Lucas 1
Anutu Täŋo Man (IOU) vs NVT
1 Eruk, äma ärowani Tiofilus, man ŋo gäwera nadä;
1 Muitos se propuseram a escrever uma narração dos acontecimentos que se cumpriram entre nós.
2 Imaka bian ahäŋirä ini dapuritä kaŋpäŋ nadäŋkuŋo u ba apiŋo ahäŋ yäpmäŋ abäkaŋ ugänpäŋ kudän täŋkuŋ. Äma uwä Anutu täŋo manbiŋam yäŋahäk-ahäk piä täŋkaŋ manbiŋam ŋowä nimiŋkuŋ.
2 Usaram os relatos que nos foram transmitidos por aqueles que, desde o princípio, foram testemunhas oculares e servos da palavra.
3 — ausente —
3 Depois de investigar tudo detalhadamente desde o início, também decidi escrever-lhe um relato preciso, excelentíssimo Teófilo,
4 — ausente —
4 para que tenha plena certeza de tudo que lhe foi ensinado.
5 Herottä Judia kome täŋo intäjukun äma itkuk-ken uken bämop äma kubä itkuk, u wäpi Sekaraia. Äma uwä bämop äma biani wäpi Abiya unitä äbotken nanik. Täŋpäkaŋ webeni Elisabet imaka, bämop äma äbot kubäken nanik.
5 Quando Herodes era rei da Judeia, havia um sacerdote chamado Zacarias, que fazia parte do grupo sacerdotal de Abias. Sua esposa, Isabel, também pertencia à linhagem sacerdotal de Arão.
6 Täŋkaŋ yanäpi yarä uwä Anutu iŋamiken siwoŋi kuŋat täŋkumänonik. Täŋkaŋ Anutu täŋo baga man ba jukuman kuduptagän iwat moreŋpäŋ waki kubä nämo täk täŋkumänonik.
6 Zacarias e Isabel eram justos aos olhos de Deus e obedeciam cuidadosamente a todos os mandamentos e estatutos do Senhor.
7 Upäŋkaŋ nanakiye nämo. Elisabet äruŋ it yäpmäŋ äbäŋkä tägawani webe pähap täŋkumän.
7 Não tinham filhos, pois Isabel era estéril, e ambos já estavam bem velhos.
8 Täŋpäkaŋ kadäni kubä, Sekaraia täŋo äbottä Anutu iŋamiken bämop äma piä täkta kadäni ahäŋkuk.
8 Certo dia, Zacarias estava servindo diante de Deus no templo, pois seu grupo realizava o trabalho sacerdotal, conforme a escala.
9 U bämop ämatä täk täŋkuŋo ude piä yäpmäŋ daniŋpäŋ Sekaraiatä kudupi eŋi gänaŋ Anutu iŋamiken gupe käbäŋi nikek ijiŋ imikta ahäŋkuk. Bämop äma ŋo arawä ijiwani |src="Hk078b.jpg" size="span" loc="Top of page" copy="Horace Knowles" ref="LUK 1.9"
9 Foi escolhido por sorteio, como era costume dos sacerdotes, para entrar no santuário do Senhor e queimar incenso.
10 Eruk, gupe käbäŋi nikek ijik-ijik kadäni ahäŋirän ämawebe mäyaptä äbäŋkaŋ kudupi eŋi yämän umu itkaŋ Anutu-ken yäŋapik man yäŋ itkuŋ.
10 Enquanto o incenso era queimado, uma grande multidão orava do lado de fora.
11 Yäŋapik man yäŋ irirä kudupi eŋi gänaŋ Sekaraia gupe käbäŋi nikek ijiŋ ittäŋgän kaŋkuk; Ekäni täŋo aŋero kubätä gupe käbäŋi nikek ijiwani täŋo käwuri bure käda ahäŋpäŋ irirän.
