Lucas 24
Anutu Täŋo Man (IOU) vs AAI
1 Täŋpäkaŋ Sande tamimaŋ-inik webe ukeŋo imaka käbäŋi tägatäga täŋtuŋum taŋpäŋ peŋkuŋo u yäpmäŋkaŋ Jesu äneŋkuŋ-ken kuŋkuŋ.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Päŋku ahäŋpäŋ kaŋkuŋ; Mobä pähap u yäpmäŋ keweŋkuŋo parirän.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 — ausente —
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 — ausente —
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Täŋirän webe kwayak unitä bumta umuntaŋpäŋ iŋami komen yäpä äpmoŋpäpäŋ patkuŋ. Parirä äma yarä unitä yäwetkumän; In kumbani komeken ŋo imata kodak iranita wäyäkŋeŋ itkaŋ?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 U ŋo nämo itak, akumaŋ kuk yäk. Galili komeken itkaŋ man ŋode täwetkuko unita guŋ taŋkuŋ?
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 Uwä ŋode täwetkuk; Äma Bureni-inikä, äma waki täŋpani keri-ken pewäkaŋ päya kwakäp terak utpäŋ äneŋpäkaŋ kepma yaräkubä täreŋirän Anututä äneŋi yäpmäŋ päŋaku api tewek yäŋ täwetkuk.
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Ude yäŋirän webe kwayak u nadäŋpäŋ yäŋkuŋ; Bureni, nadäkamäŋ! yäk.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Ude yäŋpäŋ awaŋ u peŋpeŋ päŋku iwaräntäkiye 11 ukät ämawebe ätukät biŋami yäwetkuŋ.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 — ausente —
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 — ausente —
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Upäŋkaŋ Pitatä akumaŋ awaŋken bäräŋeŋ päŋku awaŋ gänaŋ umu okäreŋpäŋ tek Jesu gupi uwäk täŋpäŋ äneŋkuŋo ugänpäŋ kaŋkuk. Ude kaŋpäŋ nadäwätäk pähap täŋtäŋ äneŋi kuŋkuk.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Täŋpäŋ kepma ukengän iwaräntäki yarätä Emeus yotpärare-ken kuŋkumän. Emeus u Jerusalem yotpärare dubini-ken itkuk, 10 kilomitas ude.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Kädet kuŋit kuŋit imaka Jesuken ahäŋkuko unita man yäŋpäŋ-nadäk täŋtäŋ kuŋkumän.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Yäŋpäŋ-nadäk täŋtäŋ kuŋirän Jesu ini äma yarä u dubini-ken ahäwänkaŋ penta kuŋkuŋ.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Täŋpäkaŋ äma yarä u Jesu kaŋkumäno upäŋkaŋ u Jesu yäŋ siwoŋi nämo kawän täreŋkuŋ.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Ude täŋirän Jesutä yäwet yabäŋkuk; Ek imatäken manpäŋ yäŋpäŋ-nadäk täŋtäŋ kuŋatkamän? Yäwänä äma yarä uwä päŋku täpäneŋpäŋ itpäŋ butewaki iŋami dapun ijiŋkumän.
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Täŋkaŋ äma yarä u kubä wäpi Kliopas unitä iwetkuk; Gäk kome kubäken nanik käwep unita Jerusalem yotpärare-ken kudän ahäŋkuko u nämo kaŋpäŋ nadäŋkun.
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Yäwänä Jesutä yäwetkuk; Imatäkenta yäkamän? Yäwänä yarä unitä iwetkumän; Jesu Nasaret yotpärare-ken nanik unitäŋo manbiŋam yäk. U profet pähap. U Anutu ba ämawebe iŋamiken imaka kehäromi nikek yäŋpäŋ-täk täŋ yäpmäŋ äbäk täŋkukonik yäk.
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Upäŋkaŋä nintäŋo äma ekäni ekäni-kät bämop äma intäjukun täŋpani unitä kumäkta yäŋtäreŋ imiŋpäŋ manken teŋpäŋ päya kwakäp terak utpewä kumbuk.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Unitä Isrel äbot nin Rom gapman täŋo keri-ken nanikpäŋ nimagutta yäwani yäŋ nadäŋkumäŋopäŋ u kawut, utpewä kumäŋirän edap yaräkubä täretak ŋo yäk.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Täŋpäkaŋ apiŋo tamimaŋ ninken nanik webe ätutä manbiŋam inide kubä niweraŋ yäk.
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 Uwä tamiinik Jesu äneŋkuŋ-ken kuŋpäŋ Jesu täŋo komegupta kawä waŋ yäk. Täŋkaŋ äneŋi äyäŋutpeŋ päbä ŋode niweraŋ; Aŋero yarätä ahäŋ nimiŋpäŋ Jesu kodak taŋpeŋ akumaŋ kuk yäŋ niweramän yäk.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Eruk man u nadäŋpäŋ nininken äbotken nanik ätutä awaŋken päŋku webetä yäŋo udegän kaŋ yäk. Upäŋkaŋ Jesu nämo kaŋ-ahäŋ.
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Man ude iweränä Jesutä yäwetkuk; Yäke! Inä guŋ bureni-inik! Profettä man yäŋpäŋ kudän täŋkuŋo u in imata täŋguŋ taŋpäŋ bänep nadäwätäk täŋpäŋ nadäkinik nämo täkaŋ?
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Profettä ŋode yäŋkuŋ; Kristo u komi mebäri mebäri nadäŋpäŋ kumäkta yäwani. Komi u nadäŋkaŋ eruk, epmäget peŋyäŋek ikek kunum gänaŋ api ärowek yäŋ yäŋkuŋ.
