João 2

Anutu Täŋo Man (IOU) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Kepma yarä täreŋirän Galili kome, yotpärare kubä wäpi Kana uken yanäpi yarä keräntäk täŋirän äŋnak-äŋnak täŋkuŋ. Jesu täŋo miŋi imaka, penta itkaŋ äŋnaŋkuŋ.
1 Dois dias depois, houve um casamento no povoado de Caná, na região da Galileia, e a mãe de Jesus estava ali.
2 Täŋpäŋ äŋnak-äŋnak täŋo mähemitä Jesu-kät iwaräntäkiyeta yäŋpewän äbäkaŋ bok itpäŋ naŋkuŋ.
2 Jesus e os seus discípulos também tinham sido convidados para o casamento.
3 Näŋtäko wain ume paoränkaŋ miŋitä Jesu iwetkuk; E, wain ume paotak yäk.
3 Quando acabou o vinho, a mãe de Jesus lhe disse: — O vinho acabou.
4 Ude yäwänä Jesutä iwetkuk; Imata peŋ näwetan? Näkŋo kadäni nämo ahätak yäk.
4 Jesus respondeu:
5 Ude yäwänä Jesu täŋo miŋitä eŋi unitäŋo epän watä äma yäwetkuk; Imaka kubäta täwerirän udegän kaŋ täŋput yäk.
5 Então ela disse aos empregados: — Façam o que ele mandar.
6 Täŋpäkaŋ eŋi uken ume käbot mobäpäŋ täŋpani taŋi-inik 6 ude itkuŋ. Käbot kubä uken ume gwereno uwä 100 litas ude bumik täŋpek. Juda ämatä baga man iwatkaŋ ume ärutna yäŋpäŋ ume käbot udewani-ken gwerani.
6 Ali perto estavam seis potes de pedra; em cada um cabiam entre oitenta e cento e vinte litros de água. Os judeus usavam a água que guardavam nesses potes nas suas cerimônias de purificação .
7 Eruk Jesutä epän watä äma yäwetkuk; Käbot ŋo gänaŋ ume piwä tokŋewut yäk. Yäwänä udegän täŋkuŋ.Jesutä ume jopipäŋ täŋpewän wain ume äworeŋkuk|src="CNT5194.jpg" size="col" loc="Near as possible" copy="David C. Cook" ref="JHN 2.7"
7 Jesus disse aos empregados: E eles os encheram até a boca.
8 Ude täŋpäwä yäwetkuk; Eruk, käbot-ken nanik ume ätu gwet päŋku äŋnak-äŋnak mähemita imut yäk. Ude yäwänä udegän täŋkuŋ.
8 Em seguida Jesus mandou: E eles levaram.
9 Täŋkaŋ äŋnak-äŋnak mähemi uwä ume u naŋ yabäwän wain ume täŋkuk. Wain ume u Jesutä täŋpewän ahäŋkuk yäŋ nämo nadäŋkuk. (Upäŋkaŋ eŋi epän watä äma u ini nadäŋkuŋ.) Mähemi uwä ume naŋpäŋ-nadäŋkaŋ yanäpi keräntäk täŋkumäno u äpita yäŋpewän äbuk.
9 Então o dirigente da festa provou a água, e a água tinha virado vinho. Ele não sabia de onde tinha vindo aquele vinho, mas os empregados sabiam. Por isso ele chamou o noivo
10 Yäŋpewän äbänä iwetkuk; E! yäk. Äma ätutä äŋnak-äŋnakken wain ume gäripi nikek ŋodewaniwä intäjukun piŋ yämik täkaŋ yäk. Täŋpäŋ ämawebetä näŋtäŋgän täŋguŋ taŋpäŋ wain ume gäripi nämo upäŋ yämik täkaŋ yäk. Ude täk täkaŋ upäŋkaŋ gähä wain ume gäripi nikek ŋowä käbop pewi irakopäŋ paot-paotta pewi ahätak yäk.
10 e disse: — Todos costumam servir primeiro o vinho bom e, depois que os convidados já beberam muito, servem o vinho comum. Mas você guardou até agora o melhor vinho.
11 Jesu kudän kudupi intäjukun uwä Galili kome Kana yotpärare-ken täŋkuk. Kadäni uken Jesu kehäromini ba wäpi biŋam kwawak pewän ahäŋirän iwaräntäkiyetä kaŋpäŋ nadäkinik täŋ imiŋkuŋ.
11 Jesus fez esse seu primeiro milagre em Caná da Galileia. Assim ele revelou a sua natureza divina, e os seus discípulos creram nele.
12 Täŋpäkaŋ Kana yotpärare peŋpeŋ Jesu ini ba miŋi noriye-kät, iwaräntäkiye penta Kapeneam yotpärareken kuŋkuŋ. Päŋku uken kepma yarägän itkuŋ.
12 Depois disso, Jesus, a sua mãe, os seus irmãos e os seus discípulos foram para a cidade de Cafarnaum e ficaram alguns dias ali.
