Mateus 27

Anutu Täŋo Man (IOU) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Eruk, kome yäŋeŋ pak taŋirän bämop ämakät Juda täŋo ekäni ekäni kuduptagän kubä-kengän itkaŋ Jesu utpewä kumbekta yäŋkehärom taŋkuŋ.
1 De manhã cedo, os principais sacerdotes e líderes do povo se reuniram outra vez para planejar uma maneira de levar Jesus à morte.
2 Ude yäŋpäŋ keri pädät täŋpäŋ yäpmäŋ päŋku Pailat keri terak peŋkuŋ. (Pailat uwä Rom gapmantä iwerirän Juda ämawebe yabäŋ yäwarani.)
2 Então o amarraram, o levaram e o entregaram a Pilatos, o governador romano.
3 Täŋirä Jesu kumäŋ-kumäŋ utneŋta yäniŋ kireŋkuko u nadäŋpäŋ äma iwan keri-ken pewani Judas ini täŋkuko unita waki nadäŋkuk. Ini täŋkuko unita waki nadäŋpäŋ siliwa moneŋ 30 ude yäpuko u poriŋ yäpmäŋ äma ekäni ekäniken äneŋi kuŋkuk.
3 Quando Judas, que o havia traído, viu que Jesus tinha sido condenado à morte, encheu-se de remorso e devolveu as trinta moedas de prata aos principais sacerdotes e líderes do povo,
4 Päŋku yäwetkuk; Näk jopman yäŋpäŋ äma siwoŋi kubä kumäkta taniŋ kireŋkuro unita nadäŋira jägämi täyak yäk. Yäwänä iwetkuŋ; Ninken imata yäyan? Gäkŋa täŋkuno yäk.
4 dizendo: “Pequei, pois traí um homem inocente”. “Que nos importa?”, retrucaram eles. “Isso é problema seu.”
5 Ude iweräwä Judastä moneŋ u kudupi yot gänaŋ ureŋ täŋpän äroŋkuŋ. Täŋpäŋ yepmaŋpeŋ kotäki topayäŋ kuŋkuk.
5 Então Judas jogou as moedas de prata no templo, saiu e se enforcou.
6 Kuŋirän bämop äma ekäni ekänitä moneŋ kudupi yot gänaŋ ureŋ täŋpän äroŋkuŋo u butuŋpäŋ kubä-kengän peŋpäŋ yäŋkuŋ; Moneŋ ŋo äma täŋo nägät suwawani unita moneŋ ŋopäŋ Anututa biŋam kudupi yotken pekta baga mantä yäjiwät täyak yäk.
6 Os principais sacerdotes juntaram as moedas e disseram: “Não seria certo colocar este dinheiro no tesouro do templo, pois é dinheiro manchado de sangue”.
7 Ude yäŋpäŋ man yäŋtäŋ kuŋtäŋgän bänep kubägän täŋpäŋ ŋode yäŋkuŋ; Moneŋ ŋowä äma kubä wäpi Pota unitäŋo epän tobät kaŋ suwana yäk. Täŋpäŋ kome suwaŋkuŋo u äma kome kubäken nanik Jerusalem äbäŋpäŋ kumäŋirä äneneŋta iwoyäŋpäŋ peŋkuŋ.
7 Então resolveram comprar o campo do oleiro e transformá-lo num cemitério para estrangeiros.
8 Mebäri unita kome u wäpi ‘Nägät Kome’ yäŋ yäk täkaŋ.
8 Por isso, até hoje ele se chama Campo de Sangue.
9 — ausente —
9 Cumpriu-se, assim, a profecia de Jeremias que diz: “Tomaram as trinta peças de prata, preço pelo qual ele foi avaliado pelo povo de Israel,
10 — ausente —
10 e compraram o campo do oleiro, conforme o Senhor ordenou”.
11 Jesu Pailat iŋamiken irirän Pailattä ŋode iwet yabäŋkuk; Gäk Juda täŋo intäjukun äma ba? Yäwänä Jesutä iwetkuk; Yäyan uba yäk.
