Lucas 12
Anutu Täŋo Man (IOU) vs NTLH
1 Ämawebe buminik Jesuken dubini-ken pädä nikek äbä itkuŋ. Äbä irirä Jesutä iwaräntäkiye jukun ŋode yäwetkuk; Ket nadäkot! yäk. Parisi äma täŋo yista ket nadäŋpäŋ kaŋ kuŋarut. Irit kuŋat-kuŋariken kudän gupi-tägän täk täkaŋ ude in udegän täneŋo udeta yäŋpäŋ yäyat.
1 Milhares de pessoas se ajuntaram, de tal maneira que umas pisavam as outras. Então Jesus disse primeiro aos discípulos:
2 Upäŋkaŋ imaka täŋ-yejämbani pätak u wari nämo api pärek. Nämo kwawakgän api irek. Ba imaka käbop itak u wari nämo api irek. Nämo, u kwawakgän api irek.
2 Tudo o que está coberto vai ser descoberto, e o que está escondido será conhecido.
3 Bipmäŋurani gänaŋ man yänayäŋ täkaŋ uwä kepma pähapken kwawakgän api nadäneŋ. Ba eŋi gänaŋ jiap man yänayäŋ täkaŋ uwä kami gera terak yäŋirä api nadäneŋ.
3 Assim tudo o que vocês disserem na escuridão será ouvido na luz do dia. E tudo o que disserem em segredo, dentro de um quarto fechado, será anunciado abertamente.
4 Jesutä iwaräntäkiye ude yäwetpäŋ ämawebe päke u ŋode yäwetkuk; Notnaye, ŋode täwera nadäwut; Ämata nämo umuntäneŋ. Nämo, äma u komegupgän däpmäŋkaŋ mäjojin däpmäkta api täŋpä waneŋ.
4 Jesus continuou:
5 Upäŋkaŋ ŋode täwetat; Äma kubätagän täga umuntäneŋ. Äma unitä tadäpmäŋpäŋ geŋi wakiken ureŋ täŋpän äpmoneŋo udeta umuntak täkot yäŋpäŋ täwetat.
5 Vou mostrar a vocês de quem devem ter medo: tenham medo de Deus, que, depois de matar o corpo, tem poder para jogar a pessoa no inferno. Sim, repito: tenham medo de Deus.
6 In nadäkaŋ? Barak täpuri kubä wäpi pakup u imaka jopi kubä. Unitäŋo gwäki täga nämo yäpen. Upäŋkaŋ Anututä udewanita ket yabäŋ yäwat täyak.
6 — Por acaso não é verdade que cinco passarinhos são vendidos por algumas moedinhas? No entanto Deus não esquece nenhum deles.
7 Täŋpäŋ Anututä inta gäripi nadäk täyak uwä pakup barakta nadäk täyak u irepmitak unita nämoinik api tepmaŋpek. Gwäkjin pujiŋ jide itkaŋ u kudup daniwän tärewäkaŋ itak. Unita imaka kubäta nämo umuntäneŋ yäk.
7 Até os fios dos cabelos de vocês estão todos contados. Não tenham medo, pois vocês valem mais do que muitos passarinhos!
8 Näk bureni täwera nadäwut; Äma kubätä ämawebe iŋamiken Näk Jesuta nadäŋ imikinik täk täyat yäŋ yäŋahäwayäŋ täko uwä, Äma Bureni-inik näkä udegän äma unita Anutu täŋo aŋero iŋamiken ŋode api yäŋahäwet; Äma uwä näkŋata biŋam yäpmäŋtat yäŋ api yäŋahäwet.
8 Jesus disse ainda:
9 Täŋ, äma kubä ämawebeta umuntaŋpäŋ Näk Jesuta nämo nadätat yäŋ yäwayäŋ täko uwä, näkä udegän äma unita Anutu täŋo aŋero iŋamiken ŋode api yäwet; Äma ŋonita nämo nadätat yäŋ api yäwet.
9 Mas aquele que disser publicamente que não é meu, o Filho do Homem também dirá diante dos anjos de Deus que essa pessoa não é dele.