11 Então um anjo do Senhor lhe apareceu, à direita do altar de incenso.
12 Kaŋkaŋ kikŋutpäŋ bumta umuntaŋkuk.
12 Ao vê-lo, Zacarias ficou muito abalado e assustado.
13 Ude täŋpänä Aŋero unitä iwetkuk; Sekaraia, gäk umuntäweno. Anutu gäkŋo yäŋapik man nadäŋ gamitak yäk. Unita webeka Elisabet uwä nanak ämani kubä api bäyawek. Bäyawänkaŋ wäpi Jon yäŋ, kaŋ iwet.
13 O anjo, porém, lhe disse: “Não tenha medo, Zacarias! Sua oração foi ouvida. Isabel, sua esposa, lhe dará um filho, e você o chamará João.
14 Täŋpäŋ nanak unita bänep täga nadäŋpäŋ oretoret api täŋpen. Ba unitä ahäŋirän ämawebe mäyaptä bänep täga nadäŋpäŋ oretoret udegän api täneŋ yäk.
14 Você terá grande satisfação e alegria, e muitos se alegrarão com o nascimento do menino,
15 Imata, nanaka unitä tägaŋpäŋ Ekäni iŋamiken wäpi biŋam ikek api irek. Täŋkaŋ wain ume ba täŋguŋguŋ ume ätu nämoinik api nak täŋpek. Täŋkaŋ ahäwayäŋ täyak-ken unitä it yäpmäŋ ärowayäŋ täkken Kudupi Munapiktä uwäktäŋ imiŋirän api irek.
15 pois ele será grande aos olhos do Senhor. Nunca tomará vinho nem outra bebida forte. Será cheio do Espírito Santo, antes mesmo de nascer.
16 Täŋpäkaŋ unitä Isrel ämawebe Anutu mäde ut imiŋkuŋo u mäyap bänepi yäpmäŋ sukureŋpäŋ yepmaŋpän Anutu Ekänini-ken äneŋi api kuneŋ.
16 Fará muitos israelitas voltarem ao Senhor, seu Deus.
17 Bureni, kuŋat-kuŋari ba kehäromini Profet Elaijatä täŋpeŋ kuŋatkuko udegän api täk täŋpek. Ekänita intäjukun kuŋkaŋ nädanani täŋo kokwawak yäpän-siwoŋ tawäpäŋ yepmaŋit, ba äma man bitnäk täk täkaŋ unitäŋo bänepi yäpmäŋ sukureŋpäŋ yepmaŋpän äma siwoŋi täŋo kädet kuroŋgän api iwat täneŋ. Ude täŋpayäŋ täko uwä Ekänita watä piä täŋ imikta ämawebe äbot ket utpäŋ yepmak täŋtäŋ api kwek yäk.
17 Será um homem com o espírito e o poder de Elias, e preparará o povo para a vinda do Senhor. Fará o coração dos pais voltar para seus filhos e levará os rebeldes a aceitarem a sabedoria dos justos”.
18 Eruk, aŋerotä man ude iweränä, Sekaraiatä kowata ŋode iwetkuk; Man yäyan u jide täŋpäŋ bureni yäŋ nadäwet? Näk tägawani-inik ŋo, ba webena imaka, webe pähap ŋo!
18 Zacarias disse ao anjo: “Como posso ter certeza de que isso acontecerá? Já sou velho, e minha mulher também é de idade avançada”.
19 Ude yäwänä aŋerotä iwetkuk; Näk wäpna Gebriel, Anutu iŋamiken it täyat unita jopman nämo gäweret yäk. Nämo, manbiŋam täga ŋo gäwetta Anututä ini naniŋ kireŋpewän äbätat.
19 O anjo respondeu: “Sou Gabriel, e estou sempre na presença de Deus. Foi ele quem me enviou para lhe trazer estas boas-novas.
20 Gäk nadätan? Näkŋo man nämo nadäŋ namitan unita meka bäräp tawäpäŋ man kum api iren. Ude täŋkaŋ it yäpmäŋ kuŋiri manbiŋam gäwetat ŋonitä ahäwänkaŋ man äneŋi api yäwen. Manbiŋam yäyat ŋowä kadäni yäŋ imani-ken uken bureni api ahäwek yäk.