11 Agora Jesus estava diante de Pilatos, o governador romano, que lhe perguntou: “Você é o rei dos judeus?”. Jesus respondeu: “É como você diz”.
12 Täŋpäkaŋ bämop äma intäjukun täŋpani-kät äma ekäni ekänitä Jesu yäŋpäŋ-kaŋiwat man mäyap yäŋkuŋo upäŋkaŋ Jesutä man kowata kubä nämo yäwetkuk.
12 No entanto, quando os principais sacerdotes e os líderes do povo fizeram acusações contra ele, Jesus permaneceu calado.
13 Jesu man nämo yäŋkaŋ irirän Pailattä äneŋi iwetkuk; Man mebäri mebäri gäkä terak wohutkaŋ ŋonita kowata imata nämo yäyan?
13 Então Pilatos perguntou: “Você não ouve essas acusações que fazem contra você?”.
14 Ude yäwänä Jesu man kubä nämo iniŋ yäŋkaŋ kum irirän Pailattä nadäwätäk taŋi täŋkuk.
14 Mas, para surpresa do governador, Jesus nada disse.
15 Täŋpäkaŋ Pasova Orekirit kadäni-ken Rom gapman täŋo watä ämatä ŋode täk täkaŋonik; Ämawebetä äma komi yot gänaŋ irani kubäta gäripi nadäŋpäŋ Rom gapman täŋo watä äma iweräwä äma ugänpäŋ dät imän yäpmäŋ kuk täŋpani.
15 A cada ano, durante a festa da Páscoa, era costume do governador libertar um prisioneiro, qualquer um que a multidão escolhesse.
16 Eruk, kadäni uken äma waki kubä wäpi Barabas u komi yot gänaŋ irani.
16 Nesse ano, havia um prisioneiro, famoso por sua maldade, chamado Barrabás.
17 Täŋpäŋ ämawebe Pailattä yot yäma-ken käbeyä täŋpäŋ irirä yäwet yabäŋkuk; Netäpäŋ dät ima äpämaŋ kwek? Barabas ba Jesu, Kristo yäŋ iwerani u?
17 Quando a multidão se reuniu diante de Pilatos naquela manhã, ele perguntou: “Quem vocês querem que eu solte: Barrabás ou Jesus, chamado Cristo?”.
18 (Man ude yäwetkuko uwä Pailattä ŋode nadäŋpäŋ yäwetkuk; Juda äma ekäni ekänitä Jesuta kokwawak nadäŋkuŋo unita Jesu näkken pewä äbuk yäŋ nadäŋkuk.)
18 Pois ele sabia muito bem que os líderes religiosos judeus tinham prendido Jesus por inveja.
19 Täŋpäkaŋ Pailattä man epän täŋ irirän webenitä manbiŋam kubä ŋode pewän yäpmäŋ äbuk; Äma siwoŋi unita imaka kubä täŋ iminaŋi nämo yäk. Näk bipani däpmonken äma unitagän yäŋpäŋ nadäwätäk pähap tät yäk.
19 Nesse momento, enquanto Pilatos estava sentado no tribunal, sua esposa lhe mandou o seguinte recado: “Deixe esse homem inocente em paz. Na noite passada, tive um sonho a respeito dele e fiquei muito perturbada”.
20 Pailattä manbiŋam ude nadäŋkukopäŋ bämop äma intäjukun täŋpani-kät Juda täŋo äma ekäni ekäni unitä ämawebe päke u yäwetkuŋ; Pailattä täwet yabäk täŋpänä ŋode kaŋ yäwut; Barabas pit imiŋ pewi kuŋirän Jesupäŋ kumäkta kaŋ tewi yäpmäŋ äpän yäk.
20 Enquanto isso, os principais sacerdotes e os líderes do povo convenceram a multidão a pedir que Barrabás fosse solto e Jesus executado.
21 Eruk Pailattä ämawebe päke u yäwet yabäŋkuk; Netäpäŋ pit imiŋpewa jop äpämaŋ kwek? Ude yäŋirän gera terak yäŋkuŋ; Barabas u! yäk.