10 Täŋpäkaŋ äma kubätä Äma Bureni-inikta yäŋärok man yäwayäŋ täko uwä momini u täga api peŋ imek. Täŋ, äma kubätä Kudupi Munapikta yäŋärok man yäwayäŋ täko uwä momini nämoinik api peŋ imek.
10 — Quem falar contra o Filho do Homem será perdoado, porém quem
11 In ket nadäwut! Ämatä manken tepmanayäŋ käbeyä eŋi gänaŋ yäŋ-täkŋat yäpmäŋ äroŋpäŋ äma ekäni ekäni iŋamiken api tepmaneŋ. Ude täŋirä man jide yäne yäŋ nadäwätäk nämo täneŋ.
11 — Quando levarem vocês para serem julgados nas
12 Nämo, kadäni uken manta wäyäkŋeŋirä Kudupi Munapiktä ŋode yäwut yäŋ täwerirä man ugänpäŋ api yäŋahäneŋ.
12 Pois naquela hora o Espírito Santo lhes ensinará o que devem dizer.
13 Jesutä man ude yäŋirän ämawebe päke u bämopi-ken nanik kubätä Jesu ŋode iwetkuk; Yäwoŋärewani äma, tuäna iweriri tuŋum nantä peŋ nimiŋkaŋ kumbuko u yäpmäŋ daniŋpäŋ näka moräki kaŋ namän yäk.
13 Um homem que estava no meio da multidão disse a Jesus: — Mestre, mande o meu irmão repartir comigo a herança que o nosso pai nos deixou.
14 Yäwänä Jesutä ŋode iwetkuk; Näk tuŋum yäpmäŋ daniwani äma uyaku, ude täŋpet yäk.
14 Jesus disse:
15 Ude yäŋpäŋ man ŋode yäwetkuk; Tuŋum pähap yäpmäkta nadäneŋo udeta watäni itpeŋ kuŋatneŋ. Tuŋum päke unitä iritjin täŋo meham bureni nämo täyak.
15 E continuou, dizendo a todos:
16 Jesutä man ude yäŋpäŋ man wärani kubä ŋode yäwetkuk; Moneŋ äma kubätä piäni-ken ketem piweko u bureni ahäŋ-bumbum täneŋ.
16 Então Jesus contou a seguinte parábola :
17 Täŋirä ŋode nadäwek; Jide täŋpet? Ketem bureni bumta ahäkaŋ ŋo degän kaŋ pewet? yäŋ nadäwek.
17 Então ele começou a pensar: “Eu não tenho lugar para guardar toda esta colheita. O que é que vou fazer?
18 Ude nadäŋpäŋ yäwek; A! nadätat. Ketem pekpek eŋina biani wärämutpäŋ kodaki taŋigän täŋpäŋ ketem ba tuŋumna u gänaŋ kaŋ pewa! yäk.
18 Ah! Já sei! — disse para si mesmo. — Vou derrubar os meus depósitos de cereais e construir outros maiores ainda. Neles guardarei todas as minhas colheitas junto com tudo o que tenho.
19 Ude täŋkaŋ ŋode täga nadäwet yäk. Ketem kämita pewayäŋ täro uyaku piä äneŋi kubä nämo täŋpäŋ oretoret terak ketem ume tägatäga naŋkaŋ säkgämän api it yäpmäŋ ärowet yäŋ nadäwek.
19 Então direi a mim mesmo: ‘Homem feliz! Você tem tudo de bom que precisa para muitos anos. Agora descanse, coma, beba e alegre-se.’ ”
20 Ude nadäŋirän Anututä ŋode iwerek; Gäk guŋ bureni! Bipani ŋogän iritka gomägarayäŋ yäk. Täŋpakaŋ nadäk tawaŋ peyan u kubäta biŋam kaŋ täŋpän yäŋ iwerek.
20 Mas Deus lhe disse: “Seu tolo! Esta noite você vai morrer; aí quem ficará com tudo o que você guardou?”
21 Unita ŋode täwera nadäwut; Äma kubätä Anutu täŋo tuŋumta nadäwätäk nämo täŋpäŋ kome täŋo tuŋum peŋ bäyaŋ yäpmäŋ kuŋarayäŋ täko uwä udegän api ahäŋ imek yäk.
