Mateus 3
Anutu Täŋo Man (IOU) vs AAI
1 Eruk kadäni uken ume ärut yämani äma wäpi Jontä kome jopi Judia täŋo kome bämopi-ken u päŋku itkuk. Itkaŋ manbiŋam yäŋahäk-ahäk epän täŋ itkuk.
1 Kwamur bai’ab na’atube sawar ufunamaim, John Baptist Judea arar yan tit busuruf binan
2 Täŋpäŋ manbiŋam ŋode yäŋahäk täŋkuk; Kadäni ŋo Anututä intäjukun itkaŋ yabäŋ yäwat epän bureni täŋ yämayäŋ täko u keräp täyak unita bänepjin sukureŋpäŋ kädet wakiwaki täk täkaŋ u kumän peŋ morewut! yäk.
2 eo, “Bowabow kakafih kwasisinaf etei kwanihamiyen, anayabin mar ana aiwob i na iyubin.”
3 Täŋpäkaŋ bianä profet Aisaiatä Anutu meni-ken yäpmäŋpäŋ Jonta yäŋpäŋ man ŋode kudän täŋkuk;
3 Dinab orot Isaiah, Buk Atamaninamaim John isan kikirum iti na’atube eo,
4 Täŋpäkaŋ Jon uwä tektawä but kubä wäpi kameri unitäŋo pujiŋipäŋ täŋpani upäŋ täŋkaŋä pioŋtawä but gupipäŋ täŋpani upäŋ yamäŋ täpäneŋpäŋ kuŋat täŋkukonik. Täŋkaŋ ketemtawä käpukbam-kät kähäräp umeni bipiken nanik ugänpäŋ nak täŋkukonik.
4 John ana faifuw i camel bunibuninamaim sakir iyoun, ana kikir i bobaituw ta kanabinamaim naiwan kik, ana bay i sisik naatu kaiyar tafu.
5 Ude täŋkaŋ manbiŋam u yäŋahäŋirän ämawebe Jerusalem yotpärare ba Judia kome ba Jodan ume kukŋi kukŋi uken naniktä bumta äbä ahäŋ imiŋpäŋ manbiŋam nadäŋkuŋ.
5 Jerusalem wanawanan, Judea wanawanan bar merar etei naatu sabuw nati Jordan harew sisibin hima’am etei ikwei hina.
6 Manbiŋam nadäŋpäŋ wakini yäŋahäŋirä Jontä Jodan ume gänaŋ yäŋ-yäkŋat päpmo ärut yämik täŋkuk.
6 Hai bowabow kakafih hi’e’en, Jordan harewamaim John bapataito itih.
7 Ude täŋkaŋ Parisi äma ätu ba Satyusi äbotken nanik ätu Jontä ume ärut nimän yäŋkaŋ uken äbäŋirä yabäŋkuk. Yabäŋpäŋ Jontä yäwetkuk; Wa! In bänepjin nämo sukureŋkaŋ äbäkaŋ. In gämoktä äbotken nanik! Anututä intäŋo momita kokwawak nadäŋkaŋ tadäpayäŋ täko unita umuntaŋkaŋ gupjin-tägän äbäkaŋ?
7 Baise i wanawanahimaim Pharisee naatu Sadducee maumurih na’in bapataito bainamih hinan itih eo, “Kwa i kokobe aso’ob hira’at! Yait eo kwanowar God ana baimakiy nabiyafar boro wan kwanabibir?
8 Inä bänepjin bureni-inik sukureŋpäŋ äma bänepi sukurewani täŋo kudän kaŋ pewä ahäwut!
8 Turobe kakafihine dogor baikitabir kwanabaib i boro a yawas gewasinamaim ni’obaiyi, kwa i anababatun dogor baikitabir matar.
9 Ŋode nämo nadäneŋ; Bänepnin täga. Nin oranin pähap Abrahamtä äbotken nanik unita Anututa biŋam itkamäŋ yäŋ nämo nadäneŋ. Nämo! Anututä Abraham täŋo äboriye ätu ahäwut yäŋ nadäŋpäŋä mobä jopi ŋopäŋ täga täŋpewän ahäneŋ! yäk.
9 Men kwananot kwanao, ‘Abraham i aki ai agir,’ baise a tur ao’owen, God karam kabay iti boro nabow nasinaf Abraham wawawan hinamatar.
10 Upäŋkaŋ man ŋode nadäwut; Äma kubä päya mujipi pogopigän wädäwani madäkta pinigoŋ ket utak. Päya, mujipi pogopigän wädäk täkaŋ u kudup madäŋpäŋ ureŋ täŋpän kädäpta biŋam api kuneŋ yäk.