21 Então o governador perguntou outra vez: “Qual dos dois vocês querem que eu lhes solte?”. A multidão gritou em resposta: “Barrabás!”.
22 Yäwäwä yäwetkuk; Täŋ, Jesu, Kristo yäŋ iwerani unitawä jide täŋpet? Ude yäwet yabäwänä yäŋkuŋ; Päya kwakäp terak utpewä kumbän! yäk.
22 Pilatos perguntou: “E o que farei com Jesus, chamado Cristo?”. “Crucifique-o!”, gritou a multidão.
23 Ude yäwäwä Pailattä yäŋkuk; Waki kubä jide täŋkukta? Ude yäwänä ämawebe päke unitä gera taŋi terak ŋode yäkgän täŋkuŋ; Päya kwakäp terak kaŋ kumbän!
23 “Por quê?”, quis saber Pilatos. “Que crime ele cometeu?” Mas a multidão gritou ainda mais alto: “Crucifique-o!”.
24 Ude yäŋ ittäŋgän Pailattä nadäŋkuk; Näkŋo man kumän yäpmäŋ äpäkaŋ yäk. Pen yäŋtäyiwa ämik pähap ahäwek yäk. Ude nadäŋpäŋä ume yäpmäŋpäŋ ämawebe iŋamiken keri ärutpäŋä yäŋkuk; Äma ŋonitä kumbayäŋ täyak uwä momi näkŋo nämo. Momi injinta biŋam yäk.
24 Pilatos viu que de nada adiantava insistir e que um tumulto se iniciava. Assim, mandou buscar uma bacia com água, lavou as mãos diante da multidão e disse: “Estou inocente do sangue deste homem. A responsabilidade é de vocês”.
25 Ude yäwänä ämawebe päke unitä yäŋkuŋ; Jop uken yäk. Kowata ba momi u ninkät nintäŋo nanakta biŋam kaŋ täŋpän!
25 Todo o povo gritou em resposta: “Que nós e nossos descendentes sejamos responsabilizados pela morte dele!”.
26 Ude yäwäkaŋ Pailattä Barabas jop tewän äpämaŋ kuŋirän Jesu kadätä päripmäŋpäŋ päya kwakäp terak utpewä kumäkta komi ämata yämän yäpmäŋ kuŋkuŋ.
26 Então Pilatos lhes soltou Barrabás. E, depois de mandar açoitar Jesus, entregou-o para ser crucificado.
27 — ausente —
27 Alguns dos soldados do governador levaram Jesus ao quartel e chamaram todo o regimento.
28 — ausente —
28 Tiraram as roupas de Jesus e puseram nele um manto vermelho.
29 Ude täŋ imiŋpäŋ gupmom yen kedoŋ täŋpäŋ gwäki-ken ähät imiŋkuŋ. Täŋpäŋ iwänap kujat, intäjukun ämatä iŋit täkaŋ udewani kubä imä keri bure käda iŋitkuk. Ude täŋ imiŋpäŋä sära man iwetpäŋ yäŋkuŋ; Juda täŋo intäjukun äma, gäk ganiŋ oretkamäŋ! yäk.
29 Teceram uma coroa de espinhos e a colocaram em sua cabeça. Em sua mão direita, puseram um caniço, como se fosse um cetro. Ajoelhavam-se diante dele e zombavam: “Salve, rei dos judeus!”.
30 Täŋpäŋ iwit ut ibatpäŋ iwänap kujat imä iŋitkuko ugänpäŋ yäpmäŋpäŋ gwäki-ken ut täŋkuŋ.
30 Cuspiam nele, tomavam-lhe o caniço da mão e com ele batiam em sua cabeça.
31 Täŋirek-irek ude täŋ imiŋ paotpäŋä tek gwagäri ŋokeŋo yäŋopmäŋ imiŋpäŋ tek iniken upäŋ äneŋi täŋ imiŋkuŋ. Ude täŋ imiŋpäŋä, eruk päya kwakäp terak utnayäŋ imagut yäpmäŋ kuŋkuŋ.