20 Agora, porém, você ficará mudo até os dias em que essas coisas acontecerão, pois não acreditou em minhas palavras, que se cumprirão no devido tempo”.
21 Täŋpäkaŋ ämawebe Sekaraiata yäŋkaŋ yäman umu irä wawäwä nadäwätäk täŋpäŋ yäŋkuŋ; Kudupi eŋi gänaŋ uken imatäken kubätä ahäŋirän Sekaraia kadäni käroŋi ŋowä itak?
21 Enquanto isso, o povo esperava Zacarias sair do santuário e se perguntava por que ele demorava tanto.
22 Ude yäŋirä yäman äpäŋpäŋ ämawebe man kubä nämoinik yäwetkuk. Meni bäräp tawäpäŋ man kum itkuko unita keri-tägän wärani täŋyäreŋkuk. Täŋpänä ämawebetä nadäŋkuŋ; Imaka kudupi kubä kudupi eŋi gänaŋ kaŋkaŋ käwep äpätak yäk.
22 Quando finalmente saiu, não conseguia falar com eles, e perceberam por seus gestos e seu silêncio que ele havia tido uma visão no santuário.
23 Eruk mäden, Sekaraia täŋo piä u täŋpän tärewäkaŋ komeni-ken kuŋkuk.
23 Ao fim de seus dias de serviço no templo, Zacarias voltou para casa.
24 Päŋku irirän Elisabet nanak kok itkuk. Nanak kok itkaŋ eŋi gänaŋgän it yäpmäŋ kuŋirän komepak 5 ude täreŋkuk.
24 Pouco tempo depois, sua esposa, Isabel, engravidou e não saiu de casa por cinco meses.
25 Täŋpäkaŋ Elisabet nanak kok itat yäŋ nadäŋpäŋ yäŋkuk; Ekänitä iron u täŋ namitak! Apiŋo Ekänitä oraŋ namiŋirän näkŋo mäyäkna ämawebe iŋamiken paotak yäk.
25 “Como o Senhor foi bom para mim em minha velhice!”, exclamou ela. “Tirou de mim a humilhação pública de não ter filhos!”
26 Elisabettä nanak kok ikek it yäpmäŋ kuŋtäŋgän komepak 6 täreŋirän, eruk kadäni uken Anututä aŋero Gebriel u peŋ iwet-pewän yäpmäŋ yotpärare kubä Galili komeken wäpi Nasaret uken kuŋkuk.
26 No sexto mês da gestação de Isabel, Deus enviou o anjo Gabriel a Nazaré, uma cidade da Galileia,
27 Webe gubaŋ kubä äma kubä wäpi Josep unita yäŋkaŋ iwoyäŋkuŋo webe uken kuŋkuk. Josep uwä Devittä äbotken nanik. Täŋkaŋ webe gubaŋ iwoyäŋ imiŋkuŋo u wäpiwä Maria.
27 a uma virgem de nome Maria. Ela estava prometida em casamento a um homem chamado José, descendente do rei Davi.
28 Eruk, Gebrieltä webe uken kuŋpäŋ iwetkuk; Kepma yäk. Gäk nadätan? Ekäni Anutu gäkkät itpäŋ iron täŋ gamitak.
28 Gabriel apareceu a ela e lhe disse: “Alegre-se, mulher favorecida! O Senhor está com você!”.
29 Ude iweränä Mariatä man u nadäŋkaŋ kikŋutpäŋ yäŋkuk; Yäke! Man kubä ŋo jidewanipäŋ nadätat?
29 Confusa, Maria tentou imaginar o que o anjo quis dizer.
30 Yäwänä aŋerotä iwetkuk; Maria, gäk umuntäweno! Anututä ini nadäŋ gamitak.
30 “Não tenha medo, Maria”, disse o anjo, “pois você encontrou favor diante de Deus.
