Marcos 10
Anutu Täŋo Man (IOU) vs NVT
1 Jesutä Kapeneam kome peŋpeŋ kuŋtäŋgän Judia komeken Jodan ume udude käda ahäŋkuk. Päŋku u irirän äma bumta ukädatä-ukädatä äbuŋ. Äbäwä täk täŋkuko udegän man yäwetpäŋ yäwoŋärek täŋkuk.
1 Então Jesus deixou Cafarnaum e foi para a região da Judeia, a leste do rio Jordão. Mais uma vez, multidões se juntaram ao seu redor e, como de costume, ele as ensinava.
2 Yäwetpäŋ yäwoŋärek täŋ irirän Parisi äma ätutä äbäŋpäŋ Jesu yäŋikŋatta ŋode iwet yabäŋkuŋ; Nintäŋo baga man kudän täwanitä jide yäyak? Äma kubätä webeni yäŋiwareko uwä tägawek ba nämo?
2 Alguns fariseus vieram e tentaram apanhar Jesus numa armadilha com a seguinte pergunta: “Deve-se permitir que um homem se divorcie de sua mulher?”.
3 Yäwäwä yäwetkuk; Orajin pähap Moses uwä unita yäŋpäŋ baga man jide täwetkuk?
3 Jesus respondeu: “O que Moisés disse na lei a respeito do divórcio?”.
4 Yäweränä iwetkuŋ; Mosestä ŋode niwetkuk; Äma kubätä webeni yäŋiwarayäŋ nadäŋpäŋä webena yäŋiwatat ubayäŋ yäŋ kudän täŋpäŋ imiŋkaŋ uyaku täga yäŋ-iwarek yäŋ niwetkuk.
4 “Ele o permitiu”, responderam os fariseus. “Disse que um homem poderia dar à esposa um certificado de divórcio e mandá-la embora.”
5 Yäwäwä yäwetkuk; Moses uwä gwäkjin täpäni pähap unita baga man u kudän täŋ tamiŋkuk yäk.
5 Jesus, porém, disse: “Moisés escreveu esse mandamento porque vocês têm o coração duro,
6 Upäŋkaŋ bian-inik yäput peŋpäŋ Anututä ämawebe pewän ahäŋkuŋ-ken äma bok, webe bok täŋ yepmaŋkuk.
6 mas ‘Deus os fez homem e mulher’ desde o princípio da criação.
7 — ausente —
7 ‘Por isso o homem deixa pai e mãe e se une à sua mulher,
8 — ausente —
8 e os dois se tornam um só’. Uma vez que já não são dois, mas um só,
9 Anututä kubägän topmäŋpäŋ yepmaŋkuko uwä ämatä täga nämo yäpmäŋ danineŋ yäk.
9 que ninguém separe o que Deus uniu”.
10 Ude yäwet paotpäŋ iwaräntäkiye-kät yotken kuŋkuŋ. Kuŋpäŋ iwaräntäkiye Jesutä man yäŋkuko unitäŋo mebäri nadäkta iwet yabäŋkuŋ.
10 Mais tarde, quando Jesus estava em casa com seus discípulos, eles tocaram no assunto outra vez.
11 Iwet yabäŋirä Jesutä mebäri ŋode yäwetkuk; Äma kubätä webeni yäŋiwatpäŋ kubä yäpeko uwä kubokäret kädet täyak ubayäŋ.
11 Jesus respondeu: “Quem se divorcia de sua esposa e se casa com outra mulher comete adultério contra ela.
12 Ba webenitä äpi kakätäŋpäŋ kubä yäpeko uwä udegän kubokäret kädet täyak ubayäŋ.
12 E, se a mulher se divorcia do marido e se casa com outro homem, comete adultério”.
13 Täŋpäŋ ämawebetä nanakiye Jesuken yämagut yäpmäŋ äbuŋ, Jesutä keri gupi terak pewän yäŋpäŋ. Yäpmäŋ äbäŋirä iwaräntäkiyetä yabäŋ yäŋkuŋ.