31 Quando se cansaram de zombar dele, tiraram o manto e o vestiram novamente com suas roupas. Então o levaram para ser crucificado.
32 Imagut yäpmäŋ kuŋpäŋä äma kubä Sairini komeken nanik wäpi Saimon kaŋ-ahäŋpäŋä komi ämatä peŋ iwet-pewä Jesu täŋo päya kwakäp buramiwänkaŋ penta kuŋkuŋ.
32 No caminho, encontraram um homem chamado Simão, de Cirene, e os soldados o obrigaram a carregar a cruz.
33 Kuŋtäŋgän kome kubä wäpi Golgota uken ahäŋkuŋ. (Golgota u ninin man terak gwäki kokäp.)
33 Então saíram para um lugar chamado Gólgota (que quer dizer “Lugar da Caveira”).
34 Uken ahäŋpäŋä eruk, Jesu gupi kwitawän yäŋpäŋ wain ume jägämi imiŋkuŋ. Imäkaŋ bitnäŋkuk.
34 Os soldados lhe deram para beber vinho misturado com fel, mas, quando Jesus o provou, recusou-se a beber.
35 Imä bitnäwänä komi ämatä teki yäŋopmäŋ imiŋpäŋ päya kwakäp terak utkuŋ. Täŋkaŋ teki yäpmäkta komi ämatä närepmirek gärepmirek täŋkuŋ.
35 Depois de pregá-lo na cruz, os soldados tiraram sortes para dividir suas roupas.
36 Ude täŋkaŋ maŋit itkaŋ kaŋiwat itkuŋonik.
36 Então, sentaram-se em redor e montaram guarda.
37 Täŋpäkaŋ Jesu gwäki-ken punin käda man kudän ŋode kudän täŋkuŋ;
37 Acima de sua cabeça estava presa uma tabuleta com a acusação feita contra ele: “Este é Jesus, o Rei dos judeus”.
38 Täŋpäkaŋ kubo äma yarä, kubä kukŋi kubä kukŋi yepmaŋpäŋ bok däpuŋ.
38 Dois criminosos foram crucificados com ele, um à sua direita e outro à sua esquerda.
39 — ausente —
39 O povo que passava por ali gritava insultos e sacudia a cabeça, em zombaria:
40 — ausente —
40 “Você disse que destruiria o templo e o reconstruiria em três dias. Pois bem, se é o Filho de Deus, salve a si mesmo e desça da cruz!”.
41 — ausente —
41 Os principais sacerdotes, os mestres da lei e os líderes do povo também zombavam de Jesus.
42 — ausente —
42 “Salvou os outros, mas não pode salvar a si mesmo!”, diziam. “Quer dizer que ele é o rei de Israel? Que desça da cruz agora mesmo e creremos nele!
43 U Anutu terak yeŋgäma pek täkaŋ yäŋ yäk täyak, ba Näk Anutu täŋo nanaki yäŋ yäk täyak unita itpäŋ käna yäk. Anututä käwep täŋkentäŋ imek yäk.
43 Ele confiou em Deus, então que Deus o salve agora, se quiser. Pois ele disse: ‘Eu sou o Filho de Deus’.”
44 Täŋpäkaŋ äma waki täŋpani yarä, kukŋi kukŋi däpuŋo unitä yäŋärok man udegän iwetkumän.
44 Até os criminosos que tinham sido crucificados com ele o insultavam da mesma forma.
45 Täŋpäŋ kome kepma bämopi-inik uken edap dapuri kumbuk. Kumäŋirän kome kudup bipmäŋ urani it yäpmäŋ kuŋirän 3’kirok täŋkuk.
45 Ao meio-dia, desceu sobre toda a terra uma escuridão que durou três horas.
46 Täŋpäŋ 3’kirok ude täŋirän Jesutä iniken man terak gera taŋi ŋode yäŋkuk; Eli, Eli, lema sabaktani? (U ninin man terak Anutuna, Anutuna imata nepmaŋtan?)