21 Jesus concluiu:
22 Unita yäŋpäŋ Jesutä iwaräntäkiye ŋode yäwetgän täŋkuk; In gupjinta nadäwätäk ŋode nämo täneŋ; Ketem depäŋ näŋpet? Ba tek depäŋ täŋpäŋ kuŋaret? yäŋ nämo nadäneŋ.
22 Então Jesus disse aos seus discípulos:
23 Nämo, ketem ba tek u bureni nämo. Uwä irit kuŋat-kuŋatjin täŋo täŋkentäk moräkigän. Unita bänep nadäk-nadäkjin imaka bureni terak peneŋ.
23 Pois a vida é mais importante do que a comida, e o corpo é mais importante do que as roupas.
24 In imata Anutu u watä säkgämän nämo käwep it nimek yäŋ nadäk täkaŋ? Eruk, in barakta yabäŋpäŋ-nadäwut! U ketem nämo piŋpäŋ puget nak täkaŋ, ba naŋpäŋ kämita nämo pek täkaŋ. Upäŋkaŋ Anututä ketem yepmäŋ towik täyak. Täŋpäkaŋ inä barak yärepmitkaŋ unita in nadäwätäk nämo täneŋ.
24 Vejam os corvos: não semeiam, não colhem, não têm despensas nem depósitos, mas Deus dá de comer a eles. Será que vocês não valem muito mais do que os pássaros?
25 Jide? Nadäwätäkjintä kome terak iritjin täga wädäwän käroŋ täwek? Nämoinik!
25 Qual de vocês pode encompridar a sua vida, por mais que se preocupe com isso?
26 Nadäwätäkjintä imaka täpuri udewani täga nämo täŋpeko unita imata ketem tuŋumta nadäwätäk pähap täk täkaŋ? Nadäwätäk nämo täneŋ. Anututä ini api täŋkentäŋ tamek.
26 Portanto, se vocês não podem conseguir uma coisa assim tão pequena, por que se preocupam com as outras?
27 Täŋkaŋ päya irorita yabäŋpäŋ-nadäwut. U inita tekta piäni nämo täk täkaŋ upäŋkaŋ yabäŋgärip ikek. Unitäŋo yabäŋgäriptä intäjukun äma biani Solomon unitäŋo moneŋ tuŋum ba tek säkgämän kaŋgärip ikek päke u yärepmit täyak.
27 Vejam como crescem as flores do campo: elas não trabalham, nem fazem roupas para si mesmas. Mas eu afirmo a vocês que nem mesmo Salomão, sendo tão rico, usava roupas tão bonitas como uma dessas flores.
28 Täŋpäŋ päya irori uwä kadäni keräpigän itpäŋ paot täkaŋ. Apiŋo ahäneŋopäŋ kwep ude äneŋi täreŋ mäneŋ. Upäŋkaŋ Anututä kaŋgärip ikek pewän ahäk täkaŋ. Ude täk täyak upäŋ imata tek täga nämo pewän ahäŋ nimek yäŋ nadäk täkaŋ? Wa! In nadäkinikjin äreyäwani!
28 É Deus quem veste a erva do campo, que hoje está aqui e amanhã desaparece, queimada no forno. Então é claro que ele vestirá também vocês, que têm uma fé tão pequena!
29 Unita ketem ba ume deken yäpmäŋpäŋ näne yäŋkaŋ nadäwätäk nämo täneŋ. Ba tek deken yäpmäŋpäŋ täne yäŋkaŋ nadäwätäk nämo täneŋ.
29 Portanto, não fiquem aflitos, procurando sempre o que comer ou o que beber.
30 Nämoinik! U guŋ ämatä bänep nadäk-nadäki udewani terakgän pek täkaŋ. Täŋ, inä imaka udewanita nadäwätäk pähap nämo täneŋ. Nämo, nanjintä in imaka udewanita wäyäkŋek täkaŋ yäŋ tabäŋpäŋ-nadäk täyak unita api täŋkentäŋ tamek.
