Mateus 22
Anutu Täŋo Man (IOU) vs NAA
1 Jesutä man wärani kubä pen ŋode yäwetkuk;
1 De novo Jesus lhes falou por parábolas, dizendo:
2 — ausente —
2 — O Reino dos Céus é semelhante a um rei que preparou uma festa de casamento para seu filho.
3 — ausente —
3 Enviou os seus servos a chamar os convidados para a festa, mas estes não quiseram vir.
4 Bitnäŋirä biŋami nadäŋpäŋ äneŋi epän ämaniye ätu ŋode yäwerek; In kuŋkaŋ äma bitnäŋkaŋ itkaŋ u ŋode yäwerut; Äbut! yäk. Äma ekäni u äŋnak-äŋnakta tuŋum täŋ moretak. Bulimäkau ba tom ätu däpmäŋpäŋ peŋ tamitak yäk. Äŋnak-äŋnak mähemitä man ude yäweränkaŋ kuneŋ.
4 Enviou ainda outros servos, dizendo: “Digam aos convidados: Eis que já preparei o meu banquete; os meus bois e animais da engorda já foram abatidos, e tudo está pronto; venham para a festa.”
5 Eruk epän ämaniye u päŋku yäwetneŋo upäŋkaŋ nämo nadäŋ yämineŋ. Täŋpäŋ ini-ini kuŋtäŋpä kuneŋ. Kubäwä ketem epäni-ken kwek. Kubäwä moneŋ epäni-ken kwek.
5 Mas os convidados não se importaram e se foram, um para o seu campo, outro para o seu negócio.
6 Ätuwä epän äma u yepmäŋitpäŋ komi yämiŋpäŋ kumäŋ-kumäŋ däpneŋ.
6 Outros, agarrando os servos, os maltrataram e mataram.
7 Täŋirä äma ekäni unitä biŋam nadäŋpäŋ kokwawak taŋi täŋpäŋ komi ämaniye yäwet-pewän päŋku äma kumäŋ-kumäŋ däpani u yori nikek wärämutpäŋ äma u kudup däpmäŋ paotneŋ.
7 — O rei ficou furioso e, enviando as suas tropas, exterminou aqueles assassinos e incendiou a cidade deles.
8 Täŋpäkaŋ mäden äma ekäni unitä epän ämaniye ätu yäwerek; Tom ketem yäpmäŋpäŋ pero ŋo jop itkaŋ yäk. Äma pengän man pewa kuŋkuŋo u nämo ämnayäŋ. Äŋnak-äŋnak täyat ŋo äma udewanita biŋam nämo täyat yäk.
8 Então disse aos seus servos: “A festa está pronta, mas os convidados não eram dignos.
9 Unita in päŋku kädet moräk-ken ämawebe ittäŋ kukaŋ u yämagut yäpmäŋ äbäkaŋ ketem penta kaŋ näna! yäk.
9 Vão, pois, para as encruzilhadas dos caminhos e convidem para o banquete todos os que vocês encontrarem.”
10 Eruk man ude yäwet-pewän päŋku kädet miŋin ba itpäŋ-nadäk täŋpani-ken ämawebe jopi täga ba waki bok yämagut päbä yepmaŋpä yot äŋnak-äŋnak täneŋ-ken u tokŋeŋ moreneŋ.
10 E, saindo aqueles servos pelas estradas, reuniram todos os que encontraram, maus e bons; e a sala do banquete ficou cheia de convidados.
11 Ämawebe ude tokŋeŋ moreŋpäŋ irirä äma ekäni uwä u yabäwayäŋ yot u gänaŋ äroŋpäŋ käwek; Äma kubä kadäni unitäŋo tek nämo täŋkaŋ äbeko irirän.
11 — Mas, quando o rei entrou para ver os que estavam à mesa, notou ali um homem que não trazia veste nupcial
12 Kaŋkaŋ iwerek; Notnapak! Gäk imata kadäni ŋonitäŋo tek nämo täŋkaŋ äbäno ŋo maŋit itan? Ude yäwänä man kowata kubä nämo iwerek.
12 e perguntou-lhe: “Amigo, como você entrou aqui sem veste nupcial?” E ele emudeceu.
13 Täŋpänkaŋ äma ekäni unitä epän ämaniye ätu yäwerek; Äma ŋo iŋitpäŋ yentä keri kuroŋi pädät täŋpäŋ bipmäŋ urani gänaŋ maŋpä kut! yäk. Bipmäŋ urani gänaŋ u itkaŋ konäm butewaki terak meni kaŋ jiwätpeŋ it yäpmäŋ ärowän yäk.
13 Então o rei ordenou aos serventes: “Amarrem os pés e as mãos dele e atirem-no para fora, nas trevas; ali haverá choro e ranger de dentes.”
14 Jesutä man wärani u yäŋ paotpäŋ ŋode yäwetkuk; Bureni täwera. Anutu täŋo mantä ämawebe mäyap yämagut täyak upäŋkaŋ yarä-gänpäŋ inita biŋam api yäpek.