10 God ana kariwak i wan iur, ai an wairoronika tarinamih yai inu’in, ai menatan ebiw ro’on men gewasin boro natar nare wairaf wan nayara’ah na’arah.
11 Näkä ume ärut tamik täyat unitäŋo mebäri ŋode; In wakiwaki täk täkaŋ u kumän peŋ moreŋpäŋ bänepjin sukureŋpäŋ irit kuŋat-kuŋat siwoŋi täŋpeŋ kuŋatta ume ärut tamik täyat. Täŋpäkaŋ äma kubä wäpi biŋam ikek mäden näwatak. Unitäŋo kehärominitä näkŋo kehäromina irepmitak. Näk äpani-inik unita u dubini-ken näk itnaŋi nämo. Näk ume-inikpäŋ ärut tamitat. Upäŋkaŋ äma unitäwä Anutu täŋo Munapik ba kädäp mebetpäŋ bok api ärut tamek yäk.
11 “Ayu i dogor baikitabiren ana bapataito harewamaim abit. Baise orot ayu ufu’umaim enan ana fair i ra’at ayu natabiru, an ana sumasum ayu men karam boro ana’abar. I boro Anun Kakafiyin naatu wairafamaim bapataito nit.
12 Äma ekäni uwä ämawebe yäpmäŋ danik epän täkta äbayäŋ täyak. Yäpmäŋ danik epän u man wärani ŋode bumik api täŋpek; Wit mujipi-kät gupi kubä-kengän itkaŋ u yäpmäŋ daniŋpäŋ mujipi bureni inita yot kubäken peŋkaŋä gupi kädäp kumäk-kumäki nämoken api ureŋ täŋpän äpmoneŋ yäk. Jontä man ude yäwetkuk.
12 I umanamaim i raububuna’en ana fok ema’am, imaim boro rice narab narububunai ani’anin korom nayai, naatu hain wairaf aidahin in etoto’ab wan nayara’ah na’arah.”
13 Täŋpäŋ Jontä ämawebe ume ärut yämiŋ irirän Jesu Jontä ärut namän yäŋkaŋ Galili komeken naniktä abämaŋ Jodan ume, Jontä itkuk-ken u äbuk. Äbäŋpäŋ Jon iwetkuk; Näka ume ärut nami yäk.
13 Nati ana veya’amaim, Jesu Galilee ine tit na Jordan tit, John bapataito baitinin isan.
14 Ude yäwänä Jontä iwetkuk; Ude nämo! Gäkä näka uyaku täga ärut namen. Imata gäkä ärut nami yäŋ näwetan?
14 Baise John rutawiy eo, “O i karam boro ayu bapataito ititu, baise aisim ayu isou kunan?”
15 Yäwänä Jesutä iwetkuk; Bureni yäyan upäŋkaŋ apiŋo gäkä täga ärut namayäŋ. Nek Anututä nadäŋpäŋ kädet peŋkuko ugänpäŋ iwatde yäk. Ude iweränä Jontä mani buramiŋpäŋ ume ärut imiŋkuk.
15 Jesu iya’afut eo, “Boun abisa au’uwi i kusinaf, anayabin ef iti’imaim God ana kok gewasin isan yayakitifuw boro tanasinaf yabih hinamatar.” Naatu John ibasit Jesu bapataito itin.
16 Ärut imänkaŋ ume gänaŋ naniktä abä itpäŋ uterakgän kaŋkuk; Kunum aŋeŋirän Anutu täŋo Munapiktä känaräm ude äpäŋkaŋ gwäki terak maŋirayäŋ täŋkuk.
16 Jesu bapataito baib ufunamaim matabir yen tafan bat. Nati ana maramaim mar botawiy God Anunin Kakafiyin itin mamu imak na’atube rob re na Jesu tar gabuw, naatu tafanamaim marakaw. Jesu tafanamaim mamu imak re etatagabuw|alt="dove descending on Jesus" src="CN01656b.TIF" size="col" loc="Mat 3.16-17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="3.16-17"
17 Täŋirän Anutu kunum gänaŋ gera kubä ŋode yäŋkuk; Ŋowä näkŋaken bänepna gämäni yäk. U kaŋpäŋ gäripi pähap nadäk täyat. Man ude yäŋkuk.
17 Mar wanawanan Orot fanan hinowar eo, “Iti kek i ayu Natu ta’imon, au yabow, I isan ayu abiyasisir.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.