30 Pois os pagãos deste mundo é que estão sempre procurando todas essas coisas. O Pai de vocês sabe que vocês precisam de tudo isso.
31 Unita Anututä intäjukun it tamiŋpäŋ tabäŋ täwatta unitagän gäripi-inik nadäŋpeŋ piäni täk täkot. Ude täŋirä uyaku ketem tuŋumta wäyäkŋek piä tänayäŋ täkaŋ u api taniŋ kirewek.
31 Portanto, ponham em primeiro lugar na sua vida o
32 Unita yawaknaye, in nämo umuntäneŋ. Nanjintä tämagutpäŋ intäjukun it tamiŋpäŋ tabäŋ täwatta gäripi nadätak.
32 Jesus continuou:
33 Unita in tuŋumjin äma jopita yäniŋ kirewut. Ude täŋkaŋ kunum täŋo tuŋum wawaki nämo, ba paot-paori nämo pätak ugänpäŋ kaŋ korewut. Tuŋum uwä ämatä kubo tänaŋi nämo ba gwaktä naŋpä tumnaŋi nämo.
33 Vendam tudo o que vocês têm e deem o dinheiro aos pobres. Arranjem bolsas que não se estragam e guardem as suas riquezas no céu, onde elas nunca se acabarão; porque lá os ladrões não podem roubá-las, e as traças não podem destruí-las.
34 Nadäkaŋ? Imatäken tuŋumta nadäwi ärowani täŋpeko uwä bänep nadäk-nadäkka uterakgän peŋpäŋ kuŋaren.
34 Pois onde estiverem as suas riquezas, aí estará o coração de vocês.
35 Jesutä man ude yäwetpäŋ äneŋi ŋode yäwetkuk; In tuŋum täkot! Piä täŋo tek täŋpäŋ topän ijiŋ-yäŋeŋkaŋ itkot.
35 E Jesus disse ainda:
36 Piä watä äma tägatä intäjukun ämanitä äbäkta tuŋum täŋpäŋ itsämäk täkaŋ ude täŋpäŋ itkot. Intäjukun ämani uwä kome kubäken kwekotä äneŋi äbäŋpäŋ yäma-ken kwäpkwäp yäpurirän piä watä ämaniye täga u äbä yäma bäräŋeŋ dät imineŋ.
36 Sejam como os empregados que esperam pelo patrão, que vai voltar da festa de casamento. Logo que ele bate na porta, os empregados vão abrir.
37 Bureni, piä watä ämaniyetä täŋpidäm taŋpäŋ irirä äbä yabäŋ ahäŋpäŋä täga nadäŋ yämek. Bänep täga nadäŋpäŋ piä täŋo tek yamäŋkaŋ piä watä ämaniye ŋode yäwerek; Eruk näkŋo kome yäpmäŋpäŋ maŋit yäpmäŋ kuŋirä näkä ketem tepmäŋ towiwayäŋ yäk.
37 Felizes aqueles empregados que o patrão encontra acordados e preparados! Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o próprio patrão se preparará para servi-los, mandará que se sentem à mesa e ele mesmo os servirá.
38 Äma ekäni u bipani bämop ba yäŋe-yäŋeta äbäŋpäŋ däpmon nämo pätneŋo uwä yabäwän tägainik täŋpek.
38 Eles serão felizes se o patrão os encontrar alertas, mesmo que chegue à meia-noite ou até mais tarde.
39 In mebäri ŋode nadäwut; Eŋi kubä mähemitä bipani uken kubo äma api äbek yäŋ, ude nadäŋpäŋ pidäm taŋpäŋ irirän kubo äma u eŋi gänaŋ täga nämo ärowek.
39 Lembrem disto: se o dono da casa soubesse a que hora o ladrão viria, não o deixaria arrombar a sua casa.
40 Eruk ude bumik, in udegän Ekänijintä kepma ba kadäni uken api äbek yäŋ nämo nadäkaŋ-ken uken api äbeko unita pidäm taŋpäŋ itkot.