14 Porque muitos são chamados, mas poucos são escolhidos.
15 — ausente —
15 Então os fariseus se retiraram e consultaram entre si como surpreenderiam Jesus em alguma palavra.
16 — ausente —
16 E enviaram-lhe discípulos, juntamente com os herodianos, para lhe dizer: — Mestre, sabemos que o senhor é verdadeiro e que ensina o caminho de Deus de acordo com a verdade, sem se importar com a opinião dos outros, porque não olha para a aparência das pessoas.
17 Unita niweri nadäna; Nin Juda naniktä Rom gapmanta takis moneŋ imikta nintäŋo baga mantä yäjiwät täyak ba nämo?
17 Assim sendo, diga-nos o que o senhor acha: é lícito pagar imposto a César ou não?
18 Yäwäwä Jesutä nadäk-nadäki-ken yabäŋpäŋ-nadäŋkaŋ yäwetkuk; Wa! In äma jop manman yäwani. Imata jopman yäŋnäkŋatkaŋ?
18 Mas Jesus, percebendo a maldade deles, respondeu:
19 Eruk, moneŋ kubä namä käwa yäk. Yäwänä moneŋ kubä imiŋkuŋ.
19 Mostrem-me a moeda do imposto. Trouxeram-lhe um denário.
20 Täŋirä yäwet yabäŋkuk; Moneŋ ŋo terak netä täŋo iŋami dapun ba wäpitä itak?
20 E Jesus lhes perguntou:
21 Yäwänä iwetkuŋ; Rom gapman täŋo intäjukun äma Sisa unitäŋotä itak yäk. Yäwäwä Jesutä yäwetkuk; Eruk ket ŋode nadäwut; In imaka Rom gapmanta imikta yäwani u inita kaŋ imut. Täŋ, imaka imaka Anututa imikta yäwani u Anututa kaŋ imut yäk.
21 Eles responderam: — De César. Então Jesus lhes disse:
22 Ude yäwänkaŋ kikŋutpäŋ nadäwätäk täŋpäŋä kuŋtäŋpä kuŋkuŋ.
22 Ouvindo isto, se admiraram e, deixando-o, foram embora.
23 Kepma ugän äma ätu Satyusi äbotken naniktä Jesuken äbuŋ. (Satyusi äma uwä kumbani-ken nanik akukakuk nämo pätak yäŋ nadäk täŋkuŋonik.)
23 Naquele dia, alguns saduceus, que dizem não haver ressurreição, aproximaram-se de Jesus e lhe perguntaram:
24 Eruk abäŋpäŋ Jesu ŋode iwet yabäŋkuŋ; Yäwoŋärewani äma, Mosestä ninta man kudän ŋode täŋ nimiŋkuk; Äma kubätä webe yäpmäŋpäŋ komenita yeri kubä nämo bäyaŋkaŋ kumäŋirän monänitä webeni kajat yäpmäŋpäŋ tuänita biŋam yeri bäyaŋ imek yäŋ yäŋkuk.
24 — Mestre, Moisés disse: “Se alguém morrer, não tendo filhos, o irmão desse homem deve casar com a viúva e gerar descendentes para o falecido.”
25 U nadäŋiri manbiŋam kubä ŋode gäwetna nadä; Bianä ini buap 7 itkuŋo uwä tuänitä webe kubä yäpmäŋpäŋ yeri kubä nämo peŋkaŋ kumbuk.
25 Ora, havia entre nós sete irmãos. O primeiro, tendo casado, morreu e, não tendo descendência, deixou sua mulher para seu irmão.
26 Täŋirän monänitä webe ugänpäŋ yäpuk. Yäpmäŋpäŋ udegän yeri kubä nämo peŋkaŋ kumbuk. Kumäŋirän gwekitä webe ugänpäŋ koreŋpäŋ udegän yeri kubä nämo peŋkaŋ kumbuk. Kumäŋirän awänitä webe kajat ini ugänpäŋ yäpuk. Udegän udegän buap 7 uwä webe ugänpäŋ yäpmäŋpäŋ yeri kubä nämo peŋkaŋ kumän-tagän kumbuŋ.
26 O mesmo aconteceu com o segundo, com o terceiro, até o sétimo.
27 Täŋkaŋ äpiyetä kumäŋirä webeni kajat udegän mäden kumbuk.
27 Por fim, depois de todos, morreu também a mulher.
28 Eruk, kumbanitä akukakuk kadäni webe uwä netäta biŋam api täŋpek? yäŋ iwetkuŋ.
28 Portanto, na ressurreição, de qual dos sete ela será esposa? Porque todos casaram com ela.
29 Ude iweräwä Jesutä yäwetkuk; In Anutu täŋo man kudän täwani ba Anutu täŋo kehäromita guŋ takinik täk täkaŋ. Mebäri unita in nadäk-nadäk goret nadäkaŋ!