46 Por volta das três da tarde, Jesus clamou em alta voz: “ Eli, Eli, lamá sabactâni ?”, que quer dizer: “Meu Deus, meu Deus, por que me abandonaste?”.
47 Ude yäŋirän äma kaŋ itkuŋo unitä nadäŋpäŋ yäŋkuŋ; Nadäwut! Elaijata gera yäyak yäk.
47 Alguns dos que estavam ali pensaram que ele chamava o profeta Elias.
48 Ude yäŋirä äma kubätä bäräŋeŋ päŋku imaka kubä bima yabut bumik yäpmäŋpäŋ wain ume jägämi gänaŋ yäputpäŋ jikon terak pädät täŋkaŋ Jesuta imiŋirän noriye ätutä iwetkuŋ;
48 Um deles correu, ensopou uma esponja com vinagre e a ergueu num caniço para que ele bebesse.
49 Pewut! Jop itpäŋ käna. Elaijatä bureni päbä ketärewayäŋ käwep yäk.
49 Os outros, porém, disseram: “Esperem! Vamos ver se Elias vem salvá-lo”.
50 Ude täŋirä Jesu äneŋi gera taŋi yäŋpäŋ kumbuk.
50 Então Jesus clamou em alta voz novamente e entregou seu espírito.
51 Kumäŋirän kudupi yot gänaŋ tek taŋi bagata pewä wädäwani u punin ununitä komen umu ini wewän täreŋkuŋ. Täŋirän kome imaka, kwaiŋirän mobä imät täŋpä kuŋkuŋ.
51 Naquele momento, a cortina do santuário do templo se rasgou em duas partes, de cima até embaixo. A terra estremeceu, rochas se partiram
52 Ba äma äneŋpani awaŋtä udegän tumäŋ eräŋirä äma mäyap Anututa nadäŋ imiŋpäŋ kumbanitä kodak taŋkuŋ.
52 e sepulturas se abriram. Muitos do povo santo que haviam morrido ressuscitaram.
53 Kodak täŋpäŋ itkaŋ eruk mäden Jesu ini kumbani-ken nanik äneŋi akuŋirän ämawebe kodak taŋkuŋo u awaŋ peŋpeŋ akumaŋ Jerusalem yotpärare-ken äroŋirä ämawebe mäyaptä yabäŋkuŋ.
53 Saíram do cemitério depois da ressurreição de Jesus, entraram na cidade santa de Jerusalém e apareceram a muita gente.
54 Kome kwaiŋkuko ba imaka imaka ahäŋkuko u kaŋpäŋ komi äma täŋo intäjukun ämakät komi ämaniye Jesu kaŋ itkuŋo unitä umuntaŋpäŋ bärom täŋpäŋ yäŋkuŋ; Wära! Ŋowä Anutu täŋo nanak bureni-inik! yäk.
54 O oficial romano e os outros soldados que vigiavam Jesus ficaram aterrorizados com o terremoto e com tudo que havia acontecido, e disseram: “Este homem era verdadeiramente o Filho de Deus!”.
55 Täŋpäkaŋ Jesu kumbukowä webe mäyap ban itkaŋ kaŋkuŋ. Webe uwä Jesu Galili komeken naniktä iwarän täŋpäŋ täŋkentäk epän täŋ imiŋ yäpmäŋ äbuŋo u.
55 Muitas mulheres que tinham vindo da Galileia com Jesus para servi-lo olhavam de longe.
56 Webe kwayak uken nanik ätu wäpi ŋode; Maria Makdala komeken nanik, wahupi Maria u Jems kenta Josep täŋo miŋi, ba Sebedi täŋo webeni, Jems kenta Jon täŋo miŋi u.
56 Entre elas estavam Maria Madalena, Maria, mãe de Tiago e José, e a mãe dos filhos de Zebedeu.
57 Täŋpäŋ bipäda ugän äma tuŋum mähemi kubä Arimatea komeken nanik wäpi Josep u Jerusalem äbuk. Äma uwä Jesu täŋo manta gäripi nadäwani.