31 Nadätan? Gäk nanak kok itpäŋ nanak ämani kubä api bäyawen yäk. Bäyaŋpäŋ wäpiwä Jesu yäŋ api iweren.
31 Ficará grávida e dará à luz um filho, e o chamará Jesus.
32 U äma ekäni kubä ude irirän ŋode api iwetneŋ; U Anutu Ärowani Bureni unitäŋo Nanaki yäŋ api iwetneŋ. Täŋpäkaŋ Anututä intäjukun ämata api tewek, orani Devittä itkuko ude.
32 Ele será grande, e será chamado Filho do Altíssimo. O Senhor Deus lhe dará o trono de seu antepassado Davi,
33 Unitä Jekop täŋo äbotken nanik ämawebeta intäjukun äma ude tärek-täreki nämo api irek yäk. Täŋpäkaŋ yabäŋ yäwat piä täŋpayäŋ täko uwä paot-paori nämo api täŋpek.
33 e ele reinará sobre Israel para sempre; seu reino jamais terá fim!”
34 Eruk, Mariatä u nadäŋpäŋä aŋero ŋode iwetkuk; Man yäyan u jide ude api ahäwek? Näk äpna nämo ŋo!
34 Maria perguntou ao anjo: “Como isso acontecerá? Eu sou virgem!”.
35 Mariatä ude yäwänä aŋero unitä iwetkuk; Kudupi Munapiktä gäkä terak äroŋirän Anutu Ärowani Bureni-inik unitäŋo kehärominitä gäk kumän api uwäk täwek yäk. Unita nanak kudupi bäyawayäŋ täno uwä Anutu täŋo Nanaki yäŋ api iwetneŋ.
35 O anjo respondeu: “O Espírito Santo virá sobre você, e o poder do Altíssimo a cobrirá com sua sombra. Portanto, o bebê que vai nascer será santo, e será chamado Filho de Deus.
36 Unita ket nadä! Notkapak Elisabet webe pähap täŋkuko upäŋkaŋ apiŋo koki itak yäk. Bian äruŋ yäŋ iwerani upäŋkaŋ apiŋo nanak kok itpäŋ it yäpmäŋ äbäŋirän komepak 6 täretak.
36 Além disso, sua parenta, Isabel, ficou grávida em idade avançada. As pessoas diziam que ela era estéril, mas ela concebeu um filho e está no sexto mês de gestação.
37 Nadätan? Anututä imaka kubä täŋpayäŋ nadäŋpäŋ uwä bureni-inik täŋpek.
37 Pois nada é impossível para Deus”.
38 Aŋerotä man ude iweränä Mariatä yäŋkuk; Eruk, bureni! Näk Ekäni täŋo piä watä webegän. Unita imaka kubä täŋ namayäŋ nadäŋpäŋä, yäyan ude kaŋ täŋ namän. Mariatä aŋero man ude iweränkaŋ teŋpeŋ kuŋkuk.
38 Maria disse: “Sou serva do Senhor. Que aconteça comigo tudo que foi dito a meu respeito”. E o anjo a deixou.
39 Kuŋirän Maria akumaŋ bäräŋeŋ kumaŋ Judia kome pom itkuŋ-ken yotpärare kubä uken kuŋkuk.
39 Alguns dias depois, Maria dirigiu-se apressadamente à região montanhosa da Judeia, à cidade
40 Kumaŋ päŋku uken ahäŋkaŋ Sekaraiatä eŋi gänaŋ äroŋpäŋä Elisabet iniŋ oretkuk.
40 onde Zacarias morava. Ela entrou na casa e saudou Isabel.
41 Ude täŋirän nanak Elisabet koki gänaŋ itkuko unitä kikŋutpäŋ wareŋ täŋkuk. Ude täŋpänkaŋä Elisabet uwä Kudupi Munapiktä uwäk täŋpäŋ itkuk.