13 Itkaŋ Juda täŋo orekirit kadäni kubä wäpi Pasova u keräp taŋkuko unita Jesu Jerusalem äroŋkuk.
13 Alguns dias antes da Páscoa dos judeus, Jesus foi até a cidade de Jerusalém.
14 Päro kudupi eŋi moräki-ken yabäŋkuk; Äma ätuwä Anututa gupe käbäŋi nikek ijiŋ imikta sipsip, bulimakau, barak namiŋ-gamiŋ täŋit moneŋ imaka, namiŋ-gamiŋ täŋ irirä.
14 No pátio do Templo encontrou pessoas vendendo bois, ovelhas e pombas; e viu também os que, sentados às suas mesas, trocavam dinheiro para o povo.
15 Ude täŋ irirä Jesutä yabäŋpäŋ yen yäpmäŋkaŋ irin utpäŋ äma u ba tom bok däpmäŋpäŋ yäwat kireŋpewän äpämaŋ kuŋkuŋ. Äpämaŋ kuŋirä moneŋ käbot yäpmäŋ äreyäŋ täŋpän kuŋkuŋ.
15 Então ele fez um chicote de cordas e expulsou toda aquela gente dali e também as ovelhas e os bois. Virou as mesas dos que trocavam dinheiro, e as moedas se espalharam pelo chão.
16 Täŋpäŋ äma barak suwaŋ itkuŋo u ŋode yäwetkuk; Imaka ŋo yäpmäŋ kut! yäk. In mäyäkjin nämo! Nana täŋo kudupi eŋiken imaka jopi ŋo täŋirä tuŋum eŋi nämo täŋpek yäk.
16 E disse aos que vendiam pombas:
17 Jesutä ude täŋirän iwaräntäkiyetä man kubä Anutu täŋo man ŋode kudän täwani u juku piŋkuŋ; Gäkŋo eŋi säkgämän irekta bänepna kädäp ijik täyak.
17 Então os discípulos dele lembraram das palavras das Escrituras Sagradas que dizem: “O meu amor pela tua casa, ó Deus, queima dentro de mim como fogo.”
18 Jesutä ude täŋirän kaŋpäŋ Juda äma ekäni ekänitä kokwawak nadäŋkaŋ iwetkuŋ; Netä gäweränpäŋ ude täyan? Gäk ude täkta kehäromi pat gamitak yäŋ nadäkta kudän kudupi kubä niwoŋärewi käna! yäk.
18 Aí os líderes judeus perguntaram: — Que milagre você pode fazer para nos provar que tem autoridade para fazer isso?
19 Yäwäwä yäwetkuk; Intä kudupi eŋi ŋo kwiniräkaŋ näkä edap yaräkubä-tagän täŋpäŋ äneŋi api täŋ morewet yäk.
19 Jesus respondeu:
20 Ude yäwänä yäŋkuŋ; Wa! Oraniyetä kudupi eŋi ŋo obaŋ 46 ude täŋ yäpmäŋ äroŋtäŋgän täŋ moreŋkuŋ! Upäŋkaŋ gäkä edap yaräkubätagän täŋ morekta yäyan? yäŋ iwetkuŋ.
20 Eles disseram: — A construção deste Templo levou quarenta e seis anos, e você diz que vai construí-lo de novo em três dias?
21 Jesutä iniken gupita juku piŋkaŋ kudupi eŋi terak yäŋkuk.
21 Porém o templo do qual Jesus estava falando era o seu próprio corpo.
22 Täŋpäkaŋ mäden, Jesutä kumäŋpäŋ akuŋirän iwaräntäkiyetä man u nadäwä tumbuŋ. Nadäwä tumbäpäŋ man Jesutä yäŋkuko u ba Anutu täŋo man kudän täwani u nadäwä bureni täŋkuŋ.
22 Quando Jesus foi ressuscitado, os seus discípulos lembraram que ele tinha dito isso e então creram nas Escrituras Sagradas e nas palavras dele.
23 Täŋpäkaŋ Jesu Pasova orekirit kadäni uken Jerusalem yotpärare-ken itkaŋ kudän kudupi mäyap täŋkuk. Täŋirän äma mäyaptä nadäkinik täŋ imiŋkuŋ.
23 Quando Jesus estava em Jerusalém, durante a Festa da Páscoa , muitos creram nele porque viram os milagres que ele fazia.
24 Upäŋkaŋ äma kudup täŋo bänepi yabäŋpäŋ-nadäwani unita mebärini kudup nämo yäŋahäŋpäŋ yäwetkuk.
24 Mas Jesus não confiava neles, pois os conhecia muito bem.
25 Imata, Jesu ini uwä äma bänepi yabäŋpäŋ-nadäk täŋpani unita äma bänepi-ken jide pätak u kudup yabäŋpäŋ-nadäŋkuk. Uwä bänep kakkak mähemi unita kubätä iwetnaŋi nämo.
25 E ninguém precisava falar com ele sobre qualquer pessoa, pois ele sabia o que cada pessoa pensava.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.