13 Certo dia, trouxeram crianças para que Jesus pusesse as mãos sobre elas, mas os discípulos repreendiam aqueles que as traziam.
14 Ude täŋirä Jesu koki wawäpäŋ yäwetkuk; In yabä kätäwä iroŋiroŋi näkken äbut. Nämo yäjiwätneŋ. Ämawebe iroŋiroŋi ŋodewani äworeŋpäŋ kuŋat täkaŋ uwä Anututä bureni yabäŋ yäwat täyak.
14 Ao ver isso, Jesus ficou indignado com os discípulos e disse: “Deixem que as crianças venham a mim. Não as impeçam, pois o reino de Deus pertence aos que são como elas.
15 Unita näk bureni-inik täwetat; Anututä intäjukun it tamiŋpäŋ tabäŋ täwatta iroŋiroŋitä nadäk täkaŋ ude nämo nadänayäŋ täŋo uwä nämoinik api tabäŋ täwarek yäk.
15 Eu lhes digo a verdade: quem não receber o reino de Deus como uma criança de modo algum entrará nele”.
16 Ude yäwetpäŋ iroŋiroŋi yäpmäŋ äbuŋo u bäyaŋ yämiŋpäŋ keri kubäkubä terak peŋkaŋ Anututä watäni it yämikta yäŋapik man yäŋ yämiŋkuk.
16 Então tomou as crianças nos braços, pôs as mãos sobre a cabeça delas e as abençoou.
17 Jesu akumaŋ kwayäŋ täŋirän äma kubätä bäräŋeŋ päŋku ahäŋ imiŋkuk. Ahäŋ imiŋpäŋ gukut imäpmok täŋpäŋ iwetkuk; Yäwoŋärewani äma siwoŋi, näk kädet jide u iwatpäŋ irit kehäromi kaŋ yäpet?
17 Quando Jesus saía para Jerusalém, um homem veio correndo em sua direção, ajoelhou-se diante dele e perguntou: “Bom mestre, que devo fazer para herdar a vida eterna?”.
18 Yäwänä Jesutä iwetkuk; Imata äma siwoŋi yäŋ näwetan? Anutu kubä ugän siwoŋi yäk.
18 “Por que você me chama de bom?”, perguntou Jesus. “Apenas Deus é verdadeiramente bom.
19 Gäk Anutu täŋo baga man ŋode nadätan; Gäk äma kumäŋ-kumäŋ nämo uren, kubokäret nämo täŋpen, kubota nämo täŋpen, jopman nämo yäwen, äma täŋyäkŋatpäŋ imaka kubä jop nämo yäpen, meŋka nanka oraŋ yämen yäk.
19 Você conhece os mandamentos: ‘Não mate. Não cometa adultério. Não roube. Não dê falso testemunho. Não engane ninguém. Honre seu pai e sua mãe’.”
20 Ude iweränä äma unitä kowata iwetkuk; Yäwoŋärewani äma, näk kädet näwetan u kudup iroŋiken umunitä pen iwat yäpmäŋ äbätat yäk.
20 O homem respondeu: “Mestre, tenho obedecido a todos esses mandamentos desde a juventude”.
21 Ude iwerirän Jesutä kaŋpäŋ butewaki nadäŋ imiŋpäŋ iwetkuk; Imaka kubägän nämo täŋkun. Gäk kuŋkaŋ tuŋumka kudup yäniŋ kireŋpäŋ moneŋ yäpmäŋkaŋä äma jäwärita kaŋ yämi. Ude täŋpayäŋ täno uwä kunum gänaŋ tuŋum tägagämän api korewen yäk. Eruk ude täŋ moreŋkaŋ äbä näk kaŋ näwat!
21 Com amor, Jesus olhou para o homem e disse: “Ainda há uma coisa que você não fez. Vá, venda todos os seus bens e dê o dinheiro aos pobres. Então você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me”.