40 Vocês, também, fiquem alertas, porque o
41 Jesutä manbiŋam u yäwet paoränä Pitatä ŋode iwet yabäŋkuk; Ekäni yäk. Gäk man wärani yäyan ŋowä, nintagän ba kudup pähapta yäyan?
41 Então Pedro perguntou: — Senhor, essa
42 Ude iwet yabäŋirän Jesutä man wärani kubä ŋode yäwetgän täŋkuk; Äma ekäni kubätä piä watä ämaniye-kät nanik kubäta piä man ŋode iwerek; Näk kome kubäken kwayäŋ. Kuŋarira piä watä ämanaye u watäni itpäŋ ketem kadäni-kengän kaŋ yepmäŋ towik täyi yäŋ iwerek. Eruk, piä watä äma u kudän jide täŋpeko unita watä äma nadäk-nadäkka täga ba man buramiwani äma yäŋ iwerek?
42 O Senhor respondeu:
43 Uwä ŋode; Piä watä äma u, yäŋ imani ude täŋpäŋ irirän ekänini äneŋi äyäŋutpeŋ äbek. Äbäŋpäŋ piä watä äma u kaŋpäŋ oraŋ imek.
43 Feliz aquele empregado que estiver fazendo isso quando o patrão chegar!
44 Näk bureni täwetat. Ekäninitä oraŋ imiŋpäŋ tuŋumi kuduptagän watäni it imekta iniŋ kirewek yäk.
44 Eu afirmo a vocês que, de fato, o patrão vai colocá-lo como encarregado de toda a sua propriedade.
45 Täŋ, piä watä äma u goret täŋpeko uwä ŋode nadäwek; A! Ekäninawä ŋodetä nämo api äbek! Ittäŋgän kämiinik api äbek yäŋ nadäwek. Ude nadäŋpäŋ piä watä äma noriye wanoriye ätu däpmäŋpäŋ yäwat kireŋit, ba täŋguŋguŋ ume naŋit täŋkaŋ täŋguŋ taŋpäŋ irek.
45 Mas imaginem o que acontecerá se aquele empregado pensar que o seu patrão está demorando muito para voltar. E imaginem que esse empregado comece a bater nos outros empregados e empregadas e a comer e a beber até ficar bêbado.
46 Ude täŋkaŋ ekäninita guŋ taŋpäŋ irirän ekänitä kadäni ukengän äbek. Äbäŋpäŋ waki täŋ irirän kaŋpäŋ piä watä äma u utkaŋ madäŋ jukutpäŋ äma nadäkinik nämo täŋpanitä päŋku irani-ken maŋpän kuneŋ yäk.
46 Então o patrão voltará no dia em que o empregado menos espera e na hora que ele não sabe. Aí o patrão mandará cortar o empregado em pedaços e o condenará a ir para o lugar aonde os desobedientes vão.
47 Unita bureni-inik täwera nadäwut; Piä watä äma kubätä ekänini täŋo man uwäku nadäweko upäŋkaŋ man bitnäk täŋpeko uwä ekäninitä bumta urek.
47 — O empregado que sabe qual é a vontade do patrão, mas não se prepara e não faz o que ele quer, será castigado com muitas chicotadas.
48 Täŋ, piä watä äma u ekänini täŋo man nämo nadäŋkaŋ peŋawäk täŋpeŋ kuŋareko uwä ähan urek. Täŋpäkaŋ äma kubätawä imaka imaka mäyap iniŋ kirewani äma udewaniwä kowatawä piäni taŋi pewän ahäŋirän Anututä kawän tägawek. Ba kubä u piä wäp ärowani yäpanitä kowatawä gwäk pimiŋpäŋ piäni täŋirän tägawek.
48 Mas o empregado que não sabe o que o patrão quer e faz alguma coisa que merece castigo, esse empregado será castigado com poucas chicotadas. Assim será pedido muito de quem recebe muito; e, daquele a quem muito é dado, muito mais será pedido.
