimih. Menat i sawar kakafin moromorob naatu bibirin men karam inimutufur.
9 Täŋpäkaŋ menin unitä Ekäni Nanin iniŋoret täkamäŋ. Täŋkaŋ ini unitägän ämawebe Anututä iniken iŋam dapun täŋpani man jägämi yäwet täkamäŋ.
9 Menatamaim Tamat God ana merar tayi tabobora’ara’ah baise menat ta’imonamaim taituwat God ana’itininabe bimatarih i tao’orarafih maiye.
10 Menin kubägän unitägän man säkgämän bok man jägämi bok pewän ahäk täkaŋ. Täŋpäkaŋ notnaye, kädet ude siwoŋi nämo.
10 Awat i ta’imon, baise merarayow naatu orarafen hairi i efan ta’imon tititit. Taitu iti na’atube men nama.
11 Ume dapuri kubä-tägän ume jägämi bok gäripi nikek bok äbäk täkaŋ ba? Nämoinik!
11 Harew buruburur ana sou’umaim karam boro harew naatu riy hairi sou ta’imon hinayen? Men karam.
12 Ba gämam terak wäyän täga wädäwek? Ba kumip terak gämam täga wädäwek? Notnaye, nämoinik yäŋ täwetat. Gwägu kubä-kengän ume nämo näŋpani ba näŋpani bok täga nämo näŋpen.
12 Taitu, fafou nabiw men karam boro olive ro’on nayai, naatu grape nabiw na’atube men karam boro fafou ro’on nayai. Riy yan i na’atube men karam boro tomatom ana harew inahun.
13 Inken nanik äma nadäk-nadäki tägagämän ätu itkaŋ? Eruk, äma u kwini terak kuŋatpäŋ täktäki tägatä nadäk-nadäki täga unitäŋo mebäri kwawak kaŋ pewä ahäwut. Äma u inita nadäwä ärowani nämo täneŋ. Täŋpäŋ kädet täga täŋpeŋ kuŋatneŋ.
13 Orot yait kwa wanawanamaim not wairafin naatu ukwarin rerekabin nama’am i boro taiyuwin nayare tur hamehamen naatu yawas gewasin nasisinaf kwana’itin. Sinaf nati i ukwar rerekabane enan.
14 Upäŋkaŋ inä äma ätutä tärepmirirä kokwawak nadäŋ yämiŋpäŋ gupjin yäpmäŋ äroŋpäŋ man bureni nadäkamäŋ yäŋ yänayäŋ täŋo uwä mejintä jopman api yäneŋ.
14 Baise o dogor wanawanan tenakuyakuy, bobowen, kabat ibun wa’ir ema’am, men o not wairafih inarouw inaora’at, turobe ana bowabow inayaubimih.
15 Nadäk nadäk u kunum gänaŋ nanik nämo yäŋ nadäneŋ. Nadäk nadäk u kome terak nanik, ämaken ba Satanken nanik.
15 Not nati na’atube i men marane enan, baise iti tafaram nowan. Orot babin biyahine naatu demon mowan biyanane enan.
16 Unita in ätutä injin-tagän nadäŋpäŋ gup yäpmäŋ ärokärok kädet tänayäŋ täŋo, ba in ätutä notjiye tärepmirirä tabäŋpäŋ jägämi nadänayäŋ täŋo uwä, eruk duŋwek ba kädet wakiinik ätu in bämopjin-ken bäräŋeŋ api ahäwek.
16 Anayabin menamaim bobowen naatu kabat ema’ama nati’imaim i fanasair naatu sawar kakafih ta ta imaim temamatar.
17 Täŋpäkaŋ äma kunum täŋo nadäk-nadäk yäpmäŋ kuŋat täkaŋ uwä ŋode kuŋat täkaŋ; Pengänä nadäk-nadäk siwoŋigän iŋitpäŋ bänep kwini terak kuŋat täkaŋ. Uwä noriye-kät ämik yäŋawät-awät nämo täk täkaŋ. Ba jop manman nämo yäŋkaŋ man buramik terak kuŋat täkaŋ. Uwä ämawebe ätuta säkgämän nadäŋ yämiŋpäŋ iron kädet iwatpäŋ täk täkaŋ. Täŋpäŋ äma uwä nadäk mäyap ikek nämo. Unitä siwoŋigän kuŋat täkaŋ, bänep nadäk-nadäki ba täktäki inigän nämo.
17 Baise not marane enan ana itinin wantoro’ot i aurin kato en; tufuw wairafin, ana tur hamehamen, kabeberayan, ana ofonah maumurih, ana bowabow ro’on gewasin, wanawanan men rerekabin.
18 Nadäkaŋ? Äma bänep kwini terak noriye bämopi-ken bänep kubägän pewä ahäk täkaŋ uwä kädet siwoŋi pewä ahäk täkaŋ.
18 Imih sabuw iyab tufuwamaim tufuw ana ub tetatanum yomaninamaim boro gewasin hinafour.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Tiago 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.