22 Jesutä ude iweränkaŋ moneŋ tuŋum päke unita bänepitä nadäŋ bäräp taŋi täŋtäŋ kuŋkuk.
22 Ao ouvir isso, o homem ficou desapontado e foi embora triste, pois tinha muitos bens.
23 Kuŋirän Jesutä iwaräntäkiye yabäŋpäŋ yäwetkuk; Tuŋum ämatä Anutu gämori-ken itkaŋ unitäŋo kaŋiwat yewa gänaŋ ärokta täŋburut täk täkaŋ yäk.
23 Jesus olhou ao redor e disse a seus discípulos: “Como é difícil os ricos entrarem no reino de Deus!”.
24 Yäweränä iwaräntäkiyetä man u nadäŋpäŋä kikŋutpäŋ nadäwätäk täŋ irirä Jesutä äneŋi yäwetkuk; Nanaknaye, äma udewani Anutu täŋo kaŋiwat yewa gänaŋ ärokta pipiri-inik täk täkaŋ yäk.
24 Os discípulos se admiraram de suas palavras. Mas Jesus disse outra vez: “Filhos, entrar no reino de Deus é muito difícil.
25 In jide nadäkaŋ? Tom pähap kubä wäpi kameri u gänaŋ täpuri-ken täga ärowek? Nämo, u käjiŋ täwek yäk. Tuŋum äma udegän, Anututä intäjukun it yämiŋpäŋ yabäŋ yäwatta api täŋburut täneŋ yäk.Tom pähap kubä wäpi kameri|src="Camels d.jpg" size="span" loc="Top of page" copy="Urs Wegmann" ref="Mk 10:25"
25 É mais fácil um camelo passar pelo buraco de uma agulha que um rico entrar no reino de Deus”.
26 Ude yäŋirän iwaräntäkiyetä bumta kikŋutpäŋ ini-tägän yäŋkuŋ; Wära! Anututä äma moneŋ ikek bäräŋeŋ nämo api yämagurek yäŋ yäyan upäŋ äma jopi nin ŋodewani jide täŋpäŋ irit kehäromi api kaŋ-ahäne?
26 Perplexos, os discípulos perguntaram: “Então quem pode ser salvo?”.
27 Ude yäwäwä Jesutä yabäŋpäŋ yäwetkuk; Ämatä ini-tägän täga nämo äroneŋ. Upäŋkaŋ ämatä ini täga nämo tänaŋi u kudup Anututä täga täŋpek yäk.
27 Jesus olhou atentamente para eles e respondeu: “Para as pessoas isso é impossível, mas não para Deus. Para Deus, tudo é possível”.
28 Man ude nadäŋpäŋ Pitatä Jesu iwetkuk; Nibä yäk. Nin imaka imakanin kudup mäde ut yämiŋpäŋ gäk gäwatkumäŋo ŋo yäk.
28 Então Pedro começou a falar: “Deixamos tudo para segui-lo”.
29 — ausente —
29 Jesus respondeu: “Eu lhes garanto que todos que deixaram casa, irmãos, irmãs, mãe, pai, filhos ou propriedades por minha causa e por causa das boas-novas
30 — ausente —
30 receberão em troca, neste mundo, cem vezes mais casas, irmãos, irmãs, mães, filhos e propriedades, com perseguição, e, no mundo futuro, terão a vida eterna.
31 Ude yäŋpäŋ yäwetkuk; Äma apiŋo wäpi biŋam ikek intäjukun itkaŋ u mäyaptä mäde käda kwäkaŋ ämawebe apiŋo äpani itkaŋ unitä wäpi biŋam ikek intäjukun api itneŋ yäŋ yäwetkuk.
31 Contudo, muitos primeiros serão os últimos, e muitos últimos serão os primeiros”.
32 Eruk Jesu Jerusalem yotpärare-ken ärowayäŋ nadäŋpäŋ iwaräntäkiye yäwänkaŋ penta äroŋkuŋ. Äroŋpäŋ Jesu intäjukun kuŋirän iwaräntäkiye mäden iwatkaŋ nadäwätäk pähap täŋkuŋ. Täŋirä ämawebe ätu yäwatkuŋo u bumta umuntaŋkuŋ. Eruk, bian täk täŋkuko udegän Jesutä iwaräntäkiye 12 inigän yäŋ-yäkŋat päŋku ini terak imaka kämi api ahäŋ imeko unita man ŋode yäwetkuk;
32 Por esse tempo, subiam para Jerusalém, e Jesus ia à frente. Os discípulos estavam muito admirados, e o povo que os seguia tinha grande temor. Jesus chamou os Doze à parte e, mais uma vez, começou a descrever tudo que estava prestes a lhe acontecer.