41 Ao ouvir a saudação de Maria, o bebê de Isabel se agitou dentro dela, e Isabel ficou cheia do Espírito Santo.
42 Täŋirän Elisabet oretoret man terak ŋode yäŋkuk; Maria! Anututä gäka iron täŋ gamiko uwä webe ätu täŋo yärepmitak yäk. Ba nanak gäk kokka gänaŋ itak u imaka udegän, Anututä iron taŋi täŋ imani.
42 Em alta voz, Isabel exclamou: “Você é abençoada entre as mulheres, e abençoada é a criança em seu ventre!
43 Näk jidewani unita Ekänina täŋo miŋi gäk nabäwa yäŋkaŋ äbätan?
43 Por que tenho a grande honra de receber a visita da mãe do meu Senhor?
44 Nadätan? Gäkä naniŋ oreriri nanak kokna-ken itak ŋo täga nadäŋpäŋ uterakgän kikŋutpäŋ wareŋ täk!
44 Quando ouvi sua saudação, o bebê em meu ventre se agitou de alegria.
45 Gäk Ekäni täŋo biŋam man gäwetkuko unitä bureni api ahäwek yäŋ nadäkinik täŋkuno unita Ekäni täŋo oretoret terak itan yäk. Elisabettä ude yäŋkuk.
45 Você é abençoada, pois creu no que o Senhor disse que faria!”.
46 Täŋpäŋ Mariatä yäŋkuk;
46 Maria respondeu: “Minha alma exalta ao Senhor!
47 Täŋira mäjonatäwä Anutu wakiken nanik nämagurani ämana u iniŋ oretak.
47 Como meu espírito se alegra em Deus, meu Salvador!
48 Näk piä watä webeni jopi upäŋkaŋ iron täŋ namiŋkuk. Apiŋo ba kämi-kämi ämawebe kuduptä ŋode api näwetneŋ; Anututä iron taŋi täŋ gamani.
48 Pois ele observou sua humilde serva, e, de agora em diante, todas as gerações me chamarão abençoada.
49 Anutu Kehäromitä imaka taŋi kubä täŋ namiŋkuko unita ude api näwetneŋ. Unita wäpi biŋam kudupi-inik itak yäŋ yäwa!
49 Pois o Poderoso é santo, e fez grandes coisas por mim.
50 Näk nadätat, Anutu täŋo bänep iron pähap uwä äma mani buramiŋpäŋ gämori-kengän kuŋat täkaŋ unita biŋam.
50 Demonstra misericórdia a todos que o temem, geração após geração.
51 Keritä piä kehäromi udegän täk täyak. Äma bänepitä inita nadäwä ärowani täŋpani u yäwat kireŋpewän uken-uken kuŋtäŋpä kuk täkaŋ.
51 Seu braço poderoso fez coisas tremendas! Dispersou os orgulhosos e os arrogantes.
52 Unitä intäjukun äma kehäromi täŋo wäpi biŋam ärowani u yäpmäŋ päpä peŋpäŋ äma jopi äpani täŋo wäpi biŋam yäpmäŋ akuk täyak.
52 Derrubou príncipes de seus tronos e exaltou os humildes.
53 Täŋkaŋ äma jäwärita imaka tägatäga daiŋ yämiŋkaŋ äma tuŋum mäyap ikek uwä yäwat kireŋpewän ketäŋ kuk täkaŋ.
53 Encheu de coisas boas os famintos e despediu de mãos vazias os ricos.
54 Täŋpäkaŋ piä ämaniye Isrel nanik u täŋkentäŋ yämiŋ yäpmäŋ äbuk. Täŋkuko udegän butewaki pen nadäŋ yämik täyak.
54 Ajudou seu servo Israel e lembrou-se de ser misericordioso.
55 Ba oraniyeta ude api täŋ yämet yäŋ yäwetkuko udegän Abrahamkät unitäŋo äboriye mäden ahäŋ yäpmäŋ äbuŋo unita butewaki tärek-täreki nämo nadäŋ yämik täyak.