57 Ao entardecer, José, um homem rico de Arimateia que tinha se tornado seguidor de Jesus,
58 Eruk Jerusalem äbuko Pailat-ken päŋku Jesu täŋo komegup yäpmäŋ päŋku äneŋpayäŋ iwet yabäŋkuk. Iwet yabäŋirän Pailattä nadäwän tägawäpäŋ komi äma yäwet-pewän päŋku Jesu täŋo komegup ketäreŋpäŋ imiŋkuŋ.
58 foi a Pilatos e pediu o corpo de Jesus. Pilatos ordenou que lhe entregassem o corpo.
59 Täŋirä Josep Jesu täŋo komegup u yäpmäŋpäŋ tek paki säkgämän ärurani kubäpäŋ uwäk täŋpäŋ yäpmäŋ kuŋkuk.
59 José tomou o corpo e o envolveu num lençol limpo, feito de linho,
60 Yäpmäŋ päŋku mobä awaŋ inita äneŋpani u gänaŋ peŋkuk. Awaŋ gänaŋ peŋpäŋ mobä taŋi kubä pimiŋ iwat-pewän päŋku mobä awaŋ meni uwä yäput pipiŋkuk. Ude täŋkaŋ kuŋkuk.
60 e o colocou num túmulo novo, de sua propriedade, escavado na rocha. Então rolou uma grande pedra na entrada do túmulo e foi embora.
61 Täŋpäkaŋ Jesu mobä awaŋ gänaŋ peŋkuko u Maria Makdala ukät wahupi-kät kaŋ iwarirän Jesu äneŋkuk.
61 Maria Madalena e a outra Maria estavam ali, sentadas em frente ao túmulo.
62 Eruk päŋku patkuŋo kome yäŋewänä Sarare-ken bämop äma intäjukun täŋpani-kät Parisi äma ätukät Pailat-ken kuŋkuŋ.
62 No dia seguinte, no sábado, os principais sacerdotes e os fariseus foram a Pilatos
63 Kuŋpäŋ iwetkuŋ; Ekäninin, man kubä nadämäŋo u gäwetna; Jop man yäwani ukeŋo kodak itkaŋ ŋode yäŋkuk; Näk kumäŋkaŋ edap yaräkubä täreŋirän kodak taŋpäŋ api akwet yäk.
63 e disseram: “Senhor, lembramos que, quando ainda vivia, aquele mentiroso disse: ‘Depois de três dias ressuscitarei’.
64 Ude yäŋkuko unita komi äma yäweri päŋku awaŋ meni-ken watäni ketinik irirä edap yaräkubä kaŋ tärewän yäŋ yäŋkuŋ. Iwaräntäkiyetä päŋku komegup yäpmäŋ metäŋpeŋ kuŋkaŋ kumbani-ken naniktä akuŋkuk yäŋ ämawebe jopman yäkŋatneŋta! Jop man bian yäwani uterakgän komegup u kubotäŋ yäpmäŋ kuŋirä bureni yäŋ nadänekta yäk. Udeta nadäwätäk täŋpäŋ gäwetkamäŋ yäk.
64 Por isso, pedimos que lacre o túmulo até o terceiro dia. Isso impedirá que seus discípulos roubem o corpo e depois digam a todos que ele ressuscitou. Se isso acontecer, estaremos em pior situação que antes”.
65 Iweräwä Pailattä ŋode yäwetkuk; Täga yäk. Komi äma yäniŋ kiretat u yäŋ-yäkŋat päŋku injin nadäkaŋ ude yäweräkaŋ awaŋ meni watäni ket kaŋ irut.
65 Pilatos respondeu: “Levem soldados e guardem o túmulo como acharem melhor”.
66 Ude yäweränkaŋä komi ämakät penta päŋku awaŋ meni ket täŋpäŋ täŋpipiŋpäŋ komi ämatä watäni itkuŋ.
66 Então eles lacraram o túmulo e puseram guardas para protegê-lo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.