29 Jesus respondeu:
30 Ittäŋgän kumbani-ken naniktä akuŋpäŋ ämawebe u nädapi nämo api täneŋ. Aŋero kunum gänaŋ itkaŋ uwä webe yäpmäk-yäpmäk nämo täk täkaŋ ude ämawebe jop api itneŋ.
30 Porque, na ressurreição, nem casam, nem se dão em casamento, mas são como os anjos no céu.
31 Kumbani-ken naniktä akukakukta yäkaŋ unita ŋode täwetat; Mosestä man bian kudän täŋkuko u nämo daniŋpäŋ nadäk täkaŋ ba?
31 Quanto à ressurreição dos mortos, vocês nunca leram o que Deus disse a vocês:
32 Anututä Moses ŋode iwetkuk; Näk Abraham, Aisak, Jekop täŋo Anututä itat yäŋ yäŋkuk. Anututä ude iwetkuko unita ŋode nadäwut; Anutu u kumbani täŋo Anutu nämo. Uwä kodak irani täŋo Anutu. Unita inä ämatä kumäŋpeŋ u kädagän kuk täkaŋ yäŋ yäk täkaŋ uwä goret-inik yäk täkaŋ.
32 “Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó”? Ele não é Deus de mortos, e sim de vivos.
33 Jesutä man ude yäŋirän ämawebe päke itkuŋo unitä nadäŋkaŋ kikŋutpäŋ nadäwätäk pähap täŋkuŋ.
33 Ouvindo isto, as multidões se maravilhavam da sua doutrina.
34 Jesutä man ude yäweränä Satyusi äma unitä manta wäyäkŋeŋpäŋ kuŋirä Parisi ämatä biŋam u nadäŋpäŋ ämaniye yäŋporiŋ yäpmäŋ Jesutä itkuk-ken u ahäŋ imiŋkuŋ.
34 Entretanto, os fariseus, sabendo que Jesus havia silenciado os saduceus, reuniram-se em conselho.
35 Ahäŋ imiŋpäŋ noripak kubä, Baga manta mebäri nadäwani u imaka, penta itkuŋ.
35 E um deles, intérprete da Lei, querendo pôr Jesus à prova, perguntou-lhe:
36 Äma unitä Jesu ŋode iwet yabäŋkuk; Yäwoŋärewani äma, Anututä man kädet peŋ nimiŋkuko u jide unitä intäjukun itak?
36 — Mestre, qual é o grande mandamento na Lei?
37 — ausente —
37 Jesus respondeu:
38 — ausente —
38 Este é o grande e primeiro mandamento.
39 Ba kubä ŋode; Gäkŋata nadäk täyan udegän notkayeta nadäŋ yämen.
39 E o segundo, semelhante a este, é: “Ame o seu próximo como você ama a si mesmo.”
40 Man yarä ŋonitä man Mosestä kudän täwani ukät profet bianitä kudän täwani unitäŋo doni ude itkamän.
40 Destes dois mandamentos dependem toda a Lei e os Profetas.
41 Täŋpäkaŋ Parisi äma Jesu-kät pen irirä Jesutä ŋode yäwet yabäŋkuk;
41 Estando reunidos os fariseus, Jesus lhes perguntou:
42 In Anutu täŋo iwoyäwani Kristo unita jide nadäkaŋ? U netä täŋo orani? Yäweränä iwetkuŋ; Kristo u Devit täŋo orani yäŋ nadäk täkamäŋ yäk.
42 — O que vocês pensam do Cristo? De quem é filho? Eles responderam: — De Davi.
43 Ude yäwäwä Jesutä yäwetkuk; Ude nämo. Inä Kristo u Devit täŋo orani jopi kubä, komen ämagän yäŋ yäk täkaŋ upäŋkaŋ Devit imata Ekänina yäŋ iwetkuk? Anutu täŋo Munapiktä nadäk-nadäk imänkaŋ Devittä ŋode yäŋkuk;
43 E Jesus perguntou:
44 Ekäni Anututä Ekänina ŋode iwerirän nadäŋkut;
44 “Disse o Senhor ao meu Senhor:
45 Eruk u kawut! Devit ini uwä Kristota Ekänina yäŋ yäŋkuko unita imata Kristo u Devit täŋo orani jopi kubä yäŋ yäk täkaŋ?
45 — Portanto, se Davi o chama de Senhor, como ele pode ser filho de Davi?
46 Jesutä ude yäwän nadäŋpäŋ Parisi ämatä kowata man kubä täga nämo iwetne yäŋ nadäŋkuŋ. Ba Jesu täŋo kehäromi täga nämo yäpmäŋ äpne yäŋ nadäŋpäŋ man wari nämo iwetkuŋ.
46 E ninguém podia lhe responder uma palavra; e a partir daquele dia ninguém mais ousou fazer perguntas.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.