55 Pois assim prometeu a nossos antepassados, a Abraão e a seus descendentes para sempre”.
56 Mariatä kap ude teŋkaŋ Elisabet-kät it yäpmäŋ kuŋirän komepak yaräkubä ude täreŋkuŋ. Tärewäkaŋ Maria äneŋi komeni-ken kuŋkuk.
56 Maria ficou com Isabel cerca de três meses, e então voltou para casa.
57 Eruk ittäŋgän Elisabet nanak ämani bäyaŋkuk.
57 Chegado o tempo de seu bebê nascer, Isabel deu à luz um filho.
58 Bäyaŋirän mähemiye ba noriye wanoriye ini u nanik unitä Ekänitä iron täŋ imiŋkuko biŋam u nadäŋpäŋä oretoret pähap täŋ imiŋkuŋ.
58 Vizinhos e parentes se alegraram ao tomar conhecimento de que o Senhor havia sido tão misericordioso com ela.
59 Eruk kepma 8 ude täŋirän äma ekäni ekäni ätu nanak u gupi moräk madäŋkaŋ nani wäp Sekaraia udegän iwetna yäŋkaŋ äbuŋ.
59 Quando o bebê estava com oito dias, eles vieram para a cerimônia de circuncisão. Queriam chamar o menino de Zacarias, como o pai,
60 Äbä nani wäpi yäŋirä miŋitä yäŋkuk; U nämo yäk. Wäpi Jon yäŋ iwetnayäŋ.
60 mas Isabel disse: “Não! Seu nome é João!”.
61 Miŋitä ude yäwänä äma päke unitä iwetkuŋ; Gäkä äbotken nanik wäp udewani kubä nämo itak yäk.
61 Então eles lhe disseram: “Não há ninguém em sua família com esse nome”,
62 Ude yäŋkaŋ nanitä nanaki wäpi jide yäŋ iwerayäŋ yäŋ nadäŋkaŋ ketwära-wära täŋireŋkuŋ.
62 e com gestos perguntaram ao pai como queria chamar o bebê.
63 Täŋpäwä Sekaraiatä kudän täŋpani täŋo tuŋumta yäwet yabäŋkuk. Eruk, u yäpmäŋpäŋä äma päke itkuŋo u iŋamiken ŋode kudän täŋkuk; Ŋo wäpiwä Jon. Ude kudän täŋirän kaŋkaŋ nadäwätäk täŋkuŋ.Sekaraiatä nanaki täŋo wäpi kudän täŋkuk|src="CNT5022.jpg" size="col" loc="Top right" copy="David C. Cook" ref="LUK 1.63"
63 Ele pediu que lhe dessem uma tabuinha e, para surpresa de todos, escreveu: “Seu nome é João”.
64 Eruk, uterakgän Sekaraia meni bäräp tawäpäŋ man kum itkuko ukeŋowä meni äneŋi pidäm taŋkuk. Ude täŋkaŋä man yäŋpäŋ Anutu wäpi bumta iniŋ oretkuk.
64 No mesmo instante, Zacarias voltou a falar e começou a louvar a Deus.
65 Ude täŋirän noriye wanoriye ini u nanik u kaŋkaŋ umuntaŋkuŋ. Umuntaŋkaŋ kudän mebäri mebäri ahäŋirän kaŋkuŋo unitäŋo manbiŋam Judia kome täpuri täpuri kudup u pewä kuŋat moreŋkuk.
65 Toda a vizinhança se encheu de temor, e a notícia do que havia acontecido se espalhou por toda a região montanhosa da Judeia.
66 Kuŋat moreŋirän ämawebe manbiŋam u nadäŋkuŋo u kudup bänepi-ken nadäwätäk täŋpäŋ yäŋkuŋ; Kämi-kämi nanak uwä kädet kuroŋ jide ude api iwarek? Ekäni täŋo kehäromi ukät itkamän yäŋ nadäŋpäŋ unita man udewä yäŋkuŋ.