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Jesutä ude yäŋpäŋ man kudup inita, Moses ba profet mäden ahäwanitä Anutu täŋo man terak kudän täŋkuŋo unitäŋo mebäri kudup yäŋkwawa taŋ yämiŋkuk.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Eruk, kuŋtäŋgän Emeus yotpärare keräp taŋkuŋ. Täŋpäŋ Jesutä yotpärare u irepmitpeŋ kwayäŋ täŋkuk.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Ude täŋpänä äma yarä unitä iwetkumän; Kweno yäk. Kome bipayäŋ unita nekkät penta ŋogän itna yäk. Ude iwerän nadäŋ yämänkaŋ eŋi gänaŋ penta päro itkuŋ.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Äroŋpäŋ ketem nänayäŋ maŋitkuŋ. Maŋit itkaŋ Jesutä käräga kubä yäpmäŋpäŋ tokätkaŋ Anutu bänep täga man iwetpäŋ äma yarä unita yämiŋkuk.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Ude täŋpänkaŋ Anututä nadäŋ yämiŋirän eruk U Jesu yäŋ kawän täreŋkuŋ. Kawän tärewäkaŋ uterakgän Jesu ini ugän paotkuk.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Täŋpänkaŋ yarä u ini-tägän näwetgäwet täŋpäŋ yäŋkumän; Bureni! yäk. Kädet miŋin man täŋo mebäri yäŋahäŋpäŋ niwerirän man gäripi nikek u nadäŋpäŋ bänepnektä pidäm tako ukeŋo!
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Ude yäŋpäŋ uterakgän akumaŋ Jerusalem yotpärare-ken äyäŋutpeŋ kuŋkumän. Päŋku ahäŋpäŋ yabäŋkumän; Jesutä iniken iwaräntäkiye 11 uwä noriye ätukät änok kubägän irirä. Yabäwänä iwaräntäkiye itkuŋo unitä ŋode yäwetkuŋ;
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Ekäni awaŋ gänaŋ naniktä bureni akuk! yäk. U Saimon kädet miŋin ahäŋ imik yäk.
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Täŋpäkaŋ yarä unitä udegän kädet miŋin ahäŋ yämänkaŋ eŋi gänaŋ päro käräga tokätpäŋ yämän naŋkaŋ kawän täreŋkuŋo manbiŋam upäŋ yäwetkumän.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Eruk Jesutä täŋkuko unita manbiŋam yäŋpäŋ-nadäk täŋ irirä bämopi-ken ini ugän ahäŋ yämiŋpäŋ yäwetkuk; Bänep kwini terak itkot! yäk.
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Yäweränkaŋ iwaräntäkiyetä kaŋpäŋ kwaiŋpäŋ yäŋkuŋ; Wära! Mäjo kubä äbätak ŋo! yäk.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Ude yäwäwä yäwetkuk; In imata kikŋutpäŋ bänep yarä-yarä pekaŋ?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Ŋowä näkŋa-inik äbätat. In ketna kuroŋna-ken ŋo nepmäŋit näwatpäŋ nabäŋpäŋ nadäkinik täŋput. Mäjo uwä gupi tohari nikek nämo. Täŋ, nähä gupna tohatna nikek ŋo yäk.
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Man ude yäwetpäŋ keri kuroŋi-ken jibi me u yäwoŋäreŋkuk.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Yäwoŋärewän kaŋpäŋ bänepi tägaŋkuŋ. Täŋpäkaŋ ŋo Jesu ini yäŋ ketinik nämo nadäwä täreŋkuŋ. Ude täŋpäkaŋ yäwet yabäŋkuk; Inken ketem ätu itkaŋ?
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Ude yäweränä gwägu tom ijiwani kubä imiŋkuŋ.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Imiŋkaŋ kaŋ irirä, eruk naŋkuk.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Naŋpäŋ yäŋkuk; Näk inkät itkaŋ man täwet yäpmäŋ äburo ukeŋo nadäkaŋ? Näk ŋode täwetkut; Man näka Moses täŋo baga man kudän täwani terak, ba profet täŋo man kudän terak ba Sam terak kudän täwani u kudup udegän ahäŋ morekta yäwani yäŋ täwetkut.
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Ude yäwetkaŋ Anutu täŋo man mebäri nadäkta nadäk-nadäki täŋkwawa taŋ yämiŋkuk.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Täŋkaŋ ŋode yäwetgän täŋkuk; Anutu täŋo man kudän terak ŋode kudän täwani; Kristo u komi nadäŋpäŋ kumäŋkaŋ kepma yarä täreŋirän kubäta kumbani-ken naniktä api akwek.
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 — ausente —
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 — ausente —
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Täŋpäkaŋ nanatä imaka injinta biŋam yäwani u iniŋ kireŋpewa api äpäŋ tamek. Unita in kome ŋo nämo peŋpeŋ kuneŋ. Ŋogän itsämäŋ irirä kunum täŋo kehäromi tama yäpmäŋkaŋ kaŋ kut yäk.
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Man ude yäwetkaŋ eruk yäŋ-yäkŋat päŋku Betani yotpärare gägäniken itkaŋ keri yäpmäŋ akuŋpäŋ Anututä iron täŋ yämikta man yäwetkuk.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Man täga u pen yäwerit yäwerit kome käkätäŋirän Anututä imagut yäpmäŋ kunum gänaŋ äroŋkuk.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Täŋirän iwaräntäkiyetä Jesu iniŋ oretkaŋ bänep oretoret pähap terak Jerusalem yotpärare-ken äneŋi kuŋkuŋ.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Kuŋpäŋ kadäni kadäni kudupi eŋi gänaŋgän itkaŋ Anutu iniŋ oret täŋkuŋ.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.