49 Jesutä ude yäŋpäŋ äneŋi ŋode yäŋkuk; Näk kome terak kädäp pewä ijineŋta äput yäk. Täŋkaŋ pengän ijinaŋi.
49 Jesus continuou:
50 Upäŋkaŋ näk ume inide kubä, komi nikek äruretta yäŋ namani. Ume u ärura täreŋirän nadäŋ bäräp nadätat ŋo api tärewek.
50 Tenho de receber um batismo e como estou aflito até que isso aconteça!
51 In näka ŋode nämo nadäneŋ; U kome terak bänep kwini pewa ahäkta äpuk yäŋ nämo nadäneŋ. Nämo, näk komen ämawebe bämopi-ken duŋ-wewek pewa ahäkta äput.
51 Vocês pensam que eu vim trazer paz ao mundo? Pois eu afirmo a vocês que não vim trazer paz, mas divisão.
52 Apiŋotä it yäpmäŋ äronayäŋ täkamäŋ-ken u ŋode api ahäwek; Nädamiŋi-nani 5 u bämopi-ken duŋ-weŋira kukŋi yarä, kukŋi yaräkubä ude api ahäwek.
52 Porque daqui em diante uma família de cinco pessoas ficará dividida: três contra duas e duas contra três.
53 Ba wäpna terak ini yanani yarätä duŋ-wewek täŋpäŋ nani ini, nanaki ini ude api itdeŋ. Ba wäpna terak yamiŋi yarätä duŋ-weŋpäŋ miŋi ini, äperi ini api itdeŋ. Ba yanäbeki yarätä duŋ-wewek täŋpäŋ ini-ini api itdeŋ.
53 Os pais vão ficar contra os filhos, e os filhos, contra os pais. As mães vão ficar contra as filhas, e as filhas, contra as mães. As sogras vão ficar contra as noras, e as noras, contra as sogras.
54 Jesutä man ude yäwetpäŋ ämawebe päke itkuŋo u ŋode yäwetkuk; In gubam wärämäŋirän kaŋpäŋ iwän tawayäŋ yäŋ nadäk täkaŋ. Ude nadäŋirä ätu itpäŋä bureni ahäk täyak yäk.
54 Jesus disse também ao povo:
55 Ba mänittä piäŋpewän gubam keweŋirän kaŋpäŋ ŋode yäk täkaŋ; Edap ijiwayäŋ. Yäŋirä udegän ahäk täyak.
55 E, quando sentem o vento sul soprando, dizem: “Vai fazer calor.” E faz mesmo.
56 Wära! Jop manman yäwani in uwä äbäŋ kubit unitäŋo mebäri nadäk täkaŋ upäŋkaŋ kadäni ŋonitäŋo mebäri imata nämo nadäwä täretak?
56 Hipócritas! Vocês sabem explicar os sinais da terra e do céu. Então por que não sabem explicar o que querem dizer os sinais desta época?
57 Injin imata kädet gwäjiwani u ba, siwoŋi u kawä tärewäpäŋ nämo yäpmäŋ danik täkaŋ?
57 E Jesus terminou, dizendo:
58 Äma kubätä manken gepmaŋpayäŋ nadäŋpäŋ kuŋareko uwä kädet miŋin kuŋit kuŋit kokwawaki yäpmäŋ äpäkta yäŋpäŋ-nadäk tädeŋ. Ude nämo täŋiri iwanka unitä manken gepmaŋirän man yäpmäŋ daniwanitä nadäŋpäŋ komi ämani peŋ iwet-pewän komi eŋiken gepmaŋpek.
58 Se alguém fizer uma acusação contra você e levá-lo ao tribunal, faça o possível para resolver a questão enquanto ainda está no caminho com essa pessoa. Isso para que ela não o leve ao juiz, o juiz o entregue ao guarda, e o guarda ponha você na cadeia.
59 Näk bureni täwetat. Komi eŋiken u gepmaŋpeko uwä jop täga nämo äpämaŋ kwen. Momi täŋpeno unitäŋo kowata kudup-inik peŋkaŋ uyaku äpämaŋ kwen.
59 Eu lhe afirmo que você não sairá dali enquanto não pagar a multa toda.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.