33 — ausente —
33 “Ouçam”, disse ele. “Estamos subindo para Jerusalém, onde o Filho do Homem será traído e entregue aos principais sacerdotes e aos mestres da lei. Eles o condenarão à morte e o entregarão aos gentios.
34 — ausente —
34 Zombarão dele, cuspirão nele, o açoitarão e o matarão, mas depois de três dias ele ressuscitará.”
35 Täŋpäŋ Sebedi täŋo nanakiyat Jems kenta Jontä Jesu päŋku iwetkumän; Ärowani, nek imaka kubäta yäŋapidayäŋ nadäŋpeŋ äbäkamäk yäk.
35 Então Tiago e João, filhos de Zebedeu, vieram e falaram com ele: “Mestre, queremos que nos faça um favor”.
36 Yäwänä yäwetkuk; Jide täŋ nimän yäŋ nadäkamän?
36 “Que favor é esse?”, perguntou ele.
37 Yäwänä äma yarä unitä iwetkumän; Gäk kämi ekäni ärowani epmäget ikek täŋpäŋ iriri nek kubätä järapka bure käda kubätä järapka käpmäk käda wäpnek biŋam nikek kaŋ itda yäk.
37 Eles responderam: “Quando o senhor se sentar em seu trono glorioso, queremos nos sentar em lugares de honra ao seu lado, um à sua direita e outro à sua esquerda”.
38 Ude yäwänä Jesutä yäwetkuk; Ek mebäri ket nämo nadäŋkaŋ yäkamän yäk. Ume jägämi näkä näŋpayäŋ täyat u ek udegän täga api nädeŋ? Ba ume kädäp ikek ärurayäŋ täyat uwä ek udegän täga api ärutdeŋ?
38 Jesus lhes disse: “Vocês não sabem o que estão pedindo! São capazes de beber do cálice que beberei? São capazes de ser batizados com o batismo com que serei batizado?”.
39 Ude yäwet yabäwänä yäŋkumän; E, nek ude täga api tädek yäk. Yäwänä Jesutä ŋode yäwetkuk; Bureni, ume jägämi näŋpayäŋ täro uwä api nädeŋ. Ba ume kädäp ikek ärurayäŋ täro uwä api ärutdeŋ yäk.
39 “Somos!”, responderam eles. Então Jesus disse: “De fato, vocês beberão do meu cálice e serão batizados com o meu batismo.
40 Upäŋkaŋ näk järapna kukŋi kukŋi itdayäŋ näwetkamän unita näkä täwetnaŋi nämo. U äma Anututä bägup u itta iwoyäwani unitägän api itneŋ yäk.
40 Não cabe a mim, no entanto, dizer quem se sentará à minha direita ou à minha esquerda. Esses lugares serão daqueles para quem eles foram preparados”.
41 Jems kenta Jontä ude yäŋirän iwaräntäkiye ätutä nadäwä waŋkuŋ.
41 Quando os outros dez discípulos ouviram o que Tiago e João haviam pedido, ficaram indignados.
42 Täŋpäkaŋ Jesutä iwaräntäkiye yäŋpewän äbäpäŋ ŋode yäwetkuk; In nadäkaŋ? Guŋ äbot täŋo intäjukun ämatä ämawebeniye ärowani täŋ yämikta gäripi nadäk täkaŋ. Ba unitäŋo äma ekäni ekänitä ämawebe epän ämaniye ude yäpmäŋ kuŋat täkaŋ.
42 Então Jesus os reuniu e disse: “Vocês sabem que os que são considerados líderes neste mundo têm poder sobre o povo, e que os oficiais exercem sua autoridade sobre os súditos.