66 Todos que ficavam sabendo meditavam sobre esses acontecimentos e perguntavam: “O que vai ser esse menino?”. Pois a mão do Senhor estava sobre ele.
67 Täŋpäkaŋ Jon täŋo nani Sekaraia uwä Kudupi Munapiktä uwäk tawänkaŋ Anutu täŋo manbiŋam yäŋahäŋpäŋ ŋode yäŋkuk;
67 Então seu pai, Zacarias, ficou cheio do Espírito Santo e profetizou:
68 Isrel ämawebe täŋo Ekäni Anututä nin ŋo nadäŋ nimiŋpäŋ wakiken nanik nimagutak. Unita wäpi yäpmäŋ akuna!
68 “Seja bendito o Senhor, o Deus de Israel, pois visitou e resgatou seu povo.
69 Iniken piä watä ämani Devit, unitä äbotken nanik äma kehäromi kubä nin nimagutta pewän ahätak.
69 Ele nos enviou poderosa salvação da linhagem real de seu servo Davi,
70 Bian-inik profet jukuman yäwerän yäŋahäk täŋkuŋo udegän ahätak.
70 como havia prometido muito tempo atrás por meio de seus santos profetas.
71 Anututä ŋode yäŋkehärom taŋkuk; Näk ämawebenaye iwan keri-ken nanikpäŋ api yäyomägaret yäk.
71 Agora seremos salvos de nossos inimigos e de todos que nos odeiam.
72 Unita ini-tägän äbekniye oraniyeta butewaki nadäŋ yämiŋpäŋ täŋkentäŋ yämiŋkuk.
72 Ele foi misericordioso com nossos antepassados ao lembrar-se de sua santa aliança,
73 — ausente —
73 o juramento solene que fez com nosso antepassado Abraão.
74 — ausente —
74 Prometeu livrar-nos de nossos inimigos para o servirmos sem medo,
75 Unita yäŋkuko udegän, kadäni kadäni säkgämän kuŋatpäŋä iniken piä ugänpäŋ iŋitpäŋ täŋpäŋ iŋamiken kädet siwoŋigän api kuŋatne.
75 em santidade e justiça, enquanto vivermos.
76 Täŋ, nanakna, gäkä jukun kuŋkaŋ Ekäni täŋo kädet api täwireno unita gäka Anutu Ärowani Bureni-inik unitäŋo profet yäŋ api gäwetneŋ.
76 “E você, meu filhinho, será chamado profeta do Altíssimo, pois preparará o caminho para o Senhor.
77 Ekäni uwä ämawebeniye täŋo waki-wakini ärut täŋpän kwäpäŋ inita biŋam yämagurayäŋ täko unita yäŋpäŋ-yäwoŋärek täŋtäŋ kuŋiri api nadäneŋ.
77 Dirá a seu povo como encontrar salvação por meio do perdão de seus pecados.
78 Bureni! Anutunin, ironi pähap pätak unita ŋode api täŋpek; Kunum gänaŋ täŋo peŋyäŋek u api iniŋ kireŋpewän äpäŋ nimek.
78 Graças à terna misericórdia de nosso Deus, a luz da manhã, vinda do céu, está prestes a raiar sobre nós,
79 Peŋyäŋek uwä ämawebe bipmäŋ urani-ken itkaŋ kumäkta umuntaŋ itkaŋ unita api peŋyäŋeŋ yämek.
79 para iluminar aqueles que estão na escuridão e na sombra da morte e nos guiar ao caminho da paz”.
80 Täŋpäkaŋ nanak uwä bänep nadäk-nadäk ba gupi bok tägaŋkuk. Täŋkaŋ kome jopi-ken it yäpmäŋ kuŋtäŋgän Isrel ämawebe iŋamiken kwawak ahäŋpäŋ Anutu täŋo man yäŋahäŋpäŋ yäwet täŋkukonik.
80 João cresceu e se fortaleceu em espírito. E viveu no deserto até chegar o tempo de se apresentar ao povo de Israel.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.