43 — ausente —
43 Entre vocês, porém, será diferente. Quem quiser ser o líder entre vocês, que seja servo,
44 — ausente —
44 e quem quiser ser o primeiro entre vocês, que se torne escravo de todos.
45 Imata, Äma Bureni-inik uwä udegän, ämawebe täŋo watä epän äma ude irekta äpuk. Uwä ämawebetä watä epän täŋ imikta nämo äpuk. Nämo! U gupi iniŋ kireŋpäŋ kumäŋirän ämawebe mäyap wakiken nanik ketäreŋpäŋ inita biŋam yäpayäŋ äpuk.
45 Pois nem mesmo o Filho do Homem veio para ser servido, mas para servir e dar sua vida em resgate por muitos”.
46 Kuŋtäŋgän Jesu iwaräntäkiye-kät Jeriko yotpärare-ken ahäŋkuŋ. Ahäŋpäŋ u irepmitpeŋ kuŋirä mädeni-ken ämawebe mäyaptä yäwatkuŋ. Kuŋtäŋgän kädet moräki-ken äma jäwäri dapuri tumbani kubä itkuko u wäpi Batimeus, Timeus täŋo nanaki. Äma uwä kädet gägäni-ken itkaŋ moneŋta yäŋapiŋ ittäŋgän nadäŋkuk;
46 Então chegaram a Jericó. Quando Jesus e seus discípulos saíam da cidade, uma grande multidão os seguiu. Um mendigo cego chamado Bartimeu, filho de Timeu, estava sentado à beira do caminho.
47 Jesu Nasaret nanik äbätak yäŋ yäŋirä. Ude nadäŋpäŋä gera taŋi ŋode yäŋkuk; Jesu, Devit täŋo orani, butewaki nadäŋ nam! yäk.
47 Quando Bartimeu soube que Jesus de Nazaré estava perto, começou a gritar: “Jesus, Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
48 Ude iwerirän ämawebe mäyaptä iniŋ bitnäŋpäŋ iwetkuŋ; Kum isi. Man yäweno! Yäŋirä gwäk pimiŋpäŋ ehuranigän yäŋkuk; Jesu, Devit täŋo orani, butewaki nadäŋ nam! yäk.
48 Muitos lhe diziam aos brados: “Cale-se!”. Ele, porém, gritava ainda mais alto: “Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
49 Yäŋirän Jesutä nadäŋpäŋ uterakgän täpäneŋ itpäŋ yäŋkuk; Iwet-pewä äbän! yäk. Ude yäwänä dapuri tumbani unita gera yäŋpäŋ iwetkuŋ; Bänep täga nadäŋpäŋ aku! yäk. Jesu gäka yäyak!
49 Quando Jesus o ouviu, parou e disse: “Falem para ele vir aqui”. Então chamaram o cego. “Anime-se!”, disseram. “Venha, ele o está chamando!”
50 Eruk, ude yäwäwä tek punin nanik yäŋopmäŋ maŋpän kwäpeŋ bäräŋeŋ akumaŋ Jesuken äbuk.
50 Bartimeu jogou sua capa para o lado, levantou-se de um salto e foi até Jesus.
51 Ude täŋpänä Jesutä iwetkuk; Ima täŋ namän yäŋpäŋ näka gera yäyan? Ude iweränä dapuri tumbani unitä yäŋkuk; O Yäwoŋärewani äma, näk dapun äneŋi ijikta nadätat yäk.
51 “O que você quer que eu lhe faça?”, perguntou Jesus. O cego respondeu: “Rabi,
52 Yäwänä Jesutä iwetkuk; Täga, kuyi! Bänepkatä nadäŋ namikinik täyan unita tägatan yäk. Iwerirän uterakgän dapun äneŋi ijiwän kwäpäŋ Jesu iwarän täŋkuk.
52 Jesus lhe disse: “Vá, pois sua fé o curou”. No mesmo instante, o homem passou a ver e seguiu Jesus pelo caminho.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.